Viešoje erdvėje netylant įtarimams dėl galimų premjero sąsajų su verslininkais ir įmone „Danpower Baltic“, Saulius Skvernelis tikina, kad valstybės anksčiau pradėti vystyti projektai – neva neskaidrūs, o atliekų deginimui šiukšlių neužteks. Sąvartynų vadovai sako esantys apstulbinti tokių premjero žodžių ir tvirtina, kad bent jau sostinei šiukšlių tikrai pakaks.

Skvernelis prieš kogeneracines jėgeines (tv3.lt fotomontažas)

Skvernelis prieš kogeneracines jėgeines (tv3.lt fotomontažas)

Abejonės, ar premjeras sako tiesą, kilo štai po šių S. Skvernelio žodžių apie Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines, kuriose būtų deginamos šiukšlės.

„Yra didelių abejonių dėl šiukšlių kiekio, kuris būtinas šitoms elektrinėms veikti, nėra atsakymo, ar Lietuva netaps šiukšles importuojančia šalimi“, – žurnalistams prieš keletą savaičių tvirtino S. Skvernelis.

Tačiau, 15min duomenimis, tokie teiginiai paremti konkurento „Danpower Baltic“ užsakymu atliktais tyrimais, o valstybinių institucijų tyrimai vis dar liudija – atliekų užtektų. Mat reikėtų kreipti dėmesį ne tik į komunalines atliekas, bet ir kitas.

Neabejoja jėgainių būtinybe

Štai Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius stebisi S. Skvernelio teiginiais ir sako esantis visiškai garantuotas, kad atliekų deginimui tikrai pakaks, tad ir atliekų deginimo jėgainių Kaune ir Vilniuje reikia.

REKLAMA

„Nesuprantu, kaip galima sakyti, kad jų neužtenka, kas turėtų artimiausiu metu atsitikti tokio, kad tų atliekų neužtektų. Yra sąvartynai, kurie buvo eksploatuojami ir jų rekultyvavimo galimybė visada yra, kai galime sudeginti tai, kas ten yra, atskirdami degiąsias atliekas.

Aš esu įsitikinęs, kad jėgainių reikia, nėra kitos išeities. Aš nelabai suprantu logikos, kaip galima sakyti, kad jų nereikia, ir kuo ji pagrįsta. Mane stebina valstybės institucijų nenuoseklumas šita linkme. Yra valstybinė atliekų tvarkymo programa, kurioje prieš 10 m. buvo apibrėžta, kaip bus tvarkomos atliekos. Visi regionai investuoja į atliekų tvarkymo infrastruktūrą europinius, savus pinigus. Visa sistema pritaikyta prie kogeneracinių jėgainių. Ir dabar atsukinėti, tai kils klausimas, kam jūs investavote į tuos projektus?“, – tv3.lt komentavo T. Vaitkevičius.

Jis prideda, kad net Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai buvo pastatyti atsižvelgiant į tai, kad bus paleista kogeneracinė jėgainė bei kurioje vietoje ji bus pastatyta.

Ar Kauno ir Vilniaus kogeneracinių jėgainių projektai gali būti su korupcijos apraiškomis, T. Vaitkevičius vertinti nesiima.

„Apie korupciją vykdant tuos projektus aš tikrai negaliu komentuoti. Gal premjeras turi patikimų duomenų. Tikiuosi, kad jis turi, nes tokie pareiškimai daro žalą visai atliekų tvarkymo sistemai, jos reputacijai. Be abejonės, tai dideli investuotojų pinigai, paskolų davėjų reakcija į tokius pareiškimus labai negera mums“, – komentuoja jis.

Pasisakydamas prieš šių jėgainių įstatyma S. Skvernelis žaidžia ir visuomenės sveikatos korta. Pasak jo, Vilniuje statoma jėgainė yra arti miesto ir gali būto kenksminga žmonių sveikatai. T. Vaitkevičius į tai atsako, kad bus pasitelkiami patys moderniausi valymo įrenginiai, kurie užtikrina, kad taršos nebus.

REKLAMA

„Aišku, yra potencialus pavojus nesuvaldyti kažko, bet tikiu, kad „Lietuvos energija“ turi patirties ir tą gali padaryti. Bet tas klausimas paprastas, tada turėtume uždrausti ir automobilius, nes jų išmetimo bakas gali prakiurti. Tačiau juk yra kontrolės mechanizmai nuolatiniai“, – tikina jis.

Mano, kad Kaunui atliekų pritrūks

Skaičiuojama, kad Kaune statoma atliekų deginimo jėgainė galės sudeginti 200 tūkstančių tonų per metus. Tačiau Kaune tokio kiekio atliekų toli gražu nebus.

„Šiuo metu Klaipėdos „Fortum“ sudeginame maždaug 2 000 t/mėn. Maksimaliai deginimui galėtume perduoti maždaug 9 000 t/mėn. atliekų“, – tv3.lt sako VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro laikinoji direktorė Ingrida Valavičienė.

Vadinasi, Kaunas per metus galėtų sudeginti 108 tūkst. tonų atliekų. Iki pilno jėgainės išnaudojimo pritrūktų 92 tūkst. tonų atliekų. Ar atsipirktų atliekas deginti Kaune, o ne Klaipėdoje, kol kas nežinia.

„Kol kas nežinome kokia būtų deginimo kaina, tai deginimo kainų skirtumo negalime komentuoti. Tačiau akivaizdu, kad sutaupytume atliekų vežimo kaštus“, – sako I. Valavičienė.

Visgi primename, kad Aplinkos ministerijos teigimu, Kaune bus galima deginti ne tik komunalines atliekas. Be to į Kauną būtų vežamos atliekos ir iš kitų miestų. 

„Lietuvos energija“ pasiruošusi mažinti pajėgumus

Kogeneracinių projektus vystanti „Lietuvos energija“ remiasi Aplinkos ministerijos skaičiavimais, todėl tikina, kad degintinų atliekų užteks tiek Vilniaus, tiek Kauno kogeneracinėms jėgainėms. Be to, atsakymuose tv3.lt tikinama, kad „Lietuvos energija“ yra pasiryžusi mažinti kogeneracinių pajėgumus.

REKLAMA

„Birželio mėn. Vyriausybei pristatytos techninės–organizacinės galimybės esant poreikiui, jei nebūtų pakankamo atliekų kiekio ateityje, sumažinti energijos gamybą iš komunalinių atliekų Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, užtikrinant reglamentuotus griežčiausius aplinkosauginius rodiklius“, – rašoma atsakymuose tv3.lt

Be to, numatoma, kad Kauno kogeneracinei atliekų užteks ir dėl to, kad jėgainė degins ne tik Kauno, bet ir Alytaus, Panevėžio, Marijampolės ir Tauragės gyventojų. Tikinama, kad taip bus sprendžiama šių miestų besikaupiančių sąvartynų problema. Tuo tarpu Vilniaus jėgainę pasieks Vilniaus ir Utenos komunalinės atliekos po mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių.

„Lietuvos energijos“ buvo pasiteirauta, kaip vadovybė vertina premjero žodžius, jog šie projektai yra „korupciniai“ ir „nuodijantys“ žmones.

„Nesiimame vertinti premjero pasakymų. Tačiau norime informuoti, kad remiantis moderniausių Europos miestų centruose veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse diegiami identiški šiuolaikinius, griežčiausius aplinkosauginius reikalavimus atitinkantys dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins visiškai saugią energijos gamybą iš atliekų, vietoje to, kad jos būtų kaupiamos sąvartynuose.

Europoje atliekas naudojančios kogeneracinės jėgainės pradėtos statyti daugiau kaip prieš 50 metų ir šiuo metu be išimties visi didieji Europos miestai netoli miestų centrų arba pačiuose centruose (pvz. Viena, Kopenhaga) turi veikiančias ir atliekas energijos gamybai naudojančias gamyklas. Užbaigus statybas jau 2020 metais, pagal įrengtas aplinkosaugines bei energijos gamybos technologijas, Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės bus vienos moderniausių visoje Europoje.

REKLAMA

Taip pat primename, kad „Lietuvos energija“ birželio viduryje atliko Vilniuje ir Kaune statomų kogeneracinių jėgainių pirkimo procedūrų ir interesų konflikto rizikų vertinimus. Per šiuos patikrinimus nebuvo rasta jokių faktinių duomenų, kurie leistų abejoti projektų skaidrumu, ar juos įgyvendinančia specialistų komanda. Vidaus audito metu nustatyta, kad konsultacinių paslaugų pirkimai atlikti laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, užtikrinančių lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą“, – rašoma atsakyme.

A. Sekmokas: ar atliekų užteks, priklauso nuo prognozių

Buvusio energetikos ministro, Vilniaus tarybos nario Arvydo Sekmoko pažiūros sutampa su Sauliaus Skvernelio – projektai galimai korupciniai, o atliekas labiau apsimoka perdirbti, o ne deginti. Tiesa, čia būtina paminėti, kad dėl konflikto su „Lietuvos energija“, išperkant nebeveikiančią Vilniaus trečiąją termofikacijos elektrinę, pernai A. Sekmokas pasitraukė iš Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininko pareigų.

„Patį projektą sunku vertinti, bet sandoris tarp Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus šilumos tinklų ir „Lietuvos energijos“ yra abejotino skaidrumo“, – nurodė jis.

Naujienų portalui tv3.lt jis teigė, kad vertinimai, ar atliekų deginimui užteks yra skirtingi, nes prognozės skirtingos.

Arvydas Sekmokas (nuotr. Sauliaus Žiūros)

Arvydas Sekmokas (nuotr. Sauliaus Žiūros)

„Vertinimai skiriasi todėl, kad šiandien atliekų kiekis vienas, o ateityje gali keistis. Tad ir vertinimai priklauso nuo nuomonės, ko tikimasi. Prognozės gali skirtis, bet europinė nuostata ta, kad atliekos didesniu atveju turi būti daugiau perdirbamos, mažiau deginamos. Žiūrint į šitą, be abejo turėtų būti orientuojamasi į mažesnį degimą. Tai kiekis priklausys nuo to, kiek atliekų bus perdirbama. Jei bus rimtai į perdirbimą žiūrima, užtektų vienos kogeneracinės. Jei į šiuos projektus daugiau lėšų bus dedama, tai be abejo, galima viską deginti“, – komentuoja jis.

REKLAMA

Anot A. Sekmoko galimus nuostolius, nutraukus šiuos projektus, reikėtų vertinti objektyviai. Tai yra skaičiuoti, kokie būtų nuostoliai nutraukus kogeneracinių projektus ir skaičiuoti, kokie būtų praradimai dėl anksčiau padarytų investicijų į atliekų rūšiavimo gamyklas, kurios neturi prasmės atliekas deginant.

Jo vertinimu, teiginiai, kad „Danpower“ turi įtakos Sauliui Skverneliui ir dėl to atleidžiami neparankūs asmenys, primena sąmokslo teoriją.

„Jei „Danpower“ siekė savo interesų, tai siekdama jų, stengtųsi kuo mažiau parodyti savo įtaką ir tikrai ne jų interesas būtų atleidinėti darbuotojus“, – tikina A. Sekmokas.

S. Skvernelis abejoja projektų skaidrumu

Premjeras Saulius Skvernelis abejoja ne tik tuo, ar šioms abiem jėgainėms užteks atliekų, ar jos nėra per galingos, bet ir tuo, ar šie projektai iš viso yra skaidrūs. „Lietuvos energijos“ Vilniuje bei kartu su Suomijos „Fortum Heat Lietuva“ Kaune statomas kogeneracines jėgainės jis pavadino korupciniais projektais.

Premjeras buvo net prabilęs apie šių, kaip jis teigė, „abejotinos reikšmės“ ir „gyventojus nuodijančių“ projektų stabdymą.

„2014 metais grupė draugų, kurioje yra buvę Vyriausybės patarėjai, „Lietuvos energija“, darbuotojai, kurie darbuojasi specialiosiose tarnybose, sugalvoja, kad Lietuvai labai svarbu padaryti du abejotinos reikšmės gyventojus nuodijančius projektus – statyti šiukšlių deginimo gamyklas. Šitiems dviem korupciniams projektams, mano galva, trukdo konkurencija, ypač Kaune, laimėta skaidriu būdu. (...)Jeigu bus reikalinga stabdyti šituos projektus, jie bus ir sustabdyti“, – premjerą citavo BNS.

REKLAMA

S. Skvernelis (nuotr. LRVK | Darius Janutis)

S. Skvernelis (nuotr. LRVK | Darius Janutis)

Aplinkos ministerija keičia plokštelę

Anksčiau tvirtinusi, kad šiukšlių pakaks abiems kogeneracinėms elektrinėms, dabar Aplinkos ministerija tuo pradeda abejoti. Komunalinių atliekų gali ir nepakakti, tačiau yra dar ir kitų atliekų. 

„Aplinkos ministerijos skaičiavimais, kasmet susidarančių po rūšiavimo likusių netinkamų perdirbti energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų susidaro apie 490 tūkst. t., o 2030 m. prognozuojamas kiekis – 390 tūkst. t. Po 2030 m., Aplinkos ministerijos duomenimis, po rūšiavimo likusių netinkamų perdirbti turinčių energetinę vertę komunalinių atliekų kiekis gali būti nepakankamas. Jeigu vertinti tik kasmet susidarančių komunalinių atliekų kiekį, šių atliekų suprojektuotiems deginimo jėgainių pajėgumams nepakaks.

Tačiau Klaipėdos Fortum deginimo įrenginys gali deginti ne tik po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias atliekas, bet ir gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekas. Tuo metu Kauno kogeneracinėje jėgainėje numatyta be po rūšiavimo likusių netinkamų perdirbti energetinę vertę turinčių atliekų deginti ir nuotekų dumblą bei gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekas“, – rašoma Aplinkos ministerijos naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare.

Tiesa, komentare pridedama, kad paties aplinkos ministro Kęstučio Navicko siekis, jog degintinų atliekų būtų kuo mažiau.

„Atsižvelgiant į ES žiedinės ekonomikos tikslus, pasak ministro, ateityje turi didėti perdirbamų pakuočių kiekiai, antrinis žaliavų panaudojimas, turi būti skatinama atliekų prevencija“, – ministro poziciją pateikia patarėjas Mindaugas Bajarūnas.

REKLAMA

15min duomenimis, Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių projektų sustabdymas būtų naudingas „Danpower Baltic“ ir jų partneriams, „Senukų“ valdytojams, Rakauskų šeimai. Mat tuomet jų biokuro katilinės veiktų be konkurencijos.

Maža to, šių valstybinių projektų sustabdymas – Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių – atsieitų Lietuvai 160 mln. eurų.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
DABAR RODOMA
Akimirka sujaudino tūkstančius: berniukas pirmą kartą išvydo spalvas
REKLAMA
(nuotr. 123rf.com)
Anksčiau ar vėliau, norite to ar ne, privalomai keičiami visi vandens skaitikliai. Taip daroma norint užtikrinti, kad sunaudojamo vandens apskaita bus tiksli. Tačiau ką daryti, ...
(Fotobankas)
Per pastaruosius metus bent jau statistiškai darbuotojų atlyginimai didėjo visose savivaldybėse – kai kuriose ir beveik penktadaliu. Tačiau ir toliau atotrūkis tarp daugiausiai ...
NT rinka (Fotobankas)
Nekilnojamąjį turtą, kai jis yra pirmas ir vienintelis gyventojo ar jo šeimos turtas, siūloma neapmokestinti.    Tokią pataisą Seime registravo Seimo Ekonomikos ...
Kalėdinės dovanos Fotodiena/Dmitrijus Radlinskas
Kalėdos ir Naujieji metai – vienos mėgstamiausių žiemos švenčių džiuginančios jaukumu, ramybe ir susitikimais su artimiausiais žmonėmis. O šiemet jiems bus galima skirti ...
Namai (asociatyvi nuotr. BFL)
Namo įregistravimas – procesas, su kuriuo susidūrę lietuviai neretai pavadina „tikru galvos skausmu“. O savo bėdomis feisbuke pasidalinęs Karolis (tikrasis vardas redakcijai ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
DABAR RODOMA
Akimirka sujaudino tūkstančius: berniukas pirmą kartą išvydo spalvas
Eurojackpot „X faktoriaus“ užkulisiai: nuo scenos nužengusi Martyna įvertino savo pasirodymą
DABAR RODOMA
Eurojackpot „X faktoriaus“ užkulisiai: nuo scenos nužengusi Martyna įvertino savo pasirodymą
DABAR RODOMA
Kauno raj. nukrito lėktuvas
DABAR RODOMA
Eurojackpot „X faktoriaus“ užkulisiai: Paulius papasakojo, su kuriais dalyviais netruko susidraugauti
DABAR RODOMA
Eurojackpot „X faktoriaus“ užkulisiai: trečiosios transliacijos jaudulys ir dalyvių pasiruošimas
DABAR RODOMA
Grybauskaitė apsilankė maltiečių rengiamoje akcijoje – pilstė sriubą drauge su kitais
DABAR RODOMA
Atsisveikinimas su Cololo – artimieji ir draugai lieja ašaras
DABAR RODOMA
Patikrino: ar verta važiuoti šventėms apsipirkti į Lenkiją
DABAR RODOMA
Nepavykus susitarti dėl pinigų ugniagesiai ir kiti pareigūnai ruošiasi streikams
DABAR RODOMA
Neįprasti vaikų vardai: kalbininkai draudžia, o tėvai eina į teismus ir laimi
DABAR RODOMA
Tyrimas parodė, apie kokias dovanas labiausiai svajoja gyventojai
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų