Emocinė sveikata

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas ir emocinė įtampa tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Tačiau pajutus fizinius negalavimus retai susimąstome, kad jų priežastis gali slypėti mūsų psichikoje. Vis daugiau kalbant apie psichologinės sveikatos svarbą ir holistinį požiūrį į ligas, žmonės dažniau kreipiasi į medicinos psichologus ieškodami atsakymų ir pagalbos.

Vaiko emocinės iškrovos - tikras košmaras tėvams ir prikaustantis „spektaklis“ smalsuoliams. Visgi šios scenos užkulisiuose slypi sudėtingi neurologiniai procesai, kuriuos suprasti svarbu kiekvienam. Apie tai, kas vyksta vaiko organizme isterijos metu ir kokie veiksmingi metodai padeda vaikui nusiraminti, pasakoja vaikų psichologės Justa Ryženinė ir Viktorija Urmanavičiūtė.

Nesėkmės baimė – kieno gi ji neaplanko? Net gi tuos, kuriuos laikome pačiais sėkmingiausiais. Su psichologe, sporto psichologijos konsultante Lina Vaisetaite iš visų pusių kaip Rubiko kubą vartome šį reiškinį, dėl kurio kartais lieka neįgyvendintos  geriausios idėjos, kuris atneša abejonę ir verčia sustoti pusiaukelėje.

Nors žirgo nauda žmogaus sveikatai pastebėta dar Antikos laikais, Lietuvoje ši terapijos forma vis dar skinasi kelią į pripažinimą. Visgi istorijos apie medalius laiminčius paralyžiuotus sportininkus, nerimą ir baimes įveikiančius autistiškus vaikus ir laimingesnius senjorus rodo, kad žirgų terapija nėra tik trumpalaikis sveikatos srities eksperimentas. Tai metodas, veikiantis nepaisant nei amžiaus, nei diagnozės.

Pernai Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis, tarp gimdžiusiųjų metų bėgyje, 5 proc. moterų galima įtarti potrauminio streso sutrikimą (PTSS) po gimdymo, tuo tarpu pogimdyminę depresiją – net 23 proc. respondenčių. Depresijos simptomus po gimdymo patiriančių moterų skaičius išlieka stabilus tarp 22-24 proc. nuo pat 2020-ųjų metų, o dėl gimdymo patirto potrauminio streso lygis net išaugo: 2020 m. jis siekė 3 proc., 2021 ir 2022 m. – po 1 proc., o 2023 m. – net 5 proc.

Ar jaučiatės tartum persekiojami praeities šešėlio, trukdančio gyventi pilnavertį gyvenimą čia ir dabar, nors, rodosi, viskas klojasi puikiai? Gali būti, kad jus kamuoja užsitęsęs potrauminis stresas. Kaip jį atpažinti ir įveikti? Apie tai kalbamės su psichologe ir mokslininke, VU Psichotraumatologijos centro docente dr. Odeta Geležėlyte. Kas yra psichologinė trauma? Kadaise patirta trauma gali niūriomis spalvomis nuspalvinti dabartinį gyvenimą.

Higienos instituto (HI) Psichikos sveikatos centras atkreipia dėmesį, kad gyvenant nuolat besikeičiančiame ir įtemptame geopolitiniame kontekste dėl karo Ukrainoje, Lietuvos ir Europos saugumo klausimų, neapibrėžtumas gali kelti nerimą, baimę ir bejėgiškumo jausmą. HI Psichikos sveikatos stiprinimo specialistės, psichologės Ievos Zuzevičiūtės teigimu, „Jausti visus šiuos jausmus šiuo metu yra normalu, tačiau užsitęsusi įtampa gali pernelyg nuvarginti kūną ir psichiką.

Perdegimas – jau penkmetį įtrauktas į oficialių ligų sąrašą ir kasmet diagnozuojamas vis dažniau. Jauni specialistai ir patyrę darbuotojai darbe susiduria su išsekimu, kuris ne tik stabdo karjerą, bet ir paveikia sveikatą bei asmeninį gyvenimą. Žmogui tai dažnai reiškia priverstinę pauzę, o darbdaviui – nuostolius. Ekspertai aiškina, kas turėtų būti atsakingas už prevenciją – darbuotojas ar darbdavys, bei aptaria, kaip atpažinti pirmuosius požymius, kokių veiksmų imtis perdegus.

Psichikos sveikatos specialistai pažymi, kad sezoniniai pokyčiai pavasarį ne visiems žmonėms sukelia teigiamų emocijų ar energijos antplūdį. Šiuo metu kai kurie asmenys gali patirti emocinį ir fizinį diskomfortą ar net pavasarinės depresijos, dar vadinamo atvirkštiniu sezoniniu afektiniu sutrikimu, simptomus. Dėl šios priežasties itin svarbu laiku atpažinti nerimą keliančias būsenas, o prireikus pagalbos kreiptis į specialistus.

„Fiziškai užspaustos emocijos veikia lyg uždelsto veikimo daugybės lėtinių ligų bomba. Nerimas ir įtampa gali pasireikšti galvos, skrandžio skausmais, aukštu kraujospūdžiu ar kitais somatiniais simptomais“, - kalbėjo psichologas Karolis Poderis. Visuomenėje vis dar veikia stipri stigma, kad emocionalūs vyrai yra nevyriški, tačiau emocijų slopinimas gali labai neigiamai paveikti organizmo veiklą.

Žinia apie šeimos nario ar giminaičio priklausomybę nuo alkoholio, psichoaktyvių medžiagų ar lošimų artimiesiems paprastai sukelia daug emocijų ir klausimų, kaip elgtis. Psichologai sako, kad artimųjų vaidmuo yra svarbus, tik reikia atskirti, ką jie gali padaryti, o kas ne jų galioje. Artimieji gali paskatinti ieškoti pagalbos, padėti ją rasti, palaikyti, bet kito žmogaus elgesio nepakeis ir už jį priklausomybės nesigydys.

Skyrybos itin stipriai paveikia vaikus, o ypač paaugliams tai gali sukelti didelius emocinius sunkumus. Pasak SOS vaikų kaimai Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) specialisto Ryčio Jankausko, tėvų emocinė būsena tiesiogiai atsispindi paauglių psichikoje. Išsiskyrę tėvai ar tie, kurie sunkiai palaiko sveikus santykius su paaugliais, dažnai susiduria su iššūkiais, tačiau padėti paaugliams lengviau prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių – įmanoma.

Geopolitinei situacijai aštrėjant, daugelį kankina nerimas ir nežinia. Kiekvieną dieną mus pasitinka naujos antraštės žiniasklaidoje, o socialiniai tinklai mirga nuo įrašų, eskaluojančių galimo konflikto grėsmę. Bus karas ar nebus? Ką darysiu, jeigu bus? Šie ir kiti panašūs klausimai dažnai neduoda ramybės ir pasėja nerimą, su kuriuo ne kiekvienas geba susitvarkyti.

Jausmas, kuomet širdis ima daužytis be priežasties, pasunkėja kvėpavimas, o kūną sukausto nepaaiškinama baimė, gali pasirodyti tarsi mirties akimirka. Tačiau svarbu žinoti, kad būtent tokie pojūčiai būdingi panikos atakoms. Netikėtai užklumpanti ir atrodanti nevaldoma, panikos ataka sukelia stiprią fizinę ir emocinę reakciją, tačiau gera žinia ta, kad ją galima suvaldyti.

Nors šiuo metu Lietuvoje nėra išsamių statistinių duomenų, kiek konkrečiai Lietuvos vaikų patiria stresą, pedagogai skambina pavojaus varpais – vaikams mokytis tampa vis sunkiau dėl patiriamo nerimo. Patyčios, nesėkmės mokykloje, draugų stoka ar net spaudimas iš aplinkos dažnai skaudžiai paveikia vaikus, o tokio tipo įtampa gali pasireikšti įvairiais tiek emociniais, tiek fiziniais simptomais.

„Jaunimui dažnai pasitaiko bloga nuotaika, nerimas, jausmai, kurie juos vis kankina“, – pasakoja Lietuvos skautijos skautė iš Šiaulių Auksė. 2023 metų Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo depresijos visame pasaulyje kenčia apie 280 milijonų žmonių. O jaunimo tarpe negatyvios mintys, traumuojantys išgyvenimai lemia, kad savižudybė pasaulyje yra ketvirta pagal dažnumą jaunuolių mirties priežastis.

Tikriausiai teko skaityti pasaką apie mergaitę, kuri leidžiasi į rūsį ir pamato kirvuką, įkirstą į lubas. Ji pradeda verkti galvodama, kad kai ji ištekės, pagimdys sūnų, šis užaugs, leisis į rūsį, o tas kirvukas iškris ir užmuš sūnų. Keista, absurdiška? Bet iš tiesų ši pasaka gali tapti nerimo sutrikimų iliustracija, kai patologinis nerimas neturi konkrečios, aiškios priežasties.

Naujo žmogaus atsiradimas šeimoje sukelia daug džiaugsmo tėvams, tačiau už to slypi nemažai bemiegių naktų, liūdesio ar net ašarų.  Moterys po gimdymo dažnai susiduria su nuotaikų svyravimais, liūdesio bangomis, nevilties jausmu, o net 10-15 procentų pagimdžiusių moterų suserga pogimdyvine depresija. Tokios būsenos ignoruoti negalima, labai svarbu laiku tą pastebėti bei suteikti reikiamą pagalbą.

Lietuvoje prasidėjo Saugaus interneto savaitė, kuri skirta skatinti atsakingą ir saugų interneto naudojimą. SOS vaikų kaimai psichologas Rokas Saulevičius teigia, jog šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai auga aplinkoje, kur didelė dalis bendravimo vyksta internete. Dėl nuolatinio ir perteklinio informacijos kiekio, jaunuoliai dažnai susiduria su įvairiomis problemomis.

Depresija ir nerimo sutrikimai – šiuolaikinės visuomenės iššūkis, kasmet paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Nors vis dar vyrauja įsitikinimai, kad ieškoti pagalbos psichiatro kabinete – silpnumo ženklas arba gėda, medicinos diagnostikos centro „Affidea“ gydytoja psichiatrė Brigita Domarkaitė sako pastebinti teigiamų pokyčių. Gydytojos teigimu, stigma dėl šių ligų mažėja, o moksliniai tyrimai atskleidžia naujas priežastis ir gydymo galimybes.

Tyrime išnagrinėtas depresijos lygis visoje Europoje, tarp vyresnių ir jaunesnių amžiaus žmonių, atskleidė, jog Prancūzijoje situacija atrodo itin prasta, rašoma „Euro News“. Lietuvos jaunimas ir šioje apklausoje išsiskyrė pozityvumu, lyginant Europos kontekste. Remiantis 2019 m. Europoje atliktos sveikatos apklausos analize, Prancūzijoje prieš pandemiją depresijos lygis buvo aukščiausias tarp visų Europos šalių.

Nerimas nėra svetimas net ir iš pirmos pažiūros nerūpestingiems, laimingiems, ir, atrodo, viską sėkmingai kontroliuojantiems žmonėms. Tikriausiai kiekvienam gyvenime pasitaiko laikmečių, kai, atrodo, viskas krenta iš rankų, kamuoja nemiga ir vargina toks nerimas, kuris net ne visuomet turi priežastį. Psichoterapijos ir augalinių vaistinių preparatų derinys gali būti raktas, atrakinantis duris, vedančias į geresnį bei nerimo ne tokį kupiną rytojų.

Kurį laiką mažėjęs vaikų savižudybių skaičius šiemet vėl šoko į aukštumas. Užpernai nusižudė 4 nepilnamečiai, pernai – 6, o šiemet metams nesibaigus – jau virš 10. Psichologai perspėja – paauglius apėmė Verterio efektas, kai psichologinių bėdų turintys jaunuoliai pamatę plačiai nušviestas istorijas apie nusiskandinusius paauglius, patys ima klaidingai galvoti, kad taip pasielgus kažkas pasikeis.

Spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje minime Šiurpnaktį, Visų Šventųjų dieną ir Vėlines. Nors šios „šventės“ turi skirtingas tradicijas ir prasmę, visos yra susijusios su mirusiųjų paminėjimu ir pagarbos jiems išreiškimu. Artėjant lapkričiui, daugelis lietuvių lanko artimųjų kapus, juos tvarko, puošia, uždega žvakeles ir taip pamini išėjusius Anapilin.

Vilniaus universiteto (VU) psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai, viena vertus, nuramino – Lietuvoje nėra perdegimo darbe epidemijos. Bet, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais. VU Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro ir perdegimo tyrimo Lietuvoje vadovė prof.

Nerimas – visiškai normali kiekvieno žmogaus reakcija į galimą grėsmę, stresą, spaudimą, nepažįstamas aplinkybes ar laukiantį kokį nors svarbų gyvenimo įvykį. Nerimas padeda mobilizuoti organizmo jėgas, padidinti motyvaciją ir dėmesio koncentraciją, geriau pasiruošti kai kuriems artėjantiems dalykams ir sėkmingai išvengti galimai grėsmingo pavojaus arba greitai bei be jokios žalos sau su juo susidoroti. Taigi nerimas dažnu atveju yra net pageidautinas – svarbiausia, kad jis netaptų lėtiniu.

Didžioji dalis žmonių savo gyvenime yra patyrę sunkumus, dėl kurių sutrinka miego kokybė. Tačiau užsitęsusi nemiga gali signalizuoti apie rimtus sutrikimus, kurie vėliau paveikia ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą. Medicinos srities specialistai sako, kad žmonės, kenčiantys nuo nemigos, dažnai jaučiasi išsekę, krinta jų darbingumas, sutrinka ir koncentracija.

Skirtingų šalių ir mokslo krypčių mokslininkai susivienijo spręsdami šiuo metu itin aktualias sveikatos priežiūros darbuotojų atsparumo krizinėms situacijoms ir perdegimo problemas.

Skyrybos – vienas iš emociškai sunkesnių įvykių gyvenime, sukeliantis ne tik sielvartą, bet ir nerimą dėl ateities. Kai pora nusprendžia eiti skirtingais keliais, dažnai tampa itin sunku susitaikyti su šiuo sprendimu. Psichologė Vitalija Navickė naujienų portalui tv3.lt sako, kad dažniausia skyrybų priežastis – elementarus nesusikalbėjimas.

Sparčiai kintančioje ir nežinomybės kupinoje kasdienybėje – stresas nėra vienintelis palydovas. Tyrimai rodo, kad vienišų žmonių skaičius taip pat auga – Lietuvoje net 13 proc. gyventojų bene kasdien jaučiasi vieniši, o didžioji jų dauguma – senoliai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė pasakoja, kaip stipriai vienišumas gali paveikti bendrą sveikatą, o nemokamus draugystės pokalbius senjorams siūlančios „Sidabrinės linijos“ savanoriai dalijasi jautriomis istorijomis.

Naujų mokslo metų pradžia ne vienai šeimai atneša daugybę pokyčių, o kartu – ir sumaišties. Nors suaugusieji dažniausiai turi reikiamus įgūdžius lengviau susitvarkyti su kylančiu nerimu dėl rudens atnešamų įsipareigojimų ar savo vaiko rezultatų, patiems mažyliams atsisveikinti su pasibaigusia vasara ir pradėti naują etapą būna gerokai sunkiau.  Kaip teigia šeimos psichologė, „Psychodemia.lt“ įkūrėja Agnieška Kašinska, palengvinti šį laikotarpį gali padėti rutina.

Ar žinojote, kad fizinė veikla gali būti raktas į laimingą kasdienybę be krūtinę slegiančio nerimo? Pakalbėkime apie tai plačiau – galbūt tai Jūsų receptas į lengvumo ir pasitenkinimo jausmą? Kuo naudinga reguliari fizinė veikla? Reguliari fizinė veikla – geriausias būdas, padedantis „nusikratyti“ nerimo sukeltą įtampą.

Sutrumpėjus dienoms, pasibaigus vasaros ir atostogų sezonui, vėl visu pajėgumu įsisuka darbų, tikslų, siekių ir rutinos karuselė, kurios palydovu dažnai tampa stresas – jaučiame nerimą, užklumpa melancholiška nuotaika, padidėja dirglumas. Specialistės paaiškina streso mechanizmų veiklą, atskleidžia, kaip atpažinti streso sukeliamus simptomus, ir pataria, kaip adaptuotis prie naujo sezono, kad rudenį pasitiktume žvalūs ir energingi.

Įsibėgėjant pasiruošimui mokslo metams, specialistai siunčia svarbią žinią tėvams: dabar pats metas pasikalbėti su vaikais apie jų savijautą, emocinę sveikatą ir sunkumus, su kuriais jie galbūt susiduria. „Vaikui labai svarbus jausmas, jog jis turi savo tėvų palaikymą, šie yra jo užuovėja, kur visada bus išgirstas ir galės pasipasakoti.

Po pasivaikščiojimų įkaitusio smėlio paplūdimiais, saulės vonių ir miego iki pietų, grįžimas į įprastą gyvenimo ritmą gali pasirodyti pilkas ir prėskas. Ieva Plauškutė, „Jaunimo linijos“ psichologė, sako, kad padidėjusį nerimą ar liūdesį grįžus po atostogų jausti – įprasta. Jei tai patiriate, yra keletas nesudėtingų strategijų, kuriomis galite pasinaudoti.

Paauglystė yra greitų ir didelių pokyčių metas, kai vyksta ir asmenybės raidos kismas. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Raidos psichopatologijos tyrimų centro mokslininkų grupė atliko tyrimą, kuriuo siekta sukurti psichologinį įrankį paauglių asmenybės sutrikimo diagnostikai Lietuvoje.

Garsiai nuskambėjusi žinutė, kad jaunuoliai Lietuvoje yra vieni laimingiausių pasaulyje, laikinai užglaistė kitą problemą – vyresnės kartos atskirtį. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė: kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau jis linkęs dalintis asmeniniais rūpesčiais su draugais. Gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius aiškina, kad emocinė raiška yra labai svarbi psichikos sveikatai, o jos slopinimas gali sukelti tiek psichologinių, tiek fizinių negalavimų.

Turbūt pastebėjote, kad vieni žmonės nuo pat vaikystės pasižymi atsparumu stresui, o kitus sugniuždo net menkiausia įtampa. Nors dažnai jautriesiems liepiama „susiimti“, vis dėlto, mokslininkai teigia, kad nerimastingumas, tai ne išlepimas ar pramanai, o iš kartos į kartą perduodama savybė. Pagrindiniai simptomai Dažną nerimą juntantys žmonės būna įsitikinę, jog juos kankina koks nors sutrikimas.

Pyktis yra užkrečiamas. Ar neatrodo, kad aplinkiniai žmonės yra piktesni nei įprasta, kuomet jūs susierzinate? Ar dėl to jus užplūsta dar didesnis įniršis ar bent jau susierzinimas? Gali būti, kad jums neseniai teko susidurti su pykčio proveržiu ir priepuoliu – arba jį surengėte pats, arba kažkas kitas. Kol nepradėjote gailėtis savo elgesio ar sprendimų, priimtų pykčio protrūkio metu, išmokite nors kažkiek suvaldyti pyktį.

Šiandieniniam žmogui nerimas – tikrai nesvetima emocija, pojūtis, išgyvenimas. Jei anksčiau nerimas padėdavo išvengti pavojaus, pabėgti nuo užpuolikų, tinkamai sumedžioti grobį, išlikti motyvuotam ir budriam, tai šiandien jis neretai gali pakišti koją itin darbingiems ir jautresniems asmenims. Dėl visko išgyvenančiam ir viską suspėti mėginančiam žmogui nerimas gali pradėti trukdyti normaliai gyvenimo kokybei.

Nerimas – vienas dažniausių šiandien girdimų žodžių. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais kone kas antras europietis turėjo nerimo ir depresijos simptomų. Tokie skaičiai glumina, nes dar praėjusiame dešimtmetyje buvo manoma, kad su šiomis problemomis susiduria „tik“ kas dešimtas asmuo.

Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50-60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Antroji pagal svarbą su darbu susijusi sveikatos problema – įtampa, kurią patiria 22 proc. ES darbuotojų. Nesirūpindami savo protine sveikata rizikuojame patirti perdegimą, taip pat didėja rizika susidurti su psichologiniais sutrikimais.

Nerimas – būsena, kuomet jaučiama įtampa, baimė, dirglumas. Su ja susiduria kiekvienas, tačiau ilgą laiką užsitęsusi nerimastinga būsena gali trikdyti įprastą gyvenimo ritmą. Apie nerimą, jo simptomus ir pagalbą sau papasakojo „Nerimo klinikos“ psichologė Ilona Šulnienė. Pasak psichologės, su nerimu yra susidūrę visi. Ji atskleidė, kad tuo metu yra itin išgyvenama dėl ateities, kuri nėra aiški. „Kiekvienas iš mūsų gyvenime jautėme nerimą.

Pasinaudodama gerąja užsienio šalių praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinama prie platesnį spektrą paslaugų apimančio psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, visa apimančio paciento atsigavimo (angl. – recovery) siekiančios, žmogaus teises atliepiančios psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, tokios kaip atvejo vadyba bei psichikos ir elgesio sutrikimų gydymas bendruomenėje.

Su nemiga susiduria daugelis šiuolaikinių žmonių – vieni kaltina išmaniuosius telefonus, antri skundžiasi vakare kamuojančiomis neramiomis mintimis, o treti – per vėlai išgertu kavos puodeliu. Kad ir kokia būtų jūsų nemigos priežastis, šie trys triukai padės atsikratyti visų dienos rūpesčių ir greitai bei lengvai užmigti. 1. Verskite save išlikti budriu Šis metodas gali skambėti kontraversiškai, tačiau pasitikėkite procesu. Miego ekspertė, daktarė Daisy Mae, naujienų portalui Express.co.

Nors žodis „ruminuoti“ Lietuvoje dar visai naujas, vis dėlto, nuo šio nemalonaus įpročio kenčia beveik kiekvienas. Ruminuoti reiškia vis iš naujo galvoti apie iškilusią problemą ar praeities įvykį. Ruminuojant mintys neduoda ramybės, jos vis kartojasi, žmogus tarsi ieško išeities, tačiau jos niekaip nesuranda ir nepasiekia palengvėjimo.

Stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc. Lietuvos gyventojų, atskleidė naujausia visuomenės apklausa, atlikta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Daugiausiai apklausoje dalyvavusių respondentų – 33 proc. – nurodė, kad darbovietėje patiria vidutinio lygio stresą ir nerimą, o „stiprų“ ir „labai stiprų“ – 22 proc. apklausos dalyvių. Dar 24 proc.

Gydytojui diagnozavus depresiją, nerimo sutrikimą ir išrašius vaistų ne vienam kyla baimių: gal priprasiu ir be jų negalėsiu gyventi, gal sutriks miegas, priaugsiu svorio ar išvis prarasiu asmens tapatumą, gebėjimą logiškai mąstyti, adekvačiai jausti. Atsisakyti vaistų ir pasikliauti psichoterapija taip pat atrodo pavojinga: o jei nepasveiksiu, jei simptomai tik stiprės. Svarbu derinti medikamentinį ir nemedikamentinį gydymą.

Praėjus vienoms gražiausių metų šventėms, grįžimas į ne tokią džiaugsmingą kasdienybę daugeliui gali tapti tikru emociniu išbandymu. Dėl šios priežasties, trečiasis sausio pirmadienis pasaulyje vis dažniau vadinamas liūdniausia metų diena, tačiau kiek šis pavadinimas iš tikrųjų yra pagrįstas? Kauno „InMedica“ klinikos Psichikos sveikatos konsultacijų centro medicinos psichologė Vaida Lukaševičienė teigia, kad šios dienos pavadinimas daugiau siejamas su reklaminiais tikslais, tačiau pirmąjį metų ...