Seimo Antikorupcijos komisija, atliekanti parlamentinį tyrimą dėl šių projektų, trečiadienį į posėdį pasikvietė buvusi energetikos ministrą Roką Masiulį, dabar einantį susisiekimo ministro pareigas.
Pokyčiai šilumos ūkyje buvo būtinybė
Buvęs energetikos ministras sakėsi negalintis komentuoti premjero žodžių ir pabrėžė, kad projektai pradėti prieš jam pradėjus eiti ministro pareigas, o už juos atsakinga buvo ne Energetikos, o Finansų ministerija.
Anot R. Masiulio, projektus įgyvendinti nuspręsta po to, kai valstybėje kilo didelis susirūpinimas dėl „nesąžiningos kai kurių šilumos privačių bendrovių veiklos“.
„Kaip aš suprantu, logika buvo tokia, kad pirmiausia Vilniuje gyventojai moka per daug už šilumą, privatus šilumos operatorius, tikėtina, nesielgia sąžiningai, gauna perteklinius pelnus, už tai sumoka mūsų gyventojai, todėl valstybė turi imtis ryžtingo žingsnio ir įsteigti savo kontroliuojamus šilumos gamintojus, kur būtume tikri, kad nebūtų perteklinio pelno, projektus būtų lengviau kontroliuoti, kad Lietuvoje į šilumos ūkį ateitų sąžiningi investuotojai“, – posėdyje sakė R. Masiulis.
R. Masiulis teigė pats susitikdavęs su investuotojais ir dėjo daug vilčių, kai pasikeitė „Dalkia“ vadovybė (vėliau – „Veolia“, „Vilniaus energiją valdanti įmonė). Deja, anot ministro, jų pokalbiai nieko nedavė, o jis pats esą buvo apkaltintas darantis jiems spaudimą.
„Kad projektai būtų korupciniai, aš tokios informacijos neturėjau. Jei būčiau turėjęs, be abejo, būčiau kreipęsis į atitinkamas institucijas. Kas vyko po to, man sunku komentuoti, tokios informacijos neturėjau“, – teigė R. Masiulis.
„Abejotinos reikšmės“ projektai
Premjeras Saulius Skvernelis gegužę pavadino „Lietuvos energijos“ projektus Vilniuje ir Kaune korupciniais. Jo teigimu, dvi „abejotinos reikšmės“ ir „gyventojus nuodijančios“ šiukšlių deginimo gamyklos Vilniuje ir Kaune kai kuriems buvusiems Vyriausybės patarėjams, „Lietuvos energijos“ ir specialiųjų tarnybų darbuotojams buvo svarbiau nei Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower“ projektas, todėl šią įmonę jie nutarė eliminuoti.
„Lietuvos energijos“ vadovas Darius Maikštėnas po susitikimo su premjeru praėjusią savaitę paskelbė, kad grupė sieks sumažinti Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje deginamų atliekų kiekį. Taip pat grupė žada mažinti ir jėgainės sostinėje oro taršą.
Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“, – 2020 metais.
