Tačiau, kaip sakoma publikacijoje, Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka į šį prašymą sureagavo griežtai. „Atskleisiu paslaptį – mes deramės su amerikiečiais įvariais būdais, tačiau tos derybos yra sudėtingos.
Ir tiesiog kitą dieną, tą pačią dieną po nakties, kai skraidė balionai, amerikiečiai mums atsiuntė žinutę, laišką, kad dėl to kalti baltarusiai ir valdžios atstovai, įskaitant Lukašenką, turėtų nedelsiant atsiprašyti Lietuvos. Na, aš atsakiau: eikite jūs velniop ir taip toliau“, – kalbėjo diktatorius A. Lukašenka.
Diktatorius toliau žarstė kaltinimus – esą dėl uždarytos sienos su Baltarusija lietuviai dabar patys ieško būdų, kaip užsidirbti iš kontrabandos. Neva taip elgtis pastūmėjo „jų pačių valdžia“ po to, kai buvo sutrikdyti prekybos santykiai ir pastatyta tvora pasienyje.
Jis sakė, kad Baltarusijos piliečiai „visiškai teisėtai įsigijo cigaretes gamybos vietoje ir perdavė jas į Baltarusijos teritoriją atvykusiems lietuviams, gaudami už tai pelną“.
„Mes įkūrėme šį verslą. Mūsų žmonės gamykloje perka cigarete už mažą kainą ir parduoda jas lietuviams. Mums reikia jas [cigaretes] permesti per tvorą. Maži kiekiai buvo dedami ant balionų. Ten lietuviai paimdavo balionus ir pasiimdavo cigaretes. Jos nebuvo parduodamos Lietuvoje. Olandijoje ir Anglijoje. Sakoma, kad ten yra brangiausios cigaretės“, – kalbėjo A. Lukašenka.
Baltijos šalių kariuomenės bendradarbiaus stiprinant taikinių nustatymą, oro ir jūrų stebėseną
Trijų Baltijos valstybių kariuomenės bendradarbiaus stiprindamos taikinių nustatymo procedūras, oro erdvės ir jūrų stebėsenos pajėgumus, šeštadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.
Pasak jos, tai numatyta bendroje deklaracijoje dėl gynybos bendradarbiavimo stiprinimo, kurią penktadienį Taline pasirašė Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariuomenių vadai.
Deklaracijoje sutarta tęsti darbus kuriant nuolatinį Baltijos šalių taikinių nustatymo koordinavimo mechanizmą, stiprinti regioninę karinės logistikos sistemą, plėsti oro ir jūrų stebėsenos pajėgumus bei įgyvendinti Baltijos gynybos linijos projektą.
„Oro erdvės stebėjimas ir gynyba, jūrinio paveikslo suvokimas, informacijos apsikeitimas, karinis švietimas per Baltijos gynybos koledžą, taip pat Baltijos gynybos linijos kūrimas – tai sritys, kuriose turime veikti kaip viena komanda. Mūsų regiono saugumo iššūkiai yra bendri, todėl ir reagavimas į grėsmes turi būti koordinuotas ir greitas“, – pranešime cituojamas Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Kariuomenė pažymėjo, kad susitikimo metu ypatingas dėmesys skirtas taikinių nustatymo procedūrų tobulinimui, karinės logistikos stiprinimui ir Baltijos gynybos linijos įgyvendinimui.
Delegacijos taip pat pristatė naujausius nacionalinių gynybos pajėgumų vystymo pokyčius, aptarė regioninę saugumo situaciją, paramos Ukrainai tęstinumą, tolesnes Baltijos šalių bendradarbiavimo kryptis.
Pasak Estijos kariuomenės vado Andruso Merilo, vieningas gynybinės parengties didinimas yra labai svarbus nuolat kintančioje saugumo aplinkoje, kurioje dabar veikia Baltijos valstybės.
„Nors nėra tiesioginės karinės grėsmės mūsų regiono šalims, vis tiek turime veikti šiandien ir daryti viską, kas įmanoma, kad grėsmė neišsipildytų ateityje. Susitikimas aiškiai įrodė, kad Estija, Latvija ir Lietuva savo gynybos pajėgumus plėtoja darniai, sparčiai ir ryžtingai“, – Estijos gynybos pajėgų pranešime cituojamas A. Merilo.
Deklaraciją Baltijos šalių kariuomenių vadai pasirašė po to, kai dėl kontrabandinių balionų grėsmės per dvi pastarąsias savaites buvo keliskart uždaryti Lietuvos oro uostai, paveikiant per 190 skrydžių ir apie 30 tūkst. keleivių.
Premjerės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas penktadienį sakė, kad kariuomenė bando kinetines ir nekinetines priemones ieškodama būdų saugiai numušti šiuos nelegalius rūkalus gabenančius balionus.
Lietuvos vadovai jų įskridimus į šalies oro erdvę vadina hibridine Minsko ataka. Dėl to Vilnius mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija, keliautojams pritaikydamas kelias išimtis.
Baltijos gynybos linija yra ilgalaikis Baltijos šalių ir Lenkijos kontrmobilumo priemonių planas, kuriuo siekiama mažinti sausumos invazijos grėsmę apribojant galimus priešiškų valstybių veiksmus.
Baltijos valstybių kariuomenių vadų susitikimai kasmet vyksta rotacijos principu kiekvienoje iš trijų šalių. Šių metų renginį organizavo Estijos gynybos pajėgos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
