Ministerija teikia išvadą Vyriausybei, kurioje siūlo pritarti parlamentarų parengtiems Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projektams, pranešė ministerija.
„Priimtos, tačiau dar neįsigaliojusios įstatymo nuostatos gali sudaryti prielaidų neaiškiam jų taikymui. Įvertinant tai, privalome tiksliai ir aiškiai susieti atskiras apmokestinimo sąlygas su pačiomis pajamomis, o ne su mokesčių mokėtojo statusu“, – pranešime sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Dabar nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigaliosianti tvarka numato atskirus pajamų mokesčio tarifus žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamoms, tačiau nėra detalizuota, kaip nuostatos turėtų būti taikomos su žemės ūkiu nesusijusioms pajamoms.
Pasak ministro, pakeitimais būtų įtvirtinta, kad 15 ir 20 proc. GPM tarifai taikomi tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant pajamas, gautas pardavus su šia veikla susijusį turtą. Šios pajamos nebūtų įtrauktos į kitas, kurioms taikomi progresiniai 20, 25 ir 32 proc. mokesčio tarifai.
Be to, būtų numatytas atskiras pajamoms iš žemės ūkio veiklos taikomo mokesčio kredito apskaičiavimo mechanizmas, išlaikantis minimalią 5 proc. ribą metinėms pajamoms, neviršijančioms 20 tūkst. eurų, o 15 proc. – pajamoms išaugus iki 35 tūkst. eurų.
BNS rašė, kad siekiama, jog lengvatomis nepasinaudotų pajamų iš žemės ūkio negaunantys, o tik ūkininko pažymėjimą turintys žmonės. Tokiems GPM įstatymo pakeitimams spalį pritarė Seimas.
Kaip rašė BNS, ūkininkams reiškus nepasitenkinimą Seime svarstomais mokesčių pakeitimais parlamentas birželį pritarė, kad visiems asmenims, turintiems ūkininko pažymėjimą, tačiau nebūtinai besiverčiantiems ūkininko veikla, būtų taikomi 15 proc. ir 20 proc. GPM tarifai.
