xi jinpingas

Popiežius Pranciškus ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas niekada nebuvo susitikę, tačiau jie turėjo nepaprastai daug bendro. Abu turėjo asmeninę valdžią, abu juos į postus išrinko nedidelė pagyvenusių hierarchų konklava. Netgi jų pasekėjų skaičius buvo panašus – 1,4 mlrd. gyventojų Kinijoje yra maždaug tiek pat, kiek Romos katalikų visame pasaulyje, rašoma „The Times“. Akivaizdu, kad tarp didžiausios pasaulyje bažnyčios ir Kinijos komunistų partijos yra ir svarbių skirtumų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia pasikalbėjęs su Kinijos vadovu Xi Jinpingu apie muitus, rašoma penktadienį žurnale „TIME“ išspausdintame interviu su Jungtinių Valstijų lyderiu.  Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos įsitraukė į prekybos karą, sukeltą D. Trumpo įvestų naujų muitų kiniškoms prekėms, kurių daugeliui taikomas 145 proc. mokestis.

 Trečiadienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Pekine priimdamas Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą, pareiškė, kad muitai „kenkia“ daugiašalei prekybos sistemai, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, atvykęs valstybinio vizito į Vietnamą, pareiškė, kad Kinija ir Vietnamas turėtų „kartu pasipriešinti vienašališkam bauginimui“. Xi Jinpingas lankosi Vietname rengdamas platesnę kelionę po Pietryčių Aziją, Pekinui siekiant stiprinti regioninius prekybos ryšius ir atsverti didžiulių muitų, kuriuos paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, poveikį. Tai pirmas oficialus Kinijos prezidento užsienio vizitas šiais metais.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį paragino Europos Sąjungą bendromis pastangomis priešintis „vienašališkam bauginimui“, turėdamas omenyje JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestus didžiulius tarifus.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį susitiko su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu, pranešė Pekino valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.  P. Sanchezo kelionė vyksta Europos Sąjungai permąstant savo pasaulinius prekybos santykius, kai praėjusią savaitę JAV paskelbė apie importo muitus, supurčiusius pasaulio rinkas. Ministras pirmininkas socialistas Kinijoje lankosi jau trečią kartą per kiek daugiau nei dvejus metus.

 Kinijos vadovas Xi Jinpingas, susitikęs su užsienio verslų vadovais Pekine, penktadienį pažadėjo, kad šalies durys „atsivers vis plačiau ir plačiau“. „Kinija yra tvirtai pasiryžusi tęsti reformas ir atsivėrimą. Durys bus atveriamos vis plačiau ir plačiau“, – sakė Xi Jinpingas verslo lyderiams, tarp kurių buvo apribotos rizikos fondo vadovas Ray Dalio ir „Samsung Electronics“ vadovas Lee Jae-yongas.

Šimtmečius tarpusavyje besivaržiusios Kinija ir Rusija dabar de facto yra sudariusios aljansą. Per pastarąjį dešimtmetį puoselėti ekonominiai, kariniai ir politiniai ryšiai tarp dviejų galingiausių pasaulio autoritarinių valstybių, kurios abi siekia sugriauti bent dalį Vakarų dominuojamos tvarkos po Šaltojo karo, sustiprėjo, nepaisant Kinijos nepasitenkinimo Rusijos invazijos nesėkmėmis ir ekscesais, rašoma „Bloomberg“. Kinijos ir Rusijos suartėjimą paskatino bendras susvetimėjimas su Vašington...

Kinija penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turėtų imtis iniciatyvos mažinant karines išlaidas, kai JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasakius, kad jis norėtų surengti derybas šiuo klausimu su Maskva ir Pekinu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė, kad tam tikra Rusijos sąjungininkė šali turi atlikti svarbų vaidmenį, siekiant užbaigti karą Ukrainoje. Jis taip pat užsiminė, kad 2020 metais Vladimiras Putinas „norėjo denuklearizacijos“. „Jis man paskambino“, – teigė D. Trumpas, kalbėdamas apie Kinijos lyderį Xi Jinpingą, ir pridūrė, kad santykiai tarp jų gerėja. „Turime tik užtikrinti, kad jie būtų sąžiningi“, – pridūrė JAV prezidentas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį vaizdo ryšiu kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, Donaldui Trumpui diena anksčiau sugrįžus į Baltuosius rūmus. V. Putino ir Xi Jinpingo, kurie palaiko stiprius asmeninius santykius, pokalbis akcentavo glaudžius Rusijos ir Kinijos ryšius, dar labiau sutvirtėjusius po to, kai Kremliaus šeimininkas 2022-ųjų vasarį pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį po pokalbio telefonu su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pažadėjo užmegzti tvirtus tarpusavio santykius.  „Pokalbis buvo labai naudingas tiek Kinijai, tiek JAV“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.  „Tikiuosi, kad kartu išspręsime daugybę problemų, ir tai daryti nedelsiant pradėsime. Aptarėme prekybos subalansavimą, fentanilį, (programėlę) „TikTok“ ir daugelį kitų temų“, – teigė jis.

 Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį, sakydamas naujametinę kalbą tautai, pareiškė, kad „niekas negali sustabdyti“ Pekino susivienijimo su Taivanu.  „Kinijos žmonės abiejose Taivano sąsiaurio pusėse yra viena šeima. Niekas negali nutraukti mūsų kraujo ryšių ir niekas negali sustabdyti istorinės tėvynės susivienijimo tendencijos“, – pareiškė jis savo kalboje, transliuotoje per valstybinę televiziją.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas Naujųjų metų žinutėje kolegai iš Rusijos Vladimirui Putinui pažadėjo skatinti „pasaulinę taiką“ ir sakė, kad Kinija ir Rusija „petys į petį žengia teisingu ne konfrontacijos keliu“, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. „Kad ir kaip keistųsi tarptautinė padėtis, Kinija išliks tvirta (...) skatindama pasaulio taiką bei vystymąsi“, – Xi Jinpingo žodžius citavo valstybinis transliuotojas CCTV.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas kitais metais ketina apsilankyti Rusijoje. „Nėra paslaptis, kad prioriteto tvarka kitais metais Rusijoje laukiama Kinijos Liaudies Respublikos pirmininko“, – rusų naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Rusijos ambasadorius Pekine Igoris Morgulovas. Šiuo metu esą rengiami konkretūs dvišalio susitikimo planai. Kinijos užsienio reikalų ministerija kol kas šios informacijos nekomentuoja. Vizitas dar labiau pabrėžtų glaudžius Maskvos ir Pekino santykius.

Vokietijoje, Kylio mieste, karinio jūrų laivyno bazės teritorijoje buvo sulaikytas Kinijos pilietis, kuris įtariamas šnipinėjimu, skelbia „Ukrainska Pravda“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūros duomenimis. Teigiama, kad asmuo buvo sulaikytas gruodžio 9 d., jis su savimi turėjo ir fotoaparatą, todėl įtariama, kad jis galėjo fotografuoti karinius objektus.

Trečiadienio popietę Kinijos prezidentas Xi Jinpingas atvyksta trijų dienų vizito į Makao, kazino centrui rengiantis švęsti 25 metų Pekino valdymo jubiliejų. Buvusi Portugalijos kolonija buvo perduota Kinijai 1999 m. gruodžio 20 d., pagal „viena šalis, dvi sistemos“ principą žadant autonomiją ir platesnes nei žemyninėje Kinijoje piliečių laisves.

Netikėtai į išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją pakviestas Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nedalyvaus ceremonijoje, rašo „CBS News“. Leidiniui tai patvirtino du šaltiniai. D. Trumpas netrukus po išrinkimo pakvietė Xi Jinpingą į inauguraciją. Kvietimas buvo kiek netikėtas, nes neseniai D. Trumpas grasino Kinijai muitais. Trumpas ruošiasi inauguracijai Manoma, kad renginyje turėtų dalyvauti Kinijos ambasadorius JAV ir jo sutuoktinė.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas ketvirtadienį buvusiam Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui pareiškė, kad Pekinas yra pasirengęs stiprinti ryšius su Maskva, pranešė valstybinė žiniasklaida. D. Medvedevas, kuris dabar eina Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojo pareigas, šią savaitę vieši Kinijoje, kad galėtų surengti derybas su pagrindinės strateginės partnerės lyderiais.

Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas į savo inauguraciją pakvietė Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, rašo „CBS News“. Apie tai leidinį informavo keli šaltiniai. Anot jų, Kinijos prezidentą D. Trumpas pakvietė dar lapkričio pradžioje, netrukus po rinkimų. Tada dar buvo neaišku, ar jis priims kvietimą. Po grasinimų pakvietė netikėtą svečią Inauguracijoje dalyvauti taip pat pakviestas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, tačiau kol kas skelbiama, kad jis „vis dar svarsto“, ar dalyvauti.

Netikėtai sutriko Rusijos ir Kinijos prekybos konvejeris, kuriuo nafta, dujos ir anglys siunčiamos į Rytus. Spalio pabaigoje kiniškų prekių tiekimas į Rusiją per metus sumažėjo 10,4 proc., praneša agentūra „Reuters“, remdamasi Kinijos muitinės duomenimis. Kinijos eksporto į Rusiją sumažėjimas užfiksuotas pirmą kartą nuo liepos mėnesio, o vėliau pradėjo mažėti ir bendra prekybos apyvarta: lapkritį ji sudarė 145,9 mlrd. juanių (18,09 mlrd. eurų) ir buvo 5 proc.

Kinijos prezidento Xi Jinpingo valstybinio vizito metu Brazilijos vadovas Luizas Inacio Lula da Silva trečiadienį pareiškė, kad, pasaulyje vykstant karams ir konfliktams, jų šalims turėtų būti svarbiausia taika.  „Pasaulyje, kuriama vyksta ginkluoti konfliktai ir politiniai nesutarimai, Kinija ir Brazilija pirmenybę teikia taikai, diplomatijai ir dialogui“, – Brazilijoje susitikęs su Kinijos vadovu sakė L. I. Lula da Silva.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pasakė Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, kad įtariamas Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje, siekiant paremti rusų karo veiksmus Ukrainoje, gali turėti neigiamų pasekmių karui.  „Tai, kad Rusijos kare prieš Ukrainą buvo dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai, mano nuomone, yra tolesnis eskalavimas“, – žurnalistams po Rio de Žaneire vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo sakė O. Scholzas.

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris pirmadienį Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pareiškė, kad dvišaliuose santykiuose Londonas bus „nuspėjamas, nuoseklus, suverenus ir teisinės valstybės principais besivadovaujantis veikėjas“, pranešė šalies žiniasklaida.

Kinija santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis „sieks sklandaus perėjimo“, šeštadienį kalbėdamas su savo kolega Joe Bidenu pasakė prezidentas Xi Jinpingas, pranešė valstybinė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“. Abi šalys turėtų „toliau ieškoti teisingų būdų“ sutarti ir „pasiekti ilgalaikį ir taikų sambūvį“, pertraukoje tarp Peru vykstančio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) viršūnių susitikimo renginių surengtose diskusijose pasakė Xi.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį susitikęs su savo kolega Joe Bidenu perspėjo Jungtines Valstijas neperžengti „raudonos linijos“ teikiant paramą Taivanui. J. Bidenas ir Xi susitiko pertraukoje tarp Peru vykstančio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) viršūnių susitikimo renginių. Kinija Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir neatmeta galimybės jį užimti jėga.

 Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį per viršūnių susitikimą Peru paragino Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonomiką „vienytis ir bendradarbiauti“ didėjančio „protekcionizmo“ akivaizdoje.

Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas paprašė Kinijos prezidento Xi Jinpingo padėti sustabdyti Šiaurės Korėjos vykdomas provokacijas, stiprėjantį Pchenjano karinį bendradarbiavimą su Maskva ir jo paramą Rusijos karui prieš Ukrainą.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Peru vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikime surengs derybas su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, trečiadienį pranešė Jungtinių Valstijų pareigūnai.  „Numatome, kad tai bus paskutinis jų kaip prezidentų susitikimas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį žinutėje išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui paragino palaikyti „stabilius, sveikus ir tvarius“ Pekino ir Vašingtono ryšius, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Sveikinimo pranešime“ D. Trumpui Xi Jinpingas „pabrėžė, kad istorija parodė, jog Kinija ir Jungtinės Valstijos laimi iš bendradarbiavimo, bet patiria nuostolių dėl konfrontacijos“, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas perspėjo kariškius kovoti su korupcija ir „nesveikomis tendencijomis“, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Pastaraisiais mėnesiais Pekinas sustiprino susidorojimą su įtariamu kyšininkavimu ginkluotosiose pajėgose.

Užgimęs Rusijos ir Šiaurės Korėjos aljansas sukūrė Kinijos prezidentui Xi Jinpingui dar vieną problemą – Pekinui dabar tenka gintis nuo augančio tarptautinio spaudimo suvaldyti savo du artimiausius diplomatinius partnerius, rašoma „Bloomberg“. Aukštas pareigas užimantis Pietų Korėjos valdininkas „Bloomberg“ paskelbė, kad Šiaurės Korėjos pajėgų dislokavimas Ukrainoje neatitinka Kinijos interesų ir pridūrė, kad Seulas prašė kolegų Pekine „atlikti garbingą vaidmenį konflikte“. „Xi Jinpingui tai y...

Šiaurės Korėjos sprendimas išsiųsti karius į Rusiją gali pastatyti Kiniją į sudėtingą padėtį, rašo „The New York Times“. UNIAN, cituodama minėtą leidinį, rašo, kad Kinija buvo nusivylusi Šiaurės Korėjos sprendimais. Teigiama, kad nuo diktatoriaus priklausoma valstybė dėl branduolinės ginkluotės programos plėtojimo ir nuolatinių grasinimų suduoti smūgius Pietų Korėjai sėja nestabilumą Centrinėje Azijoje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas BRICS grupės viršūnių susitikime pareiškė, kad Ukrainoje neturi būti kovų eskalavimo. Centrinėje Rusijos dalyje esančioje Kazanėje susirinko apie 20 pasaulio lyderių. Tai yra didžiausias diplomatinis susitikimas Rusijoje nuo 2022-ųjų, kai Kremlius įsakė įvesti karius į Ukrainą. Kinija tvirtina, kad yra neutrali karo Ukrainoje atžvilgiu.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį išvyko į BRICS grupės viršūnių susitikimą Rusijoje, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Manoma, kad aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose Kinijos vadovas surengs derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. BRICS grupė, kurią įkūrė Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, atstovauja beveik pusei pasaulio gyventojų.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas ketvirtadienį pažadėjo per ateinančius trejus metus Afrikai skirti daugiau kaip 50 mlrd. JAV dolerių (46 mlrd. eurų) finansavimą ir pažadėjo padėti šiame žemyne sukurti bent milijoną darbo vietų. Xi Jinpingas taip pareiškė, sakydamas kalbą Pekine vykstančio didelio aukščiausiojo lygio susitikimo, į kurį susirinko dešimtys Afrikos vadovų aptarti žemyno ekonominių ir politinių ryšių su Kinija, atidarymo ceremonijoje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per pirmąjį pokalbį su Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu nuo tada, kai jis praėjusį mėnesį pradėjo eiti pareigas, pareiškė, kad tikisi pasiekti bendrų laimėjimų su Londonu, penktadienį pranešė kinų valstybinis transliuotojas CCTV.

Vladimiras Putinas ir Kinijos diktatorius Xi Jinpingas siekia sukurti savo blogio ašį, o jų grėsmingas ryšys dar labiau sustiprėjo po to, kai liepos pabaigoje jiedu pasiuntė bombonešius netoli JAV. Rusijos ir Kinijos strateginiai bombonešiai buvo pastebėti po to, kai šalys bendrai patruliavo vos už kelių šimtų kilometrų nuo Aliaskos pakrantės, skelbia „The Sun“. Panašu, kad jų ryšys gali tik stiprėti.

Italija ir Kinija sekmadienį pasirašė trejų metų ekonominio bendradarbiavimo paktą, po susitikimo su Kinijos premjeru Li Qiangu pranešė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Per valstybinį vizitą Pekine G. Meloni teigė, kad šiuo dokumentu siekiama ištirti naujas bendradarbiavimo su Kinija galimybes, tačiau tikslus teksto turinys nebuvo atskleistas. G. Meloni taip pat sakė norinti, kad prekybos santykiai su Kinija būtų „sąžiningesni“, pranešė Italijos naujienų agentūra ANSA.

Jungtinės Valstijos pirmadienį išreiškė susirūpinimą dėl Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Pekine aptarti karo Ukrainoje ir pridūrė, kad šis susitikimas neatrodo davęs naudos. Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad ši kelionė „tikrai neatrodo produktyvi, kalbant apie bandymus padaryti ką nors Ukrainoje“. Pasak atstovo, tai kelia susirūpinimą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį Pekine viešinčiam Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui pareiškė, kad pasaulio galybės turėtų padėti Rusijai ir Ukrainai atnaujinti tiesiogines taikos derybas, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

  Kazachstano sostinėje Astanoje ketvirtadienį vykstančiame Vidurio Azijos aukščiausiojo lygio susitikime Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paragino lyderius priešintis išorės kišimuisi, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Rusija praranda įtaką Vidurio Azijos šalyse, kurios kadaise priklausė SSRS. Naujuoju hegemonu čia tampa Kinija, skelbia „The Wall Street Journal“ (WSJ). Leidinys atkreipia dėmesį į akivaizdžius šių šalių persiorientavimo iš šiaurės į rytus požymius: Uzbekistano gatvėmis važinėja vis daugiau kiniškų prekės ženklų, o rusiškų „Ladų“ skaičius mažėja. Nors Pekinas ir Maskva deklaruoja susivienijimą menamai Vakarų agresijai prieš jas, užkulisiuose įtampa tarp abiejų diktatūrų išlieka.

Rusijos priklausomybė nuo Kinijos pasiekė tokį lygį, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas galėtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą „vienu telefono skambučiu“, pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. „Rusija dabar yra tokia priklausoma nuo Kinijos... Vienas prezidento Xi Jinpingo skambutis telefonu galėtų išspręsti šią krizę“, – sakė 56 metų A. Stubbas antradienį Helsinkyje naujienų agentūrai „Bloomberg“ duotame interviu.

Antradienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas išvyko valstybinių vizitų į Kazachstaną ir Tadžikistaną, Kazachstano sostinėje Astanoje dalyvaus Šanchajaus aljanso šalių susitikime. Devynių narių Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (SCO), apimanti didžiulį ruožą nuo Maskvos iki Pekino, apima maždaug pusę pasaulio gyventojų. Jos nuolatiniai nariai yra šių metų šeimininkas Kazachstanas, Indija, Kinija, Kirgizija, Pakistanas, Rusija, Tadžikistanas, Uzbekistanas ir nuo praėjusių metų Iranas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas liepos 2–6 dienomis dalyvaus lyderių susitikime ir su valstybiniais vizitais lankysis Kazachstane ir Tadžikistane, sekmadienį pranešė kinų Užsienio reikalų ministerija. Pekinas deda daugiau diplomatinių pastangų Vidurinėje Azijoje, o Xi Jinpingas per Kinijos surengtą aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvavo kelių regiono šalių lyderiai, paragino stiprinti ekonominius ryšius.

Buvęs Kinijos gynybos ministras Li Shangfu, kuris pernai staiga buvo atleistas iš pareigų, buvo pašalintas iš valdančiosios Komunistų partijos, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Kinija penktadienį pranešė, kad prezidento Xi Jinpingo prieš metų metus pradėtoje kovoje su kyšininkavimu propagandos direktoriaus pavaduotojo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl įtarimų korupcija.

Kremlius ne kartą naudojo seną strategiją – pasinaudojo olimpinėmis paliaubomis tam, kad pradėtų karus. Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas žino, kad geriausias laikas pulti yra tuo metu, kai visi stebi žaidynes, nes sporto renginio metu bus sunku transliuoti žinias, kurios nėra susijusios su sportu.