ES sako, kad Th. May ir J.-C. Junckerio darbo pietūs Briuselyje yra „absoliučiai galutinis terminas“, iki kurio turi būti rasta bendra pozicija dėl opiausių atsiskyrimo klausimų. Priešingu atveju Bendrijos lyderiai per gruodžio 15-ąją vyksiantį viršūnių susitikimą negalės pritarti siūlymui pradėti derybas dėl ES ir Britanijos būsimų prekybos ryšių.
Pasiekti susitarimą pirmadienį bus „sunku, bet įmanoma“, naujienų agentūrai sakė vienas ES diplomatas. Tarp Londono ir Briuselio išlieka nesutarimų dėl Airijos sienos likimo ir Britanijoje gyvenančių Europos Sąjungos piliečių teisių.
Vis dėlto Londonas atmeta ES nustatytą galutinį terminą ir atrodo nusiteikęs laukti iki paskutinės akimirkos.
„Dar lieka apsčiai diskusijų, tad pirmadienis bus svarbi stotelė kelyje į lemiamą gruodžio (Europos Vadovų) Tarybos susitikimą“, – sakoma Britanijos vyriausybės atstovo pranešime.
Derybos tęsėsi visą praeitą savaitgalį, nurodė Th. May biuras Dauningo gatvėje.
Th. May, Britanijos „Brexit“ ministras Davidas Davisas (Deividas Deivisas) ir premjerės patarėjas „Brexit“ reikalams Olly Robbinsas (Olis Robinsas) 13 val. 15 min. vietos (14 val. 15 min. Lietuvos) laiku Briuselyje pradės pietus su J.-C. Junckeriu, ES „Brexit“ derybininku Micheliu Barnier (Mišeliu Barnjė) ir Europos Komisijos administracijos vadovu Martinu Selmayru (Martinu Zelmairu).
Jungtinės Karalystės premjerė taip pat susitiks su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, atsakingu už viršūnių susitikimus, nurodė Dauningo gatvė.
„Nepriimtina Europos Sąjungai“
Formalus sprendimas dėl bet kokio susitarimo veikiausiai bus paskelbtas ne anksčiau kaip trečiadienį, kai M. Barnier informuos Europos Komisiją apie pažangą ir surengs spaudos konferenciją.
ES reikalavo „pakankamos pažangos“ tariantis dėl opiausių „skyrybų“ klausimų – Britanijai priklausančios apmokėti „Brexit“ sąskaitos dydžio, piliečių teisių ir Airijos sienos ateities – kad būtų galima pradėti derybas dėl pereinamojo laikotarpio po „Brexit“ ir būsimų santykių.
Jeigu šį mėnesį to nepavyktų padaryti, ES gali „iš naujo apgalvoti“, ar apskritai įmanoma sudaryti „Brexit“ susitarimą, perspėjo D.Tuskas. Šis pareiškimas didina nerimą, kad Britanija chaotiškai išstos iš Bendrijos be jokios sutarties, o toks scenarijus gali sukelti grėsmingų ekonominių padarinių.
Po kelis mėnesius trukusio paralyžiaus Londonas ir Briuselis faktiškai sugebėjo susitarti dėl didelius ginčus kursčiusio skyrybų sąskaitos klausimo – kaip pranešama, „Brexit“ Britanijai gali kainuoti 45–55 mlrd. eurų .
Dabar didžiausia problema tapo sienos su Europos Sąjungoje liekančia Airija klausimas. D. Tuskas sakė, kad ES nepriims Britanijos pasiūlymo, jeigu Dublinas nebus patenkintas Jungtinės Karalystės siūlomomis būsimo sienos režimo sąlygomis.
„Jeigu JK pasiūlymas bus nepriimtinas Airijai, jis bus nepriimtinas ir visai ES“, – penktadienį po susitikimo Dubline su Airijos premjeru Leo Varadkaru (Lio Varadkaru) sakė D. Tuskas.
Nerimaujama, kad nusprendus grąžinti pasienio patikros postus gali atsinaujinti tarpkonfesinė priešprieša, lėmusi dešimtmečius trukusį konfliktą Šiaurės Airijoje. Dėl šios grėsmės Londonas buvo raginamas rasti sprendinį, kad griežtesnio sienos kontrolės režimo būtų išvengta.
Vis dėlto Londonas aiškina nesutinkantis sukurti naujos sienos Britanijos teritorijoje.
Piliečių teisių klausimas – „įstrigęs“
Taip pat buvo išsakyta nuogąstavimų dėl daugiau kaip 3 mln. Europos Sąjungos šalių piliečių, liksiančių gyvento Britanijoje po jos išstojimo 2019 metais, teisių. Briuselis sako, kad šie žmonės privalo būti toliau ginami ES įstatymų.
J.-C. Junckeris pirmadienį prieš susitikimą su Th. May susitiks su Europos Parlamento „Brexit“ darbo grupės vadovu Guy Verhofstadtu (Gi Verhofstatu). Šis susitikimas laikomas ženklu, kad Bendrijoje smarkiai nerimaujama dėl piliečių teisių po išstojimo.
„Per „Brexit“ derybas pinigai yra viena didžiausių problemų, bet ne pati didžiausia“, – derybų išvakarėse sakė Europos liaudies partijos, didžiausios Europos Parlamento frakcijos, vadovas Manfredas Weberis (Manfredas Veberis).
„Esame daug labiau susirūpinę dėl fakto, kad derybos dėl ES piliečių teisių apsaugos po „Brexit“ ir Airijos klausimo kol kas yra įstrigusios“, – pridūrė jis.
Atrodo, kad pasitraukimo sąskaitos klausimu Britanija ir ES rado kompromisą: Londonas padidino savo pasiūlymą, bet Briuselis suteikia JK vyriausybei pakankamai erdvės manevruoti ir pateikti visuomenei savuosius mažesnius skaičius.
Londonas pakartojo rugsėjį Th. May kalboje išsakytus įsipareigojimus, kad Britanija vykdys įsipareigojimus ES biudžetui 2019 ir 2020 metais, net ir palikusi bloką.
Taip pat buvo pažadėta „gerbti įsipareigojimus“, prisiimtus per keturis dešimtmečius trukusią Britanijos narystę, bet šios detalės dar turės būti nuodugniai išnagrinėtos.
