tomas vaitkevičius

Valdžios atstovai užsimojo keisti naudotų padangų surinkimo tvarką. Tad jeigu nauji pakeitimai įsigaliotų, vairuotojams tektų susimokėti papildomą mokestį.  Šiuo metu kiekvienas vairuotojas senas padangas gali grąžinti atgal į prekybos vietą, jeigu jos buvo įsigytos naujos. Be to, nereikalingas padangas galima palikti ir autoservisuose, o vienas gyventojas taip pat turi teisę 5 padangas per metus priduoti stambiagabaričių atliekų aikštelėse.

Praūžus šventėms, tautiečiai skuba atsikratyti Kalėdų eglutėmis, keniais, ar pušų šakomis. Vieni medžius meta į tvarkytojų specialiai įrengtas vietas, o kiti prieš pat Tris Karalius eglutes veža ne bet kur, o zoologijos sodo gyventojams. Nors pastarojo šeimininkai prašo to nedaryti – klaidinga manyti, kad Kalėdų medis gyvūnams yra maistas – tai veikiau saldainis ar žaislas retkarčiais pagaląsti dantis ar ragus.

Nuo Naujųjų šalies gyventojams plačiau pinigines atverti teks dar ir už atliekų tvarkymą. Šiukšlių išvežimas brangs ne tik dėl išaugusių kuro, elektros ar atliekų deginimo kainų, bet ir dėl vadinamojo sąvartyno „vartų“ mokesčio, padidėjusio tris kartus. Regioninių atliekų centrų vadovai mokestį peikia ir sako, kad su juo buvo galima palaukti. Aplinkos ministras atšauna – jie „verkia“, nes neteks dalies lėšų, o pats mokestis esą paskatins žmones tvarkingiau rūšiuoti šiukšles.

Tautiečiai ir toliau apkrauna mirusių artimųjų kapus. Kapinių tvarkytojai pastaruoju metu skaičiuoja triskart išaugusį atliekų kiekį, kurio didžioji dalis – netinkama perdirbti. Atliekų specialistai klausia, kam reikalingi glėbiai žvakių ir visokiausių puokščių, kai paskui viskas nukeliaus į sąvartyną. Patys žmonės aiškina, kad kukliau puošia kapus, bet kapinių tvarkytojai atšauna – niekas nesikeičia. Lapkričio 3-osios popietė Karveliškių kapinėse netoli Vilniaus.

Artėjančios Vėlinės tautiečius verčia pinigines praverti plačiau: šiemet brangiau teks mokėti už vieną pagrindinių Vėlinių simbolių – žvakutę. Per metus ir stiklinės, ir plastiko žvakės pabrango dvidešimčia, penkiasdešimčia centų, o kai kurios – ir visu euru. Žmonės ieško išeičių –  kai kas rinksis žvakių įdėklus, tačiau pirkti mažiau ar grįžti prie draugiškos aplinkai senovinės vaškinės žvakutės – nori grįžti retas. Vilnietis Aleksandras dega žvakutę ant uošvės kapo.

Panaudotą maistinį aliejų, kuris lieka po įvairių patiekalų gaminimo, gyventojai raginami nepilti į nuotekų vamzdžius, o surinkti ir pristatyti į specialias vietas. Aplinkos ministerija gyventojus įspėja – išpylus aliejų į kanalizaciją gresia didžiulės problemos. Tiesa, tokią galimybę panaudotą maistinį aliejų atvežti į didelių gabaritų aikšteles turi vos keli regionai – Alytaus, Klaipėdos ir Šiaulių.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) duomenimis, vien sostinės regione vienas gyventojas pernai išmetė apie 74 kg maisto. Visoje Lietuvoje per metus išmetama net 581 tūkst. tonų maisto atliekų, o ES mastu šis kiekis siekia šokiruojančius 88 mln. tonų. Pasaulio ekonomikai patiriant sunkumus dėl „COVID-19“ pandemijos, specialistai pabrėžia, kad švaistymo problemą būtina spręsti, o pagalbą gali suteikti išmanios technologijos.

Nors iki Vėlinių beveik visas mėnuo – prekybininkai raitoja rankoves: ir prekybos centruose, ir turgavietėse lentynos pilnos vėlinių žvakių. Kasmet dvasinininkai prašo jomis neapkrauti mirusiųjų kapų, tačiau pardavėjai vis tiek skaičiuoja, kad kasmet jų parduoda milijonus. Kovojantys už švarią aplinką ragina žmones rinktis tokias žvakutes, kurios tiktų perdirbimui.  Vilnietė Nadežda viename prekybos centrų į krepšį krauna dešimtis vėlinių žvakučių.

Viešoje erdvėje netylant įtarimams dėl galimų premjero sąsajų su verslininkais ir įmone „Danpower Baltic“, Saulius Skvernelis tikina, kad valstybės anksčiau pradėti vystyti projektai – neva neskaidrūs, o atliekų deginimui šiukšlių neužteks. Sąvartynų vadovai sako esantys apstulbinti tokių premjero žodžių ir tvirtina, kad bent jau sostinei šiukšlių tikrai pakaks.