fortum heat lietuva

Seimas pasipriešino prezidentės veto pataisoms, sugriežtinančioms atliekų deginimo jėgainių statybas. Tai reiškia, kad Seimo anksčiau priimtos pataisos lieka galioti – jos įsigalios nuo 2019 metų sausio.

Seimui leidus Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo elektrinių, opozicija prašo šalies vadovės pataisas vetuoti. Po kreipimusi surinkta beveik 20 opozicinėms frakcijoms priklausančių parlamentarų parašų. Konservatorius Mykolas Majauskas BNS teigė, kad sprendimas valstybei galėtų padaryti kelis šimtus milijonų eurų nuostolių, taip pat jis pakenktų Vilniaus ir Kauno gyventojams.

VSeimas stabdo pataisų, leisiančių Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo elektrinių, priėmimą. Be kita ko, jos uždraustų tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Tokį sprendimą Seimas antradienį priėmė, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinį vertinimą ir siūlymą pataisas tobulinti.

Seimas kol kas nepriėmė pataisų, kurios leistų Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo elektrinių. Pataisos, be to, uždraustų tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Parlamentarai ketvirtadienį, trūkstant balsų, nepriėmė tai numatančių Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų.

Seimo konservatoriams nepavyko sustabdyti pataisų dėl atliekų deginimo jėgainių ateities priėmimo. Seimas ketvirtadienį balsuos, ar leisti Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo kogeneracinių elektrinių. Be to, Seimas apsispręs, ar uždrausti tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Konservatorius Jurgis Razma sakė, kad sprendžiamas likimas elektrinių, kurios jau pradėtos statyti.

Kauno Laisvosios ekonominės zonos vadovas Vytautas Petružis sako, kad Kaune statomoje atliekų deginimoje jėgainėje šiukšlėmis bus atsikratoma švariau, nei jas kaupiant sąvartynuose. „Išrūšiuotų atliekų deginimo projektas šiuo metu yra statybų stadijoje, mes jo nebijome, nes visų pirma, tai yra suomiška technogija.

Seimas linkęs sutikti, kad Vyriausybė pakeistų sprendimus dėl jau pradėtų įgyvendinti atliekas deginančių kogeneracinių elektrinių projektų, atsižvelgdama į gyventojų interesus ir jų sveikatą. Seime skinasi kelią draudimas tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė tokioms Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, o dėl jų priėmimo spręs vėliau. Jei Seimas jas priimtų, pataisos įsigaliotų nuo šių metų lapkričio.

Nuo 2020 metų Lietuvos gyventojams gali pabrangti šiukšlių išvežimas – valdžia brandina dar vieną su aplinkosauga susijusį mokestį. Jo lėšomis ketinama skatinti ekologišką atliekų tvarkymą ir antrinį jų panaudojimą siūlantį verslą. Mokestį už aplinkos teršimą siūloma taikyti už nepavojingų atliekų deginimą. Jo iniciatorė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad Europos Komisija, siekdama mažinti atliekų deginimą, taip pat siūlo nustatyti jo mokestį.

Viešoje erdvėje netylant įtarimams dėl galimų premjero sąsajų su verslininkais ir įmone „Danpower Baltic“, Saulius Skvernelis tikina, kad valstybės anksčiau pradėti vystyti projektai – neva neskaidrūs, o atliekų deginimui šiukšlių neužteks. Sąvartynų vadovai sako esantys apstulbinti tokių premjero žodžių ir tvirtina, kad bent jau sostinei šiukšlių tikrai pakaks.