JAV Prezidentas D. Trumpas, regis, galutinai prarado kantrybę V. Putino atžvilgiu. Jis pareiškė esąs „labai nusivylęs“ Rusijos vadovu ir davė jam 50 dienų paskelbti ugnies nutraukimą.
Tačiau kol V. Putinas svarsto, kaip reaguoti į Vašingtono retoriką, D. Trumpo veiksmai į geopolitinę psichodramą įtraukė trečią veikėją – Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, rašo „The Times“.
Kremlius baiminosi, kad D. Trumpas bus griežtesnis, tad Maskvos birža, pajutusi palengvėjimą, smarkiai šoktelėjo. Be to, kad siekia paskatinti europiečius pirkti amerikietiškus ginklus Ukrainos rėmimui (Prancūzija, Italija ir Čekija jau atsisakė), D. Trumpo pagrindinė iniciatyva buvo duoti V. Putinui 50 dienų nutraukti karo veiksmus, kitaip JAV imsis savo mėgstamo spaudimo instrumento – muitų.
Jis pagrasino įvesti 100 proc. muitus Rusijos importui. Tačiau pernai Rusijos eksportas į JAV sudarė tik 3 mlrd. dolerių (apie 2,75 mlrd. eurų) – vos 0,65 proc. viso Rusijos eksporto. Toks žingsnis vargu ar išmuš V. Putiną iš vėžių.
Daug reikšmingesnis buvo įspėjimas, kad JAV įves antrinius muitus toms šalims, kurios perka Rusijos naftą ir jos produktus. Tai būtų esminis lūžis, jei pavyktų sustabdyti pardavimus. Tačiau Maskva pagrįstai mano, kad tai – tušti grasinimai.
Nors tarp pirkėjų yra JAV sąjungininkės – Japonija, Turkija, Vengrija, Slovakija – trys ketvirtadaliai Rusijos naftos eksportuojama į Kiniją ir Indiją.
D. Trumpo siūlymas Indijai įsigyti brangius „F-35“ naikintuvus šiuo metu netinkamas – nereikia provokuoti Delio. Be to, ankstesni planai įvesti 145 proc. muitus Kinijai iššaukė Pekino atsaką ir JAV įmonių protestus.
Indija ir Kinija šiuo metu negalėtų pakeisti naftos tiekimo šaltinių, net jei norėtų. O Rusijos eliminavimas iš pasaulinės rinkos destabilizuotų situaciją ir pakeltų benzino kainas JAV. Vieno Rusijos analitiko žodžiais: „Tai – blefas, ir ne itin įtikinamas.“
Tačiau tai tik pabrėžia, kad vienintelis asmuo, galintis paveikti V. Putiną dėl karo Ukrainoje, yra ne D. Trumpas, o Xi Jinpingas.
Putino invazija į Ukrainą – „palaima“ Pekinui
Xi Jinpingas susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir pareiškė, jog Rusija ir Kinija turėtų „stiprinti tarpusavio paramą“, o jo užsienio reikalų ministerija pasmerkė JAV planuojamus muitus kaip „neteisėtas vienašales sankcijas“.
Šį mėnesį, tvirtindamas Kinijos neutralumą kare Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Wang Yi Europos Sąjungos kolegei Kajai Kallas teigė, kad V. Putino invazija yra „palaima“ Pekinui – ji verčia Vakarus susitelkti į Europą, o ne į Ramiojo vandenyno regioną. Kinijai neparanku Rusijos pralaimėjimas.
Kinija neapsiriboja vien retorika. Ji tiekia Rusijai įvairias „dvejopo naudojimo“ prekes – civilinės paskirties, bet itin svarbias karo mašinai: nuo dronų iki nitroceliuliozės, naudojamos artilerijos raketų degalams.
Šiemet Pekinas, panašu, jau teikia ir karinę paramą. Nauja Kinijos „Silent Hunter“ žemo aukščio lazerinė gynybos sistema galimai naudojama Rusijos kariuomenės. Vis daugiau kinų karių prisijungia prie rusų pajėgų kaip samdiniai. NATO žvalgybos duomenimis, Kinijos šaudmenys gali būti gabenami į Rusiją per Šiaurės Korėją.
Kinija gali duoti nurodymą Putinui pulti Europą
Nepaisant kalbų apie ašį, jungiančią Rusiją, Iraną, Kiniją ir Šiaurės Korėją, šie santykiai išlieka transakciniai ir riboti. Kinija aiškiai padeda Rusijai. Galbūt net davė žalią šviesą Šiaurės Korėjai siųsti karines pajėgas.
Kinijos įtaka matoma ir šio mėnesio sprendime iš Laoso – šalies, kurios pusę skolos valdo Pekinas – siųsti simbolinį karinių inžinierių kontingentą į Rusijos pusę.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte neseniai pareiškė, kad jei Xi Jinpingas nuspręstų užimti Taivaną, „labiausiai tikėtina“, jog jis nurodytų V. Putinui pulti Europą, kad nukreiptų dėmesį.
Kinijos vadovas neskuba, kad karas Ukrainoje baigtųsi. Jis atitraukia Vakarų dėmesį ir daro Rusiją vis labiau priklausomą nuo Pekino.
Kinija jau yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė. Kaip pastebėjo vienas rusų ekonomistas, „daugiau sankcijų reiškia daugiau Kinijos visur: nuo mobiliųjų telefonų iki automobilių, net iki kredito kortelių“, nes vietoje „Visa“ ir „MasterCard“ pereinama prie Kinijos „UnionPay“.
V. Putinas gali norėti pakenkti dabartinei pasaulio tvarkai, kurią laiko Vakarų dominavimo įrankiu. Nors jis neseniai pareiškė, kad su Xi Jinpingu turėtų bendradarbiauti siekdami „teisingesnės tarptautinės tvarkos“, labiau tikėtina, kad jis nori ją pakeisti.
Trumpas žada išskirti Maskvą su Pekinu
Pernai spalį D. Trumpas apkaltino Joe Bideną, kad šis „suartino Maskvą ir Pekiną“, ir pažadėjo: „Aš juos išskirsiu – ir manau, kad galiu tai padaryti.“
Tačiau jo įsitikinimas, kad Xi Jinpingą galima priversti atsisukti prieš V. Putiną, atsisuka prieš jį patį.
Xi Jinpingo kvietimas D. Trumpui prisijungti prie jo ir V. Putino Pekine Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-ųjų metinių minėjime rodo, kad būtent Kinijos prezidentas tiki galintis paveikti savo kolegą iš JAV.
Pripažindamas Xi Jinpingo lemiamą vaidmenį, D. Trumpas ne tik rodo, kad vienpolio JAV dominavimo laikai baigėsi, bet ir netyčia stumia Rusiją dar giliau į Kinijos orbitą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
