Tuo savo kailiu įsitikino portalo tv3.lt skaitytojas Matas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Kelias dienas jis stebėjo pranešimus apie siaubingus gaisrus.
Pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ vilnietis pamatė draugus dalijantis oficialiu pranešimu apie galimybę paaukoti pinigų gyvūnams gelbėti ir gydyti. Tokia galimybe ir pasinaudojo.
Vyras pasakojo paaukojęs 20 Australijos dolerių ir tada pamatęs, kad jo turima „Swedbank“ mokėjimo kortelė buvo užblokuota. Visą antradienio rytą jis bandė prisiskambinti į banką ir išspręsti problemą, tačiau nesėkmingai.
Paprašytas pakomentuoti situaciją „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius neneigė, kad auka Australijai ir blokuota mokėjimo kortelė Lietuvoje gali būti susijusi:
„Mokėjimų saugumo algoritmai sudėlioti taip, kad klientui būtų užtikrinta maksimali apsauga – bet kokia netipinė operacija mokėjimo kortele yra fiksuojama kaip nestandartinė, palyginti su įprasta kliento elgsena, todėl potencialiai kelianti grėsmę kliento lėšų saugumui.
Suveikus tokiam įspėjimui, dėl prevencijos kortelės funkcionalumas gali būti apribotas. Pavyzdžiui, gali būti palikta tik galimybė išsigryninti pinigų. Klientas apie tai informuojamas, ir pats nusprendžia, ar atstatyti apribotus kortelės funkcionalumo parametrus. Tai galima padaryti „Swedbank“ interneto banke arba paskambinus tel. 1884.“
S. Abraškevičius neatskleidė, kokiam skaičiui klientų, kurie paaukojo pinigų Australijai, buvo užblokuotos mokėjimo kortelės. Jis taip pat negalėjo pasakyti, per kiek laiko jos atblokuojamos.
„Nėra viskas taip paprasta. Tai gali būti susiję su tuo, iš kur bankas gauna mokumo patvirtinimo užklausą. Jei ne iš Europos šalių, saugumas sustiprėja. Kada ir ar apskritai atstatyti funkcionalumus, sprendžia pats klientas. Juk tai gali būti ir sukčiavimas – tokiu atveju kortelę būtina blokuoti“, – paaiškino „Swedbank“ atstovas.
Jis taip pat paaiškino, kad kortelė gali būti blokuota net tuo atveju, jeigu aukojama, pvz., Alytaus ugniagesiams. Svarbiausia esą kaip mokėjimas atliktas ir iš kokios šalies gaunama saugumo užklausa.
Iš tiesų, pastaruoju metu žiniasklaidoje ne kartą buvo skelbta apie tai, kaip pasinaudoję gyventojų patiklumu sukčiai iš jų sąskaitų išvilioja ne menkas sumas pinigų. Taip pat skelbta apie kreditinių kortelių duomenų vagystes užsienyje ar net plėšimus grasinant peiliu ir reikalaujant atskleisti PIN kodą.
Kaip jau skelbta, dar neregėto masto gaisrai Australijoje jau sunaikino daugiau nei 8 mln. hektarų plotą (visos Lietuvos plotas yra 6,5 mln. hektarų).
Socialiniuose tinkluose plinta ir jaudinantis degančios Australijos atvaizdas, kuriame sudėti visi per pastarąjį mėnesį ten degę gaisrai.
Katastrofos vaizdus socialiniuose tinkluose dažnai lydi ir informacija apie klimato kaitą, nors tuo pat metu kai kurie mokslininkai kaltę dėl pastarųjų gaisrų verčia ne klimato kaitai, o Australijos valdžiai: esą ji jau daug metų tinkamai netvarko miškų, o kitąmet sausiausiame planetos kontinente žiemą turi būti sistemingai išdeginama dalis sausų krūmynų, kaip tai kadaise darė aborigenai, o šiais laikais, baiminantis tų pačių gyvūnų gynėjų kritikos, taip nedaroma.
