Seimas jau dirba 100 dienų: žmonės kritikuoja už suvaržymus, giria už pensijas

Rudenį išrinktas Seimas apšilo kojas – dirba jau šimtą dienų. Yra nerašyta taisyklė, kad suėjus šiam terminui atlaidumas valdžios darbams ir klaidoms baigiasi. Tiesa, kritikos ekspertai valdžiai beria ir už pirmąsias šimtą dienų. Taigi kokie Seimo jau padaryti sprendimai kliūva ekonomistams bei politologams ir ar partijos jau pradeda įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus? 

Naujasis Seimas – jau nebe naujas. Per šimtą dienų nuo pirmojo posėdžio parlamentarai naujokai turėjo išmokti ne tik orientuotis Seimo rūmuose, bet ir vairuoti valstybę. Tiesa, senbuviai konservatoriai pasiruošti tam laiko turėjo net dvi kadencijas iki tol. Žadėjo ir naują politinę kultūrą, bet net pirmasis posėdis baigėsi rietenomis su opozicija dėl vicepirmininkų.

„Ypatingų skirtumų nuo ankstesnių daugumų, kurie rodytų, kad iš esmės kokybiškai kitaip viskas vyksta, kita žadėta politinė kultūra, kokybė, susitelkimas – tokių dalykų neparodė“, – sako apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

Ekspertai pastebi, kad šįkart, pandemijos akivaizdoje, įstatymus leidžiantis Seimas išvis nukeliavo į antrą planą ir sceną užleido Vyriausybei, kuri iškart ėmėsi karantino griežtinimų. Tačiau problemos prasidėjo, kai reikėjo sugalvoti, kaip gelbėti sustojusį verslą ir ištisus mėnesius už 260 eurų turinčius išgyventi kirpėjus.

„Pandemijos valdymo fronte atrodė ganėtinai pasimetusi šita valdančioji koalicija. Tiek komunikavimo, bendravimo su visuomene prasme, tiek kalbėjimosi tarpusavyje prasme“, – pasakoja V. Bruveris.

„Buvo ne tiek pasimetimo įvedant pačias griežčiausias karantino priemones, kiek pasimetimo paskui – ką daryti, kai situacija stabilizuojasi ir matai visus garsiai kalbančius – ir verslo klausimai, ir švietimo, o tada uždavinys tampa labai sunkus“, – teigia politologė Rima Urbonaitė.

Štai, ką sako gyventojai:

„Man atrodo, kažkokia palaida bala.“

„Paramos verslui klausimai šiek tiek stringa.“

„Žmonės užrakinti, ypač kaimuose, žmonės užrakinti.“

„Norisi kažko konkretesnio, aiškesnio.“

„Norėčiau, kad parduotuves atidarytų greičiau.“

Tačiau tam, kad atidarytų, valdžiai tenka ant svarstyklių lėkštelių dėti žmonių sveikatą ir ekonomiką. Ir, pasak ekonomisto Algirdo Bartkaus, aiškiai nusveria viena pusė.

REKLAMA

„Pirminis prioritetas buvo ne finansinis biudžeto stabilumas, o žmonių poreikiai“, – kalbėjo ekonomistas Algirdas Bartkus.

Bartkaus teigimu, ekonomiką aukoti dėl žmonių sveikatos galima, bet ne amžinai.

„Jeigu mes ir toliau šitą problemą spręsime, kad griežtai sveikata yra svarbiau negu ekonomika, mes rizikuojame tuo, kad pakliūsime į recesiją. Tai, kad dabar nemaža dalis žmonių negali uždirbti pakankamai pinigų, tai ne tik „Sodros“ biudžeto praradimai, tai visos ekonomikos praradimai: mažesni pardavimai, apyvartos“, – sako A. Bartkus.

Tiesa, pusiau juokais ekspertai sako, kad Ingrida Šimonytė gali atsikratyti dešimtmetį ją lydėjusios diržų veržėjos etiketės. Žmonių reakcijos irgi nebe tokios, kaip per praėjusią krizę:

„Ir dabar man jie patinka, man užtenka, svarbu, mums pensijas padidino.“

„Pensijas pakėlė – ir gerai.“

O kaip konservatorių ir dviem liberalų partijoms sekasi vykdyti priešrinkiminius pažadus? Labiausiai viešojoje erdvėje matyti Laisvės partijos užmojai dėl lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo, pavasario sesijoje politikai ketina registruoti ir partnerystės įstatymą:

„Jeigu įves, kad moteris su moterim gyventų, vyras su vyru, tai man labai nepatinka.“

„Nuomonės gali įvairios būti. Aš esu už tradicinę šeimą.“

Mažiausiai kol kas pastebimos, pasak Vytauto Bruverio, Liberalų sąjūdžio iniciatyvos.

„Liberalų sąjūdis kol kas, manau, džiaugiasi savo pirmininkės pirmininkavimu Seimui“, – pasakoja V. Bruveris.

Užtat jau pirmomis dienomis aplinkos ministro poste Simonas Gentvilas spėjo įsivelti į konfliktą su Aplinkos apsaugos departamento vadove. Valstiečiai kaltina jį darius spaudimą vadovei ir jau ruošia interpeliaciją.

„Gana rimta, jeigu nepasitenkinimas atsirastų ir valdančiųjų viduje. Kol kas viešojoje erdvėje tokio nepasitenkinimo apraiškų dar nemačiau, o tai į naudą pačiam ministrui“, – teigia R. Urbonaitė.

Dar per šimtą dienų du seimūnai pademonstravo, kad dirbti opozicijoje jiems neapsimoka: Ramūnas Karbauskis ir Antanas Guoga atsisakė mandatų.

REKLAMA

„Tai yra labai blogi precedentai, kai nevertinamas rinkėjų suteiktas pasitikėjimo kreditas ir lengva ranka mandatai mėtomi į dešinę ir kairę“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Tiesa, Karbauskis ir be mandato toliau lankosi Seime ir turi ką pasakyti valdantiesiems.

„Pasirinktas kelias tiesiog sunaikino ekonomiką arba naikina ją. Žmonės jaučia didžiulį stresą, sveikata blogėja, sportinio aktyvumo jokio“, – sako valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Netrūko ir mažareikšmių skandalų: garsiojo Petro Gražulio pasirodymo nuotoliniame komiteto posėdyje, žiežirbų dėl to paties Gražulio ar Tomo Vytauto Raskevičiaus atstovavimo komitetams.

„Bet politika yra teatras, o teatre yra dramaturgija įvairi, ir su tragedijos, ir su komedijos elementais“, – pasakoja R. Urbonaitė.

Dar pirmą kartą istorijoje, tačiau vėliau už visas kitas įstaigas Seimas įteisino nuotolinius posėdžius. Šiuo metu jie nevyksta, nauja sesija prasidės kovą.


Rašyti komentarą...
K
Kas
2021-02-22 21:29:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kas jiuos gali girti nejiau pencinykams ar žmogus beprotis tokio dedilu ir pyderu per 30 metu dar nėra buvę , gire tik debilai kurie balsavo už šituos meslus vagis aferistus padugnės
Atsakyti
0

A
Alina
2021-02-22 20:24:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kur jie dirba ar bunkeriuose pasislėpe
Atsakyti
0

P
Petras
2021-02-22 22:05:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vietnam menesio pakele kitam nujeme
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų