Pandemija pastūmėjo ieškoti naujų svaiginimosi būdų: perdozavusiųjų būklės verčia stebėtis net medikus

Pandeminis užsidarymas namuose ne tik nesumažino narkotikų plitimo, bet ir paskatino daugiau svaigintis namų aplinkoje. Ir nors galbūt čia buvo vartojamos mažesnės dozės, gydytojai neslepia, kad tos būklės, su kuriomis perdozavusieji atvažiuoja į ligoninę, ir jiems kelia didelį įspūdį ir nerimą. Ypač neprognozuojami ar net mirtiną poveikį turi sintetiniai narkotikai ir naujosios psichoaktyvios medžiagos.

Nors dėl COVID-19 pandemijos visoje Europoje buvo įvesti griežti ribojimai – uždarytos sienos, apribota pasilinksminimo vietų veikla, tai per daug nepakeitė narkotikų rinkos žemėlapio. Jei ankstyvuoju ribojimų laikotarpiu narkotikų vartojimas ir buvo kiek sumenkęs, tačiau 2020-ųjų vasarą atlaisvinus judėjimo, kelionių ir socialinių susibūrimų apribojimus, daugumos narkotikų vartojimo mastas ėmė grįžti į įprastas ribas.

Tą leidžia konstatuoti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) paskelbtos naujausios metinės narkotikų paplitimo ir vartojimo padėties Europoje apžvalgos duomenys.

Apžvalgoje, atliktoje pagal duomenis iš 29 šalių (Europos Sąjungos 27, Turkijos ir Norvegijos), pateikiama naujų įžvalgų apie sudėtingas ir kintančias narkotikų problemas, taip pat pateikiami duomenys apie organizuotų nusikalstamų grupių vykdomą neteisėtą narkotikų gamybos suaktyvėjimą. 

Vis labiau plinta labai grynos ir stiprios medžiagas

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo teigimu, naujausi duomenys, susiję su narkotikų plitimu, kelia didžiulį nerimą.

„Europoje vis labiau plinta labai grynos ir stiprios medžiagas, kurios platinamos gatvėse ir internetu. Pavyzdžiui, vien tik Europos Sąjungoje per praėjusius metus nustatyti 46 nauji narkotikai. Narkotikų rinka tampa vis labiau prisitaikanti ir atspari pandemijos ribojimams“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo jis.

Anot NTAKD Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Evelinos Pridotkienės, koordinuojančios „Reitox“ nacionalinio centro Lietuvoje veiklą, nors pandemija lėmė, kad sumažėjo kai kurių rekreacinių narkotikų vartojimas, jie iš naktinio gyvenimo persikėlė į namų aplinką.

REKLAMA

„Narkotikų rinka prie pandemijos ribojimų prisitaikė – medžiagos dažniau platinamos internetu, internetinių programėlių pagalba, per kurjerius. Viskas eina kartu su naujomis technologijomis“, – konstatavo pranešėja.

Be kita ko, sumenkus vadinamųjų pasilinksminimo narkotikų, pavyzdžiui, ekstazio, vartojimui, į jų vietą ateina kitos medžiagos: „Matome grėsmę, kad ir benzodiazepinų (raminamųjų vaistų) vartojimas yra padidėjęs, ypač kai vartojama su alkoholiu. (...) Kartais vietoj benzodiazepinų gali būti įdėtas vietoj veikliosios medžiagos sintetinis opioidas, kartais vartotojai net nežino, kas ten yra.“

R. Čiužas konstatavo, kad situacija skatina ieškoti vis naujų, efektyvių būdų šioms problemoms spręsti.

„Matome tendencijas ir siūlome sprendimo būdus, kaip stabdyti narkotinių medžiagų plitimą ir sumažinti jų vartojimą Lietuvoje. Kaip tik šiuo metu rengiami siūlymai Nacionalinei darbotvarkei narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos klausimais, kuri formuos mūsų ir kitų institucijų veiklos kryptis iki 2035 metų“, – pabrėžė jis.  

Populiariausias narkotikas – kanapės  

Apžvelgdama situaciją E. Pridotkienė nurodė, kad labiausiai paplitusi narkotinė medžiaga – kanapės. Jų vartojimo paplitimas yra net 5 kartus didesnis nei bet kurios kitos medžiagos.

„Bent kartą gyvenime kanapių vartojo 27,2 proc. ES gyventojų 15–46 m. Lietuvoje šis skaičius yra kiek mažesnis – 10,8 proc. Tuo metu lyginant paplitimą ES įvertis labai svyruoja, pavyzdžiui, Maltoje kanapių paplitimas yra 4 proc., kai Prancūzijoje siekia 45 proc.“ – vardijo ji.

Ji pridūrė, kad net 1,8 proc. Europos gyventojų kanapes vartojo kasdien ar beveik kasdien: „Kitaip sakant, 20 ar daugiau kartų per mėnesį ir tai kelia didelę grėsmę.“

Sulig didėjančiu kanapių vartojimu atsiranda kitos problemos – daugėja žmonių, kurie kreipiasi dėl gydymo dėl kanapių vartojimo. Nuo 2009 iki 2019 m. tokių besikreipiančiųjų išaugo net 45 proc.

REKLAMA

„Kas pažymima ataskaitoje, didelė kelia susirūpinimą kelia, kad kanapių dervoje randami vis didesnis THC kiekiai ir tai kelia pavojų ir riziką sveikatai“, – pažymėjo E. Pridotkienė.

Nuo narkotikų mirštančiųjų amžiaus vidurkis – 37 m.

Antroje vietoje pagal paplitimą narkotikas yra kokainas. Europoje jo bent kartą gyvenime vartojo 4,8 proc. gyventojų, Lietuvoje – 0,7 proc.   

„2019 m. buvo sulaikytas rekordiškai didelis kokaino kiekis. Tai leidžia daryti išvadą, kad kokaino pasiūla didėja, o tai gali lemti ir didesnį vartojimą“, – sakė ji.

Tuo metu visų sintetinių medžiagų paplitimas panašus – bent kartą Europoje vartojo 3 proc., Lietuvoje – 1,2 proc. 

„Žinoma, visus narkotikus dažniausiai vartoja jaunesni – 15–34 m. žmonės. Vertinant paplitimą per pastaruosius 12 mėn., tai buvo net 1,4 proc. Europoje, 0,5 proc. – Lietuvoje minėtoje amžiaus grupėje“, – kalbėjo NAKTD atstovė. 

Nors švirkščiamųjų narkotikų vartojimas Europoje pastarąjį dešimtmetį mažėjo, jis tebėra pagrindinė su narkotikais susijusios žalos priežastis.

E. Pridotkienė pažymėjo, kad svarbus kaičius susijęs su naujomis psichoaktyviomis medžiagomis, tomis medžiagomis, kurios bando imituoti tradicinių medžiagų poveikį. Daugiausia tai – nauji sintetiniai kanabinoidai ir nauji sintetiniai opioidai. 

2020 m. Europoje pirmą kartą pranešta apie 46 naujas psichoaktyviąsias medžiagas, o bendras EMCDDA stebimų psichoaktyviųjų medžiagų skaičius jau siekia 830.

„Labai gaila, kad amžiaus vidurkis žmonių, kurie miršta nuo narkotinių medžiagų, Lietuvoje yra 37 m. – tai yra labai jaunas amžius“, – apgailestavo ji.

Sintetiniai opioidai – ir 1000 kartų stipresni už heroiną

Kaip pažymėjo RVUL Ūminių apsinuodijimų skyriaus ir Toksikologijos RITS vedėja Gabija Laubner, Lietuva pagal narkotikų vartojimą nuo bendros Europos statistikos labai stipriai nesiskiria.

Ji patvirtino, kad vertinant pernai ambulatoriškai besikreipiančių pacientų kiekius ir tai, su kokiomis medžiagomis jie kreipiasi, pirmoje vietoje yra kanapės ir jų produktai. 

REKLAMA

„Dar kas būdinga šiaurės šalims – opioidai, tai daugiau yra ne heroinas – Vilniuje jau beveik porą metų nebesutinkame tokių atvejų, – o sintetiniai opioidai, sunkūs veterinariniai opioidai, kurie yra 100, o gal 1000 kartų stipresni nei heroinas“, – pastebėjo toksikologė.

Pašnekovė pažymėjo, kad, kaip rodo ir Europos statistika, 80 proc. mirčių nuo narkotinių medžiagų tenka opioidų perdozavimams. 

„Kas itin kelia nerimą, didelė dalis pacientų patenka su stipresnėmis medžiagomis, ji būna didesnio grynumo, didesnės koncentracijos pačioje dozėje“, – sakė G. Laubner.

Jos pastebėjimu, pandemijos metu narkotikų vartojimui iš klubų daugiau persikėlus į namus gal vartojamų dozių koncentracija ir sumažėjo, bet problemos mastas vis tiek yra didelis.

Mirtina kombinacija, kai maišo su vaistais ir alkoholiu

Gydytoja atkreipė į dar vieną nerimą keliančią tendenciją – pacientų vienu metu vartojamas kelias medžiagas.

„Ir nebūtinai tai duos efektą 1+1 lygu 2, bet 1+1 lygu 5. Net yra kartu vartojami benzodiazepinai, opioidai ir alkoholis – ir kažkuri viena medžiaga suaktyvina stiprų poveikį, bet ji nebūtinai susiejama su vartojimu. Tačiau tai gali būti mirtina kombinacija“, – pabrėžė ji. 

Žurnalistų paklausta, kaip taip yra, kad raminamųjų (benzodiazepinų) gali į namus tiesiog pristatyti kurjeris, G. Laubner neslėpė, kad vieša paslaptis, jog minimus preparatus galima įsigyti ir be recepto.

„Galima paprašyti kaimynės, galima nueiti nusipirkti į turgų, galima nusipirkti internetu. Be to, net minimas kurjeris – jam yra pavojinga, nes jis nežino, kas ten yra. Ir medžiaga gali būti tokia stipri, kad jis gali apsinuodyti“, – sakė gydytoja.

Pacientų elgesys neprognozuojamas

Kalbėdama apie itin populiarėjančias naująsias psichoaktyvias medžiagas, specialistė atkreipė dėmesį, kad tai daugiausiai yra maišomos medžiagos. 

„Įsivaizduokime kokią Kinijos laboratoriją, tai ten tikrai nėra gražus pastatas su baltomis sienomis ir sterilia aplinka. Čia viskas vyksta abejotinai ir maišomos visiškai skirtingo poveikio medžiagos, kai net tas, kuris tą daro, nelabai žino, ką maišo. Taigi ir kokia kombinacija pateks pats vartotoją, niekas nežino. Todėl tos būklės, su kuriomis atvažiuoja į ligoninę, kelia didelį įspūdį ir nerimą“, – pasakojo G. Laubner.

REKLAMA

Ji priminė, kad jei „tradicinės“ narkotinės medžiagos – amfetaminas, metamfetaminas, heroinas, kokainas leisdavo nuspėti, kaip reaguos organizmas, tai naujųjų medžiagų poveikis yra nenuspėjamas.

„Pirmuoju atveju tai būna vyzdžiai platūs, vyzdžiai siauri, žmogus arba agresyvus, arba miegantis. Jei kalbame apie naujas psichoaktyvias medžiagas, tai tie žmonės, kurie gamina, vartoja jas ir tie, kurie mato tai, nesupranta, kas su žmogumi darosi. 

Ir tai yra baisiausia ir pavojinga jų sveikatai. Dažniausia tai yra medžiagos, kurios turi stimuliuojančių savybių. Dėl to žmogus būna agresyvus, sumišęs, psichozėje, su labai aukštu spaudimu, prakaitavimu, temperatūra, labai neramus. Ir jam sutramdyti ir pagalbos priemonių reikia kartais ne tik medikamentinių, bet ir fizinių“, – neslėpė gydytoja.

Ji pažymėjo, kad tuo metu naujų sintetinių opioidų, kurie yra daugiau mažiau veterinariniai, vartojamos dozės yra milžiniškos.

„Jos gali dramblį užmigdyti, tai žmogui yra labai pavojingos, jo svoris yra visiškai kitoks ir tai reiškia, kad žmogų jau gali tekti gelbėti nuo sąmonės netekimo ir mirties“, – įspėjo RVUL gydytoja toksikologė.


Rašyti komentarą...
A
As
2021-06-09 18:42:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Padekot galesit laisves partijai
Atsakyti
0

A
Arturas
2021-06-09 17:49:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Paklauskit Armonaites ar ji mate paleista suni visa gyvenima prirista grandine!?
Atsakyti
-1

k
kanapes
2021-06-09 19:23:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
veltui dalina amerikonams
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų