Skalbiklis „Tide“
Jį vadina „skystu auksu“. Tai turbūt yra labiausiai neįprastas atsiskaitymo būdas. O naudoja jį nusikaltėliai ir narkomanai – kaip valiutą narkotikų pirkimui ir pardavimui. Tam yra daugybė priežasčių: žinomas prekės ženklas, jį lengva pavogti iš bet kurios parduotuvės, už tokią vagystę gali grėsti tik santykinai nedidelė bausmė.
Dėl to kriminaliniame Jungtinių Valstijų pasaulyje skystasis „Tide“ yra tarsi alternatyvi valiuta trokštantiems eilinės dozės. Niujorke 150 uncijų (4,4 litro) vertas maždaug 10 dolerių vertės marihuanos ar „kreko“ dozės.
Kanadiečių „tairai“
Kanadoje jau daugiau nei pusę amžiaus kartu su kanadietišku doleriu egzistuoja ir kita valiutos forma, kurią spausdina „Canadian Tire“ (prekybos tinklas, prekiaujantis pačiomis įvairiausiomis prekėmis, nuo automobilių ratlankių iki virtuvės indų).
Ryškus popieriukai su Sandy McTire‘o atvaizdu (nuo 5 centų iki 2 dolerių) buvo pradėti spausdinti 1958 metais. Jie atliko nuolaidų kuponų vaidmenį „Canadian Tire“ parduotuvėse. Tačiau dėl šių parduotuvių populiarumo banknotus pradėjo priiminėti ir daugybėje kitų vietų.
Dabar jais visiškai ramiai galima atsiskaityti bare ar kavinėje iš esmės visoje šalyje. Spekuliantai juos perka ir parduoda, kolekcininkai medžioja retus banknotus, o sukčiai bando panaudoti padirbtus tairus.
Ekonomikos dėstytojas iš Vokietijos sugalvojo įdomų būdą išaiškinti studentams savo dalyką – 2003 metais jis pristatė jiems savo sugalvotą valiutą, kurią pavadino „kimgaueriu“ („Chiemgauer“).
Kimgaueris keičiamas į eurą santykiu 1:1, tačiau kiekvieną metų ketvirtį iš šios valiutos savininkų imamas 2 proc. mokestis (tai yra 8 proc. per metus) – mokesčio apmokėjimui įsigijami lipdukai, lipdomi ant kupiūrų. Todėl kimgauerių savininkai stengiasi kuo greičiau juos iškeisti į paslaugas ar prekes. Kaupti tokią valiutą neapsimoka.
Kimgaueriai labai populiarūs Vokietijos Pietuose. Juos pripažįsta apie 600 kompanijų, priima apie 300 parduotuvių. 2010 metais į kimgauerius buvo iškeista 5,1 milijonų eurų.
Venas – „žalioji“ globali valiuta
Venas – pirmoji skaitmeninė valiuta su laisvai svyruojančiu kursu. „Hub Culture“ tinklo dalyviai ją naudoją fizinių prekių ir paslaugų įsigijimui. Tai yra vienintelė mokėjimo priemonė, kurią priima „Hub Culture“ paviljonuose, kurie yra išsidėstę daugybėje pasaulio miestų. Nesigilinant į ekonominius aspektus, pasakysime, kad veno kursas susietas su vidutiniu valiutų krepšeliu ir anglies kainomis, todėl ji gerokai stabilesnė už bet kokią kitą pavienę valiutą.
WIR frankai (iš vokiečių kalbos „mes“) – viena iš seniausių ir sėkmingiausių alternatyvių valiutų. Jų istorija prasideda 1934 metais – kaip atsakas į Didžiąją depresiją. 16 verslininkų, WIR banko klientų, susirinko ir sukūrę savo mokėjimų sistemą tarpusavio atsiskaitymams už prekės ir paslaugas.
WIR bankas suteikinėjo savo klientams paskolas savo valiuta, kad jie galėtų atsiskaitinėti jais su kitais WIR banko klientais. Dabar šiais frankai naudojasi daugiau nei 60 tūkstančių smulkaus ir vidutinio verslo klientų.
Eksperimentas „Bitkoininė santuoka“
Šiandien egzistuoja eilė alternatyvių skaitmeninių valiutų, tačiau populiariausia išlieka Bitkoinas.
Kas yra elektroninė valiuta? Iš esmės tai yra tarptautinė mokėjimų sistema, kuri nėra priklausoma nei kokiai nors valstybei, bei bankui, kompanijai ar bet kokiam kitam dariniui. Idealiame pasaulyje tokia mokėjimų sistema būtų patogiausia ir pigiausia. Tačiau realybėje su pirkimais, pardavimais ir kitu bitkoinų naudojimu kol kas kyla didelės problemos.
Jaunuoliai iš JAV Jutos valstijos Austinas Craigas ir Beccy Bingham nusprendė atlikti eksperimentą ir pirmas 90 bendro gyvenimo dienų išgyventi nenaudojant jokių pinigų, išskyrus bitkoinus. Šiuo metu eksperimentas tęsiasi, o jaunuoliai filmuoja dokumentinį filmą. Tačiau jau dabar aišku, kad rasti vietas, kur priima bitkoinus, nėra taip jau paprasta.
L$ – reali valiuta iš virtualaus pasaulio
Ši valiuta vadinama „Linden Dollars“ (trumpinama L$). Ji egzistuoja virtualioje bendruomenėje „Second Life“. Čia vartotojai sukuria savo personažus (virtualųjį save), bendrauja su kitais personažais ir gali kurti verslą, naudodami virtualiąją valiutą L$.
Uždirbtus L$ galima konvertuoti į realius dolerius – jų kursas svyruoja, bet šiuo metu 250 virtualių dolerių galima iškeisti į 1 tikrąjį. Tai reiškia, kad galima praturtėti, žaidžiant kompiuterinį žaidimą. Tą ir bando padaryti daugybė žmonių.
Žymiausia „Second Life“ gyventoja tapo Anshe Chung (realiame gyvenime – kinų kilmės mokytoja iš Vokietijos Ailin Graef). Ji – pirma, kam pavyko užsidirbti realų milijoną dolerių virtualiame pasaulyje.
Savo turtus ji susikrovė iš virtualaus nekilnojamojo turto prekybos. Iš pradžių, kai „Second Life“ tik pradėjo savo egzistavimą, ji investavo viso labo 9,95 dolerio, pradėjo supirkinėti virtualius sklypus, „statyti“ juose pastatus, sodinti sodus. Vėliau visa tai buvo pasiūlyta pirkėjams. Šiandien A. Graef pelnas sudaro 150 tūkstančių dolerių per metus.
Švieži vaisiai
Didžiosios Britanijos kalėjimuose paaugliams kaip alternatyvią valiutą naudoja šviežius vaisius. Kalėjimuose yra tikras bananų, obuolių ir kitų vaisių deficitas. Viena nevyriausybinė organizacija nusprendė sunaikinti šią „šešėlinę rinką“ ir dovanoti kaliniams daug vaisių.
