Jau ketvirtą mėnesį Australija tapusi tikra pragaro Žemėje įsikūnijimu. Jeigu dėl miškų ir krūmynų gaisrų ten išdegusius plotus lygintume su Europa, mūsų žemyne viena valstybe jau būtų mažiau. Vis dėlto, kokios tikrosios gaisrų Australijoje priežastys? Kovotojai su klimato kaita šaukia, kad dėl visko kaltas masinis atšilimas, veganai kaltina gyvulininkystės pramonę, mokslininkai- gamtininkai daro visai kitokią išvadą. TV3 pasidomėjo faktais. Ar iš tiesų dabartiniai gaisrai yra patys didžiausi Australijos istorijoje, ir kas juos sukelia?

Apokaliptiniai vaizdai, kasdien apskriejantys pasaulį ir gąsdinantys visus neabejingus gamtos ir žmonių tragedijai, panašu, dar negreitai taps istorija. Aiškiausiai gaisrų paplitimą iliustruoja nuolat atnaujinamas žemėlapis. Raudoni taškeliai rodo gaisrų židinius, kurie užsiplieskė per pastarąsias 12 valandų. Taigi, ugnis tebeplinta. Ir sparčiai.

Tiesa, šiuo vaizdiniu tikėti nereikėtų. Neva iš kosmoso daryta nuotrauka nėra tikra, nors ja patikėjo ir visame pasaulyje socialiniuose tinkluose dalijosi šimtai tūkstančių naivuolių.

REKLAMA

Šiaip ar taip, gaisrų mastai, pražudę jau 25 žmones, milžiniški. Rytinėje žemyno pakrantėje, Australijos pietvakariuose, Tasmanijos saloje jau išdegė daugiau kaip 8 mln. hektarų ploto. Kai kuriais duomenimis, skaičiai galbūt jau siekia ir 10 milijonų hektarų. Tai yra gerokai didesnis plotas nei Lietuva, užimanti per 6 mln. hektarų. Jeigu lygintume Australijos gaisrų mastą su Europos plotais, senasis žemynas jau būtų netekęs visos Austrijos. Laimei, ugnis vis dar nepalietė Sidnėjaus, kuriame gyvena 5 milijonai žmonių. Visgi, kaip pasakoja ten jau ne vienus metus gyvenantis lietuvis Povilas, kasdienybė ir ten dabar niūri.

„Į darbą važiuoti tenka per smogą, kvėpuojant kartais peršti gerklę, akis. Gyventojai užsidėję respiratorius, ofisuose mieste kartais suveikia priešgaisrinės signalizacijos“, – sako Sidnėjuje gyvenantis lietuvis Povilas Eimaitis.

Kaip pasakoja Povilas, patys australai nėra tikri, ką kaltinti dėl katastrofos:

„Visuomenė yra šiek tiek susiskaldžiusi. Kai kurie žmonės kaltina klimato kaitą, kai kurie – ugniagesius arba valdžią. Mat ugniagesiai turi vykdyti savo kontroliuojamą miškų deginimą, kas sumažina gaisrų kilimo galimybes.“

Būtent šis reiškinys – prevencinis krūmynų deginimas – ir vertinamas itin prieštaringai. Kaip aiškina sinoptikas Naglis Šulija, Australijoje, kaip ir Amazonės miškuose, tai daroma ne tik žemdirbystės tikslais. Pati augalija ten yra savotiška parako statinė.

„Australijos gamta yra ypatinga. Ten daug augalų išskiria eterinius aliejus. Ir jeigu tiktai patenka kibirkštis – liepsnojimas būna jau nebe plokštumoj. Užsiliepsnoja visas tūris“, – pasakoja TV3 sinoptikas Naglis Šulija.

REKLAMA

Čiabuviai aborigenai tam buvo radę sprendimą: saugiai paaukoti samanas ir žolę tam, kad netikėtai užklupusios liepsnos nesikėsintų į miškus. Dar 18 amžiuje žemyną atradęs kapitonas Jamesas Cookas šitaip aprašė rytinės Australijos pakrantės vaizdus: „Dieną dūmai, o naktį – liepsnos.“

„Aborigenai, kaip ir indėnai Šiaurės Amerikoje, matė šitą reiškinį ir žinojo, kaip su juo kovoti. Reikia pašalinti pomiškį. Kaip tą pomiškį pašalinti – deja, labai paprastai. Degtuku. Gamta buvo prie to prisitaikiusi. Bet dabar taip elgtis nebegalima. Ir turime pasekmes“, – teigia N. Šulija.

Tačiau problemų sprendimas degtuku pastaraisiais metais sulaukdavo gyvūnų gynėjų pasipiktinimo.  Klimato kaitos aktyvistai visame pasaulyje tikina, kad gaisrų priežastis yra klimato kaita. Visgi faktai rodo, kad sausa Australijos žemė dega kone kiekvieną vasarą. O patys didžiausi gaisrai buvo kilę tada, kai pasaulinis atšilimas dar net nebuvo įgavęs pagreičio.

Remiantis duomenimis nuo 19-o amžiaus vidurio, baisiausi gaisrai žemyną siaubė 1974-aisiais. Tuomet žemės klimatas įšilęs dar nebuvo. Jei dabar išdegė per 8 milijonus hektarų, anuomet – 12 kartų daugiau – net šimtas milijonų. O ir ne taip seniai – 2002 metais – išdegė dvigubai daugiau nei dabar – 15 mln. hektarų. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius irgi neskuba tvirtinti, kad dėl dabartinės katastrofos kaltas tik šylantis klimatas, nors, aišku, dalis tiesos tame yra.

„Pati esmė – ne klimato kaitoje, o žmonėse. Gaisras gamtoje pats organiškai kyla labai retai. Tikėtina, kad didžioji dalis yra padegimai“, – kalbėjo gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

REKLAMA

Iš tiesų, dar šiandien australų policija dėl padeginėjimų pareiškė kaltinimus 24 asmenims. Ne visi padegimai galimai buvo  piktybiniai – dažnai katastrofą lemia ir numesta neužgesinta cigaretė. Ypač šiemet, kai vidutinė paros temperatūra Australijoje buvo priartėjusi ir prie 50-ies laipsnių. Visgi, pasak Paltanavičiaus, net ir tokiu atveju savaime gaisrai kyla labai retai, net ir trankantis žaibams jie neapimtų tokių teritorijų.

„Gamta puikiai moka mobilizuotis ir išspręsti savo problemas. Tačiau, kai jai trukdoma, ji tiesiog nepajėgi to daryti“, – sako S. Paltanavičius.

O pasekmės, pasak gamtininko, neatitaisomos. Jau aišku, kad gaisruose pražuvo trečdalis koalų populiacijos, tačiau Australijoje gyvena daugybė gyvūnų rūšių, kurių neaptiksime niekur kitur.

„Visiškai įmanoma, kad mūsų akyse sunaikinamos ištisos rūšys. Visa rūšis, kurios daugiau nebebus“, – teigia S. Paltanavičius.

Manoma, kad liepsnos iš viso pražudė per milijardą gyvūnų. Kiek žalos patyrė visko netekę žmonės, vargu ar kas greitai apskaičiuos. Nors oras žemyne kiek atvėso, niekas neprognozuoja, kiek dar laiko prireiks gaisrams sutramdyti.

Asta
2020-01-09 21:42:44
O tai neatsakingas rūkalių elgesys nėra piktybinis? Na tai bajeris mėtyti nuorūkas kur pakliuvo, ypač tose vietose, kur sausa. Tai tas pats, kaip degalinėje mėtyti nuorūkas ar degančius degtukus
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Asta 2020-01-09 21:42:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O tai neatsakingas rūkalių elgesys nėra piktybinis? Na tai bajeris mėtyti nuorūkas kur pakliuvo, ypač tose vietose, kur sausa. Tai tas pats, kaip degalinėje mėtyti nuorūkas ar degančius degtukus   ATSAKYTI

Top Video

Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
REKLAMA
Paaugliai per karantiną (nuotr. stop kadras)
Klastingajam koronavirusui plintant, o gydytojams reikalaujant griežtai laikytis karantino, kai kurie tautiečiai į tokius reikalavimus moja. Ypač nenoriai raginimams ...
Susitikimas (nuotr. stop kadras)
Kol pasaulis bando kovoti su koronaviruso pandemija, daugelis turi atsisakyti įprasto gyvenimo, namiškių šilumos ir įprastos ramybės. Internete paplito vaizdo įrašas, kuriame ...
Kretingiškei neatiduoda anytos kūno: reikiami tyrimai užtruko savaitę, nes bijota koronaviruso (nuotr. stop kadras)
Į Klaipėdą grįžtančiame kelte mirusios moters artimieji jau savaitę iš morgo negali atsiimti jos kūno nei sulaukti žinios, kada galės velionę palaidoti. Mirusiosios ...
Mergina (nuotr. stop kadras)
Žmonės priversti leisti laiką karantine laiko veltui neleidžia. Tai įrodė ir Brukline gyvenantis vaikinas. Fotografu dirbantis jaunuolis puikiai moka laikytis atstumo, tačiau ...
Linas Slušnys (nuotr. stop kadras)
Siaučiant koronavirusui šalyje, Lietuvos emocinio klimato atliktas tyrimas rodo dramatiškai pablogėjusią žmonių emocinę būseną. Kaip ir kodėl karantinas veikia ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų