„Untited 24 Media“ skelbia, jog liepos pabaigoje prasidedant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms tikslinga atkreipti dėmesį į nerimą keliančią tendenciją, kuria Kremlius istoriškai naudojosi tam, kad įsiveržtų į suverenių valstybių teritoriją visiškai pažeisdama olimpines paliaubas.
Olimpinės paliaubos – tai iš senovės Graikijos kilusi tradicija, kurią šiandien palaiko Tarptautinis olimpinis komitetas ir Jungtinių Tautų rezoliucijos. Ja draudžiami visi karai olimpinių žaidynių išvakarėse, jų metu ir iškart po jų.
Rusijos invazija į Sakartvelą per Pekino olimpinės žaidynės
2008 m. rugpjūtį per Pekino olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją Rusija įsiveržė į Sakartvelą. Į šalį buvo dislokuota apie 800 tūkst. Rusijos sausumos karių. Reportažai apie Rusijos vykdomą Pietų Osetijos ir Abchazijos apšaudymą padalijo pasaulio dėmesį, kuris iš pradžių buvo sutelktas į olimpines žaidynes Kinijoje.
Rusija okupavo Abchaziją ir Pietų Osetiją. Karo veiksmai baigėsi per kelias dienas, tačiau Rusijos ir Sakartvelo karo padariniai tebesitęsia ir formuoja platesnę, niūresnę geopolitinę aplinką.
Rusijos įvykdyta Krymo aneksija per Sočio olimpinės žaidynės
Pasinaudodamas olimpinėmis žaidynėmis, V. Putinas vėl smogė 2014 m., kai žaidynes buvo surengusi pati Rusija. Per žiemos žaidynes Sočyje režimo lyderis aneksavo Krymą vasario 20 d. Nuo tada Ukraina nuožmiai kovojo savo rytuose.
Rusai pasinaudojo teigiamais spaudos pranešimais ir jiems palankia vidaus aplinka, kad pradėtų puolimą paskutinėmis olimpinių žaidynių dienomis. Krymas buvo aneksuotas žaibiškai, tad daugelis manė, jog viskas buvo apskaičiuota, siekiant savo tikslų ir nesulaukiant didelio politinio atgarsio.
Pilno masto invazija į Ukrainą iškart po Pekino olimpinių žaidynių
Dėl šios pasikartojančios tendencijos ne vienas analitikas išreiškė susirūpinimą dėl 2022 m. Pekino žiemos olimpinių žaidynių metu planuojamos plataus masto invazijos į Ukrainą. Praėjus vos keturioms dienoms po žaidynių pabaigos Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Pranešama, kad rusai planavo įsiveržti į Ukrainą olimpinių žaidynių metu, tačiau Kinijos prezidentas Xi Jinpingas įtikino Rusijos prezidentą Putiną tai padaryti po žaidynių.
Vis dėlto invazijos laikas aiškiai rodo, kad Rusija savo puolimui vykdyti pasirinko specifinį laiką. Rusija tikėjosi pasinaudoti po olimpinių žaidynių prasidėsiančiu laikotarpiu, kad įvykdytų trijų dienų „žaibišką“ invaziją ir pakeistų režimą Ukrainoje. V. Putinas nesitikėjo stipraus kolektyvinio Vakarų valstybių atsako.
Kas laukia 2024 m. Paryžiuje?
Tarptautinis olimpinis komitetas griežtai pasmerkė Rusijos įvykdytą olimpinių paliaubų pažeidimą ir vėliau rekomendavo uždrausti Rusijos sportininkams (kartu su draudimu jų sąjungininkams baltarusiams) dalyvauti atrankoje į 2024 m. vasaros olimpines žaidynes Paryžiuje.
Tačiau buvo priimtas sprendimas leisti jiems varžytis kaip individualiems neutraliems sportininkams be savo vėliavų, himnų ir emblemų. Šį sprendimą Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pavadino gėdingu. Paaiškėjo, kad daugelis Rusijos sportininkų, kurie sėkmingai praėjo kvalifikaciją yra aiškiai susiję su Rusijos gynybos ministerija, karu Ukrainoje ir pačiu V. Putinu.
„Nėra tokio dalyko kaip neutralumas, kai vyksta toks karas kaip šis. Ir mes žinome, kaip dažnai tironijos bando panaudoti sportą savo ideologiniams interesams. Akivaizdu, kad bet kokia neutrali Rusijos sportininkų vėliava yra sutepta krauju“, – 2023 m. sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!