Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį turėtų susitikti šiame Pietų Kinijos mieste, Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) viršūnių susitikimo kuluaruose.
Kinija kol kas pateikė nedaug informacijos apie tai, ką aptars trys lyderiai, tačiau nurodė, kad jie „išsamiai pasikeis nuomonėmis apie taikos pasaulyje užtikrinimą ir strateginio stabilumo skatinimą didžiųjų valstybių santykiuose“.
„Tai turės didžiulę reikšmę“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning, kalbėdama praėjus kelioms valandoms po to, kai Pekinas patvirtino informaciją apie susitikimą.
Aukščiausi Kinijos ir JAV diplomatai anksčiau aptarė galimybę, kad trišalėse derybose galėtų būti iškeltas jautrus branduolinio nusiginklavimo klausimas.
Branduolinis nusiginklavimas
Vašingtonas, kuris nėra patenkintas sparčiai besiplečiančiu Kinijos branduoliniu arsenalu, pareiškė norintis, kad Pekinas prisijungtų prie branduolinės ginkluotės kontrolės susitarimo.
Tačiau Pekinas jau seniai laikosi pozicijos, kad prieš jam sutinkant pradėti derybas dėl savo branduolinio arsenalo, JAV ir Rusija turėtų sumažinti savo didžiulius branduolinių ginklų arsenalus.
Vasario mėnesį pasibaigus dvišalės JAV ir Rusijos sutarties dėl branduolinių ginklų galiojimui, D. Trumpas paragino sudaryti „geresnį susitarimą“, į kurį būtų įtraukta ir Kinija.
Pekinas tuo metu atsisakė prisijungti prie nusiginklavimo derybų.
Tačiau šią savaitę per pokalbį telefonu Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio „sutarė dėl prasmingų lyderių lygmens pokalbių svarbos siekiant tokių tikslų kaip taika ir branduolinis nusiginklavimas“, pranešė JAV Valstybės departamentas.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį pažymėjo, kad jei trys lyderiai „iš tiesų įsipareigos siekti reikšmingo branduolinio nusiginklavimo, tai bus didelis pasiekimas pasauliui“.
„Jau seniai (…) kalbame apie būtinybę nusiginkluoti branduolinėje srityje ir to reikalaujame. Manome, kad visiškai saugūs būsime tik tada, kai apskritai nebeturėsime branduolinių ginklų“, – Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) viršūnių susitikime Filipinuose teigė A. Guterresas.
Irano klausimas
D. Trumpas yra pareiškęs, kad trys lyderiai tikriausiai aptars ir jo karą su Iranu.
„Kalbėsime apie daugybę dalykų, įskaitant branduolinį nusiginklavimą, tačiau aptarsime daug klausimų. Stengiamės užbaigti karą su Iranu“, – sekmadienį žurnalistams tvirtino D. Trumpas.
Kinija, kuri yra viena iš pagrindinių Irano ekonominių partnerių, jau seniai siekia tarpininkauti sprendžiant konfliktą, kurį sukėlė JAV ir Izraelio smūgiai Teheranui.
Kelis mėnesius trunkanti krizė, kuri kartais persimeta ir į kaimynines šalis, sutrikdė pasaulinę laivybą ir smarkiai padidino naftos kainas visame pasaulyje.
Spalio pabaigoje D. Trumpas nurodė, kad Jungtinės Valstijos sunaikino didelę dalį Irano karinių pajėgumų, tačiau dar turi „pasirūpinti“ vienu ar dviem taikiniais.
Tuo metu Kinija teigia, kad išvengti karo veiksmų atsinaujinimo yra „svarbiausias prioritetas“. Pastarosiomis savaitėmis ji priėmė įvairių Artimųjų Rytų šalių lyderius ir diplomatus, siekdama įtikinti konflikto šalis grįžti prie derybų stalo.
Ukrainos klausimas gali likti nuošalyje
Tuo tarpu Rusijos invazijos į Ukrainą klausimas šią savaitę vyksiančiose derybose gali būti apskritai nesvarstomas.
Praėjusį mėnesį laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad V. Putinas norėtų trišalėse derybose pasiekti Maskvai palankų taikos susitarimą dėl Ukrainos, į kurią Rusija įsiveržė 2022 m.
Tačiau mažai tikėtina, kad Xi Jinpingas ar D. Trumpas imsis šios itin jautrios temos.
JAV pareigūnų teigimu, nesitikima, kad D. Trumpas iškels šį klausimą.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris taip pat pareiškė, kad neseniai vykusiame susitikime Xi Jinpingas parodė „susierzinimą“, kai buvo iškelta galimybė trišalėse derybose aptarti Ukrainos klausimą.
„Jis aiškiai pabrėžė, kad tai yra Europos konfliktas, todėl prie derybų stalo turi būti ir europiečiai“, – transliuotojui ARD sakė F. W. Steinmeieris.
Tačiau tai menkai nuramino Kyjivą, kuris nerimauja, kad sprendžiant Ukrainos klausimą gali būti paliktas nuošalyje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad šis susitikimas gali virsti Jaltos konferenciją primenančiu „įtakos sferų persidalijimu“ XXI amžiuje.
1945 m. Jaltos konferencijoje JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Winstonas Churchillis ir Sovietų Sąjungos lyderis Josifas Stalinas, menkai atsižvelgdami į kitų šalių interesus, nustatė naujas teritorines ribas po Antrojo pasaulinio karo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad JAV, Kinijos ir Rusijos lyderių susitikimas „tik paskatintų Putiną tęsti šį karą“.
Vis dėlto D. Trumpo pasirengimas susitikti su V. Putinu yra dar vienas jo žingsnis siekiant nutraukti tarptautinę Rusijos izoliaciją, prasidėjusią po jos invazijos į Ukrainą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.


