psichoaktyvios medžiagos

Nors istoriškai nikotinas nelaikytas medžiaga, kuria būtų galima dažnai stipriai apsinuodyti, gydytojas toksikologas Haris Jakavičius įspėja, kad šiuolaikiniai tabako gaminiai, ypač populiarėjantys tarp paauglių, gali pridaryti siaubingos žalos. Nors tabako rūkymas – senas kaip pasaulis ir daugeliui kultūrų būdingas elgesys, gydytojas pabrėžė, kad rūkymas iš esmės yra gana sunki liga. Norint nuo jos sėkmingai pasveikti, neretai neišsiverčiama be specialistų pagalbos.

Specialistai dega raudoną įspėjimo signalą – situacija dėl vaikų ir paauglių psichikos sveikatos Lietuvoje katastrofiška. Dėl patiriamo spaudimo, vienišumo jie įninka vartoti ir psichoaktyvias medžiagas. Deja, vis daugiau paauglių tą daro sąmoningai suicidiniais tikslais. Neseniai Seimo Sveikatos reikalų komitete specialistų pristatyta situacija kelia nerimą. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof.

Medikai įspėja dėl dar vienos nerimą keliančios tendencijos – ieškodami svaiginimosi būdų ypač jauni žmonės, paaugliai įninka vartoti energinius gėrimus. Toksikologai įspėja, kad perteklinis šių gėrimų vartojimas, ypač jei maišomas su alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis, gali paguldyti ir į reanimacijos palatą.

Augant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemos mastams jaunimo tarpe, tėvams kyla nerimas ir klausimai: kaip atpažinti, kad vaikas vartoja, ir kaip užkirsti tam kelią? Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus vedėja Evelina Pridotkienė pažymi, kad prevencija prasideda ne kur kitur, o namuose.

Vaikams sugrįžus į mokyklas, tėvams svarbu pasirūpinti ne tik tuo, kad vaikas mokytųsi – už namų durų tyko daugybė pagundų, o psichoaktyvių medžiagų vartojimas mokyklinio amžiaus asmenų tarpe – vis opesnė problema. Policijos pareigūnai primena stebėti savo vaiko elgesį – jis gali išduoti, kad vaikas vartoja narkotikus. Socialiniame tinkle „Facebook“ pagrindiniais ženklais, galinčius padėti atpažinti, kad vaikas vartoja psichotropines medžiagas, dalijosi Vilniaus apskrities policija.

Kas septintas vaikas alkoholio paragauti gauna iš savo tėvų. Negana to, per 4 metus šis skaičius išaugo dvigubai – tai parodė atlikto tyrimo rezultatai. Vilniaus savivaldybė stoja į kovą su psichoaktyvių medžiagų vartojimu ir skelbia, kad tėvų požiūris „geriau paragaus alkoholio namie, o ne kažkur gatvėj“ kelia rimtą pavojų vaikų sveikatai.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Staiga pasikeitęs vaiko elgesys, uždarumas, nenoras kalbėtis, netikėti konfliktai – dažnai tai ne tik paauglystės maištas, bet ir ženklas, kad jis gali būti susidūręs su psichoaktyviomis medžiagomis. Apie tai, kaip atpažinti pirmuosius pavojingus signalus ir kokių veiksmų imtis, „Tėvai paprastai“ pokalbyje dalijasi prekių ženklo „Go.Mante“ įkūrėja, mama Vidmantė Martikonytė ir Respublikinio priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vedėja Giedrė Misiūnienė.

Kauno apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje trys kauniečiai kaltinami disponavę narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Kaip antradienį pranešė Generalinė prokuratūra, bylos duomenimis, šių metų kovą vyras, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, iš kito asmens neteisėtai nusipirko vieną folijos paketėlį su kanapėmis. Šias medžiagas galimai platino 21-erių kaunietė.

Kovo 14-ą dieną savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė pasidalino įrašu, kuriame teigiama, kad Širvintose ir toliau bus vykdoma Narkotikų kontrolės komisijos prevencinė veikla, kurios metu tarp nepilnamečių daiktų bus ieškoma psichoaktyvių medžiagų. „Užduotis Narkotikų komisijai aiški. Ne popieriukai ir lentelės – o intensyvus, tiesioginis darbas ir įvairi veikla.

Vis labiau didėjant narkotikų vartojimo tarp paauglių problemai, kyla vienintelis klausimas – kaip tai sustabdyti? Ekspertai tvirtina, kad narkotikų vartojimo duomenų trūkumas užkerta kelią efektyviam problemos sprendimui. Be to, tarp jaunuolių paplitusios ir lengvai prieinamos naujosios psichoaktyvios medžiagos – ypač pavojingos, nes apie jų pasekmes nėra žinoma.

Lietuvoje vis dažniau kalbama apie pavojingą kvaišalų „madą“, kuri vis stipriau plinta tarp nepilnamečių, o tėvai, mokyklų administracijos ir specialistai skambina pavojaus varpais. Narkotikų vartojimas ir spartus plitimas sukėlė institucijas ant kojų. Ekspertai teigia, kad priežasčių, dėl kurių jaunuoliai klimpsta į narkotikų liūną, yra daugybė, tačiau šeimoms vis dar sunku kreiptis pagalbos.

Vis labiau didėjant narkotikų vartojimo tarp paauglių problemai, ginčai, kaip tai sustabdyti, skamba vis garsiau. Prezidentūrai pareiškus, kad narkotikų vartojimas tarp paauglių didėja ir tai kelia problemą į nacionalinio saugumo lygį, todėl reikia imtis griežtų priemonių, Laisvės partijos atstovai tam priešinasi. Anot „laisviečių“, griežtos priemonės neveikia, o narkotikų problemą reikia spręsti investuojant į popamokines veiklas.

Priklausomybė yra reiškinys, kuris susideda iš biologinių, socialinių ir psichologinių veiksnių. Kai artimoje aplinkoje atsiranda priklausomybę turintis žmogus, gali iškilti sunkumų, siekiant suprasti kaip teisingai pasielgti ir kur ieškoti reikalingos pagalbos.

Medikai griebiasi už galvų – neprognozuojamu poveikiu pasižyminčių naujųjų psichoaktyvių medžiagų vartojimas jau tampa tikra epidemija. Ypač grėsmingai atrodo tai, kad aukomis tampa dar praktiškai vaikai. Įjunkus į narkotines medžiagas naudojant populiariuosius vape‘us gydytis nuo priklausomybės jau tenka ir 11-mečiams.  Pastaruoju metu vos ne kas savaitę viešoji erdvė mirga nuo pranešimų apie į ligonines patekusius elektroninių cigarečių parūkusius moksleivius.

Lietuvą pasiekė nauja tendencija – cheminis seksas, arba chemseksas. Vakarėliai, kurių metu vartojamos psichotropinės medžiagos, atkelia vartus į nevaržomus kūniškus malonumus, bet kelia naujas rizikas visuomenei ir nerimą gydytojams. Chemseksas – pasaulyje jau antrą dešimtmetį sparčiai populiarėjantis laisvalaikio leidimo būdas, pastaraisiais metais pasiekė ir Lietuvą.

Nors daugiau nei trečdalis naktinio pasilinksminimo vietų lankytojai yra mažiausiai kartą bandę narkotinių medžiagų, didžioji dalis jų įsigyja iš draugų ir vartoja vakarėliuose ar ramioje namų erdvėje. Nepaisant to, kad daugiau nei pusė nurodė, kad norėtų atsisakyti narkotikų, su jaunimu dirbantys specialistai stebi ir kitą nerimą keliančią tendenciją – daugėja išsilavinusių, motyvuotų psichotropinių medžiagų vartotojų.

Pandeminis užsidarymas namuose ne tik nesumažino narkotikų plitimo, bet ir paskatino daugiau svaigintis namų aplinkoje. Ir nors galbūt čia buvo vartojamos mažesnės dozės, gydytojai neslepia, kad tos būklės, su kuriomis perdozavusieji atvažiuoja į ligoninę, ir jiems kelia didelį įspūdį ir nerimą. Ypač neprognozuojami ar net mirtiną poveikį turi sintetiniai narkotikai ir naujosios psichoaktyvios medžiagos.

Specialistai pastebi, kad narkotikai darosi vis pavojingesni, kai kurių jų rūšių nebeįmanoma atskirti, kaip ir neatskirsi žmogaus, vartojančio narkotikus, nuo nevartojančio: jie tokie pat kaip mes, jie tarp mūsų, tačiau jų gyvenimas kitoks. Muzikos prodiuseris ir didžėjus Vaiperis neslepia esantis priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų ir sako, kad prisipažinimas – jau pirmas žingsnis į pokytį. „Man 32-eji. Esu priklausomas bent nuo trijų psichoaktyvių medžiagų.

Narkotikų mados keičiasi: 2009 metais heroinas sudarė 30 proc. visų narkotikų, o 2014 metais ši dalis tesiekė 19 proc. Vieni dėl to džiaugiasi, o kiti nurodo, kad ateina dar pavojingesnės medžiagos už heroiną, kurias net profesionalams sunku identifikuoti.