Tą dieną prie Bostono maratono finišo linijos buvo susprogdintos dvi savadarbės bombos. Trys žmonės žuvo, dar 264 sužeisti. Tarp pastarųjų buvo ir Jeffas Baumanas, kuris laukė atbėgančios mylimosios, tačiau prabudo ligoninėje ir išgirdo siaubingą žinią: sprogimų sudarkytų jo kojų išgelbėti nepavyko. Jį juostoje ir teko vaidinti J. Gyllenhaalui.
„Mano herojus – gyvas, didžiulę tragediją patyręs žmogus. Tai ne koks komedijos personažas ar išgalvotas herojus, kurį reikia pirmiausia susikurti galvoje, o tik po to prieš filmavimo kameras. Džiaugiuosi, kad filmas buvo statomas pagal Jeffo parašytą knygą, į kurią sudėti visi skaudūs išgyvenimai. Perskaičius ją, pažintis buvo lyg logiškas kitas žingsnis. Netikėjau, kad tapsime bičiuliais, tačiau buvimas su juo man labai pagelbėjo kuriant vaidmenį“, – sako J. Gyllenhaalas.
Jis teigia manęs, jog jųdviejų bendravimą slėgs nelaimės šešėlis, tačiau tai tebuvo iš anksto susikurtos iliuzijos.
„Jis nuostabus linksmas vyrukas. Džiaugiuosi, kad mus suvedė likimas. Nors jis ir vaikšto ant kojų protezų, kaskart stebėjausi, kaip jis atvirai iš jų juokiasi ir meistriškai juos valdo. Man tai buvo didžiulis iššūkis. Žinau, kad taip iš pradžių buvo ir pačiam Jeffui. Patikėkite, vėl pakilti ant „kojų“ nėra lengva. Tai – kur kas daugiau nei iššūkis. Tu žinai, kad gali rinktis judėjimą, jei ne, visą gyvenimą sėdėsi vežimėlyje. Tada supranti, kad iššūkiu tai vadinti per maža. Vaidinant – taip pat. Žinoma, daug kur mano kojas maskavo specialiomis priemonėmis, kai kur panaudoti kompiuteriniai efektai“, – atskleidė aktorius.
Tiesa, filme pamatysime ir patį J. Baumaną, tačiau jis čia vaidins visai kitą herojų. Taip pat juostoje vaidina ir tikri J. Baumaną gydę gydytojai, prižiūrintis personalas. Nors jie ne aktoriai, tačiau, kritikų nuomone, vaidmenis atliko nepriekaištingai.
„Gyvenimas ne visuomet teisingas. Bet tik mes pasirenkame, ar su tuo susitaikome“, – savo autobiografinėje knygoje rašė J. Baumanas. Šie žodžiai tapo filmo reklaminiu šūkiu.
Drama pasakos apie tragišką įvykį ir kaip viskas vyko po to. J. Baumanas tikrai nebuvo iš tų, kuriuos galima pavadinti idealiais vaikinais. Ne, jis nebuvo girtuoklis ar mušeika. Tik visiškai neteikė reikšmės tam, kas buvo svarbu jo merginai Erinai (filme „Dar stipresnis“ ją suvaidino Tatiana Maslany). Būtent – Jeffas nuolat pražiopsodavo visus svarbius Erinos gyvenimo įvykius ir praleisdavo momentus, kuomet jai reikėdavo jo paramos ir palaikymo. Po eilinio barnio Džefas ryžtingai nusprendė pabandyti pasikeisti. Žinodamas, koks Erinai svarbus artėjantis Bostono maratonas, vaikinas pasižadėjo nė už ką nepraleisti šio įvykio ir pasitikti mylimąją prie finišo linijos.
Tačiau atsipeikėjęs ligoninėje, Jeffas išgirdo kraupią žinią: sprogimų sudarkytų jo kojų išgelbėti nepavyko. Apimtas įniršio, o vėliau puolęs į depresiją, vaikinas pamažu ėmė pratintis prie naujo gyvenimo. Jam teko ne tik išmokti naudotis kojų protezais, bet ir išsigydyti sužeistą sielą. Pyktis ant mylimosios (nes sprogimo vietoje jis buvo dėl jos), išdidumo nugalėjimas priimant pagalbą, kurios anksčiau nereikėjo ir nuolatinė vidinė kova, bandant įtikinti save, kad, praradęs kojas, jis neprarado gyvenimo prasmės.
