Ant kortos konferencijoje COP30 stovi ne kas kita, kaip galimybė įrodyti, kad tarptautinis bendradarbiavimas vis dar gali funkcionuoti susiskaldžiusiame pasaulyje, ir tekstas, turintis paskatinti planetą grįžti prie itin svarbaus tikslo ilgalaikį atšilimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio, nepaisant to, kad nedalyvauja JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vadovaujamos Jungtinės Valstijos.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasijus Lula da Silva) pavadino šį susitikimą „tiesos konferencija“, investuodamas daug politinio kapitalo į jo sėkmę ir gindamas savo pasirinkimą surengti jį Belene, nepaisant susirūpinimo dėl netinkamos infrastruktūros šiame karšto ir drėgno klimato mieste didžiausio pasaulyje drėgnojo atogrąžų miško pakraštyje.
Delegatai ketina atnaujinti derybas po to, kai ketvirtadienį kilęs dramatiškas gaisras išdegino skylę COP30 renginio vietos medžiaginėse lubose ir privertė dalyvius evakuotis.
Tai buvo trečias didelis incidentas nuo susitikimo pradžios COP30 komplekse, įsikūrusiame seno oro uosto vietoje, kur šalia nuolatinių statinių stovi didžiulės palapinės su oro kondicionieriais.
Praėjusią savaitę čiabuvių protestuotojai įsiveržė į susitikimo vietą, o po kelių dienų per taikią demonstraciją užblokavo įėjimą į ją.
Organizatoriai teigė, kad ketvirtadienį kilęs gaisras buvo suvaldytas per šešias minutes. Devyniolika žmonių buvo gydomi dėl apsinuodijimo dūmais, o du – dėl nerimo priepuolių, sakė pareigūnai. Vėliau, ketvirtadienio vakarą, salė vėl buvo atidaryta.
Infrastruktūros problemos
JT kasmetiniame aukščiausiojo lygio susitikime, kurio tikslas – pažaboti pasaulinį klimato atšilimą, kilusio gaisro simbolizmo sunku nepastebėti.
Dar vienas posūkis – Brazilija savo COP30 talismanu pasirinko folklorinį miško sergėtoją su liepsnas primenančiais plaukais Kurupirą.
Brazilijos turizmo ministras Celso Sabino (Selsu Sabinu) teigė, kad gaisro priežastis tiriama, bet gaisras galėjo kilti dėl trumpojo jungimo ar kitokio elektros gedimo.
Aukščiausiojo lygio susitikimą nuo pat pradžių lydėjo infrastruktūros problemos – nuo oro kondicionavimo problemų iki nesandarių lubų, be to, daug dalyvių pranešė apie elektros instaliacijos problemas.
Prie derybų stalo šalys turi rasti tai, ką JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pavadino „plataus užmojo kompromisu“ nesutarimus keliančiais klausimais.
Tarp jų – palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro, kuris yra pagrindinis žmogaus sukelto klimato atšilimo ir didėjančio jo poveikio – nuo rekordinių karščių ir stiprių audrų iki kylančių jūrų, derliaus nykimo ir ekonominių nuostolių – veiksnys.
Kova dėl iškastinio kuro
L. I. Lula da Silva pasisakė už tai, kad būtų susitarta dėl „veiksmų plano“, kuriame šalims būtų nustatyti konkretūs tikslai, tačiau iš naujausio Brazilijos vadovybės pateikto pasiūlymo projekto buvo išbraukti net žodžiai „iškastinis kuras“.
Ketvirtadienį daugiau nei 30 šalių pasirašė Kolumbijos parengtą laišką, kuriame teigiama: „Negalime pritarti rezultatui, į kurį neįtrauktas teisingo, tvarkingo ir teisingo perėjimo nuo iškastinio kuro įgyvendinimo planas“.
Europos Sąjungos klimato reikalų komisaras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) penktadienį pareiškė esąs nusivylęs naujausiu COP30 susitarimo projektu, kuriame neužsimenama apie laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą.
„Tai nė iš tolo neprilygsta užmojui, kurio mums reikia klimato kaitos švelninimo srityje. Esame nusivylę šiuo metu pateiktu tekstu“, – pareiškime naujienų agentūrai AFP sakė W. Hoekstra po to, kai paskutinę JT aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimais dieną šeimininkė Brazilija paskelbė naują teksto pasiūlymą.
Anot derybininko, pageidavusio likti anonimu, Kinija, Indija, Saudo Arabija, Nigerija ir Rusija atmetė planą dėl iškastinio kuro.
Derybininkai taip pat nesutaria dėl besivystančių šalių spaudimo, kad išsivysčiusios šalys skirtų daugiau lėšų pažeidžiamų šalių prisitaikymui prie klimato kaitos.
„Turtingesnių šalių finansavimo – labai svarbios Paryžiaus susitarimo dalies – trūkumas išlieka nuolatine kliūtimi šiomis paskutinėmis dienomis siekiant drąsių ir teisingų rezultatų“, – AFP sakė Rachel Cleetus (Reičel Klitus) iš mokslininkų organizacijos „Union of Concerned Scientists“ (UCS).
Pirmą kartą COP konferencijų metu į pirmą vietą iškilo prekybos klausimas.
Europos Sąjunga (ES) kovoja su Kinijos ir Indijos vadovaujamu pasipriešinimu bloko anglies dvideginio mokesčiui, kuris taikomas importuojamam plienui, aliuminiui, cementui ir trąšoms. Tokias priemones taip pat rengiasi priimti Didžioji Britanija ir Kanada.
Nors COP30 turėtų baigtis penktadienį, aukščiausiojo lygio susitikimai klimato kaitos klausimais dažnai užsitęsia ilgiau nei planuota, o ketvirtadienį prarastos valandos gali padidinti tokią tikimybę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
