Emocinė sveikata

Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50-60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Antroji pagal svarbą su darbu susijusi sveikatos problema – įtampa, kurią patiria 22 proc. ES darbuotojų. Nesirūpindami savo protine sveikata rizikuojame patirti perdegimą, taip pat didėja rizika susidurti su psichologiniais sutrikimais.

Turbūt pastebėjote, kad vieni žmonės nuo pat vaikystės pasižymi atsparumu stresui, o kitus sugniuždo net menkiausia įtampa. Nors dažnai jautriesiems liepiama „susiimti“, vis dėlto, mokslininkai teigia, kad nerimastingumas, tai ne išlepimas ar pramanai, o iš kartos į kartą perduodama savybė. Pagrindiniai simptomai Dažną nerimą juntantys žmonės būna įsitikinę, jog juos kankina koks nors sutrikimas.

Nerimas – būsena, kuomet jaučiama įtampa, baimė, dirglumas. Su ja susiduria kiekvienas, tačiau ilgą laiką užsitęsusi nerimastinga būsena gali trikdyti įprastą gyvenimo ritmą. Apie nerimą, jo simptomus ir pagalbą sau papasakojo „Nerimo klinikos“ psichologė Ilona Šulnienė. Pasak psichologės, su nerimu yra susidūrę visi. Ji atskleidė, kad tuo metu yra itin išgyvenama dėl ateities, kuri nėra aiški. „Kiekvienas iš mūsų gyvenime jautėme nerimą.

Pasinaudodama gerąja užsienio šalių praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinama prie platesnį spektrą paslaugų apimančio psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, visa apimančio paciento atsigavimo (angl. – recovery) siekiančios, žmogaus teises atliepiančios psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, tokios kaip atvejo vadyba bei psichikos ir elgesio sutrikimų gydymas bendruomenėje.

Su nemiga susiduria daugelis šiuolaikinių žmonių – vieni kaltina išmaniuosius telefonus, antri skundžiasi vakare kamuojančiomis neramiomis mintimis, o treti – per vėlai išgertu kavos puodeliu. Kad ir kokia būtų jūsų nemigos priežastis, šie trys triukai padės atsikratyti visų dienos rūpesčių ir greitai bei lengvai užmigti. 1. Verskite save išlikti budriu Šis metodas gali skambėti kontraversiškai, tačiau pasitikėkite procesu. Miego ekspertė, daktarė Daisy Mae, naujienų portalui Express.co.

Nors žodis „ruminuoti“ Lietuvoje dar visai naujas, vis dėlto, nuo šio nemalonaus įpročio kenčia beveik kiekvienas. Ruminuoti reiškia vis iš naujo galvoti apie iškilusią problemą ar praeities įvykį. Ruminuojant mintys neduoda ramybės, jos vis kartojasi, žmogus tarsi ieško išeities, tačiau jos niekaip nesuranda ir nepasiekia palengvėjimo.

Stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc. Lietuvos gyventojų, atskleidė naujausia visuomenės apklausa, atlikta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Daugiausiai apklausoje dalyvavusių respondentų – 33 proc. – nurodė, kad darbovietėje patiria vidutinio lygio stresą ir nerimą, o „stiprų“ ir „labai stiprų“ – 22 proc. apklausos dalyvių. Dar 24 proc.

Gydytojui diagnozavus depresiją, nerimo sutrikimą ir išrašius vaistų ne vienam kyla baimių: gal priprasiu ir be jų negalėsiu gyventi, gal sutriks miegas, priaugsiu svorio ar išvis prarasiu asmens tapatumą, gebėjimą logiškai mąstyti, adekvačiai jausti. Atsisakyti vaistų ir pasikliauti psichoterapija taip pat atrodo pavojinga: o jei nepasveiksiu, jei simptomai tik stiprės. Svarbu derinti medikamentinį ir nemedikamentinį gydymą.

Praėjus vienoms gražiausių metų šventėms, grįžimas į ne tokią džiaugsmingą kasdienybę daugeliui gali tapti tikru emociniu išbandymu. Dėl šios priežasties, trečiasis sausio pirmadienis pasaulyje vis dažniau vadinamas liūdniausia metų diena, tačiau kiek šis pavadinimas iš tikrųjų yra pagrįstas? Kauno „InMedica“ klinikos Psichikos sveikatos konsultacijų centro medicinos psichologė Vaida Lukaševičienė teigia, kad šios dienos pavadinimas daugiau siejamas su reklaminiais tikslais, tačiau pirmąjį metų ...

Pyktis yra užkrečiamas. Ar neatrodo, kad aplinkiniai žmonės yra piktesni nei įprasta, kuomet jūs susierzinate? Ar dėl to jus užplūsta dar didesnis įniršis ar bent jau susierzinimas? Gali būti, kad jums neseniai teko susidurti su pykčio proveržiu ir priepuoliu – arba jį surengėte pats, arba kažkas kitas. Kol nepradėjote gailėtis savo elgesio ar sprendimų, priimtų pykčio protrūkio metu, išmokite nors kažkiek suvaldyti pyktį.

Kam yra tekę susidurti su panikos priepuoliais, tas žino, kad jausmas nekoks: širdis spurda, prakaitas pila, galvoje sukasi niūrios mintys. Sveikatos specialistų teigimu, nors panikos priepuolis nekelia realios grėsmės gyvybei, jo simptomai dažnai „kopijuoja“ rimtas ligas, todėl nenuostabu, kad tokių priepuolių ištikti žmonės kviečia greitąją pagalbą ar patys skubiai vyksta į ligonines.

Didžiausios metų šventės ne visiems yra smagus periodas. Kai kuriems žmonėms jis tik pagilina vienišumo jausmą arba primena, kad reikės susitikti su žmonėmis, su kuriais santykiai nėra geri. Vis dėlto šventinis laikotarpis gali būti gera proga apmąstyti savo gyvenimą ir pakeisti kai kuriuos pasirinkimus, sako psichologas Marius Daugelavičius. Prekybos centruose pirmieji Kalėdų akcentai pasirodo anksti, dar spalio viduryje.

Pogimdyvinė depresija yra viena iš dažniausiai moteris po gimdymo veikiančių emocinių problemų. Neseniai Lietuvą sukrėtusi istorija apie galimai savo vaikus nuskandinusią mamą, kuri šiuo metu gydosi psichiatrinėje ligoninėje, sukrėte nemažai šalies gyventojų.​​​ Ar tai pogimdyvinės depresijos pasekmės – nėra žinoma, tačiau laiku nepastebėta arba nesuprasta pakitusi mamos būklė gali daryti įtaką ne tik motinai, bet ir naujagimiui bei šeimai.

Nors dabartiniai laikai daugelyje šalių pasižymi itin aukšta gyvenimo kokybe ir galimybėmis tobulėti, visgi daugybė žmonių kasdienybėje susiduria su beprasmybės našta. Noras pažinti save ir suvokti savo vietą pasaulyje neretai juos pastūmėja išbandyti psichoterapiją, kurios viena iš krypčių yra paremta egzistencine filosofija.

Įžengėme į tamsiausią metų laiką – šviesusis paros metas iki Kalėdų vis labiau trumpės. Pasibaigus auksaspalviui rudeniui ir toliau vėstant orams, ne vieną mūsų gali apimti apatija, prastesnės nuotaikos, jaučiame mažiau motyvacijos kasdienei veiklai ar naujiems iššūkiams. Šiuo metu kaip niekad svarbu atkreipti dėmesį į kelias savo gyvenimo sritis: mitybą, fizinį aktyvumą, miegą, buvimą gryname ore, laisvalaikį, bet svarbiausia – į savo mintis ir nusiteikimą.

Rudens melancholija, šaltojo sezono slogutis, tamsos depresija – yra daug būdų, kuriais žmonės vadina rudenį ir žiemą juos užklumpančias slogias nuotaikas. Psichoterapijos ir psichoanalizės centro „Asmens sveikatos klinika“ gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Vilija Vėbraitė sako, kad tokią būseną, jeigu ji užsitęsia, tikrai galima vadinti depresija ir tai nebus „per stipru“. Svarbu laiku atpažinti tiek savo, tiek savo artimųjų nuotaikos sutrikimą ir laiku užkristi kelią ligai įsisenėti.

Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo įrašai apie intuityvųjį valgymą: džiaugiamasi, kad šis metodas veikia. Tačiau neapsirikite – vien iš pavadinimo nereikia manyti, kad valgoma bet ką ir bet kada. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad iš esmės ši mitybos sistema yra vienas iš metodų, skirtų su nepalankiu sveikatai maitinimųsi susijusių sveikatos bėdų, taip pat norintiems sumažinti ar išlaikyti esamą kūno svorį.

Nuovargis – natūrali būsena, dažniausiai atsirandanti po sunkaus darbo, emocinių išgyvenimų ar kitų sudėtingų gyvenimo įvykių. Įprastai po jų pailsėjus, jėgos yra atgaunamos ir viskas grįžta į savo vėžes. Visgi, gyvenant sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame dėl skubėjimo poilsiui lieka vis mažiau laiko, ši būklė tampa itin opia problema.

Patyčių mastas Lietuvoje nemažėja: su jomis iki šiol susiduria net 2 iš 3 vaikų. Kovoti su patyčiomis padeda žinios, laiku suteikta pagalba ir viešumas. Psichologė Karolina Gurskienė akcentuoja, kad tikslas – gyvenimas be patyčių – sunkiai įmanomas. Tai pripažinus jau galima dirbti ir prevenciškai, ir veikti su jomis susidūrus. Kuo garsiau ir dažniau apie patyčias bus kalbama, kuo anksčiau stabdant patyčias įsitrauks mokyklų bendruomenės ir įvairūs specialistai, tuo padėti vaikams bus lengviau.

Dažnas turbūt žinome posakį rudeninė depresija ir nors tai labiau yra frazė, kuria apibūdiname besikeičiančią nuotaiką, psichikos sveikatos ekspertai sako: normalu, kad ateinant šaltesniems orams jaučiamės vangesni ir gali atrodyti, kad nuotaika prastėja.

Spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į psichinės sveikatos svarbą. Tokią būtinybę pabrėžia ir prastėjanti statistika: vos per penkerius metus Lietuvos gyventojų asmeninės psichinės sveikatos vertinimas suprastėjo – pokytis siekė net 44 proc. Lietuvos gyventojų savo sveikatos vertinimo tyrimas atskleidžia reikšmingus psichikos sveikatos būklės pokyčius.

Turbūt ne kartą susidūrėte su žmogumi, kuris pagirtas už sėkmingai atliktą darbą ar puikius akademinius pasiekimus nedrąsiai tarsteli: „Na, šįkart tiesiog pasisekė“, „Atsidūriau reikiamu laiku reikiamoje vietoje“. Pamanėte, kad žmogus tikriausiai kuklus. Galbūt. Bet tikėtina, kad jį kamuoja apsimetėlio sindromas (angl. imposter syndrome). Apie jį pasakoja psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ medicinos psichologė Kamilė Petrulėnaitė Apsimetėlio sindromas.

Ilgai trunkančios monotoniškos užduotys darbe – greitai pabosta, todėl dažnai darbuotojams tenka ieškoti būdų, kaip įveikti nuobodulį darbe, dar vadinamą – darboduliu. Pavyzdžiui, siekdamas išvengti darbodulio, kas trečias Lietuvos gyventojas užsiima pašalinėmis veiklomis. Kokią įtaką tai daro darbuotojų motyvacijai ir komandiškumui, pasakoja ekspertai.

Dažnai pajuokaujama, kad geriausia savaitės diena – penktadienis, kai prieš akis visas savaitgalis, o prasčiausia tampa pirmadienis, kai prasideda nauja darbo savaitė. Pirmadieniai tikrai gali kelti niūrias mintis, o kad tai pasikeistų neretai neužtenka vien gerai išsimiegoti, kartais reikia priimti sudėtingus sprendimus ar įgyvendinti pokyčius bei išmokti atpažinti jausmus.

Neigiamą įtaką darbo kokybei ir rezultatams daro ne tik vadovų profesionalumo stygius, blogi santykiai su kolegomis ar didelis darbo krūvis, ekspertų nuomone, labai svarbu išvengti ir nuobodžiavimo darbe, dar kitaip vadinamu – darboduliu. Nuobodulys ir dinamikos trūkumas gali lemti motyvacijos stoką, apatiją ar stresą. Patarimais, kaip atpažinti ir išvengti nuobodulio darbe, dalijasi ekspertai.

Iš fronto grįžtančių Ukrainos karių dėl psichologinių traumų dažnai nebeatpažįsta jų šeimos. Specialistai atviri – šalies gynėjams būtina psichologinė pagalba. Nuo okupantų besiginančioje šalyje populiarėja neįprastas karių reabilitacijos būdas – hipoterapija, kitaip – žirgų terapija. Tačiau vyrai sako neturintys ilgiems atsigavimams laiko ir ruošiasi vėl stoti ginti savo šalį.  Penkiametė Zlata pirmąkart jodinėja žirgu. Mergaitė džiaugiasi, o jos tėvai atidžiai stebi savo dukrą.

Per pastaruosius keletą metų depresijos ir nerimo sutrikimų turinčių žmonių skaičius išaugo kone ketvirtadaliu, praneša Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Nors tokį emocinių problemų augimą lėmė tiek COVID-19 pandemija, tiek Ukrainoje prasidėjęs karas, vis daugiau žmonių su stresu, baime ir įtampa susiduria ir darbinėje aplinkoje. Šie neigiami pojūčiai gali būti ženklas, kad darbuotojas patyrė emocinį perdegimą – kaip to išvengti, pasakoja ekspertai.

Ekspertai patvirtina, kad vien pasidaliję kukliu turtu su kitu ar gerai išsimiegoję galite šypsotis daugiau nei turtingiausias pasaulio žmogus. Psichoterapeutė-psichologė Genovaitė Petronienė ir BENU vaistinės vedėja Inga Norkienė pažėrė gausybę lengvų, mokslu grįstų receptų sustiprinti laimės jausmą. Negana to, pateikė konkrečių priežasčių, kodėl 2023 m. Pasaulio laimės indekse atsidūrėme pirmajame dvidešimtuke.

Geras nakties miegas yra būtinas, tačiau kartais užmigti atrodo tiesiog neįmanoma, tačiau į pagalbą galite pasitelkti eterinius aliejus. Dr. Chrisas Etheridge‘as pasidalijo geriausiais eterinių aliejų mišiniais, padėsiančiais lengviau užmigti. Jis sakė: „Miegas yra geros sveikatos pagrindas. Tačiau „Puressentiel“ tyrimų duomenimis, devyni iš dešimties žmonių kenčia nuo miego sutrikimų.“ Apklausos rodo, kad 48 proc. respondentų dažnai susiduria su miego sutrikimais.

Šiuolaikiniai žmonės nuolat besikeičiančiame pasaulyje susiduria su daugybe problemų – savojo pašaukimo paieškos, stresas, galiausiai – perdegimas. Tarp šio emocinio triukšmo, svarbu neprarasti laimės ir pilnatvės būsenos savo veikloje.

Šiuolaikiniam žmogui praktiškai neįmanoma išvengti streso – įvairios atsakomybės darbe ir namuose, netikėtos ir nemalonios situacijos verčia išeikvoti daug energijos, o tuomet patiriama vis daugiau įtampos, tampa vis sunkiau save kontroliuoti. Tačiau, kad ir kaip bebūtų sunku išmokti suvaldyti kylantį stresą ir nurimti – tai yra būtina. Lengviau sumažinti patiriamą stresą galėsite, pasitelkę 10 paprastų būdų: 1. Sportuokite.

Šiuolaikinėje visuomenėje, kuomet kasdien lygi stresas ir įtemptas gyvenimo ritmas dažnai susiduriama su nerimo sutrikimais ar depresija. Šie negalavimai sutrikdo ne tik darbingumą, bet ir socialinį gyvenimą.  Nuolat gyvenant įtampoje, labai svarbu laiku pastebėti simptomus.

Mes neretai galvojame, kad jeigu kažkas mus stipriai myli, ta meilė savaime turėtų išspręsti ar palengvinti ne vieną problemą. Pastebime kitus, kurie, atrodo, turi daug draugų ir gerbiantį partnerį, ir manome, kad jie vien dėl to jaučiasi geidžiami, priimti ir todėl patenkinti savo vieta pasaulyje.