Skaitytojas Valentinas (vardas pakeistas, tikroji tapatybė redakcijai žinoma) gyvena maždaug 100 kv. m name. Jis pastatytas prieš 6 metus, yra apšiltintas ir ribojasi su kaimynų būstais. Namą Valentinas šildo dujomis, pats nustato ir karšto vandens temperatūrą. Jo manymu, „tai leidžia gerokai taupyti“, o Lietuvos butuose turėti savo šildymą būtų „daug pigiau ir patogiau“.
Ar autonominis šildymas bute būtų pigesnis?
Valentinas nurodo 87,63 svaro sterlingų (103,21 euro) mėnesio įmoką už dujas ir elektrą. Jo atsiųstoje tiekėjo informacijoje pateikta ir siūlomo tarifo prognozė, kad per metus dujos ir elektra kartu kainuotų apie 1 088 svarus sterlingų (1 281,5 euro).
JK dujų ir elektros tiekėja EDF aiškina, kad galima kas mėnesį mokėti tą pačią sumą arba atsiskaityti už tiek energijos, kiek tą mėnesį sunaudota. Kad ir kuriuo būdu Valentinas moka, į 87,63 svaro sumą įeina ir elektra, todėl tai nėra vien namo šildymo kaina.
„Daugiabutį lyginti su privačiu namu nėra teisinga, tuo labiau, norint lyginti išlaidas energijai ar kurui, reikia atlikti objektyvų kiekvieno pastato energinį auditą arba monitoringą atsižvelgiant ir į klimato ypatybes“, – paaiškina VILNIUS TECH Pastatų energetikos katedros docentas Artur Rogoža.
Docentas atkreipia dėmesį, kad kuo aukštesnis pastatas, tuo mažesnė stogo dalis tenka vienam butui, todėl skiriasi ir šilumos nuostoliai. Sąnaudos priklauso ir nuo gyventojų skaičiaus, karšto vandens naudojimo, patalpų vėdinimo bei maisto gaminimo. Todėl vien Valentino įmoka neįrodo, kad Lietuvos bute savas šildymas būtų pigesnis.
Ar galima atsijungti nuo centrinio šildymo daugiabutyje?
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad buto savininkas turi teisę atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos ir pakeisti šildymo būdą. Centralizuotas šildymas reiškia, kad šiluma tiekėjo tinklais atkeliauja į visą namą.
„Tačiau ši teisė gali būti įgyvendinama tik laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų, nes daugiabučio namo šildymo sistema yra bendrojo naudojimo inžinerinė sistema“, – priduria VERT.
Tai yra, vienas gyventojas negali bendrų namo šildymo vamzdžių pertvarkyti kaip panorėjęs. Naujas šildymo būdas turi atitikti teisės aktus ir savivaldybės šilumos ūkio planą, kuriame numatyta, kaip galima šildyti pastatus toje vietovėje.
Už būtiną namo sistemų pertvarkymą, šildymo ir karšto vandens sistemų dokumentų bei šilumos paskirstymo tvarkos pakeitimus mokėtų buto savininkas. Dar kainuotų nauja šildymo įranga ir jos priežiūra. Savininkui taip pat reikėtų pakeisti sutartį su šilumos tiekėju dėl bendroms namo reikmėms tenkančios šilumos.
Valentinas pasakoja galintis rinktis dujų ir elektros tiekėjus. VERT aiškinimu, Lietuvoje prie centralizuoto šildymo prijungto daugiabučio buto savininkas negali pasirinkti kito šilumos tiekėjo nekeisdamas šildymo būdo. VERT nekaupia duomenų, kiek butų Lietuvoje atskirai atsijungė nuo centralizuoto šildymo.
Už ką reikėtų mokėti atsijungus nuo centrinio šildymo?
Net ir įsirengus savą šildymą, sąskaitos už bendrą šildymą visiškai išvengti nepavyktų.
„Atsijungęs, tai yra pakeitęs šildymo būdą, savininkas nebeapmoka šilumos, skirtos jo butui šildyti. Tačiau ir toliau privalo atsiskaityti už jam tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį bei vykdyti kitas teisės aktuose nustatytas bendraturčio pareigas“, – paaiškina VERT.
Savininkas ir toliau turėtų prisidėti prie bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros. Už jam tenkančią bendroms namo reikmėms sunaudotos šilumos dalį reikėtų atsiskaityti kas mėnesį.
Šiai bendrai daliai priskiriama, pavyzdžiui, šiluma laiptinei ir kitoms bendroms patalpoms šildyti, taip pat šiluma, prarandama namo vamzdžiuose ir kituose šildymo sistemos įrenginiuose.
Kiek už ją mokėtų konkretus butas, priklausytų nuo namo šildymo sistemos ir nuo to, kaip šiluma jame paskirstoma butams. Jei bute liktų bendros karšto vandens sistemos dalys, pavyzdžiui, „gyvatukas“, išliktų ir mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą.
„Buto atjungimas nuo šildymo ir karšto vandens sistemų daugiabutyje sukuria labai daug teisinių, techninių ir finansinių problemų tiek to buto savininkui, tiek visai namo bendruomenei“, – sako A. Rogoža.
Jis tikina, kad per atsijungusį butą ir toliau gali eiti bendri vamzdžiai, o šiluma į jį patenka ir iš gretimų patalpų.
„Būtent todėl aš nenorėčiau komentuoti ekonominės naudos, kuri vienam butui gali būti palanki, o kitam žalinga“, – pareiškia A. Rogoža.
Kaip sumažinti šildymo sąskaitą daugiabutyje neatsijungus?
Norint pačiam reguliuoti buto temperatūrą, nebūtinai reikia atsijungti nuo bendros sistemos. Anot A. Rogožos, tam galima naudoti termostatinius ventilius – ant radiatorių esančius reguliatorius, kurie keičia į juos tekančio karšto vandens kiekį.
„Tokiu būdu sumažinus temperatūrą, galima taupyti išlaidas šildymui, bet be individualios apskaitos, sutaupyta šiluma atiteks visiems namo gyventojams“, – atskleidžia docentas.
Kad sumažintas šildymas labiau atsispindėtų konkretaus buto sąskaitoje, reikia viso namo sprendimo. Pasak A. Rogožos, atnaujinant šildymo sistemą ant radiatorių gali būti įrengiami šilumos dalikliai. Jų rodmenys padeda įvertinti, kiek šilumos atidavė kiekvienas radiatorius, ir paskirstyti namo šildymo išlaidas butams.
VERT aiškinimu, daliklis tiesiogiai nerodo, kiek kilovatvalandžių šilumos sunaudojo butas. Todėl vien jo rodmens nepakanka sąskaitai apskaičiuoti – šilumos išlaidos padalijamos pagal tame name taikomą tvarką.
