Kiek vėliau bus diegiami ir dar nematyti maršrutiniam transportui skirti šviesoforai. Tiesa, dar antradienį vairuotojai nė neatpažįsta, kaip tokio šviesoforo ženklus reikėtų iššifruoti. Susisiekimo ministerija aiškina, kad visi pokyčiai – dėl saugumo ir geresnio eismo judrumo. Tiesa, naujųjų ženklų norėjo tik Vilnius, o mažesnių savivaldybių, net ir Kauno su Klaipėda tokios naujovės nesudomino.
Vieno ženklo Lietuvoje dar nebuvo, tačiau įsidėmėti derėtų. Ypač, jei užsukate į Čiurlionio, Sierakausko ir kitas šalia sostinės Vingio parko esančias gatves. Jau birželį anksti ryte nauji ženklai atsiras Čiurlionio gatvės prieigose ir informuos, kad ten nuo šiol – dviračių gatvė.
O tai reiškia, kad jau nuo birželio vairuotojai šią gatvę kaip reikiant turės dalintis su dviračiais. Dviratininkai nebeprivalės važiuoti kuo arčiau kelkraščio, o vairuotojai negalės jų lenkti.
O visų transporto priemonių greitis bus ribojamas iki 30-ies km/h. Gal tai padės išvengti tokių avarinių situacijų, kai pagrindine gatve važiuojančiam dviratininkui kelią tiesiog užkerta iš šalutinės gatvės išdygęs automobilis. Žmonių reakciją į dviračių gatvės atsiradimą lemia tai, koks pedalas po jų kojomis – dviračio ar akseleratoriaus:
„Super, labai gerai, nes dviračiu važinėju kasdien, labai geras sprendimas.“
„Daugiau bardako bus. Mašinų kamščiai bus.“
„Aišku, gerai, žmonės į Vingio parką specialiai važiuoja, bus su dviračiais, galės pasivažinėti.“
„Aš kai dviračio nevairuoju visiškai, tai man bus sudėtingiau vairuoti. Šitoj vietoj – ir šiaip kaip „kišenė“, mažai erdvės.“
Birželio 1 d. Vilniuje atsiras penkios dviračių gatvės, o iš viso, per vasarą – apie 20. Esą tai galimybė palengvinti dviratininkams gyvenimą ten, kur nėra vietos nutiesti dviračių takų.
„Vilnius nežada riboti eismo aktyviose gatvėse, kur didelis automobilių srautas. Pasirinktos tos gatvės, kurios ramios savaime“, – tikina „Susisiekimo paslaugų“ atstovas Jonas Simutis.
„Mes turime tokias gatves Latvijoje, neseniai grįžau iš Hamburgo, netgi ir miegamuosiuose rajonuose tokios gatvės įprastos, apskritai net uždrausta važiuoti automobiliais tiems, kurie ten negyvena. Tos realijos, kurios natūraliai ateina ir į Lietuvą ir mes prisitaikom“, – kalba susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Dviračių atžvilgiu, tikrai bus saugiau. Kiek pakis pats eismas, ar jis tikrai bus darnesnis, saugesnis bendrąja prasme, ar mažiau kamščių, nežinau“, – sako vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
Beje, lygiai taip pat pagarbiai vairuotojai turės elgtis ir su paspirtukais.
„Kadangi paspirtukas prilygintas dviračiui, jam galios dviračių gatvėje tos pačios taisyklės, kaip ir dviračiui. Automobilis paspirtuko irgi negalės lenkti, paspirtukininkas nebūtinai turės laikytis dešinės gatvėje“, – aiškina J. Simutis.
Šios naujienos – ne vienintelės. Vairuotojų Vilniuje paklausėme, ar žino, ką reiškia nauji ženklai:
„Šitas ženklas būtent? Ne, visiškai.“
„Ne, pirmą kartą matau.“
„Ne, tokio dar neteko matyti.“
O maršrutiniam transportui skirtas šviesoforas, kaip ir dviračių gatvė, jis atsiranda Kelių eismo taisyklėse nuo birželio.
S formos ženklas draudžia maršrutinio transporto eismą, horizontalus brūkšnys informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis, o rodyklė maršrutiniam transportui leidžia eismą. Tokio šviesoforo artimiausiu metu dar nebus, bet birželį pirmasis turėtų atsirasti Kareivių gatvėje Vilniuje.
„Tikslas yra labai paprastas – kad viešasis transportas miestuose galėtų judėti greičiau“, – tikina M. Skuodis.
Naujas šviesoforas leistų viešajam transportui įvažiuoti į sankryžą anksčiau nei kitiems ir šitaip pagreitintų jo eismą. Visgi vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas mano, kad ministerija turėtų dėti daugiau pastangų informuoti eismo dalyvius apie permainas, nes avarinių situacijų gali kilti.
„Vienas besipainiojantis ženklas ten yra, rodyklė į viršų. Daugelyje dabartinių šviesoforų yra rodyklė į viršų. Žmogus, pamatęs šviesoforą su rodykle į viršų, gali pamanyti, kad skirtas jiems“, – kalba A. Pakėnas.
Kalbinti vairuotojai nežino, ar Kelių eismo taisyklių pokyčiai atneš naudos, bet stebisi, kodėl taisyklės keičiasi taip dažnai. Dalis nepatenkinti apskritai viskuo, ką su gatvėmis daro Vilniaus valdžia:
„Dėl to kenčia automobiliai. Nežinau, ar mūsų gatvės pakankamai pritaikytos, kad dar šalia atsirastų ir dviračių takai.“
„Jei statistiniai duomenys pakris tam tikrais atvejais, tai gal ir į gerą.“
„Gal sumažins kamščius. Nes ryte važiuojant į darbą užtrunki valandą-pusantros.“
Tiesa, kiti miestai ir didmiesčiai tokių naujovių diegti visai neskuba. Kauno sankryžoms, pasak miesto valdžios, nauji šviesoforai visai neaktualūs. O dviračių gatves numato vos kelias – kada nors ateityje.
„Šiuo metu konsultuojamės su dviratininkų bendruomenėm, svarstom apie galimybę, kur galėtume įgyvendinti šią naują idėją Lietuvoje. Galbūt tai galėtų būti senamiesčio atskiros gatvės, Muitinės, Zamenhofo gatvė“, – teigia Kauno savivaldybės atstovas Algirdas Griauslys.
Dar nuo birželio pirmosios A+ pažymėtomis juostomis galės važiuoti ir dviračiai, mopedai, lengvieji keturračiai bei neįgaliojo ženklu pažymėti automobiliai. Atsiranda ir dar pora naujų ženklų – šis draudžia motorinių dviračių ir elektroninių paspirtukų eismą. Esant poreikiui šiuo ženklu bus galima riboti ir kemperių eismą.
