Lietuvos verslo elito atstovai negimė ant pinigų maišų – šiandien turimus turtus jie uždirbo savo ryžtu, drąsiomis idėjomis, o galbūt kartais ir padedami likimo. Vieni savo tikslo siekė kryptingai, kitiems teko suklupti ir vėl atsitiesti, tačiau galiausiai visi jie tapo sėkmingais verslininkais. Siūlome pažvelgti į kelių iškiliausių Lietuvos verslininkų sėkmės istorijas ir sužinoti, nuo ko prasidėjo jų karjera.
Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupė
Bendras turtas – apie 800 mln. litų
D. Dundulis (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Jaunystėje D. Dundulis nebuvo įsidarbinęs. Kaip „Ekonomika.lt“ teigė verslininkas, dar studijų laikais su draugu ėmė važinėti į Maskvą ir krepšiais į Lietuvą vežti prekių, kurių trūko studentams – daugiausia pieštukus ir trintukus. Prisiminęs tuos laikus verslininkas tvirtino, kad šios veiklos ėmėsi norėdamas užsidirbti. „Tuo metu visi darbai baigėsi, visus masiškai atleisdavo, nebuvo steigiama naujų įmonių. Reikėjo ką nors galvoti, kad išgyventum“, – prisiminė D. Dundulis.
1993 metais buvo įsteigta bendrovė „Rivona“, kuri tiekė prekes tuo metu besiplečiantiems „Vilniaus Prekybos“ ir „Eko“, kurį vėliau nusipirko „Rimi“, prekybos tinklams. 1997 metais D. Dundulis įsteigė įmonę „Norfos mažmena“.
Šiandien D. Dundulis valdo 93 proc. „ Norfos mažmenos“ akcijų. Jam priklauso 93 proc. UAB „Rivona“ akcijų. „Rivona“ yra pagrindinė UAB „Norfos mažmena” tiekėja. Ji valdo keletą gamybos padalinių: Alytaus pieninę, „Alytaus konservus” ir Rokiškio kulinarijos gamybinį padalinį. „Rivonos” 2010 metų prekių ir paslaugų pardavimas siekė 1,166 mlrd. litų. Šiuo metu „Norfos mažmenai“ priklauso 125 prekybos centrai
Benas Gudelis, „Fragrances International“
Bendras turtas – apie 150 mln. litų
B. Gudelis (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Dirbti pradėjo būdamas studentas – įsidarbino benzino kolonėlėje. Lietuvoje verslą B. Gudelis pradėjo 1989 metais atskridęs iš JAV. Kaip pats prisipažino, dirbdamas tuometinėje Lietuvos vyriausybėje „prisidarė nuostolių“, vertų pusės milijono JAV dolerių. 1991 metais įkūrė vieną didžiausių alkoholinių gėrimų ir cigarečių importuotoją Lietuvoje „Bennet Distributors“.
Šiuo metu B. Gudelis yra bendrovių „KristiAna“, „Fragrances International“ vadovas ir pagrindinis akcininkas, buvęs vienos didžiausių alkoholio ir cigarečių importuotojų Lietuvoje bendrovės „Bennet Distributors“ vadovas . Pastaroji parduota savo piko metu, kai apyvarta siekė apie 200 mln. litų.
Antanas Guoga, „TonyBet“
Bendras turtas – apie 36 mln. litų
A. Guoga (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
„Ekonomika.lt“ kalbintas A. Guoga tikino, kad „prie verslo“ buvo nuo pat vaikystės. Emigravęs nuo 11 metų pradėjo plauti automobilius, pjauti žolę, o vėliau visada turėjo reikalų su draudimu ir finansais. Tiesa, pirmasis didysis kapitalas buvo sukrautas žaidžiant kortomis.
Profesionalus pokerio žaidėjas ir buvęs Lietuvos krepšinio rinktinės vadovas valdo Vokietijoje jau šešerius metus veikiančią internetinę parduotuvę, JAV sveikatos naujienų portalą, Australijoje draudimo verslą, Lietuvoje lažybų bendrovę „TonyBet“ ir pramogų bei poilsio parką Trakų rajone, Anupriškėse, „Tony Resort“.
Darius Mockus, koncernas „MG Baltic“
Bendras turtas – apie 270 mln. litų
D. Mockus (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Verslą pradėjo vadovaudamas kooperatyvui „Litas”. Vėliau valdomos įmonės buvo apjungtos į koncerną „MG Baltic“. Nuo 1990 metų D. Mockus dirbo Nacionalinėje prekių biržoje „Lietuvos birža“ vykdančiuoju direktoriumi. 1991–1992 metais buvo „Lietuvos investicija“ prezidentas.
Šiuo metu D. Mockus yra koncerno „MG Baltic“ savininkas.
Ramūnas Karbauskis, „Agrokoncernas“
Bendras turtas – apie 390 mln. litų
R. Karbauskis (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Dar 1989-aisiais, kai Lietuvoje tik pradėta šnekėti apie būsimą valstybinės ekonomikos pabaigą, po pirmojo kurso su keliais bendramoksliais R. Karbauskis dalyvavo užsieniečių organizuotoje verslo vadybos stovykloje. „Grįžę tvirtai žinojome: reikia steigti įmonę ir organizuoti verslą, nesvarbu kokį“, – prisimena verslininkas.
1990 metais įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Agrokoncernas“ ir tapo jos prezidentu. „Visi tada buvome užsiauginę ūsus, kad vyresni, solidesni atrodytume, turėjome išsinuomoję patalpas Savanorių prospekte, sekretorę, kuri palydėdavo klientus“, – apie jaunystės laikus pasakojo R. Karbauskis.
R. Karbauskis valdo 100 proc. „Agrokoncerno“ akcijų.
Gintautas Pangonis, „Grigiškės“
Bendras turtas – apie 55 mln. litų
G. Pangonis (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
G. Pangonis 1994-1997 metais buvo Ryšių departamento direktorius. Vėliau metus vadovavo „Lietuvos telekomui“, o dar vėliau tapo kompanijos „Bitė GSM“ generaliniu direktoriumi. Nuo 2001 metų vadovauja akcinei bendrovei „Grigiškės“.
Šiuo metu 51-erių G. Pangonis yra bendrovės „Grigiškės“ generalinis direktorius bei valdybos pirmininkas. Taip pat yra Lietuvos medienos asociacijos valdybos narys. „Ekonomika.lt“ duomenimis, verslininkas valdo turtą, kurio bendra vertė siekia 55 mln. litų.
Žilvinas Marcinkevičius, „Vilniaus prekybos“ grupė
Bendras turtas – apie 750 mln. litų
Ž. Marcinkevičius (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, kur susipažino su būsimaisiais verslo partneriais. 1992 metais įsteigė įmonę, įsigijo alkoholinių gėrimų parduotuvę Vilniuje ir įkūrė koncerną VP Grupė, per kurį valdomas mažmeninės prekybos tinklas „Maxima LT“ bei daugybė kitų įmonių: vaistinių tinklas UAB „Eurovaistinė“, „Akropolis“, užsiimantis prekybos centrų vystymu ir valdymu.
Kilus konfliktui su pagrindiniu akcininku N. Numavičiumi jis išvyko gyventi į Airiją.
Augustinas Rakauskas, „Senukų“ prekybos centrų grupė
Bendras turtas – apie 250 mln. litų
A. Rakauskas (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Atgavus Nepriklausomybę, A. Rakauskas Kaune pradėjo investuoti į apleistus objektus, jų vietoje statydamas modernius prekybos centrus, logistikos sandėlius. 1992 metais įkūrė didžiausią Baltijos šalyse prekybos statybinėmis medžiagomis, buities ir ūkio prekėmis tinklą.
A. Rakauskas valdo 50 proc. „Senukų“ prekybos centro grupės akcijų.
Vladas Lašas, „Skubios siuntos“, „Elinta“, „Carbon War Room“
V. Lašas (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Į verslą V. Lašas pasinėrė, kai pastebėjo nišą – prastą sovietinio pašto darbą ir kurjerių tarnybos nebuvimą.
,,Baigęs tuometinį Kauno politechnikos institutą likau dirbti mokslo darbą, – prisimena verslininkas. – Tada bandžiau dalyvauti tarptautinėse konferencijose, bet sovietinis paštas veikė taip, kad atsakymą į paraišką gaudavau tik tada, kai konferencija jau buvo praėjusi.”
Nuo 1979 metų dėstė KTU Automatikos fakulteto, Elektronikos katedroje. 1990 metais su dviem draugais įsteigė ,,Skubios siuntos“, atstovaujančią bendrovių tinklui UPS. V. Lašas taip pat yra 1991 metais įkurtos technologijų bendrovės ,,Elinta“ bendrasavininkas.
Pirmasis V. Lašo verslas sėkmingai veikia jau 22 metus, per tą laiką verslininkas pasinėrė dar į kelias iniciatyvas, susijusias su technologijomis ir aplinkosauga.
Šiuo metu V. Lašo veikla apima sritis nuo kosmoso iki elektromobilių. Aktyviai iniciatyvose už šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą – 2010 metais su Richardu Bransonu ir keletu kitų verslininkų įkūrė organizaciją „Carbon War Room“.
Ilja Laursas, „GetJar“
Bendras turtas – apie 420 mln. litų
I. Lauersas (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Apie karjerą rimtai galvoti I. Laursas pradėjo būdamas pirmo kurso studentu 1995 metais. Tačiau tuo metu Lietuvoje verslo aplinka dar tik kūrėsi – rimtų tarptautinių kompanijų atstovybių mūsų šalyje nebuvo, o didžiosios lietuviškos kompanijos taip pat tik pradėjo formuotis.
„Pirmasis mano žingsnis „verslo“ link buvo privačios anglų kalbos pamokos 10-15 metų vaikams, – Lietuvos studentų laikraščiui „Savas“ pasakojo I. Laursas. –Mokydamas vaikus ištobulinau savo bendravimo įgūdžius, kuriuos labai vertinu ir dabar, nes jie praverčia ir bendraujant su suaugusiais žmonėmis.“
Savo veiklos pradžioje I. Laursas išbandė įvairių verslų – nekilnojamojo turto, turizmo, reklamos bei dizaino srityse. Tačiau laikui bėgant vaikiną sudomino interneto verslas, kuris, pasak I. Laurso, vienintelis žadėjo ne tik pajamas, bet ir įdomią veiklą.
Šių metų balandžio mėnesio iš bendrovės „GetJar“ generalinio direktoriaus posto pasitraukęs I. Laursas nepaliko kompanijos – tapo „GetJar“ grupės vadovu ir valdybos pirmininku.
„GetJar“ užima antrą vietą pasaulyje pagal išplatintas programas mobiliesiems telefonams. Pats I. Laursas buvo pripažintas Europos metų vadovu. Jam vadovaujant „GetJar“ tapo didžiausia pasaulyje atvira mobiliųjų aplikacijų platforma ir varžosi su tikrais šios srities milžinais – „Apple“, „Microsoft“, „Google“, „Nokia“. Kompanijos apyvarta per metus auga apie 300 proc.
