Gamintojai, siūlantys produktus su užrašais „Be E“ ar „Be konservantų“, dabar turės pateikti įrodymų, jog taip ir yra. Vartotojai džiaugiasi, bet verslininkai išgyvena šoką jau vien dėl to, kad nenutuokia, kur reikės dėti krūvas nebetinkamų pakuočių.
Jau nuo šio penktadienio, balandžio 1-osios, gamintojai, produktus ženklinantys užrašais, skelbiančiais, kad juose visai nevartojami maisto priedai ar vartojami tik kai kurie, turėtų pateikti to įrodymus. Be jų jie paprasčiausiai negalės prekiauti savo gaminiais.
Mulkina per akis
„Pastaruoju metu lentynose puikuojasi labai daug įvairių produktų su užrašais „Be E“, „Be E621“, „Be jokių E“, „Be konservantų“, „Be saldiklių“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Irena Pečiulienė. – Tačiau šis ženklinimas nėra priskiriamas privalomai ženklinimo informacijai ir neretai klaidina pirkėją.“
Todėl pernai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai keliais etapais atliko studijas – tikrino įvairius taip paženklintus produktus. Laboratorinių tyrimų duomenys nebuvo patys geriausi. Paaiškėjo, jog kai kurie gamintojai neatsispyrė pagundai pasinaudoti pirkėjų patiklumu: ištyrusi beveik 200 mėsos, duonos, kitų maisto produktų, tarnyba nustatė, jog pusė jų neatitiko etiketėse užrašytų rodiklių.
Buvo daug gauta ir vartotojų skundų. Pavyzdžiui, teko nusipirkti produktų su dviem etiketėmis: vienoje pažymėta, jog jokių E nėra, kitoje teigiama, jog turės valgyti ir E621 (liūdnai pagarsėjusį natrio glutamatą) ir dar kitokius „E“.
„Tai elementarus vartotojų klaidinimas“, – konstatuoja I. Pečiulienė. Ir tokių atvejų, vyriausiosios veterinarijos gydytojos apgailestavimu, aptinkama kiekvienos panašios tikrinimo akcijos metu.
Buvo eilinis – tapo išskirtinis
Gamintojai, kontroliuodami savo produkciją, turi atlikti laboratorinius tyrimus, tačiau paaiškėjo, kad kai kur tai daroma per retai, o kai kuriose įmonėse šis reikalavimas visiškai ignoruojamas.
Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja sako suprantanti, kodėl šią naujovę gamintojai, tarp kurių yra ir sąžiningų, pasitiko neslepiamu nepasitenkinimu. Juolab kad laboratorija iki nustatytos datos fiziškai nėra pajėgi atlikti visų gaminių tyrimų. Tad terminą planuojama pailginti – greičiausiai dviem savaitėmis.
„Sutinku, kad laikas per trumpas, bet gamintojas turi pagalvoti, kad toks ženklinimas nėra tinkamas“, – sakė I. Pečiulienė ir spėjo, jog prie to veikiausiai prisideda ir rinkodaros strategija – ryškus užrašas „Be E“ ant etiketės leidžia paprastą produktą pateikti kaip išskirtinį.
Maisto priedai skirstomi į 26 funkcines grupes: dažiklius, konservantus, skonio stipriklius ir kt. „Jei ant virtų dešrelių pažymime, kad jose nėra konservantų, tai yra tik viena funkcinė grupė, tačiau gali būti kitų maisto priedų. Vartotojai vėl apgaudinėjami“, – aiškina I. Pečiulienė. Todėl, anot specialistės, buvo nuspręsta, kad tais atvejais, kai gamintojai nori deklaruoti, kad jo gaminamuose produktuose nėra maisto priedų, turi įrodyti, kad priedų neturi ne tik pats produktas, bet ir žaliavos, iš kurių jis pagamintas.
Tvarka gera tik iš principo
Kaip minėta, dabar bene didžiausią nerimą verslininkams kelia naujosios tvarkos įsigaliojimo laikas. Ne taip seniai pasirašyta tvarka įsigalios jau rytoj. Tad nerimaujama, kaip suspėti per tokį trumpą laiką susitvarkyti. Tuo labiau kad laboratoriją, atliekančią tyrimus, verslininkai užvertė darbu.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius sakė, kad iš principo tvarka priimta greitai. Tiesa, mėsos perdirbėjai apie ją žinojo anksčiau, tad buvo kilusios nemažos diskusijos.
E. Mackevičiaus teigimu, problema ta, kad dėl tokio ženklinimo nėra teisinio reguliavimo, o gamintojams kyla labai daug techninių klausimų. Pavyzdžiui, net pačioje žaliavoje gali būti aptinkama E pėdsakų. Nėra aišku, kas gali būti produkte, ko negali būti taip ženklinant ir panašiai. Dėl to sulaukta nemažo ažiotažo.
„Sutinkame, kad kontrolė turi būti, tačiau dėl įgyvendinimo mechanizmo kyla daug neaiškumų“, – sakė E. Mackevičius.
Be to, ir terminas įmonėms duotas labai trumpas, tačiau, asociacijos žiniomis, jis bus pratęstas bent dviem savaitėms.
„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontrolės mechanizmą turi taip įsukti, kad gamintojui ir vartotojui viskas būtų aišku“, – mano E. Mackevičius.
Asociacijos vadovo teigimu, produktų su tokiu ženklinimu rinkoje nėra labai daug – apie penki procentai visų produktų. Kita vertus, atskirose įmonėse situacija skirtinga – vienos panašiais ženklais pažymi daug produktų, kitos – mažai.
Naujoji tvarka įmonėms atsilieps ir finansiškai, nes tyrimai kainuoja. Pasak asociacijos vadovo, kaštai išaugs, tačiau galutinė jo kaina nekis, nes vartotojams nepasakysi, kad kaina kyla dėl tyrimų.
E. Mackevičiaus pasiteiravus, kiek toks ženklinimas turi įtakos pirkėjų pasirinkimui, jis sakė, kad sunku atsakyti. Asociacijos vadovo teigimu, tai komerciniai dalykai. Vartotojai reaguoja skirtingai – vieni perka būtent tokius produktus, kiti, atvirkščiai, vengia, tretiesiems tai gali sietis su maisto saugumu.
Pirkėjas atsirinks
Daujėnuose įsikūrusios kepyklos „Saimeta“ direktorė Vitalija Stankevičienė teigė esanti patenkinta naująja tvarka. „Dabar labai daug apsišaukėlių“, – savo nuomonę pagrindė ji.
Pasak verslininkės, yra ne vienas gamintojas, kuris skelbiasi gaminiuose nenaudojantis E priedų, tačiau iš tikro jų dedantis.
„Reklama yra visagalė“, – V. Stankevičienė net neabejoja, kad žmonės tiki tokiais užrašais.
Tad atlikus laboratorinius tyrimus, jos įsitikinimu, bus viskas aišku. Pati natūralių produktų gamybos įmonei vadovaujanti moteris teigė žinanti, kas yra natūralus produktas, ir tikino, kad kartais žiūrint į parduotuvių lentynose sukrautus natūraliais vadinamus produktus jai skauda širdį – matanti, kad kai kurie jų tokie nėra. Tiesiog manipuliuojama pavadinimais.
„Labai daug apgaulės. Aš už tai, kad tyrimų reikėtų. Turėtų būti tvarka, kad nebemulkintų pirkėjų“, – sakė V. Stankevičienė. Tačiau manė, kad laikas, duotas atlikti tyrimus, yra per trumpas. Kiek domėjosi, laboratorija, galinti atlikti tyrimus, yra užversta darbu. Beje, „Saimeta“ taip pat turi keletą gaminių, žymimų panašiais ženklais. V. Stankevičienė taip pat teigė išsiaiškinusi, kad ir vartojant natūralius produktus, pavyzdžiui, sviestą vietoj margarino, kyla neaiškumų.
Iki bus patvirtinta naujoji ženklinimo tvarka, verslininkė teigė savo gaminių į laboratoriją tirti nevešianti, tačiau jų pavadinimuose nebenaudos specialaus ženklinimo.
„Pirkėjas atsirinks produktus, o kai bus nauja tvarka dėl E, tada žiūrėsime, kas joje rašoma“, – sakė ji.
Pasijuto it per galvą gavę
„Pieno žvaigždžių“ bendrovės vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas tvirtino, kad naujasis reikalavimas maisto perdirbėjams sukėlė šoką. Jo teigimu, tokiai tvarkai niekas neprieštarauja, tačiau lemiamas veiksnys čia – laikas. Jis per trumpas reikalavimams įgyvendinti.
„Mes už griežtą reglamentavimą, tačiau dabar reikalaujama viską atlikti vos ne per naktį“, – sakė L. Sasnauskas.
Jo manymu, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tarsi saugodama vartotoją, „smogia per galvą visai pramonei“, o kartu ir pramonėje dirbantiems žmonėms bei pačiai valstybei, kuriai ta pati pramonė moka mokesčius. „Viena ranka ginama, kita ranka griaunama“, – piktinosi jis.
Vykdomojo direktoriaus manymu, reikia viską daryti ne tokiais metodais. Dabartiniu atveju viskas tampa problema dėl neįgyvendinamų terminų. Jo teigimu, verslui persitvarkyti gali reikėti mėnesio ar kelių. Be to, L. Sasnausko manymu, valdininkai greičiausiai nelabai įsivaizduoja pramonės apimčių: pakuotės čia užsakomos mėnesiui, dviem ar net trims į priekį. Kur jas dabar reikės dėti?
Kartu stebėjosi, kodėl prieš priimant tokį sprendimą, nesitarta su pramonininkais.
D. Savickienė
