Primename, kad N. Ambajevas-Niežas buvo nužudytas penktadienio vakarą Vilniuje. Vienas iš įtariamųjų – jo širdies draugas Paulius Gaižauskas.
Pažinties pradžia ir nesėkmingi mokslai
Nerijaus bičiulis Žydrūnas papasakojo, kaip jiedu susipažino.
„Susipažinome su juo apie 2017-us metus. Vienas pažįstamas paskambino ir pasakė: „Grįžo žmogus iš Anglijos, reikėtų jam padėti, nes neturi nei tėvų, nei namų, nieko neturi. Reikėtų šiek tiek pagelbėti, pažiūrėti, ką galime padaryti.“
Aš nusprendžiau pažiūrėti, kas tas žmogus, ar jis vertas pagalbos. Susipažinau su Nerijumi – viskas buvo tvarkoje, žmogus kaip žmogus, viskas gerai. Tada padėjome jam susirasti gyvenamąją vietą centre. Atsimenu, kad butas buvo tamsokas, bet gyvenimas ten buvo tvarkingas“, – prisiminė jis.
Pasak Žydrūno, Nerijus buvo pradėjęs ir mokytis. Tačiau neilgai trukus, dėl savo gyvenimo būdo jis iš mokslų buvo išmestas.
„Vėliau jis pasakė, kad neturi išsilavinimo ir norėtų kažką mokytis. Pasiūliau jam stoti į kolegiją, kad įgytų aukštesnįjį išsilavinimą. Padėjau jam įstoti į socialinių mokslų kolegiją.
Jis pradėjo mokytis, ir aš paklausiau, kaip jam sekasi su mokslais. Jis sakė, kad viskas gerai.
„Pasikalbėjęs su dekanatu sužinojau, kad jis praleidinėja paskaitas ir susidarė skolos. Dekanatas sakė: „Mes negalime jo laikyti, teks pašalinti, nes jau per daug problemų dėl jo mokslų.“ Tada pasikalbėjau su Nerijumi – jis sakė, kad jam sunku. Nusprendėme ieškoti sprendimo“, – sakė jis.
Priklausomybė alkoholiui
Tada bičiulis surado Nerijui darbą, tačiau netrukus pastebėjo, kad Nerijus pradėjo vartoti alkoholį.
„Radome jam darbą parduotuvėje. Iš pradžių viskas buvo gerai, bet pastebėjau, kad jis pradėjo gerti. Jis tai neigė. Iš pradžių tai buvo tik silpni gėrimai, kad niekas nepastebėtų, bet ilgainiui problema tik stiprėjo.
Galiausiai prasidėjo stipresnis jo girtavimas, o šeimininkai norėjo, kad jis išsikraustytų, nes pradėjo kilti problemų. Kadangi gyvenome centre, kur vieta gera, žmonės nenorėjo rūpesčių. Sakau Nerijui: „Žiūrėk, jei yra toks variantas, galiu tau surasti gyvenamą vietą toliau nuo centro, nuo klubų ir kavinių, kad nebūtų pagundų.“
Mes tada suradome jam butą Pilaitėje, ir jis ten pagyveno pakankamai ilgai. Vėliau ten užsidegė balkonas – kilo skandalas, apie tai rašė žiniasklaida, ir šeimininkai paprašė jo išsikraustyti. Atmintyje liko, kad vasaros metu jis išsikraustė. Vėliau jis man paskambino ir paprašė pagalbos. Galėjau tik pinigų duoti, bet negalėjau garantuoti buto ar visos pagalbos – galimybės jau buvo ribotos“, – dėstė vyras.
Žydrūnas padėjo jam ne tik su būstu ir darbu, bet ir su sveikatos klausimais.
„Grįžęs iš Anglijos jis neturėjo dantų, todėl pasirūpinome rėmėjais, kad jam būtų sudėti dantys. Dabar, kaip matosi nuotraukose, dantys jam sutvarkyti gerai. Mes rūpinomės jo sveikata, viskuo, ką galėjome.
Bet jis pradėjo gerti – iš pradžių šiek tiek, bet vėliau vis stipriau. Sakiau Nerijui: „Negaliu kiekvieną kartą stovėti šalia tavęs ir žiūrėti, kaip tu kovoji su gėrimu. Visi turi savo ribas ir šeima pyksta, kad įsikišu, kai bandau padėti“, – prisiminė Ž. Lymantas.
Diagnozė, pakeitusi gyvenimą
Vėliau Nerijui likimas sudavė dar vieną smūgį – paaiškėjo diagnozė, kuri, anot pašnekovo, ir buvo dalykas, privertęs gyvenimą ristis žemyn.
„Vėliau jis susipažino su vienu vaikinu ir užsikretė AIDS. Tas žmogus žinojo, kad serga, ir vis tiek užkrėtė Nerijų. Nerijus pats suprato, nuo ko užsikrėtė. Tarp jų kilo konfliktas, jie vienas kitą viešino socialiniuose tinkluose, kaltino, bandė aiškintis viešai.
Nerijui tada pasidarė labai sunku. Jis sakė: „Man depresija, nebematau gyvenimo, nebematau jokių galimybių.“ Aš jam sakiau, kad gyvenimas tuo nesibaigia, galima pradėti gydymą, yra išeičių. Kai jis buvo dar stipresnės būklės, buvau jį nuvežęs ir į alkoholikų reabilitacijos centrą, kad gydytųsi.
Jis ten prabuvo porą mėnesių, bet pabėgo. Sakiau jam: „Jeigu tu bėgi, aš tavęs nevaiksiu. Pats prašei pagalbos, pasirūpinau tavimi, nuvežiau ten, kur reikia gydytis.“ Bet jis pabėgo. Ir viskas taip ir liko“, – pasakojo jis.
Žydrūnas jam padėjo ne tik su priklausomybės gydymu, bet ir su AIDS gydymu. Pasak jo, sužinojus diagnozę, Nerijui prasidėjo gili depresija.
„Kai jis susirgo AIDS, sakė: „Man sunku, nežinau, ką daryti.“ Aš jį vežiau į ligoninę, ten dar kartą tyrė, išrašė vaistus, paskyrė gydymą. Iš pradžių jis tikrai gydėsi, bet depresija buvo labai stipri“, – sakė Žydrūnas.
Kaip atsirado socialinėje erdvėje?
Kaip sakė pašnekovas, po diagnozės tapo labai sunku susirasti darbą. Tuo metu Nerijaus gyvenime ir atsirado TikTok.
„Tada jis nusprendė pabandyti kurti „TikTok“, nes tai tapo populiaru. Iš pradžių tie vaizdo įrašai buvo tokie juokingi, kvailoki. Vėliau jis pamatė, kad žmonės iš tikrųjų domisi. Jis apskritai buvo linksmas jaunuolis. Užsikabino, nes žmonės pradėjo ne tik žiūrėti, bet ir aukoti pinigų per dovanėles. Jis suprato, kad iš to galima kurti turinį ir dar šiek tiek užsidirbti.
Viskas baigėsi tuo, kad jei tik pritrūkdavo pinigų, jis įmesdavo kokį „TikToką“, padarydavo kokią nors nesąmonę, ir žmonės vėl sumesdavo pinigų. Tada prasidėjo stiprus gėrimas, depresija, vis didesnis dėmesio poreikis. Tas palaikymas, kai žmonės tik meta pinigus, jam stipriai kirsdavo į galvą“, – atskleidė verslininkas.
Būtent tuo momentu Žydrūnas suprato, kad daugiau teikti pagalbos nebegali.
„Galiausiai supratau, kad turiu nuo jo atsiriboti. Pasakiau: „Nerijau, viskas – aš turiu saugotis. Negaliu toliau tavęs gelbėti, turiu saugoti ir savo pusę, savo reputaciją. Nes žmonės pradės galvoti, kas čia darosi.“
Aš visada būdavau nuošalyje – niekada niekur nesiskelbdavau ir nesirodydavau, kad jam padedu. O „TikToke“ žmonės remdavo jį, grynai dėl turinio, kad būtų iš ko pasilinksminti“, – dėstė jis.
Įspėjimas ir santykiai su Pauliumi
Pasak pašnekovo, Nerijų dėl TikTok platformos jis buvo įspėjęs. Vyras taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ši programėlė turėtų būti ribojama, labiau kontroliuojama.
„Manau, kad valdžios institucijos turėtų atkreipti dėmesį ir reguliuoti šią platformą įstatymais, nes ten vyksta absoliutus chaosas. Aš jam sakiau, kad anksčiau ar vėliau tas „TikTokas“ gerai nesibaigs“, – sakė vyras.
Nors Ž. Lymantas teigė įtariamojo Pauliaus nepažinojęs, jis atskleidė, kad Nerijus iš tiesų šiltų jausmų jam tikriausiai nepuoselėjo – žiūrėjo labiau kaip į vakarėlių partnerį.
„Dabar visi teigia, kad tas Paulius, kuris įtariamas dėl jo žūties, buvo tarsi jo širdies draugas. Bet Nerijus jo niekada nemylėjo. Jis man sakė: „Aš su juo būnu tik todėl, kad man paprasčiau susirasti, kur išgerti, kur apsistoti, kur kartu nueiti.“ Jam tai buvo patogumas. Nes jis turėjo vaikiną Anglijoje, kurį iš tikrųjų mylėjo.
Kai jie Anglijoje išsiskyrė, Nerijus grįžo į Lietuvą, ir nuo tada jo gyvenimas pradėjo riedėti žemyn. Su Pauliumi jis buvo tik dėl kontento – parodyti, nufilmuoti, sukelti į „TikTok“, – tvirtino bičiulis.
Narkotinės medžiagos
Vyras taip pat buvo pastebėjęs ir kitą dalyką – Nerijus ne tik gerdavo, bet vėliau pradėjo vartoti ir narkotines medžiagas.
„Šitą žinojau – apie tai buvau informuotas prieš maždaug keturis metus. Jis bandė prekiauti narkotikais per vieną asmenį, bet aš jam sakiau: „Tu labai greitai užrauk šitą dalyką, tau gali baigtis kalėjimu.“
Jis labai greitai metė tą veiklą. Ten nebuvo didelės problemos – tiesiog žolė. Bandė ją „paprekiauti“, bet labai greitai atsitraukė, nes suprato pavojų – buvo rizika dėl policijos, narkotikų platinimo ir laikymo“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak Ž. Lymanto, viskas vėl nuvedė į depresiją. Jo manymu, žmonėms, sužinojusiems apie tokias ligas, turėtų būti teikiama geresnė pagalba.
„Vėliau jis pats taip pat bandė vartoti, ir aš tai pastebėjau. Kadangi esu medicinos žmogus, man vis tiek matosi – iš vyzdžių, iš kitų požymių – kad jis tikrai buvo pavartojęs. Bet, kaip sakau, viskas susidėjo į tai, kad pas jį buvo gili depresija po to, kai sužinojo, kad serga.
Ligoninė diagnozę praneša, gydymą paskiria, o žmogų toliau tarsi numeta, ir niekas jam nepadeda. O tokiems žmonėms būtina psichologo, psichiatro pagalba – sakyčiau, net priverstinė pradžioje, kad žmogus suprastų, jog gyvenimas nesibaigia, kad liga, nors ir nepagydoma, yra visiškai kontroliuojama. Su ja galima gyventi pilnavertį gyvenimą – daug žmonių taip gyvena ir jiems nieko blogo nenutinka“, – dalijosi Žydrūnas.
Prisiminimai
Paklaustas, kaip prisimena mirusį bičiulį, pašnekovas negailėjo jam gražių žodžių. Jo teigimu, Nerijus visada buvo linksmas ir padedantis žmogus.
„Šiaip jis buvo visiškai fainas vaikinas: visada linksmas, su humoru, visada pasiruošęs padėti. Jei kam nors reikėdavo Nerijaus pagalbos, jis niekada neprašydavo nieko mainais. Iki tam tikro momento jis negerdavo, nebuvo įsitraukęs į problemas, kurias vėliau sukėlė aplinka. Iki tol jis buvo labai fainas: mokėsi, mokėjo anglų kalbą gana gerai, turėjo didelį ir normalų draugų ratą. Viskas atrodė idealu. Tiesiog jam reikėjo šalia žmogaus, kuris galėtų jį „laikyti“.
Aš jam sakydavau: „Nerijau, tau reikia vyresnio, protingesnio žmogaus, kuris tave palaikytų ir prižiūrėtų. Kai neturi socialinių įgūdžių, šalia turi būti beveik socialinis darbuotojas arba šeimos žmogus. Tada viskas būtų tvarkoje. Kol žmogus prižiūrimas, viskas idealiai veikia. Bet palikus be kontrolės, viskas virsta chaoso“, – teigė verslininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
