Tūkstančiai Rusnėje užaugintų eršketų keliauja į laisvę: žuvys pradės kelionę į Kuršių marias

Šimtai Lietuvoje užaugintų Eršketų jauniklių Lietuvos upėmis pradeda kelionę į Kuršių marias. Žuvininkai pradeda pavasarinį eršketų įžuvinimą. O aplinkosaugininkai naikina brakonierių tinklus.

Iš kibiro tiesiai į vėsų Neries vandenį vienas po kito panyra aštriašnipiai eršketai. Mažyliai yra maždaug metų amžiaus ir sveria apie kilogramą. Iš Vokietijos atvežtų apvaisintų ikriukų ir mažų lervučių Rusnės žuvivaisos biure užaugintiems šiems eršketams jau metas keliauti į laisvę.

Žuvininkystės tarnybos specialistai per dešimtmetį į Lietuvos upes jau įžuvino per 200 tūkst. aštriašnipių eršketų. Na o ketvirtadienį Vilniuje tęsia šiuos darbus.

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Tūkstančiai Rusnėje užaugintų eršketų keliauja į laisvę: žuvys pradės kelionę į Kuršių marias

Nerimi ir Nemunu šie mažyliai šiemet apie tris mėnesius keliaus į Kuršių Marias, o dar po poros metų ir į Baltiją.

„Šios žuvys auga iki 300 kg. Ilgis už mane gali būti daug ilgesnis ir storesnis“, – sako žuvininkystės tarnybos atstovas Andrej Pilinkovskij.

„Norime, kad eršketai sugrįžtų. Čia ta upė, kur natūraliai anksčiau neršė eršketai. Jie dabar migruos žemyn, gal užsifiksuos jiems ta upę, vanduo ir paskui grįžtantys po 15-20 metų suaugusio žuvys gal atras šitą upę, kur jos buvo paleistos“, – pasakoja mokslininkas Vytautas Kesminas.

Kiekvienam tokio dydžio eršketui žuvininkystės specialistai įsegė po štai tokį ryškių žymeklį, siekdami atsekti eršketų migraciją upėse ir Baltijos jūroje.

„Kiekviena žuvis turi savo atskirą ID numerį ir ant žymeklio yra mobilus telefonas. Mes šitą ženklinimą atliekame, kad žvejai galėtų iškart pranešti, nes būna žvejys nežino, ką daryti. Šiuo telefono numeriu žvejai gauna visą informaciją, kurios tik reikia“, – teigia A. Pilinkovskij.

Šią savaitę žuvininkystės tarnyba eršketus įžuvina ne tik Neryje, bet ir Šventojoje. Šiemet specialistai planuoja paleisti į laisvę apie 20 tūkstančių jauniklių. O pirmųjų grįžtančių į Lietuvą neršti eršketų mokslininkai viliasi sulaukti jau po 5 metų.

REKLAMA

„Mes eršketus veisiame Lietuvoje nuo 2011 m. Po 5 metų turėtų jau pasirodyti, turėtume sužinoti, ar migracija vyksta. Ne tik Lietuva atkūrinėja eršketus, visos šalys aplink Baltiją“, – kalbėjo V. Kesminas.

Iki XIX a. pabaigos tokių eršketų daugybė plaukiojo Baltijos jūrą supančiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje Nemune ir didžiuosiuose jo intakuose: Neryje, Merkyje, Šventojoje, o taip pat Baltijos jūros priekrantės vandenyse. Tačiau dėl jūros ir upių taršos, užtvankų ir melioracijos, eršketų Lietuvos upėse nebeliko. Meškeriotojai tvirtina, kad jei Seimas neuždraus verslinės žvejybos Kuršių Mariose ir upėse, šios įžuvinimo pastangos nueis šuniui ant uodegos, eršketai žus.

„Deja, užtvankos ir verslinė žvejyba neleis eršketui sugrįžti. Matome verslininkų fotografijas su eršketais, kurie nėra žymimi, priegauda nuslepiama, kad nerodytų, kokią jie daro žalą, tą patį turime ir su lašišomis“, – sako „Lašišos dienoraščio‘ vadovas Kęstutis Klimavičius.

Eršketai yra įtraukti į Raudonąją knygą, tad jei jį pavyksta pagauti, privalu paleisti atgal į laisvę. Tačiau aplinkosaugininkai ir toliau kovoja su brakonieriais, kuriems įstatymai nė motais. Štai Klaipėdos aplinkosaugininkai demonstravo, kiek įvairiausių žuvų gaudymo įrankių konfiskavo šiemet savo regione.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų