Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dėl koronaviruso pandemijos šiais metai daugybė žmonių pakeitė savo atostogų planus ir nusprendė jas praleisti Lietuvoje. Tyrimas atskleidė, kad savaitgalio išvykai žmogus vidutiniškai skiria apie 130 eurų.

Dėl koronaviruso pandemijos šiais metai daugybė žmonių pakeitė savo atostogų planus ir nusprendė jas praleisti Lietuvoje. Tyrimas atskleidė, kad savaitgalio išvykai žmogus vidutiniškai skiria apie 130 eurų.

REKLAMA

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu birželio mėnesį atliktas vietinio turizmo tyrimas parodė, kad susidarius nepalankioms aplinkybėms atostogauti užsienyje, didelė dalis Lietuvos gyventojų nusprendė rinktis poilsį Lietuvoje – tai nurodė 65 proc. apklaustųjų.

Vietos turistai kelionės metu vidutiniškai išleidžia po 130 eurų. Nuo 2018 m. šios išlaidos išaugo 23 eurais. Įprastai savaitgalio išvyka atsieina 98 eurus, ilgojo savaitgalio išvyka – 173 eurus, o kasmetinės atostogos – 228 eurus. Didžiausia išlaidų dalis tenka apgyvendinimui, maitinimui bei transportui.

Vidutinių vieno keliautojo išlaidų dydžiui didžiausią įtaką daro šeimos dydis ir sudėtis. Jaunos šeimos, turinčios vaikų, vidutiniškai išleidžia šiek tiek mažiau. Tuo metu, į išlaidesnių keliautojų kategoriją patenka vidutines ar aukštesnes pajamas gaunantys šalies gyventojai, taip pat mažesni namų ūkiai – asmenys gyvenantys po vieną arba dviese.

REKLAMA

Atostogų metu labiau išlaidauja 18-25 ir 46-74 amžiaus asmenys. Apie 30 proc. jų teigia, kad kelionės metu vienam asmeniui tenka daugiau nei 150 eurų. Apie 40 proc. 26-35 metų asmenų tikina, kad kelionių metu vidutiniškai išleidžia nuo 51 iki 100 eurų.

Daugiau išleidžia ir aukštąjį išsilavinimą turintys turistai. Kelionėms Lietuvoje daugiau nei 150 eurų skiria 29 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų ir tik 20 proc. pradinį ar profesinį išsilavinimą įgijusių šalies gyventojų.

Nustebino kai kurie pasirinkimai

Kaip nurodo „Keliauju Lietuvoje“ dažniausios vietinių turistų numatomos veiklos susijusios su poilsiu gamtoje, o kaip populiariausios kelionių kryptis nurodoma: Lietuvos kurortai prie jūros (62 proc.), sveikatinimosi paslaugomis garsėjantys kurortai, pavyzdžiui, Birštonas, Druskininkai (53 proc.) taip pat ir kitos kurortinės teritorijos, pavyzdžiui, Zarasai, Trakai, Anykščiai (50 proc,)

REKLAMA
REKLAMA

„Beta.lt“ kelionių skyriaus vadovas Donatas Remeika taip pat pastebi, kad populiariausia poilsio Lietuvoje kryptis jau daugelį metų išlieka Palanga, o norintys sveikatinimo poilsio renkasi Druskininkus ir Birštoną, tačiau yra ir nustebinusių pasirinkimų.

„Šį sezoną taip pat nustebino užsakymų gausa Mingės kaime, Dubingiuose. Pastebėjome, kad užsipildžius kurortams, lietuviai renkasi trumpas išvykas į didmiesčius, ypač į Klaipėdą.

Populiariausi pažintiniai maršrutai Lietuvoje: Pamario kraštas, Kuršių Nerija, Klaipėda su Lietuvos jūrų muziejumi, Biržų kraštas, kelionės su kulinarinio paveldo akcentais“, – nurodo D. Remeika.

Anot jo, šį vasaros sezoną, ypač birželio–liepos mėnesiais, dominavo paskutinės minutės užsakymai tiek poilsiui kurortuose, tiek pažintinėms kelionėms po Lietuvą.

„Rugpjūčio mėnesį turime daug užsakymų į priekį, labai greitai pildosi rudens sezono datos. Rugpjūtį gausesnius išankstinius užsakymus ir populiariausių kelionių maršrutų užpildymą lėmė stipriai išaugusi paklausa.

REKLAMA
REKLAMA

Turime kelionių po Lietuvą programų, kurios visos vasaros datoms jau išparduotos ir greitai pildosi rudens datoms. Viešbučiai kurortuose labai greitai pildosi rudens sezonui dėl Vyriausybės inicijuotos paramos Medikų atostogoms programos“, – pasakoja D. Remeika.

„Beta.lt“ kelionių skyriaus vadovas nurodo, kad lietuviai savaitgalio poilsiui kurorte vidutiniškai išleidžia 150–200 eurų dviem asmenims, priklausomai nuo apgyvendinimo vietos. Pažintinės savaitgalio išvykoms išleidžiama nuo 20 iki 40 eurų asmeniui. Vidutinė vienos tokios išvykos kaina – apie – 30 eurų.

Ieško rekomendacijų internete

„Keliauk Lietuvoje“ pranešime nurodoma, kad renkantis, ką aplankyti, dauguma turistų kliaujasi artimųjų rekomendacijomis bei „Google“ paieška. Visi kiti informacijos šaltiniai turi mažesnę reikšmę, tačiau, palyginti su 2018 m., reikšmingai išaugo socialinio tinklo „Facebook“, Lietuvos turizmo informacijos centrų, interneto portalų, kelionių organizatorių bei Lietuvos regiono svetainių svarba.

REKLAMA
REKLAMA

„Vietos turistai yra suinteresuoti turizmo paslaugų paketais – jie ieško sukomplektuotos informacijos apie apgyvendinimo ir maitinimo įstaigas bei lankytinus objektus ir pramogas. Todėl mažiau populiarių veiklų arba nakvynės vietų patrauklumas gali būti didinamas derinant jų paslaugas su populiaresnėmis turizmo paslaugomis.

Tuo suinteresuotas turėtų būti ne tik turizmo verslas, bet ir savivaldybės, nes turistų išlaidos, o kartu ir surenkami mokesčiai, įprastai auga priklausomai nuo savivaldybėje praleisto laiko“, - teigia „Keliauk Lietuvoje“ direktorius Dalius Morkvėnas.

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai dažniausiai užsiima gamtos turizmu – vietiniams turistams svarbiausia ramus poilsis gamtoje: sodyboje, prie jūros ar kito vandens telkinio (58 proc.), gamtos objektų lankymas (50 proc.) bei aktyvus poilsis gamtoje (31 proc.).

Lankymasis restoranuose ir kavinėse sudaro 38 proc., kultūros objektų lankymas – 35 proc. visų veiklų, kuriomis užsiima vietiniai turistai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų