„Matome, kaip vystosi padėtis Ukrainoje, ir kad karas šiuo metu Rusijai klostosi nepalankiai. Tai kelia susirūpinimą, kad Maskva gali imtis dar labiau aštrinti padėtį“, – savaitgalį paskelbtame interviu dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė Lenkijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas pulkininkas Pawelas Szota.

Jis teigė, kad riboto masto Baltijos valstybių antpuolis galėtų vykti pasitelkiant vadinamuosius „žaliuosius žmogeliukus“ – Rusijos karius be skiriamųjų ženklų, 2014 m. užgrobusius Ukrainos Krymo pusiasalį.

+18

„Rusija sistemingai peržengia raudonas linijas, siekdama išbandyti NATO reakciją, – sakė P. Szota. – Tokios provokacijos kainuoja nedaug ir aljansas į jas reaguoja daugiausia politinėmis priemonėmis, o tai skatina tolesnį eskalavimą.“

Praėjusią savaitę Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis taip pat įspėjo apie galimas operacijas, kurias Rusija galėtų vykdyti, prisidengdama svetimos šalies vėliava.

„Turime duoti suprasti [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui, kad žinome, ką jis ketina daryti, kad mūsų neapgaus ir kad tai būtų visiškai nepriimtina, o mes ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – duodamas interviu JAV transliuotojui CBS sakė jis.

V. Putinas ir kiti Maskvos pareigūnai yra ne kartą sakę, kad Rusija neturi ketinimų pulti NATO teritoriją. Vis dėlto keleto NATO šalių žvalgybos ir kariuomenės tarnybos nerimauja dėl galimos eskalavimo, nors jų nuomonės dėl jo laiko ir masto skiriasi.

Nausėda su Rytų flango lyderiais aptarė pasirengimą NATO viršūnių susitikimui

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį Juratoje, Lenkijoje, dalyvavo Baltijos valstybių, Lenkijos ir Rumunijos prezidentų susitikime. 

Kaip praneša prezidento Komunikacijos grupė, valstybių vadovai aptarė pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Ankaroje, regiono saugumo situaciją, NATO rytinio flango stiprinimą, paramą Ukrainai, transatlantinių santykių perspektyvas ir Europos Sąjungos darbotvarkės klausimus. 

G. Nausėda susitikime pabrėžė, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, intensyvėjančios hibridinės atakos NATO teritorijoje, kibernetinės grėsmės, dezinformacijos kampanijos, oro erdvės pažeidimai ir bepiločių orlaivių incidentai rodo, jog Rusija išlieka didžiausia ir ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui. 

„Rusijos imperinės ambicijos nesibaigia Ukraina. Todėl privalome nuosekliai stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumus, išlaikyti tvirtą transatlantinį ryšį ir užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai. Europos saugumas šiandien ginamas Rytų flange“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas. 

Jis akcentavo, kad pastarieji bepiločių orlaivių incidentai NATO erdvėje ir nuolatinės hibridinės grėsmės prie rytinių NATO ir Europos Sąjungos sienų patvirtina būtinybę toliau stiprinti Aljanso atgrasymo ir gynybos laikyseną regione. Pasak šalies vadovo, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas oro gynybai, kariniam mobilumui ir sąjungininkų kariniam buvimui rytiniame flange. 

Šalių lyderiai taip pat aptarė Europos Komisijos Rytų flango stebėsenos iniciatyvą („Eastern Flank Watch“), kuri papildytų nacionalines ir regionines pastangas stiprinant Europos Sąjungos ir NATO išorinės sienos apsaugą. G. Nausėda pabrėžė, kad ši iniciatyva turi papildyti jau vykdomus regioninius projektus. „Rytų skydo“ ir „Baltijos gynybos linijos“ projektai yra suderinti su NATO gynybos planavimu ir stiprina kolektyvinę gynybą. 

Daug dėmesio skirta pasirengimui NATO viršūnių susitikimui Ankaroje. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Aljansas turi išlaikyti transatlantinę vienybę, užtikrinti didesnes investicijas į gynybą, stiprinti gynybos pramonės pajėgumus ir tęsti visapusišką paramą Ukrainai. 

„Stiprus transatlantinis ryšys išlieka mūsų kolektyvinės gynybos pagrindu. Kartu Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, investuoti į gynybą ir stiprinti savo gynybos pramonę. Tik stipri Europa bus stipri Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkė“, – teigė prezidentas. 

Kaip sakoma prezidentūros pranešima, G. Nausėda taip pat pabrėžė būtinybę išlaikyti ir didinti karinę paramą Ukrainai bei užtikrinti ilgalaikius sprendimus, kurie stiprintų Ukrainos vietą euroatlantinėje saugumo architektūroje. 

Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva savo įsipareigojimus vykdo nuosekliai – 2026 metais krašto apsaugai skiria 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto ir išlieka daugiausia į gynybą investuojančia NATO valstybe.