Po vestuvių „ilgai ir laimingai“ būna tik pasakose. Realybėje džiaugtis santuoka neretai kliudo mitai.
Porų terapeutas ir knygų apie tarpusavio santykius autorius John W. Jacobs pastebėjo: net ir šiuolaikiniame pasaulyje daugumos žmonių lūkesčiai, susiję su santuoka, yra tokie nerealūs, kad net ir stipriausi jausmai neatlaiko išbandymų sudaužytomis viltimis. Jis išvardija ir 7 pagrindinius melus apie santuoką, kuriais dauguma įsimylėjėlių tiki.
1 melas: Visa, ko reikia – tai meilė
Amžinoji šeimyninė palaima – tai mitas. Besąlygiška meilė, kokia mes mylime kūdikius ir mažus vaikus, neegzistuoja ir neturėtų egzistuoti tarp suaugusių partnerių. Mes gyvename kultūroje, kuri skatina rūpinimąsi visų pirma savo asmenine laime. Ir kol mes auginsime vaikus, ypač mergaites, sekdami pasakas apie tai, jog santuoka išsprendžia visas problemas ir dovanoja asmeninę laimę, ir toliau didinsime porų, kurios besituokdamos nė nenumano apie šeimyninio gyvenimo problemas, skaičių.
Vien romantiška meilė savaime nėra tvirtos santuokos ir laimės pagrindas. Meilė neįveikia visų kliūčių. Todėl užuot pasikliovus vien ja, reikėtų labiau pasidomėti specifiniais įgūdžiais, kurių išties prireiks santuokiniame gyvenime, kad jis klostytųsi kuo sklandžiau: gebėjimo siekti kompromiso, taktiško bendravimo su partneriu, interesų derinimo meno ir kitų svarbių dalykų.
2 melas: Vienas kalba, kitas nesiklauso
Tai – irgi mitas apie standartinę šeimą. Dauguma žmonių gali kalbėti neužsičiaupdami, bet retai kuris geba iš tikrųjų kalbėtis su kuo nors. Sutuoktiniai skatinami atvirai kalbėtis apie savo jausmus, bet dažniausiai nė nenutuokia, kaip kai kurie jausmai gali žeisti antrą pusę. Ir juolab ne visi moka ne tik efektyviai kalbėti, bet dar ir išklausyti.
Televizijos pokalbių laidos, psichologų patarimai žurnaluose ragina neslėpti savo jausmų, pasakyti partneriui viską taip, kaip yra. Bet iš tiesų toks nuogas, niekuo nepridengtas atvirumas, dažnai pridaro daugiau žalos nei naudos. Ne tik dėl pačios tiesos, bet ir dėl to, kad vyrų ir moterų komunikaciniai įpročiai iš tikrųjų skiriasi, taigi nuogą tiesą dažnai lydi dar ir nesusipratimai.
Atviresnis, nuoširdesnis bendravimas pats savaime dar nėra problemų sprendimas – tai tik pirmas žingsnis pagerėjimo link.
3 melas: Žmonės nesikeičia
Žmonės, besikreipiantys į šeimos santykių specialistus, paprastai nuoširdžiai nori pasikeisti. O dar labiau trokšta kad pasikeistų jų partneris. Ir vis dėlto beveik visi jie yra įsitikinę, kad suaugę žmonės arba nesikeičia, arba tam, kad būtų išsaugota santuoka, turi keistis abu partneriai. Šie neteisingi įsitikinimai iš tikrųjų sabotuoja sutuoktinių tarpusavio santykių pagerėjimą.
Realybė atrodo kiek kitaip. Daugybė žmonių stengiasi keistis ir keisti savo santykius, bet pasuka neproduktyviu keliu, nusivilia rezultatais ir... įsitikina, kad žmonės nesikeičia. Arba negebėjimą pasikeisti įvardija kaip „objektyvią“ priežastį, iš tikrųjų tiesiog pagailėdami jėgų ir pastangų gelbėti pašlijusius santykius.
Ir vis dėlto pasikeitimai įmanomi. Net jei vienas partneris griebsis gelbėti šeimą – sėkmės tikimybė gerokai padidės, o regėdamas sutuoktinio pasikeitimus veikiausiai ims labiau stengtis ir antrasis.
4 melas: Susituokus formuojami asmeniniai šeimos įstatymai
Galite gyventi toli nuo savo tėvų ir giminaičių, galite senokai nebepuoselėti jų tradicijų, tačiau susituokus ir sukūrus šeimą jūsų ankstesnės šeimos įtaka tampa kaip niekada didelė. Jūs tampate sutuoktiniais, tėvais, ir iš pasąmonės išlenda vaikystėje suformuotas šeimos modelis, galintis nustebinti ir sukelti netikėtų problemų.
Mūsų senolių karta dažniausiai gyvendavo kartu su savo tėvais ir seneliais, tad savo sužadėtiniams ir sutuoktiniams pasirodydavo ne atskirai nuo bendro šeimos portreto, o jo fone. Dabar nuo tėvų gyvenama atskirai. Paradoksalu, bet nuo to buvusios šeimos įtaka tik sustiprėja. Kadangi tėvų nėra šalia, dažnai pasąmoningai imame elgtis taip, kaip elgtųsi jie, arba atvirkščiai – darome viską savaip, kitaip, net jei norėtųsi pasielgti pagal tėvų modelį.
Sutuoktiniai, kurie nepakankamai įvertina šeimos įtaką, veikiausiai anksčiau ar vėliau susidurs su vertybių, požiūrio nesutapimo problemomis.
5 melas: Kai sutuoktinių pareigos lygios – santuokoje gyventi paprasčiau
Kaip įsivaizduojame lygią santuoką? Kai sutuoktiniai viską dalinasi perpus: atsakomybę už šeimos finansus, buitį, vaikų auklėjimą. Teoriškai toks modelis atrodo išties puikiai, bet praktiškai – dauguma sutuoktinių vis dėlto susiduria su problemomis, susijusiomis su nuo lyties priklausančiomis viltimis ir atsakomybe.
Tiek vyras, tiek moteris gali jausti nepasitenkinimą, kad jų darbo, plėšymosi tarp karjeros ir šeimos, sutuoktinis deramai neįvertina. Lieka galimybė, kad anksčiau ar vėliau pareigos vis dėlto išsidiferencijuos ir viena pusė ar net abu jausis nuskriausti, prislėgti jiems primestos atsakomybės.
Taigi iš pradžių deklaruota sutuoktinių lygybė taip pat dar nėra savaime raktas į tobulą santuoką. Sutuoktinių norai ir poreikiai gali ilgainiui kisti.
6 melas: Vaikai sutvirtina santuoką
Nebijokime pažvelgti tiesai į akis: vaikai – ne santuokos sutvirtinimas, o vienas rimčiausių jos išbandymų. Kad ir kaip sunku būtų pripažinti, vis dėlto vaikai, žmonės, kuriuos jūs mylite labiausiai pasaulyje, gali ne tik sujungti, bet ir išskirti sutuoktinius. Pasaulyje, kur daugumoje šeimų abu partneriai dirba, rūpinasi buitimi ir auklėja vaikus, kūdikio gimimas paprastai reiškia sutuoktinių emocinį nutolimą vienas nuo kito. Net jei buvote puikiai pasirengę kūdikio gimimui, net jei abu su partneriu to troškote labiau už viską, dėmesio perskirstymas gimus mažyliui gali sudaužyti jūsų emocinį ryšį į šipulius.
Štai ką rekomenduoja specialistai: jei tikrai norite išsaugoti tarpusavio ryšį su partneriu – ne visada rūpinimąsi vaiku kelkite į pirmą vietą. Kad ir kaip neįprastai tai skambėtų, kartkartėmis vertėtų visų pirma pasirūpinti savo ir sutuoktinio reikalais, ir tik paskui – vaikų. Tai svarbu ne tik jums, bet ir vaikams, kurių ateitis labai priklausys nuo to, ar juos augino emociškai artimi vienas kitam tėvai.
7 melas: Po seksualinės revoliucijos santuokinis seksas tapo geresnis nei bet kuriais kitais laikais
Paslapties šydas, ilgus šimtmečius gaubęs lytinius santykius, nutrauktas. Jei tik panorėsite – jūsų paslaugoms stos tūkstančiai knygų ir brošiūrų apie tai, kaip pagerinti savo seksualinį gyvenimą. Žurnalai siūlo naujausius ir madingiausius triukus. Jei to negana – video salonuose apstu erotikos, o internete – pornografijos. Plačiąja prasme seksas karaliauja visur. Ką tai reiškia? Ogi iliuziją, kad aplink jus – tik gražūs žmonės, kurie nuolat ištroškę sekso arba užsiiminėja juo po kelis kartus per dieną.
Tuomet kyla klausimas: jei seksas – visur aplinkui, kodėl į jūsų lovą plūsta monotonija? Veikiausiai todėl, kad ten – tik judu. O jūsų galvose tvirtai šaknis įleidę vaizdiniai apie tobulą seksą visiems ir visur trukdo atsipalaiduoti ir į valias mėgautis savo meilės žaidimais. Net jei suvokiate, kad tie reklamos, foto ir video pasaulio žmonės, kurių seksualinių fantazijų niekada nežaboja naktį pravirkstantis kūdikis, rūpesčiai dėl buities ir darbo, realiai neegzistuoja, vis dėlto jie neišvengiamai daro jums įtaką.
Jie trukdo jums jaustis neprilygstamiems, jie sukuria nuostatą, kad visiems kitiems seksas daug geresnis nei jums. Jie priverčia jus tikėti, kad natūrali santykių evoliucija, prasidėjusi milžiniška aistra ir dabar rusenanti brandesne, bet ramesne ugnele – neegzistuoja, kad ta stadija, kurioje judu esate dabar – tai santykių pabaiga, o ne pakitusi jų forma.
