„Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iki 2025 m. spalio pabaigos Rusijos tarnyboms buvo pateikta 2275 prašymų. Daugiausia norinčių persikelti yra iš Vokietijos, Latvijos, Prancūzijos, Italijos, Anglijos, Estijos, Lietuvos“, – patikslino pirmininkas.
Jis pridūrė, kad viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių tokį sprendimą, yra „žodžio laisvė“ Rusijoje. Be to, pagal V. Volodino teiginį, europiečiai vyksta į su Ukraina kariaujančią šalį dėl „saugumo“, „tradicinių vertybių“, „nemokamos medicinos ir švietimo“. „Augančios ekonominės problemos tėvynėje“ verčia juos ieškoti Rusijoje „geresnio gyvenimo sau ir savo vaikams“, apibendrino V. Volodinas.
Žodžio laisvės nėra
Pasauliniame informacijos laisvės reitinge „Global Expression Report“ Rusija užima 151 vietą arba 11 vietą nuo galo. Virš jos sąraše yra visos Afrikos šalys, išskyrus Eritrėją, ir visos posovietinės respublikos, išskyrus Turkmėnistaną ir Baltarusiją. Be to, Rusija yra tarp valstybių, kuriose žodžio laisvė vertinama kaip „krizinė“. Žemiau jos sąraše yra Afganistanas, Kinija, Mianmaras, Nikaragva, Šiaurės Korėja ir Sirija.
Apie žodžio laisvės pablogėjimą Rusijoje liudija ir „Reporteriai be sienų“ tyrimas. Šios tarptautinės organizacijos reitinge šalis per metus nukrito 9 vietomis ir užėmė rekordiškai žemą 171 vietą arba 10 vietą nuo galo, surinkusi tik 24,57 balo iš 100. Šalia Rusijos atsidūrė Egiptas ir Nikaragva.
Abiem atvejais reitingo sudarytojai nurodė, kad karas su Ukraina buvo panaudotas Rusijos valdžios institucijų kaip pretekstas dar labiau slopinti žodžio laisvę ir „išvalyti“ žiniasklaidos erdvę šalies viduje. Nuo invazijos pradžios 2022 m. vasario mėn. „beveik visos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės buvo uždraustos ir užblokuotos arba gavo „užsienio agentų“ ir „nepageidaujamų organizacijų“ statusą“, pažymėjo „Reporteriai be sienų“. Pati ši organizacija 2025 m. liepos 23 d. buvo pripažinta „nepageidaujama“ Rusijos generalinės prokuratūros.
Ribojamas ir interneto veikimas
Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos valdžia nuosekliai riboja net ir interneto naudojimą. Iš pradžių cenzūra palietė nepriklausomą žiniasklaidą ir populiarias užsienio socialines tinklų platformas („Instagram“, „Facebook“), vėliau buvo blokuojami ir kiti žinučių siuntimo ir keitimosi paslaugų teikėjai („Signal“, „Viber“, „Discord“). Taip pat buvo smarkiai sulėtintas vaizdo įrašų talpinimo portalas „YouTube“, dėl ko tapo neįmanoma juo naudotis Rusijoje.
Nuo 2025 m. gegužės mėn. valdžia pradėjo išjunginėti mobilųjį internetą, formaliai tai aiškindama būtinybe kovoti su Ukrainos dronais, nors blokavimas vyksta ir regionuose, kurie niekada nesusidūrė su tokiais išpuoliais.
Nuo rugsėjo 1 d. Rusijoje pradėtos taikyti baudos už „ekstremistinių medžiagų“ paiešką internete, o VPN naudojimas tapo sunkinančia aplinkybe.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
