Vis dėlto dažnesni poilsiautojai pastebi vieną tendenciją. Iš esmės nesvarbu, kokia kelionės kryptis, kasmet jos pabrangsta mažiausiai dešimtadaliu. Net jeigu valstybėje, į kurią skrendi, fiksuojama didžiulė infliacija ir kainos eurais turėtų būti mažesnės.
Neseniai TV3 laidoje „Dienos komentaras“ kelionių agentūros „Airguru“ vadovė Eglė Grašytė pripažino, kad „deja, tendencija yra tokia, kad kaip ir visa kita, taip ir kelionės brangsta apie 10–15 procentų kasmet“. Ji pridūrė, kad kelionių kainos kyla ne tik dėl brangimo, bet ir dėl augančio žmonių noro rinktis kokybiškesnes atostogas.
Taigi naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl kelionių kainos taip auga ir kokių jų tikėtis 2026 m.
Pabrango daugiau kaip 1 tūkst. eurų
Vilnietė Asta, neseniai įsigijusi kelionę į Tailandą, sako, kad kainų skirtumai akivaizdūs.
„Pastebėjau. Šiaip aš nelabai keliauju į poilsines keliones, bet štai dabar kaip tik skrisiu į Tailandą. Tai tikrai žymiai, ženkliai pabrango“, – sako ji.
Keliautoja prisimena, kad prieš porą metų už kelionę į Šri Lanką mokėjo apie 1,8 tūkst. eurų, o šiemet jau net 3 tūkst. eurų.
„Tai čia jau nemažai procentų“, – juokiasi ji.
Vis dėlto moteris įsitikinusi, kad kainos keliautojų nesustabdo.
„Aš pirkau kelionę vasario mėnesį, tai jau grupė buvo praktiškai sukomplektuota visa. Manau, kad žmonės keliauja, nežiūrint kainų.
Aišku, vieni gali sau leisti važiuoti į poilsinę kelionę už 600 eurų, kažkur čia vietoje. O kiti gali už 3 tūkst. eurų – kas kiek pinigų turi“, – šypsosi Asta.
Brangsta sparčiau nei kiti dalykai
„Artea“ banko vyriausiosioji ekonomistė Indrės Genytė-Pikčienė primena, kad kelionių kainų šuolis prasidėjo dar po pandemijos, kai žmonės, išsiilgę atostogų, puolė keliauti, o pasiūla nespėjo atsigauti. Vėliau prie brangimo prisidėjo energetikos krizė ir pabrangęs kuras.
Dabar, anot ekonomistės, poilsinių kelionių kainos kyla sparčiau nei bendra infliacija, nes jas labiau brangina išaugusi paklausa.
„Išskyrus netipinį 2022–2023 m. energetikos krizės laikotarpį, paslaugų infliacija Lietuvoje yra chroniškai didesnė už prekių. Tiesa, poilsinės kelionės – toli gražu ne pirmo būtinumo paslaugos, nutikus nepalankioms aplinkybėms, jų gyventojai atsisako pirmiausia, tad jų kainos paprastai jautriau reaguoja į paklausos pokyčius, ne vien kaštų spaudimą“, – aiškina ji.
I. Genytė Pikčienė priduria, kad kelionių kainas kelia brangstantis kuras, energija ir augantys atlyginimai.
„Poilsinių kelionių kainos kyla greičiau nei bendra infliacija, kuomet turizmo sektoriuje susikerta aukšta paklausa ir ribota pasiūla – brangsta degalai, viešbučių ir maitinimo paslaugos, darbo jėga, o žmonės noriai leidžia pinigus patirtims“, – tikina ekonomistė.
Lietuviai, anot jos, šiuo metu finansiškai jaučiasi gana tvirtai – palūkanos mažėja, paskolas grąžinti lengviau, atlyginimai kyla, o sąskaitose daugėja santaupų. Tačiau I. Genytė-Pikčienė įspėja, kad 2026-ieji gali atnešti naują kainų šuolį.
„Panašios tendencijos išliks ir kitąmet, bet 2026 m. bus Lietuvos ekonomikai labai netipiniai, nes įsigalios II pensijų pakopos reforma ir žmonės galės atsiimti sukauptus pinigus. Tai laikinai padidins gyventojų finansines galimybes.
Estijos patirtis rodo, kad tikrai nemaža dalis lėšų panaudojama vartojimui. Tokiomis aplinkybėmis kainų mažėjimo tikėtis neverta – priešingai, dėl išaugusios paklausos kainų augimas gali dar paspartėti“, – prognozuoja I. Genytė-Pikčienė.
Brangsta skrydžiai, viešbučiai ir net oro uostų mokesčiai
Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė sako, kad kelionės brangsta, nes didėja visų paslaugų kainos – skrydžių, viešbučių, pervežimų ir net darbuotojų atlyginimai. Esą užtenka, kad pabrangtų viena dalis, ir iškart kyla visa kelionės kaina.
„Pavyzdžiui, viešbučiai, ypač aukštesnės kategorijos, kitų metų sezonui jau numatę nuo 5 iki 15 proc. siekiantį kainų augimą, priklausomai nuo investicijų į infrastruktūrą, paslaugų kokybę ar paklausos“, – komentuoja ji.
I. Aukštuolytė akcentuoja, kad keliones brangina viskas – nuo valiutų svyravimų iki augančios paklausos. Kitą vasarą atostogos vidutiniškai kainuos apie 10 proc. daugiau nei šiemet, o kainas dar labiau kelia didėjantys aviacijos mokesčiai.
„2025 metais gerokai išaugo ir aviacijos mokesčiai – orlaivio tūpimo, oro navigacijos, antžeminio aptarnavimo ir kiti mokėjimai, kuriuos aviakompanijai turime mokėti už naudojimąsi oro uosto infrastruktūra ir paslaugomis bei oro erdve. Didėjantys aviacijos mokesčiai lemia augančią skrydžių organizavimo savikainą“, – aiškina I. Aukštuolytė.
Labiausiai pabrango Turkija
Pasak kelionių organizatoriaus atstovės, šį sezoną labiausiai pabrango kelionės į Turkiją – kai kur kainos šoktelėjo net iki 20 proc.Tačiau kitąmet augimas esą turėtų būti nuosaikesnis.
„Kainų augimą lėmė keletas dalykų – Turkijos ekonominė situacija, infliacija, vietinės valiutos kritimas bei auganti paklausa“, – aiškina ji.
I. Aukštuolytė sako, kad vis daugiau žmonių keliones planuoja iš anksto ir taip išvengia paskutinės minutės brangimo. Vis dėlto, pasak jos, keliautojai šiandien ne tiek taupo, kiek atsakingiau planuoja.
„Pastebime, kad keliautojai tampa vis sąmoningesni – jie lygina pasiūlymus, planuoja iš anksto ir renkasi tai, kas geriausiai atitinka jų poreikius. Didžioji dalis keliautojų prioritetą teikia kokybei ir komfortui, ypač šeimos ar keliautojai, kurie atostogauja ne kartą per metus.
Daugelis keliautojų keliones planuoja kelis kartus per metus, tad ir pasirinkimai būna įvairūs. Jeigu vienos atostogos būna ilgesnės su šeima, tai kitas planuoja su draugais ar dviese trumpą pabėgimą savaitgaliui“, – sako I. Aukštuolytė.
Dėl brangimo planų nekeičia
Verslininkas ir keliautojas Rimvydas Širvinskas-Makalius pastebi, kad poilsinės kelionės su užsakomaisiais skrydžiais kasmet pabrangsta maždaug 10 proc.
„Šiemet poilsis Lietuvoje pabrango maždaug 7–8 proc., pažintinės kelionės – apie 8 proc., o poilsinės kelionės su užsakomaisiais skrydžiais – apie 10 proc. Tai toks standartinis kasmetinis pabrangimas.
Kuo skiriasi palyginti su praėjusiais metais? Tuo, kad šiemet buvo galima ganėtinai ir pigiau įsigyti keliones nei pernai, ypač planuojant paskutinės minutės atostogas“, – sako jis.
Verslininko teigimu, labiausiai kelionių kainas esą kelia viešbučiai – kaip ir kasmet, brangimą lemia augantys apgyvendinimo kaštai.
„Skrydžiai gal ne taip stipriai brangsta, bet apgyvendinimas – taip. Ypač užsienyje yra darbuotojų atlyginimų didėjimas. Jeigu viešbutis su „viskas skaičiuota“ maitinimo tipu, tai tiesiog paties maisto brangimas“, – vardija R. Širvinskas-Makalius.
Pasak jo, kainos pietų Europoje išliko gana stabilios, tačiau labiausiai pabrango kelionės į Turkiją – populiariausią kryptį tarp lietuvių keliautojų.
„Būtent dėl to Turkija susilaukė labai didelio susidomėjimo – ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų valstybių. Daug viešbučių rugsėjo mėnesį jau buvo paskelbę, jog stabdo pardavimus, nes buvo visiškai užpildyti. Tas didelis susidomėjimas ir iškėlė kainas“, – aiškina jis.
Tačiau keliautojai dėl to savo planų nekeičia.
„Tas kelionių pabrangimas nėra didesnis nei kitų kainų Lietuvoje. Keliautojai savo atostogų tikrai neatsisako. Netgi priešingai“, – pabrėžia keliautojas.
Verslininkas tikina, kad po pandemijos kelionės trumpam buvo atpigusios – viešbučiai bandė susigrąžinti turistus. Dabar kainos grįžo į senas vėžias, o žmonės prie to priprato ir atostogų planų nekeičia.
„Tas kelionių pabrangimas nėra didesnis nei kiti kainų augimai Lietuvoje – brangsta viskas, todėl natūralu, kad brangsta ir kelionės. Po pandemijos laikotarpio keliautojai vėl priprato prie šių kainų ir savo atostogų tikrai neatsisako.
Netgi priešingai – keliautojai lempa kasmet, jų krepšelis didėja ir didėja neproporcingai kainų augimui. Žmonės renkasi aukštesnės klasės viešbučius, ilgesnes keliones. Tai rodo, kad mes, kaip keliautojai, galime sau leisti daugiau“, – pabrėžia R. Širvinskas-Makalius.
