„Pasipylė nepagrįsti tarnybiniai pranešimai, buvau sekama, daromas nežmoniškas spaudimas“, – sako buvusi pedagogė Vilija Butnorienė.
Kaunietė Vilija – kone du dešimtmečius dirbusi Kauno miesto pramonės ir prekybos mokymo centre, su siaubu prisimena, kaip baigėsi jos sėkminga, tačiau naujam vadovui neįtikusi karjera. Moteris sako buvusi išguita iš darbo. Ir nors kartu su spaudimą patyrusiais kolegomis vėliau įrodė savo tiesą Darbo ginčų komisijoje – prarado daug sveikatos.
„Mobingas, tai yra baisu. Kas to nepatyrė – nesupras, o kas patyrė – žino, kiek tai atima sveikatos. Kai visą gyvenimą dirbi, daug metų dirbi ir niekad negavau jokių tarnybinių, nes visą gyvenimą stengeisi darbą atlikti sąžiningai, pareigingai, atsakingai. Ir staiga pradeda rašyti nepagrįstus tarnybinius, tai yra baisu“, – pasakoja V. Butnorienė.
Vilija patirtą siaubą darbe vadina mobingu. Apie į psichologinio smurto rėmus netelpantį ujimą, engimą darbe prabyla vis daugiau lietuvių. O šalies medikams tai itin opi problema.
„Piktnaudžiavimas tarnybine galia: bauginami pavaldiniai, kolegos, taikoma žodinė agresija, kerštaujama sudarant nepatogius budėjimus, kolegos aktyviai kiršinami tarpusavyje, vienus baudžiant, kitų – neliečiant. Perduodant vienas kitam prieštaraujančius nurodymus“, – teigia Santaros gydytojų sąjungos pirmininkė Gabija Tomkutė.
Santaros klinikų gydytojų atstovė sako, kad panaši situacija – ir čia, ir daugelyje kitų gydymo įstaigų. Tik darbuotojai apie tai esą mažai kalba, o ir mobingą sunku įrodyti.
„Tai yra labai subtilūs dalykai, kadangi mes esame ligoninė, kuri dirba nepertraukiamu darbo grafiku ir tikrai yra daugybė variantų, kurie yra legalūs, bet tau gyvenimą gali apkartinti. Pavyzdžiui: budėti visus šeštadienius. Kaip ir viskas bus legalu, tu turėsi laisvus pirmadienius antradienius, bet šeimos gali nematyti“, – kalbėjo G. Tomkutė.
Santaros klinikos pripažįsta – tokia problema įstaigoje yra. Ir ją kol kas sunkiai sekasi išgyvendinti. Administracija tikina dedanti pastangas – planuoja darbuotojų bendravimo mokymus, vykdo apklausas apie savijautą.
„Svarbiausia, kad tie rezultatai nebūtų padėti į stalčių ir būtų padarytos išvados. Turime šiek tiek paapgailestauti, kad pandemija pristabdė procesus, bet vis tiek yra svarstoma mūsų etikos komiteto pertvarka, kad būtų galima lengviau žmonėms pasiekti, raportuoti problemas“, – kalbėjo Santaros klinikų direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas.
Prieš kiek daugiau nei metus skandalas dėl prieš gydytojus nutaikyto vadovo mobingo užvirė ir apie tai pasiskundus Klaipėdos universiteto gydytojams.
O užpernai spalį Vilniuje vienas jaunas medikas neapsikentęs tokio smurto darbe ir nusižudė. Tuomet apklausos parodė, kad mobingą patiria kone 80 proc. gydytojų.
Anot profsąjungų – mobingo problema paplitusi daugelyje sričių.
„Ir dar kai kas abejoja, kad galbūt egzistuoja mobingas darbo vietose, tai galiu patikinti, kad jis egzistuoja ir egzistuoja labai agresyvia forma“, – sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
O darbo inspektoriai pastaruoju metu pastebi ir naują mobingo tendenciją – kasdien sulaukia net tokių skundų kad darbdaviai reikalauja darbuotojus už savo lėšas nuolat tirtis dėl koronaviruso.
„Asmenys kreipiasi pas mus su rašytiniai skundais arba žodiniais dėl darbo sutarties neteisėto nutraukimo, dėl spaudimo nutraukti darbo sutartį, dėl netinkamo vertinimo, dėl kažkokio neetiško elgesio. Tačiau patys žmonės negali identifikuoti, kad tai yra mobingas ir jie kreipiasi dėl kitų dalykų“, – pasakoja vyriausioji darbo inspektorė Vesta Macė.
Kad tokį smurtą, ujimą darbo vietoje būtų lengviau įrodyti ir apsiginti – Seime pateiktas siūlymas į Darbo kodeksą įtraukti „mobingo“ sąvoką.
„Tai yra neigiamas pasekmes: psichologines, fizines, profesines ir panašiai sukeliančių tiek psichologinių, tiek administracinių, tiek galios santykių priemonių visuma, kuria dažnai taiko arba hierarchijoje aukščiau esantys vadovai arba bendradarbiai“, – teigia socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Darbdavys, anot projekto kūrėjų, privalo užkirsti kelią mobingui. Kai kurių Seimo narių manymu – siūlymai pertekliniai.
„Mes nieko naujo neįnešam, ko nėra jau įtvirtinta darbo kodekse ir kituose teisės aktuose. Yra jau pasakyta, kad darbdavys negali priversti, įžeidinėti, daryti kitų veiksmų, kurie su tuo mobingu susiję“, – kalbėjo Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas.
Žmogui, pateikusiam pagrįstą skundą Darbo inspekcijai dėl mobingo siūloma taikyti ir pranešėjo apsaugą, kad vadovas negalėtų pasiskundusio darbuotojo už tai bausti ar atleisti. Už mobingą grėstų administracinė atsakomybė, baudos. Kokios? Paaiškės veikiausiai rudenį jei siūlymas bus galutinai priimtas prieš tai apsvarsčius jį trišalėje taryboje su darbuotojų ir darbdavių atstovais.
„Dabar suformuluoti pasiūlymai jie turi gerąją pusę, kad problema yra iškeliama. Kitą vertus tos priemonės jos labiau politinės ir nežinau, kiek jos bus efektyvios – reikės apie jas diskutuoti. Nes vėlgi – mobingo atvejai, visi sutiks, tai yra sudėtingi, individualūs atvejai. Tai yra sunkiai įrodomi atvejai, kur reikia aiškintis tiek tarp darbuotojo, darbdavio, tiek tarp ginčų sprendžiančių institucijų“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Visi darbuotojai turėtų būti darbo vietoje lygūs ir jeigu yra išskirtinis dėmesys vienam darbuotojui suteikiant perteklines užduotis, jei yra perteklinė kritika daroma tam darbuotojui už atliktas užduotis ir darbuotojas neigiamai yra išskiriamas viso kolektyvo metu ir tai tęsiasi vieną, du ir daugiau kartų – tai yra tikrai psichologinis spaudimas ir mobingas darbo vietoje“, – pasakoja I. Ruginienė.
Seime esama siūlymų Darbo kodekse įtvirtinti ir darbuotojo teisę ne po darbo valandų atsijungti nuo išmanių įrenginių: neatsakyti į darbdavio skambučius ir laiškus. Tačiau pastarasis siūlymas, kol kas atmestas.
