„Nėra degalų, dabar visi mirsime“: isterija Rusijoje Putino nesustabdys?
Rusija stengiasi kuo didesniais kiekiais aprūpinti degalais Maskvą, o kitų miestų padėtis jai nebėra prioritetas.
Taip televizijos kanalo „Kyiv24“ eteryje, komentuodamas degalų krizę Rusijoje, pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojas Ivanas Stupakas.
Jis pažymėjo, kad dar 2022 m., kai Ukraina susidūrė su degalų trūkumu, nebuvo tokių konfliktų ir bandymų nusiurbti degalus iš kitų automobilių bakų, kokie dabar fiksuojami Rusijoje.
„Tikra isterija. Daugybė moterų nufilmuoja isterijos kupinus vaizdo įrašus, sakydamos: „Nėra degalų, dabar visi mirsime“, – kalbėjo jis.
Pasak I. Stupako, tai yra „skaudžiausia tema“ Maskvai, todėl dabar dedamos visos pastangos sostinės rinką užtvindyti didžiuliais degalų kiekiais.
Jo vertinimu, jie tiekiami pirmiausiai iš Baltarusijos.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos laikinai okupuotame Kryme susiformavo juodoji degalų rinka.
Kiek anksčiau Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pripažino, kad Rusijos degalų rinka susiduria su problemomis – degalinėse formuojasi eilės, o kai kurių rūšių benzino ne visada galima įsigyti.
Kartu jis tvirtino, kad degalų atsargos esą išlieka „beveik praėjusių metų lygyje“.
Estijos ministras: nuklydę Ukrainos dronai – kaina, kurią verta mokėti dėl smūgių Rusijai
Nors kai kurie Ukrainos dronai nuklysta nuo kurso ir nukrenta NATO šalyse, tai yra kaina, kurią verta mokėti už Rusijos naftos gamyklų ir karinių bazių naikinimą, duodamas interviu „The Financial Times“ sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas itin suintensyvino raketų smūgius prieš taikinius esančius giliai Rusijos teritorijoje, kartais už šimtų kilometrų nuo fronto linijos Ukrainoje.
Rusija į tai atsakė sustiprindama elektroninius trukdžius ir kitas priemones, dėl ko kai kurie dronai, ypač atakuojantys Sankt Peterburgo uostą, nuklysta nuo kurso ir sudūžta NATO valstybių teritorijoje.
„Be abejo, mes esame tuo nepatenkinti, bet nesakome, kad Ukraina turėtų sustoti. Tai smūgiai į V. Putino režimo širdį“, – M. Tsahkna sakė britų leidiniui.
Kaimyninėje Latvijoje dėl valdžios atsako į oro erdvę pažeidžiančius dronus kilo politinis skandalas, kuris buvo viena iš priežasčių sukėlusių koalicinės vyriausybės žlugimą gegužės mėnesį. Oro erdvės pažeidimų taip pat užfiksuota Lietuvoje ir Suomijoje.
Keli Ukrainos dronai nukrito ir Estijos teritorijoje, esančioje arčiausiai Sankt Peterburgo. Praėjusią savaitę Estija pranešė apie anksčiau rastą Ukrainos droną, kuriame buvo nesprogusi kovinė galvutė su 5 kg sprogmenų.
Rusija kaltina Baltijos šalis tiesiogiai dalyvaujant Ukrainos smūgiuose ir leidžiant jai naudotis savo oro erdve. Tačiau Estijos diplomatijos vadovas tokius kaltinimus interviu „The Financial Times“ vadino absurdiškais ir teigė, kad tai įrodo, jog Kremlius yra neviltyje.
„Žinome, kad per pastaruosius du su puse mėnesio V. Putino aplinkos tonas pasikeitė – jis nebe toks optimistiškas. Pagrindinė to priežastis yra ekonominė – dėl šitų gilių smūgių“, – sako M. Tsahkna.
Beveik 60 proc. Rusijos naftos eksportuojama per siaurą Suomijos įlanką, pabrėžia britų leidinys.
Degalų trūkumas tapo įprastu reiškiniu visoje Rusijoje. Neseniai Ukrainos įvykdyti dronų smūgiai prieš naftos infrastruktūros objektus Sankt Peterburge ir Maskvoje padarė didelę gėdą Kremliui ir pakenkė valdžios autoritetui šalies viduje. Kaip rašė ELTA, penktadienį dėl Ukrainos smūgių ekonominių padarinių Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje paskelbta nepaprastoji padėtis.
Visgi, pasak Estijos užsienio reikalų ministro, per anksti manyti, jog dabar Rusijos vadovas pasirengęs derėtis. Atvirkščiai, anot jo, tikėtina, kad dabar V. Putinas užsispirs ir tęs savo strategines klaidas.
Jis pridūrė, kad pastaruoju metu Europos dėtos pastangos užmegzti dialogą su Rusija buvo klaida.
„Pastarąjį mėnesį V. Putinas bandė įtraukti Europą į derybas. Tai daroma siekiant tempti laiką, išnaudoti Europą norint laimėti laiko ir mus supriešinti“, – tikino M. Tsahkna.
Kaip rašė ELTA, neseniai būta trumpų Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Antonio Costa‘os biuro ir Kremliaus kontaktų diplomatiniu lygiu, siekiant atverti ryšio kanalus su Maskva.
ELTA primena, kad oro pavojus dėl nuo kurso nukrypusių Ukrainos dronų skelbtas ir Lietuvoje – pastarąjį kartą, gegužės 21 d., Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius dronus.
Diena anksčiau oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmasis toks atvejis atkūrus nepriklausomybę.
Putino superjachta pirmąkart nuo karo pradžios išplaukė iš Baltijos jūros
Rusijos vadovo Vladimiro Putino jachta pirmą kartą nuo karo pradžios išplaukė iš Baltijos jūros, tiesa, su karinio konvojaus palyda, rašo UNIAN.
Pasak portalo, V. Putino superjachtą „Graceful“ saugo patrulinis laivas „Voevoda“ ir eskadrinis minininkas „Nastoychivy“.
Danijos žiniasklaidos duomenimis, tai pirmas kartas nuo 2022 m. vasario, kai jachta išplaukė iš Baltijos jūros.
Visą šį laiką laivas iš esmės nebuvo pastebimas radare, o atsakiklis buvo išjungtas.
Jachtos vertė siekia apie 100 mln. eurų.
Savo ruožtu Danija pasiuntė patrulinį laivą „Freya“, kad stebėtų Rusijos konvojų.
Paaiškėjo Rusijos kariuomenės veterano, kuris grasino Putinui, likimas
Rusijos kariuomenės veteranas, kuris grasino prezidentui Vladimirui Putinui maištu, buvo nuteistas už „ekstremistinių“ simbolių demonstravimą ir įkalintas, rašoma jo platformos „Telegram“ paskyroje ir teismo dokumentuose.
Teismas pirmadienį paskelbė labai nedaug informacijos, patvirtinančios bylos faktą, ir nepaaiškino kokie buvo tie „ekstremistiniai“ simboliai ir kokia bausmė jam buvo paskirta.
2022 m. prasidėjus plataus masto Maskvos ofenzyvai, 39-erių Aleksandras Luninas savanoriu išvyko kovoti į Ukrainą.
Žiniasklaidos pranešimais, bent dalį tarnybos jis atliko fronto linijoje, o vėliau grįžo į savo namus Voronežo srityje vakarinėje Rusijos dalyje.
Praėjusią savaitę jis platformoje „Instagram“ paskelbė vaizdo įrašų, kuriuose prašė surengti susitikimą su V. Putinu, o viename iš jų teigė, kad daug karių yra kankinami ir žeminami už tai, kad atsisako vykdyti „beprasmiškus, savižudiškus įsakymus“.
„Jei netrukus nepasirodysiu tiesioginėje televizijos laidoje kartu su jumis, kariuomenė nukreips ginklus į Kremlių“, – sakė jis.
Šis ketvirtadienį pasirodęs vaizdo įrašas sulaukė milijonų peržiūrų.
Nuo 2022 m., kai pradėjo karinę operaciją Ukrainoje, Rusija įvedė plataus masto karinę cenzūrą, užgniauždama kritiką vyriausybės ir karinės vadovybės atžvilgiu.
Tiesioginė vieša V. Putino kritika – praktiškai negirdėtas dalykas.
Kremlius penktadienį pareiškė, kad vaizdo įrašo dar nematė, tačiau jame, atrodo, yra „keistų formuluočių“.
Voronežo srities apylinkės teismas savo interneto svetainėje pranešė, kad pripažino A. Luniną kaltu dėl administracinio nusižengimo – „ekstremistinių“ simbolių demonstravimo. Už tokį nusižengimą paprastai skiriama keleto dienų laisvės atėmimo bausmė.
Sprendimas buvo priimtas šeštadienį, tačiau paskelbtas pirmadienį. Teismas nurodė, kad jam buvo paskirta bausmė, tačiau jos pobūdžio nepatikslino.
Jo platformos „Telegram“ paskyroje paskelbtame įraše nurodoma, kad buvęs karys areštinėje jau praleido 11 dienų.
Lenkijoje sulaikyta 11 asmenų, įtariamų Rusijos sąmokslu kurstyti neramumus tarp vietos ukrainiečių
Lenkijos pareigūnai sulaikė 11 užsienio piliečių, įtariamų veikimu Rusijos naudai siekiant išprovokuoti ukrainiečių pabėgėlių protestus. Pareigūnų teigimu, tai yra naujausia su Kremliumi susijusi operacija, nukreipta prieš Lenkiją.
Apie tai pirmadienį rašo „TVP World“.
Lenkijos specialiąsias tarnybas koordinuojantis ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas) pirmadienį pranešė, kad šią grupę sudaro devyni Ukrainos ir du Baltarusijos piliečiai. Jis pridūrė, kad visi jie bus nedelsiant deportuoti.
T. Siemoniakas teigė, kad įtariamieji nuo 2025 metų rudens verbavo ir mokėjo Lenkijoje esantiems ukrainiečių pabėgėliams, kad šie dalyvautų demonstracijose.
„Protestams kurstyti buvo naudojamos emociškai jautrios temos, įskaitant pranešimus apie korupcijos skandalus ir dabartinius Ukrainos vidaus politikos įvykius“, – teigiama Vidaus saugumo agentūros (ABW) pranešime.
Lenkija, kurioje prieglobstį rado apie 1 mln. ukrainiečių pabėgėlių, ne kartą kaltino Rusiją bandymu destabilizuoti šalį diversijos aktais, kibernetinėmis atakomis ir dezinformacijos kampanijomis, kuriomis siekiama susilpninti paramą Kyjivui Maskvos invazijos akivaizdoje.
Žvalgyba įvardijo „blogiausio scenarijaus“ atvejį praėjus vos metams po karo Ukrainoje pabaigos
Praėjus vos metams po karo Ukrainoje pabaigos, Rusija gali pradėti „riboto masto“ karinę kampaniją prieš kurią nors NATO šalį, pirmadienį įspėjo Nyderlandų gynybos ministerija.
Savo metiniame gynybos politikos strategijos dokumente ministerija teigė, kad Europa atsidūrė „pilkojoje zonoje“ tarp karo ir taikos, ir pažadėjo stiprinti Nyderlandų investicijas į gynybą, ypač į nepilotuojamus ginklus, pavyzdžiui, dronus.
„Nyderlandų žvalgybos tarnybos vertina, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Europa“, – rašoma ministerijos ataskaitoje.
„Blogiausio scenarijaus atveju, praėjus metams po Rusijos karo Ukrainoje pabaigos, gali kilti riboto masto karas prieš NATO nares“, – teigė pareigūnai.
Šis įspėjimas nuskambėjo NATO narėms ruošiantis liepos 7–8 dienomis Turkijos sostinėje Ankaroje vyksiančiam viršūnių susitikimui, kuriame Maskvos keliama grėsmė bus vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų.
NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) yra sakęs, kad Rusija „gali būti pasirengusi panaudoti karinę jėgą prieš NATO per penkerius metus“.
Siekdami atsverti šias grėsmes, Nyderlandai užsibrėžė tikslą per penkerius metus pasiekti, kad pusė jų operacinių pajėgumų būtų nepilotuojami.
Siekdama šio tikslo, Nyderlandų vyriausybė ketina įsteigti specialią „plėtros laboratoriją“, skirtą kurti ir gaminti dronus, galinčius kovoti su kitais dronais.
„Klausimas, ar Europa ir Nyderlandai laiku taps pakankamai stiprūs, kad apsaugotų mūsų laisvę, saugumą ir gyvenimo būdą“, – sakė gynybos ministrė Dilan Yesilgoz (Dilan Ješilgez).
„Tai yra kiekvienos kartos atsakomybė, tačiau retai kada ji buvo tokia skubi“, – pridūrė D. Yesilgoz.
Ukrainiečiai paaiškino Baltarusijoje išjungtų retransliavimo bokštų poveikį rusų dronų atakoms
Išjungus retransliavimo bokštus, ženkliai sumenko Rusijos kariuomenės gebėjimas realiuoju laiku valdyti dronus ir keisti jų skrydžio kryptį, kalbėdamas per televiziją sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas.
„Išjungus retransliavimo bokštus iš tiesų sumenko priešo gebėjimas tose vietovėse, kuriose šie bokštai yra įrengti, realiuoju laiku valdyti dronus“, – sakė jis.
J. Ihnatas paaiškino, kad retransliavimo bokštai leidžia perduoti signalus dideliais atstumais, užtikrinant stabilų ryšį tarp operatoriaus ir drono.
Tuo pačiu metu jis pažymėjo, kad patys dronai gali tarpusavyje veikti kaip retransliavimo stotys, sudarydami savotišką tinklą, kuris leidžia operatoriui realiuoju laiku koreguoti skrydžio maršrutą ir keisti taikinius.
Jis pridūrė, kad palei Ukrainos ir Baltarusijos sieną įrengti retransliavimo bokštai leidžia dideliais atstumais perduoti signalus tarp operatoriaus ir drono.
J. Ihnatas taip pat paaiškino, kuo retransliavimo bokštai yra svarbūs priešui rengiant savo atakas. Jei dronas skrenda tik pagal iš anksto užprogramuotas koordinates, jis negali pakeisti maršruto ar pakoreguoti taikinio. Tačiau tiesioginis vaizdo perdavimas ir valdymas realiuoju laiku leidžia operatoriui keisti smūgio koordinates ir pataikyti net į judančius taikinius.
Pasak J. Ihnato, tai, kad Rusija per naktinį išpuolį prieš Ukrainą sekmadienį, birželio 28 d., panaudojo mažiau dronų nei ankstesniuose didelio masto išpuoliuose, nereiškia, kad priešo taktika būtų pasikeitusi.
„Tos nakties [birželio 28-osios] atakos metu Rusija taip pat panaudojo raketas „Iskander“, priešlaivines raketas „Zircon“ ir „Oniks“. Tik viena raketa pasiekė tikslą, o likusios buvo perimtos. Būtent tokio rezultato siekiame ateityje“, – sakė J. Ihnatas.
Jis pridūrė, kad Ukrainai reikia papildomų raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“, kad galėtų atremti balistinių raketų atakas, ir kad ji nuolat bendrauja su tarptautiniais partneriais dėl šalies oro gynybos stiprinimo.
„Mes atvirai kalbame apie esamą sistemoms „Patriot“ skirtų valdomųjų raketų „žemė–oras“ trūkumą – šios sistemos šiuo metu yra pagrindinė priemonė balistiniams taikiniams neutralizuoti. Būtina apsaugoti visus miestus ir svarbiausius infrastruktūros objektus, kad atimtume iš priešo jo pagrindinį kozirį – balistines raketas. Būtent todėl šių raketų gamybos apimčių didinimas, įskaitant bendradarbiavimą su mūsų partneriais Vakaruose, padės žymiai sustiprinti Ukrainos oro gynybos sistemą“, – sakė jis.
Pasak J. Ihnato, sistemos „Patriot“ taip pat leidžia Ukrainai perimti „Zircon“ tipo kruizines priešlaivines raketas, kurias Rusija pastaruoju metu pradėjo naudoti vis dažniau, leisdama jas ne tik iš okupuoto Krymo, bet ir iš šiaurės regionų.
Rusijos armijos naujokai fronte išgyvena vos 20 minučių: Ukrainos dronai šienauja Putino karius
Rusijos armijos naujokų gyvenimo trukmė mūšio lauke Ukrainoje siekia vos 20–35 minutes. Tai rodo, kaip greitai diktatoriaus Vladimiro Putino kariai tampa dronų karo aukomis, praneša „New York Post“, remdamasis iš Maskvos gaunamomis ataskaitomis.
Istorikas Peteris Frankopanas straipsnyje žurnale „Foreign Policy“ rašo, kad Rusijos karys, įstojęs į kariuomenę, gali tikėtis išgyventi vos nuo 10 dienų iki trijų savaičių – nuo atvykimo į mokymo poligoną iki mirties mūšyje.
Tuo tarpu karui Ukrainoje artėjant prie ketverių su puse metų ribos, Rusijos karinė vadovybė desperatiškai ieško naujų karių V. Putino mėsmalei.
2025 m. pabaigoje Rusijos pareigūnai tvirtino, kad įdarbino daugiau nei 420 tūkst. naujų karių pagal vienerių metų karines sutartis, tačiau net valstybinė žiniasklaida pripažįsta, kad šiais metais šie skaičiai sumažėjo apie 30 proc.
Milžiniški nuostoliai ir premijos
Pasak karinių tinklaraštininkų, Rusija vis dar kasdien į karinę tarnybą priima maždaug tūkstantį naujų savanorių pagal sutartis, o daugelis jų per kelias dienas skubotai baigia tik minimalią kovinio rengimo programą.
Vidutinis mėnesinis aukų skaičius šiuo metu siekia daugiau nei 30 tūkst., o įvairūs Vakarų šaltiniai nurodo, kad bendras Rusijos aukų skaičius nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasario mėn. viršija 1 milijoną.
Rusija, kurios gyventojų skaičius siekia apie 143 mln., dabar patiria aštuonis nuostolius už kiekvieną Ukrainos prarastą kariškį, rodo P. Frankopano cituojami skaičiavimai.
Kadangi sunku rasti naujų rekrutų, kai kuriems siūlomos iki 80 tūkst. JAV dolerių vertės įstojimo premijos ir iki 140 tūkst. JAV dolerių skolų nurašymas.
Kontekstui, vidutinis atlyginimas Rusijoje siekia tik apie 1 tūkst. JAV dolerių per mėnesį, o daugelyje atokių regionų, kuriuose V. Putinas verbuoja karius, jis yra dar mažesnis.
Dronų įtaka
Už itin didelį Rusijos aukų skaičių atsakingas stulbinantis karinių dronų skaičiaus augimas – jie tapo veiksmingiausiu Ukrainos ginklu.
Ukraina taip pat vis dažniau smogia taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, įskaitant didžiulį birželio mėnesio išpuolį prieš didžiausią Maskvos naftos perdirbimo gamyklą, kuris, kaip pranešama, ją išvedė iš rikiuotės iki kitų metų.
Remiantis „Reuters“ skaičiavimais, Ukrainos dronai sumažino Rusijos naftos perdirbimo pajėgumus maždaug 700 tūkst. barelių per dieną.
Skęstantis Putinas yra dar pavojingesnis
Oksfordo universiteto pasaulinės istorijos profesorius P. Frankopanas teigė, kad revoliucija Rusijoje yra mažai tikėtina, o V. Putinas, priešingai, gali manyti, kad eskaluodamas konfliktą jis turi mažiau ką prarasti.
„Saugokitės skęstančio žmogaus: artimiausi mėnesiai greičiausiai bus pavojingi tiek už Rusijos ribų, tiek pačioje šalyje, nes Putinas desperatiškai bandys išsilaikyti“, – rašė jis.
Per Rusijos atakas Ukrainos Charkivo srityje žuvo du žmonės, dar 26 sužeisti
Pastarąją parą per Rusijos atakas Ukrainos Charkivoo mieste ir 24 gyvenvietėse visoje Charkivo srityje žuvo du žmonės, dar 26 liko sužeisti. Tarp pastarųjų – du vaikai. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
Zadonecko kaime žuvo 55-erių moteris, sužeisti keli civiliai. Tarp jų – 16-os metų berniukas ir 10-ies metų mergaitė. Valkų mieste žuvo 45-erių vyras, dar du žmonės liko sužeisti.
Taip pat buvo atakuotas Charkivo miestas, kur sužeisti du civiliai, apgadinta civilinė infrastruktūra. Apie papildomus aukų skaičių ir nuostolius pranešta keliuose rajonuose, įskaitant Bohoduchivo, Kupjansko, Iziumo ir Čuhujivo.
Rusijos pajėgos atakose prieš regioną naudojo įvairių tipų ginkluotę, įskaitant MLRS sistemas, devynias sparnuotąsias aviacines bombas, 19 „Shahed“ tipo dronų, 13 „Molniya“ dronų, tris FPV dronus ir dar 35 nenurodyto tipo dronus.
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo septyni žmonės
Pirmadienį per Rusijos raketų ir dronų smūgius Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni žmonės, o dar daugiau nei dvi dešimtys buvo sužeisti, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Penki žmonės žuvo šalies centrinėje dalyje esančiame Dnipro mieste, kai Rusijos raketa pataikė į privačią įmonę, o dar du žuvo per išpuolį prieš miesto autobusą pietiniame Zaporižios mieste.
Dnipro mieste sužeisti 28 žmonės, iš jų keturių būklė yra kritinė.
„Žmonės patyrė traumuojančių galvos smegenų sužalojimų, skeveldrinių žaizdų, lūžių ir sprogimo traumų“, – sakė srities gubernatorius Oleksandras Hanža.
Policijos pajėgos paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip paramedikai kaitinant saulei teikia pagalbą sužeistiesiems.
Zaporižioje per drono smūgį išbyrėjo balto mikroautobuso langai ir išlūžo galinės durys, matyti srities pareigūnų paskelbtose nuotraukose.
Tiek Rusija, tiek Ukraina pastaraisiais mėnesiais suintensyvino oro atakas, nes per derybas nepadaryta jokios pažangos siekiant sustabdyti daugiau kaip ketverius metus trunkantį karą.
Zelenskis paskelbė konferencijos Gdanske rezultatus: „Bendra vertė viršija 10 mlrd. eurų“
Ukraina ir toliau telkia tarptautinę paramą atsigavimui ir energetikai. Po Gdansko konferencijos buvo sudaryta 160 sutarčių, kurių vertė – daugiau kaip 10 mlrd. eurų.
Tai savo vakariniame vaizdo kreipimesi paskelbė prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Turėdami konferencijos Gdanske rezultatus, šiandien Kyjive su ministre pirmininke Julija Svyrydenko aptarėme šiuos susitarimus: Ukraina dabar turi 160 sutarčių, o bendra vertė viršija 10 mlrd. eurų“, – sakė jis.
Pasak V. Zelenskio, energetika ir regionų atsigavimas tebėra pagrindiniai prioritetai. Jis pabrėžė, kad vasarą labai svarbu visapusiškai įgyvendinti regionų ir bendruomenių atsparumo planus. Tikimasi, kad konferencijoje sudaryti susitarimai papildys šį darbą.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas skirs 90 mln. eurų Ukrainos energetikos sistemai stiprinti ir įrangos atsargoms kaupti.
Putino interviu atskleidė jo tikėjimą, kad Rusija gali nugalėti Ukrainą
Nepaisant akivaizdžių Rusijos kariuomenės nesėkmių Ukrainos fronto linijose, prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau tiki, kad jo įsiveržusi armija gali nugalėti Ukrainą, rodo sekmadienį Rusijos valstybinei televizijai duotas interviu.
Ukrainos smūgiai Krymui gali paskatinti Putiną imtis pavojingos eskalacijos
Ukrainos atakos prieš karinę, energetinę ir logistikos infrastruktūrą laikinai okupuotame Kryme gali priversti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną imtis naujų rizikingų veiksmų, o tarpu jų – ir branduolinio ginklo panaudojimo, rašo britų leidinys „The Telegraph“.
Autoriai pažymi, kad Krymas istoriškai buvo vienas iš pagrindinių Rusijos konflikto su kaimynėmis ir Vakarais taškų. Po pusiasalio aneksijos 2014 m. Maskva faktiškai įgijo galimybę įtvirtinti kontrolę šioje teritorijoje nesusidurdama su rimtu kariniu Vakarų atsaku.
„The Telegraph“ rašoma, kad tuometinis NATO sprendimas apsiriboti sankcijomis ir politiniais pareiškimais Kremliui sukėlė įspūdį, kad neteisėtas Ukrainos teritorijos užgrobimas neturės rimtų pasekmių.
Tačiau prasidėjus plataus masto invazijai situacija pasikeitė. Ukraina suaktyvino smūgius Krymui, naudodama, be kita ko, dronus, o tai gerokai apsunkino Rusijos karinės infrastruktūros veiklą pusiasalyje. Tai pasiekė tokį lygį, kad pusiasalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis.
Kaip reaguos Kremlius?
Pasak straipsnio autorių, nors Ukrainai ir jos partneriams tokia situacija gali būti Ukrainos smūgių veiksmingumo ir Rusijos pozicijų silpnėjimo ženklas, pagrindinis klausimas yra tas, kaip į tai sureaguos Kremlius.
Straipsnyje pabrėžiama, kad V. Putinas jau susidūrė su problema, susijusia su informacinės kontrolės praradimu karo atžvilgiu. Ukrainos dronai vis dažniau smogia taikiniams Rusijos teritorijoje, net didžiuosiuose miestuose, ir Rusijos vadovybei tampa vis sunkiau įtikinti gyventojus, kad karas klostosi jiems palankiai.
Pagrindinis susirūpinimas, kaip rašo „The Telegraph“, yra tas, kad Rusijos prezidentas gali imtis pavojingos eskalavimo taktikos, pavyzdžiui, sustiprinti atakas prieš Kyjivą ar net panaudoti taktinį branduolinį ginklą.
„NATO lyderiai, kurie kitą mėnesį susitiks Ankaroje, turi būti pasirengę galimai konfrontacijai su Maskva – tai taip pat taikoma JAV prezidentui Donaldui Trumpui“, – apibendrina „The Telegraph“.
Padėtis Kryme
Smūgiai prieš Rusijos logistikos objektus laikinai okupuotame Kryme yra dalis daugiapakopės operacijos, kuri tęsiasi jau kelerius metus, o vienas iš svarbiausių jos taikinių yra Kerčės tiltas, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčukas.
Dėl Ukrainos smūgių Krymui kilęs degalų trūkumas lėmė tai, kad iš pusiasalio išvyksta tūkstančiai automobilių. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų nuomone, tarp bėgančių žmonių greičiausiai yra rusų turistai ir okupuoto Krymo gyventojai, Rusijos kariai ir saugumo tarnybų pareigūnai, susiję su Rusijos Juodosios jūros laivynu, taip pat okupacinės valdžios pareigūnai.
Okupacinė Krymo valdžia pripažino degalų ir elektros tiekimo problemas. Neseniai Rusijos paskirtas pusiasalio vadovas Sergejus Aksionovas kreipėsi į gyventojus, pareikšdamas, kad Krymas išgyvena „sudėtingą laikotarpį“. Jo teigimu, sudėtingiausia yra padėtis degalų tiekimo srityje.
Ukrainos oro gynyba numušė 82 iš 108 per naktį paleistų Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 82 Rusijos dronus, panaudotus per puolimą nuo sekmadienio vakaro, „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 18 val. priešas paleido 108 bepiločius orlaivius „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir „Parodija“ tipo imitacinius dronus iš Briansko, Kursko, Milerovo, Oriolo ir Primorsko-Achtarską Rusijoje bei laikinai užimtos Donecko srities teritorijos ir Čaudos bei Hvardijskės Kryme.
Ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki pirmadienio 8 val. oro gynyba šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 82 įvairių tipų priešo bepiločius orlaivius.
25 koviniai dronai pataikė 11-oje vietų, numuštų dronų nuolaužos nukrito keturiose vietose. Ataka tęsėsi, keli priešo bepiločiai orlaiviai vis dar buvo Ukrainos oro erdvėje.
ISW išanalizavo Putino kalbą: ką iš tiesų slepia Kremliaus retorika
Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kalboje pasigirdę teiginiai apie vieningą rusų tautą ir „besitraukiančius iš fronto ukrainiečius“ tėra dar vienas Kremliaus vadovo bandymas pateikti Rusijos karinę pergalę Ukrainoje kaip neišvengiamą, rašoma JAV Karo studijų instituto (ISW) naujausioje analizėje.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 230 karių
Bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. pasiekė apie 1 402 200 karių, įskaitant 1 230 kariškių, kurie buvo nukauti ir sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo invazijos pradžios Rusijos pajėgos taip pat neteko 12 066 tankų (+3), 24 845 šarvuotųjų kovos mašinų (+1), 44 969 artilerijos sistemų (+49), 1 901 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 1 454 oro gynybos sistemų, 436 lėktuvų, 353 sraigtasparnių, 379 224 bepiločių orlaivių (+1 724), 4 797 kruizinių raketų (+7), 33 laivų, 2 povandeninių laivų, 113 612 automobilių ir degalų cisternų (+477) bei 4 366 specialiosios technikos vienetų (+6).
Generalinis štabas pridūrė, kad šie duomenys tikslinami.
Zelenskis pasiūlė sukurti nacionalinį panteoną Ukrainos didvyriams
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuriuo siekiama įsteigti nacionalinį panteoną, pagerbiantį šalies didvyrius.
„Šiandien pateikiau parlamentui įstatymą dėl Ukrainos nacionalinio panteono“, – sekmadienį kreipdamasis Konstitucijos dienos proga sakė V. Zelenskis.
„Visų didvyrių, kurie įvairiais amžiais ir epochomis kovojo už Ukrainą ir įkvėpė Ukrainą, vardai bus vienoje vietoje ir amžiams įrašyti į mūsų istoriją“, – sakė prezidentas.
„Niekas daugiau niekada nenurodinės ukrainiečiams, kuriuos didvyrius jie turėtų pagerbti, kokias šventes turėtų minėti ar kokią istoriją turėtų mokytis“, – pridūrė V. Zelenskio prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas.
„Mūsų protėviai šimtmečius kovojo už šią laisvo apsisprendimo ir nacionalinės nepriklausomybės teisę ir būtent dėl to mūsų kariai šiandien lieja kraują“, – sakė K. Budanovas.
Žodžiai apie apsisprendimo teisę vertinami ir kaip smūgis kaimynei Lenkijai, kurios prezidentas Karolis Nawrockis aėmė iš V. Zelenskio ordiną, kilus ginčui dėl istorijos.
Memorialas bus pastatytas Kyjive.
Putinas pripažino – Rusijoje trūksta kuro: „Tai akivaizdu“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas interviu, kurį sekmadienį paskelbė Kremlius, pripažino, kad šalis susiduria su „tam tikru kuro trūkumu“.
Tai įvyko po pakartotinių Ukrainos smūgių ketverius metus trunkančiame kare. Kyjivas šias atakas vadina teisingu atpildu už beveik kasdienius Rusijos apšaudymus, nukreiptus į Ukrainos civilius gyventojus ir energetikos infrastruktūrą nuo 2022 metų plataus masto invazijos pradžios.
„Kalbant apie smūgius kritinei infrastruktūrai apskritai ir energetikos infrastruktūrai ypač, žinoma, šios atakos prieš mūsų infrastruktūros objektus sukuria problemų, tai akivaizdu“, – sakė V. Putinas.
„Šiuo metu stebime tam tikrą trūkumą, tačiau jis nėra kritinis“, – teigė jis.
Pagrindinė užduotis dabar, pasak jo, yra didinti Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgumus ir užtikrinti kuro tiekimą, ypač į Krymą. Interviu metu V. Putinas taip pat teigė besitikintis, kad JAV derybininkų grupė atvyks į Maskvą aptarti karo Ukrainoje užbaigimo, kai Vašingtonas nebebus toks užsiėmęs Iranu ir konfliktu Artimuosiuose Rytuose.
Rusijos aneksuoto Krymo institucijos penktadienį paskelbė „nepaprastąją padėtį“ dėl kuro trūkumo ir elektros energijos tiekimo sutrikimų, kuriuos sukėlė Ukrainos atakos prieš logistikos grandines ir naftos objektus. Rusija šią teritoriją iš Ukrainos aneksavo 2014 metais – šio žingsnio nepripažįsta didžioji dauguma pasaulio valstybių.
Keliomis valandomis anksčiau, sakydamas kalbą partijos „Vieningoji Rusija“ suvažiavime, V. Putinas pažadėjo užtikrinti saugumą ir įveikti iššūkius, Ukrainai suintensyvinus atsakomuosius smūgius Rusijos teritorijoje.
„Mes reaguojame“
„Taip, mes matome problemas, mes jas žinome ir į jas reaguojame, tačiau mes neabejotinai užtikrinsime tiek šalies, tiek mūsų piliečių saugumą, taip pat Rusijos sienų neliečiamybę“, – partijos nariams sakė V. Putinas.
„Mes neabejotinai įveiksime visus šiandien mums kylančius iššūkius, įskaitant teroristinius išpuolius mūsų teritorijoje ir infrastruktūros objektuose“, – pridūrė jis.
V. Putino kalba nuskambėjo praėjus kelioms valandomis po to, kai Ukrainos dronas smogė Rusijos pietiniam Krasnodaro regionui, pražudydamas vieną žmogų ir sukeldamas gaisrą naftos perdirbimo gamykloje, pranešė regiono gubernatorius Veniaminas Kondratjevas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino šį smūgį dalimi „operacijų, kurios silpnina Rusijos gebėjimą tęsti šį karą“.
„Slaviansko naftos perdirbimo gamykla Krasnodaro regione buvo atakuota – maždaug už 300 kilometrų nuo fronto linijos. Taip pat pasiekėme naftos perdirbimo gamyklą Jaroslavlio regione, maždaug už 700 kilometrų nuo mūsų sienos“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.
Praėjusią savaitę dar viena Ukrainos ataka sukėlė didelį gaisrą naftos perdirbimo gamykloje į pietryčius nuo Maskvos, o sostinės priemiesčius uždengė tirštų juodų dūmų debesys.
„Pasirengę“ deryboms
Kalbėdamas apie galimybę derėtis dėl karo su Ukraina užbaigimo, V. Putinas sakė: „Tikimės, kad pasibaigus visiems įvykiams, praėjus aktyviajai fazei Irano klausimu, sulauksime tų JAV administracijos atstovų, su kuriais jau ne kartą esame susitikę Maskvoje.“
Ši jo interviu rusų žurnalistui Pavelui Zarubinui dalis nebuvo paskelbta Kremliaus, tačiau ją citavo Rusijos naujienų agentūros. P. Zarubinas taip pat paskelbė tai platformoje „Telegram“.
„Esame pasirengę tęsti derybas ir aptarti visas detales“, – pridūrė jis. V. Putinas atsakė į klausimą apie Rusijos ir JAV santykių būklę po Didžioje septyneto (G7) viršūnių susitikimo Prancūzijoje, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija turėtų „sudaryti susitarimą su Ukraina“.
Trečiadienį D. Trumpas teigė, kad Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sėkmingai kovoja kare prieš Rusiją, nors anksčiau buvo sakęs, kad jam trūksta „kortų“ pergalei pasiekti. Analitikų teigimu, Ukraina vis geriau laikosi mūšio lauke, tačiau jos miestai vis dar yra mirtinų Rusijos atakų taikiniai konflikte, kuris dabar trunka ilgiau nei Pirmasis pasaulinis karas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
telegram/eva_sunrose
instagram/evasun_shine13
cb/sunshine13_
Po naujų Rusijos smūgių – Zelenskio reakcija ir pažadas: „Mes grąžiname karo realybę į Rusiją“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Rusijos suduotų smūgių skirtingoms sritims, sakė, kad Kyjivas ir toliau tęs atsakomąsias atakas, siekiant palaužti Rusijos galimybę tęsti karą.
Pasak prezidento, Rusijos kariuomenė Zaporižios srityje „medžiojo“ civilius objektus ir transporto priemones, atakuodama juos dronais bei kitais bepiločiais orlaiviais, o smūgį civilinei įmonei Dnipre jis pavadino „žiauriu ir visiškai beprasmiu“.
„Rusija tęsia savo teroristinį karą prieš Ukrainą ir ukrainiečius. Žinoma, į visus šiuos Rusijos smūgius atsakysime visiškai teisingai.
Ir tai darome taip, kad pirmiausia nukentėtų Rusijos valstybės sistema ir jos galimybės tęsti karą.“
„Mes grąžiname karo realybę į Rusiją“
V. Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį, kad benzino trūkumas Rusijoje yra viena iš karo ir Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių pasekmių.
„Mes grąžiname karo realybę į Rusiją ir darome viską, kad jai būtų kuo sunkiau tęsti mūsų teritorijų okupaciją.“
Prezidentas padėkojo Ukrainos kariams, kurie toliau laiko gynybos pozicijas, ypač Donecko srityje, kur Rusija ir toliau vykdo daugiausiai puolamųjų veiksmų.
V. Zelenskis priminė, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija jau 15 kartų buvo priversta nukelti planus užimti visą Donecko sritį.
Putino interviu atskleidė jo tikėjimą, kad Rusija gali nugalėti Ukrainą
Nepaisant akivaizdžių Rusijos kariuomenės nesėkmių Ukrainos fronto linijose, prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau tiki, kad jo įsiveržusi armija gali nugalėti Ukrainą, rodo sekmadienį Rusijos valstybinei televizijai duotas interviu.
Rusijos kariuomenė ir toliau darys viską, kad įgyvendintų specialiosios operacijos, kaip Maskva oficialiai vadina Rusijos karą su Ukraina, tikslus, pabrėžė V. Putinas interviu televizijos žurnalistui Pavelui Zarubinui.
Savo optimizmą V. Putinas iš dalies grindė tuo, ką jis pavadino „katastrofišku personalo trūkumu“ Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Jis teigė, kad Rusijos ginkluotosioms pajėgoms buvo pateiktas pasiūlymas apriboti kovas keturiose Rytų Ukrainos srityse. Tai suteiktų Kyjivui galimybę perkelti karius iš kitų teritorijų į tuos regionus.
„Tačiau Kyjivo režimo gelbėjimo nėra mūsų planuose“, – sakė V. Putinas.
Jo nuomone, Vakarai vis dar siekia strateginio Rusijos pralaimėjimo.
„Ten retkarčiais pasigirsta gandų, kad jie neva to nebesiekia, bet oficialiai niekas šios tezės iš darbotvarkės neišbraukė“, – sakė V. Putinas.
Jis kėlė klausimą, kodėl Vakarų valstybėms „reikia nutraukti kovas ir pradėti taikos derybas“, kai, jo nuomone, Vakarai vis dar siekia Rusijos pralaimėjimo.
Iki šiol V. Putinas atmetė bet kokį taikų sprendimą ir kelią į galimas taikos derybas. Taip pat buvo atmestas Kyjivo pasiūlymas surengti tiesiogines V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybas. Vietoj to Maskva ir toliau kelia maksimalius reikalavimus, įskaitant dėl visiškos Donbaso kontrolės.