Svarbiausios dienos naujienos:
23:30 | Ukrainoje gesinama 20 miškų gaisrų
Rugsėjo 17 d. duomenimis, Ukrainoje gesinama 20 miškų gaisrų, sunkiausia padėtis – Poltavos ir Charkivo srityse.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Praėjusią parą Ukrainoje užgesinta daugiau kaip 50 gaisrų, tačiau dar 20 tebegesinama. Sunkiausia padėtis – Poltavos ir Charkivo srityse, kur dėl sauso oro ir apšaudymų dega miškai“, – rašoma pranešime.
Poltavos srityje bendras ugnies apimtas plotas sudaro apie 700 hektarų, Charkivo srityje – du židiniai, kurių bendras plotas sudaro apie 150 hektarų. Gaisrai taip pat šėlsta Dnipropetrovsko, Kyjivo ir Donecko srityse.
Šįmet Ukrainoje 60 proc. visų gaisrų – daugiau nei 900 gaisrų 15,6 tūkst. hektarų plote – kilo dėl karo veiksmų. Kiti yra žmogaus aplaidumo arba tyčinių padegimų padarinys. Gaisrų situaciją Ukrainos teritorijoje blogina tai, kad piliečiai laukuose degina sausą augmeniją. Nors ši praktika yra neteisėta, ji vis dar plačiai paplitusi.
Aplinkos ministerija ragina gyventojus nedeginti išdžiūvusios augmenijos, nes šie veiksmai kelia didelį pavojų ir užtraukia administracinę atsakomybę.
Kaip buvo pranešta, dėl didelio miško gaisro Poltavos srityje buvo evakuoti 69 kaimų gyventojai, nuo gaisro nukentėjo 26 gyvenamieji namai ir 24 ūkiniai pastatai.
22:52 | Kursko srityje žuvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje kovojęs kartvelas
Rusijos Kursko srityje žuvo Ukrainos pusėje kovojęs kartvelas – savanoris Georgis Roinišvilis.
Tai pranešė portalas „ekhokavkaza“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
G. Roinišvilis buvo kartvelų savanorių specialiojo dalinio „Tbilisis“ vado pavaduotojas. Jis kovojo Ukrainos, kuri rugpjūčio mėnesį pradėjo Rusijos teritorijoje puolamąją operaciją, pusėje.
Informaciją apie G. Roinišvilio žūtį dalinys paskelbė rugsėjo 17 d. Pranešama, kad dar trys dalinio kariai buvo sužeisti.
Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje kariauja keli tūkstančiai kartvelų savanorių. Per 2,5 metų žuvusių Sakartvelo piliečių ir kartvelų kilmės Ukrainos piliečių skaičius priartėjo prie 70, pažymi leidinys „News Georgia“.
22:35 | Žiniasklaida: dėl karo užbaigimo verda diskusijos – vienas klausimas ypač neramina
Dalis Ukrainos sąjungininkių jau pradėjo svarstyti, kaip galėtų būti užbaigtas karas Ukrainoje, rašo „Bloomberg“.
Kaip teigia dalis „Bloomberg“ kalbintų šaltinių, Ukrainos sąjungininkai vis rimčiau svarsto apie galimybę užbaigti karą derybomis.
Visgi, kaip pastebima publikacijoje, galutinį sprendimą dėl taikos derybų priims Kyjivas, tad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spaudimo iš sąjungininkų nepatirs.
„Tačiau, karui vykstant dar vieną žiemą bei nematant aiškaus [ukrainiečių] proveržio mūšio lauke, kai kurie sąjungininkių atstovai pradėjo ieškoti diplomatinių galimybių, kaip išeiti iš aklavietės“, – sakoma publikacijoje.
Pažymima, kad nors Maskvos pajėgoms sunkiai pavyksta prasiveržti, tačiau rusų raketos sunaikino didžiąją dalį Ukrainos energetikos infrastruktūros, todėl kyla susirūpinimas, kaip Kyjivas sugebės išgyventi šią žiemą.
Publikacijoje taip pat teigiama: „Derybose dėl kovų nutraukimo reikės išspręsti pagrindinį klausimą: kaip užtikrinti, kad Ukraina netaptų pažeidžiama galimo Rusijos puolimo ateityje, ir kartu nuraminti sąjungininkus, kad jie nebus įtraukti į tiesioginį konfliktą su Kremliumi“.
Tuo metu vienas iš Europos gynybos pareigūnų tvirtino, kad ES šalių vyriausybės yra susirūpinusios, jog Rusijos Federacijos vadovas Vladimiras Putinas po galimo susitarimo sudarymo pasinaudos Vakarų neapibrėžtumu.
Tuo metu dalis sąjungininkų mano, kad laikotarpis, prasidedantis nuo JAV rinkimų lapkritį iki prezidento inauguracijos kitų metų sausį, gali sukurti tam tikras galimybes dėl taikos derybų įgyvendinimo. Be to, kadenciją baigianti Joe Bideno administracija esą turės daugiau politinių galimybių sudaryti susitarimą.
Vašingtono ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas-Greenfield savo ruožtu pareiškė, kad JAV jau peržiūrėjo V. Zelenskio parengtą planą, kaip būtų galima nutraukti karą Ukrainoje.
„Mes susipažinome su prezidento V. Zelenskio taikos planu. Manome, kad jis pateikia strategiją ir planą, kuris gali būti veiksmingas.
Ir mums reikia įvertinti, kaip galėtume tai palengvinti, kalbėdamiesi su visų valstybių vadovais“, – rašo UNIAN, remdamasi „Voice of America“ publikacija.
21:46 | Kursko srityje Ukrainos pajėgos paėmė į nelaisvę dar 13 Rusijos kareivių
Ukrainos sausumos pajėgų 61-osios atskirosios mechanizuotosios Stepių brigados kovotojai per vykstantį reidą Rusijos Kursko srityje paėmė į nelaisvę 13 Rusijos karių, „Telegram“ kanale pranešė Sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas.
Pasak vado, po penkias dienas trukusių įnirtingų kovų priešo dalinys liko be vandens ir šaudmenų, todėl „jie iškėlė baltą vėliavą“. Ukrainos sausumos pajėgų brigada paėmė į nelaisvę 13 rusų, tarp kurių keturi buvo sunkiai sužeisti, sakė O. Pavliukas.
Kaip anksčiau sakė Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas generolas Oleksndras Syrskis, per operaciją Rusijos Kursko srityje Ukraina toliau papildo karo belaisvių mainų fondą.
21:20 | Rusija: Šoigu atvyko į Iraną
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu antradienį atvyko į Iraną, rašo „Ukrainska Pravda“ remdamasi rusų propagandine naujienų agentūra.
Teigiama, kad S. Šoigu susitiko Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretoriumi Ali Akbaru Ahmadianu.
Daugiau detalių apie S. Šoigu vizitą Irane nepateikiama.
21:10 | Neatpažintas objektas, iš Baltarusijos atskridęs į Latviją, pasirodė esąs paukščių būrys
Iš Baltarusijos į Latviją atskridęs neatpažintas skraidantis objektas, dėl kurio buvo pakelti NATO naikintuvai, pasirodė esąs paukščių būrys, antradienį pareiškė latvių karinės oro pajėgos.
Gynybos ministerija žiniasklaidai pranešė, kad antradienio rytą apie 9 val. netoli Latvijos sienos užfiksavo neatpažintą skraidantį objektą, kuris artėjo prie Latvijos ir Baltarusijos sienos ir kirto ją ties Kraslavos kraštu.
Buvo pakelti NATO oro policijos misijos naikintuvai iš Lielvardės karinės bazės ir apieškojo vietovę. Kaip antradienio popietę agentūrai LETA patvirtino oro pajėgos, oro erdvės stebėjimo įranga užfiksavo paukščių būrį, o jokių įtartinų objektų nerasta.
Karinės oro pajėgos kartu su NATO sąjungininkais toliau stebi situaciją rytiniame pasienyje, o oro erdvės stebėjimas buvo sustiprintas, pabrėžiama Gynybos ministerijos pranešime.
Rugsėjo 7-ąją Rėzeknės rajono Gaigalavos savivaldybėje nukrito iš Baltarusijos atskridęs rusiškas „Shahed“ tipo dronas.
Latvijos ginkluotosios pajėgos tąkart stebėjo situaciją, tačiau nebuvo priimtas joks sprendimas nei numušti droną, nei pakelti NATO naikintuvus. Tai kritikavo dalis visuomenės.
20:50 | Lenkijos ministras: stabdykite išmokas ukrainiečiams, tegul grįžta kariauti prieš rusus
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų sustabdyti išmokas Ukrainos pabėgėliams, kad jie grįžtų atgal ir stotų ginti savo šalį, rašo „The Telegraph“.
Milijonai Ukrainos piliečių ES turi apsaugos statusą, tačiau R. Sikorskis įsitikinęs, kad ukrainiečiai vyrai turėtų grįžti atgal į savo šalį ir padėti Kyjivo ginkluotosioms pajėgoms apsiginti nuo Rusijos invazijos.
Pasak lenkų diplomato, Europos valstybės turėtų nustoti mokėti tam tikras išmokas ukrainiečiams vyrams, kurie pagal savo amžių gali įstoti į kariuomenę ir ginti savo šalį nuo rusų okupantų.
Savo ruožtu „The Telegraph“ primena, kad Ukrainos pajėgoms reikia daugiau karių tam, kad būtų galima išlaikyti gynybą, Rusijos kariuomenei toliau žengiant į priekį šalies rytuose.
„Tai nėra žmogaus teisė, kad būtų sumokama už tai, jog išvengtumėte šaukimo į kariuomenę. <...> Mes, Lenkijoje, to nedarome“, – sakė politikas.
„Eurostat“ duomenimis, šių metų liepos mėnesį daugiau kaip 4,1 mln. ukrainiečių turėjo laikinosios apsaugos statusą ES šalyse. Maždaug 22 proc. iš jų buvo suaugę vyrai.
20:10 | Kursko srityje žuvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje kovojęs kartvelas
Rusijos Kursko srityje žuvo Ukrainos pusėje kovojęs kartvelas – savanoris Georgis Roinišvilis.
Tai pranešė portalas „ekhokavkaza“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
G. Roinišvilis buvo kartvelų savanorių specialiojo dalinio „Tbilisis“ vado pavaduotojas. Jis kovojo Ukrainos, kuri rugpjūčio mėnesį pradėjo Rusijos teritorijoje puolamąją operaciją, pusėje.
Informaciją apie G. Roinišvilio žūtį dalinys paskelbė rugsėjo 17 d. Pranešama, kad dar trys dalinio kariai buvo sužeisti.
Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje kariauja keli tūkstančiai kartvelų savanorių. Per 2,5 metų žuvusių Sakartvelo piliečių ir kartvelų kilmės Ukrainos piliečių skaičius priartėjo prie 70, pažymi leidinys „News Georgia“.
19:36 | Švedija didins išlaidas gynybai daugiau kaip milijardu eurų
Švedija 2025 metų valstybės biudžete planuoja padidinti gynybos išlaidas 13 mlrd. kronų (1,17 mlrd. eurų).
Tai antradienį pareiškė šalies gynybos ministras Pålas Jonsonas, praneša „Reuters“, kuria remiasi „Ukrinform“.
Tad bendra Švedijos gynybos išlaidų suma pasieks 138 mlrd. kronų (12 mlrd. eurų).
Pasak P. Jonsono, Švedijos gynybos išlaidos padidės nuo 2,2 proc. BVP šiais metais iki 2,4 proc. 2025 metais. Prognozuojama, kad 2028 metais jos pasieks 2,6 proc. BVP.
Valdančioji centro dešinės koalicija rugsėjo 19 d. pateiks parlamentui 2025 metų biudžeto projektą.
Kovo 7 d. Švedija oficialiai tapo 32-ąja NATO nare.
19:12 | Per smūgį Charkivui sužeisti šeši žmonės, tarp jų – keturi gelbėtojai
Antradienį per Rusijos smūgį Charkivui buvo sužeisti mažiausiai šeši žmonės.
Tai „Telegram“ kanale pranešė miesto vadovas Ihoris Terechovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Šiuo metu žinoma apie šešis žmones, nukentėjusius nuo okupantų valdomosios aviacinės bombos (KAB) smūgio“, – rašoma pranešime.
Pasak Charkivo srities karinės administracijos vadovo Oleho Synehubovo, keturi nukentėjusieji – gelbėtojai, gesinę gaisrą netoli smūgio vietos.
„Charkivo apšaudymas: vienas KAB smūgis užfiksuotas miško juostoje prie prekybos centro. Deja, nukentėjo keturi netoliese gaisrą gesinę gelbėtojai“, – rašoma pranešime.
Kaip jau buvo pranešta, rugsėjo 17 d., apie 15.15 val., Rusijos kariškiai valdomosiomis aviacinėmis bombomis smogė Charkivui ir Charkivo rajono Malodanylivkos bendruomenei.
19:05 | K. Budanovas: karius mūšio lauke vis dažniau pakeis dronai
Šiemet technologinių priemonių, kurios galėtų būti panaudotos Rusijos pradėtame kare Ukrainoje, skaičius gerokai išaugs, o karius mūšio lauke vis dažniau pakeis dronai, interviu „The Economist“ sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas.
Kaip teigė K. Budanovas, naujas etapas karo zonose, panaudojant technologinius išradimus, jau prasidėjo.
„Žmonės neskuba įsitraukti į mūšį. Jeigu gali pasiųsti [į mūšio zoną] droną, 10 dronų ar vieną karį, visuomet bus pasirenkama siųsti 10 dronų, patikėkite manimi“, – kalbėjo K. Budanovas.
Pasak žvalgybos vado, priešingai nei žmonės, robotai neturi baimės jausmo, o tai, jo teigimu, didžiausia žmonių silpnybė.
Be to, K Budanovas pridūrė, kad naujų technologinių sprendimų kūrimą visada lydi atsakomosios priemonės.
„Jei kas nors kuria bepiločius orlaivius, tada kas nors vykdys kibernetines atakas, ir atvirkščiai.
Bet, kaip jau sakiau, kadangi bepiločiai orlaiviai tapo šio karo vizitine kortele ir, tikėtina, darys įtaką visiems karams per ateinančius 50 metų, tai reiškia, kad šios dvi technologijos visuomet žengs koja kojon, technologijų plėtra ir kovos su jomis“, – kalbėjo K. Budanovas.
18:52 | Duda: Lenkija yra su tais, kurie ginasi nuo Rusijos dominavimo
Antradienį, minint SSRS agresijos prieš Lenkiją 85-ąsias metines, prezidentas Andrzejus Duda padėjo vainiką prie paminklo Žuvusiesiems ir nužudytiesiems Rytuose. Kalboje, pasakytoje Varšuvos Motinos Sibirietės aikštėje, valstybės vadovas priminė tragiškus Sovietų Sąjungos prisijungimo prie nacistinės Vokietijos agresijos prieš Lenkiją 1939 metais padarinius.
„Hitleris ir Stalinas iš esmės įvykdė ketvirtąjį Lenkijos padalijimą. Šis planas buvo visiškai realizuotas rugsėjo 17-ąją, kai sovietai prisijungė prie pamažu okupuojančios mūsų šalį hitlerinės Vokietijos, smogdami savo tėvynę ginantiems lenkams į nugarą, užpuldami iš rytų“, – sakė prezidentas. „Tas rugsėjis, rugsėjo 17-oji, buvo mūsų tautos pragaro pradžia“, – pridūrė jis.
Prezidentas pabrėžė, kad sovietų agresijos prieš Lenkiją padariniai buvo Katynė ir sovietų surengtos lenkų karininkų žudynės, šimtai tūkstančių perkeltųjų asmenų, trėmimai į Sibirą ir sovietų komunistų vykdytos represijos.
Pasak A. Dudos, po Antrojo pasaulinio karo Lenkijai „nepavyko nusimesti sovietinės priespaudos“, ir iki 1989 metų ji buvo už geležinės uždangos, sovietų įtakos sferoje.
„Tai mums skaudi sukaktis, labai tragiška daugeliui šeimų, kurių artimieji buvo nužudyti taip, kaip lenkų karininkai Katynėje, sienos apsaugos korpuso karininkai ar Lenkijos policijos karininkai“, – sakė jis.
Prezidentas pažymėjo, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą ir rusų įvykdyti nusikaltimai, pavyzdžiui, Bučoje, primena „Katynės modelį, kai žudomi beginkliai žmonės už nugaros surištomis rankomis“.
„Suprantame šią didžiulę kančią, poreikį padėti kaimynams ukrainiečiams. Tikimės, kad Rusijos imperializmas nelaimės ir Vakarų bendruomenė, kuriai šiandien priklausome, drąsiai ir ryžtingai sustabdys sovietų imperializmą, remdama ukrainiečius, ginančius savo tėvynę“, – sakė A. Duda.
Anot prezidento, istorija rodo, jog nepriklausomai nuo to, ar tai carinis, ar sovietinis, ar Putino imperializmas, jis vis tiek yra „tas pats baisus monstras“.
„Tai tas pats Rusijos kolonializmo modelis, dominavimo prieš kitas tautas, jų žemės, jų gamtos išteklių grobimo, jų išnaudojimo, pavergimo, savo ideologijos piršimo, to, ką jie vadina „rusų pasauliu“, kurio mes nenorime, primetimo modelis. Mes turime savo kultūrą, turime savo civilizaciją, turime savo religiją. Priklausome Vakarų kultūros ratui, todėl remiame ir remsime tuos, kurie ginasi nuo Rusijos dominavimo ir rusų kultūrinių modelių primetimo“, - pareiškė Lenkijos prezidentas.
Prieš 85 metus, 1939 m. rugsėjo 17-ąją, sulaužydama Lenkijos ir SSRS nepuolimo sutartį, Raudonoji armija įžengė į Lenkijos teritoriją. Sovietų agresija prieš Lenkiją buvo 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje Trečiojo Reicho užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribbentropo ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų liaudies komisaro Viačeslavo Molotovo pasirašyto pakto išdava.
18:35 | CNN: JAV rezervai tuštėja, o karinė pagalba Ukrainai mažėja
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje lemė tai, kad Pentagono rezervai gerokai ištuštėjo, rašo UNIAN, remdamasi CNN.
Kaip teigiama publikacijoje, JAV karinės pagalbos tiekimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pastaraisiais mėnesiais buvo mažesnis, kadangi sumažėjo Pentagano turimų ginklų ir karinės įrangos atsargos.
„Mes kalbame apie rezervus, kuriuos turime, apie tai, ko [ukrainiečiai] prašo, ir apie tai, ar galime patenkinti tokius prašymus, įvertinus tai, ką turime dabar“, – paskelbtoje publikacijoje cituojamas vienas iš pareigūnų
CNN taip pat skelbia, kad kyla papildomų sunkumų, siekiant papildyti turimas atsargas.
Kiek anksčiau buvo pranešta, kad JAV savo ruožtu didina ginklų, ypač 155 mm artilerijos šaudmenų ir priešlėktuvinių raketų sistemų „Patriot“ gamybą.
Tačiau, kaip rašo CNN, tai ne vienerius metus truksiantis procesas, o greitai patenkinti augančios paklausos taip pat, tikėtina, nepavyks.
Skaičiuojama, kad prieš karą Ukrainoje JAV kas mėnesį pagamindavo maždaug 15 tūkst. 155 mm artilerijos šaudmenų.
Pradėjus veikti naujoms gamyklos ir gamybos linijoms, šis skaičius padidėjo iki 40 tūkst, tačiau pastebima, kad Pentagonui prireiks daugiau metų tam, kad pasiektų savo pagrindinį tikslą, t.y. pagaminti 100 tūkst. šaudmenų per mėnesį.
CNN taip pat primena, kad dar balandžio mėnesį Pentagonas paskelbė, jog tiesiai iš JAV sandėlių į Ukrainą bus išsiųsta ginklų ir kitos įrangos, kurios vertė siekia 1 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau nuo to laiko nė vienas naujas karinės pagalbos paketas, kaip teigiama publikacijoje, nepasiekė daugiau nei 400 mln. JAV dolerių ribos.
17:43 | Donecko srityje per rusų ataką žuvo gelbėtojas
Antradienį Donecko srityje per rusų ataką žuvo Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojas.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Per profesinę gelbėtojų šventę rusai jiems smogė – artilerija ir aviacinėmis bombomis. Šįryt okupantai apšaudė kaimą Donecko srities Pokrovsko rajone. Per ataką žuvo vienas gelbėtojas. Užuojauta velionio artimiesiems ir kolegoms“, – sakoma VRM vadovo pranešime.
Be to, anot jo, keturi gelbėtojai buvo sužeisti dėl Rusijos aviacijos bombų smūgio Charkivui.
„Šiuo metu žinoma apie keturis sužeistus gelbėtojus – atakos metu jie gesino gaisrą miško juostoje. Trijų darbuotojų būklė sunki. Nukentėjusiesiems teikiama visa reikiama pagalba, linkiu jiems visiems kuo greičiau pasveikti“, – parašė ministras.
Jis pažymėjo, kad Rusijos žiaurumui nėra ribų, ir ukrainiečiai antradienį tuo dar kartą įsitikino. Ministras patikino, kad už kiekvieną smūgį ir kiekvieną sugadintą gyvenimą rusai turės atsakyti.
Anksčiau buvo pranešta, kad per smūgį Charkivui buvo sužeisti mažiausiai šeši žmonės, tarp jų – keturi gelbėtojai.
17:07 | „The Wall Street Journal“: Rusijos ir Ukrainos nuostoliai – milijonas karių
Ukrainos pajėgose žuvusiųjų yra apie 80 000, sužeistųjų – 400 000, rašo laikraštis, remdamasis konfidencialiu ukrainiečių vertinimu. Rusijos nuostoliai, Vakarų žvalgybų vertinimu, siekia 600 000 kareivių – 200 000 žuvo, o 400 000 buvo sužeisti, rašo „The Wall Street Journal“. Oficialiai nei Kyjivas, nei Maskva skaičių apie savo nuostolius nepateikia.
„The Wall Street Journal“ pateikiami duomenys apie Rusijos nuostolius atitinka britų Gynybos ministerijos vertinimą. Britų teigimu, nuo karo pradžios žuvo arba buvo sunkiai sužeista 610 000 rusų karių.
Dideli nuostoliai, kuriuos patiria abi karo pusės, turės ir ilgalaikių fatalių padarinių. Dar prieš prasidedant karui ir Rusijoje, ir Ukrainoje gyventojų skaičius mažėjo.
16:30 | Belgorode mirė Kremliaus propagandistas
Rusijos mieste Belgorode nuo patirtų traumų mirė Kremliaus propagandistas Aleksandras Korobovas, pravarde „Krabas“.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.
Jos duomenimis, propagandistui buvo sulaužyta kaukolė.
A.Korobovas dirbo televizijos kanalui „Rossija 1“, vadovavo jo punktui Belgorode. Jis liaupsino karo nusikaltėlius iš Rusijos armijos kitos propagandistės Olgos Skabejevos laidose, taip pat kūrė produktus Rusijos gynybos ministerijos ruporui – televizijos kanalui „Zvezda“.
Nustatyta, kad A. Korobovas ne tik rengė melagingą medžiagą apie karą, bet ir asmeniškai dalyvavo vykdant sunkius karo nusikaltimus Ukrainai.
Propagandistas buvo kilęs iš Chabarovsko srities Komsomolsko prie Amūro miesto. Belgorode jis gyveno adresu Gubkino g. 45, 1 korpusas, 23 butas.
„Krabas“ dažnai vykdavo į Maskvą instrukcijų.
„Vaikydamasis pripažinimo ir rublių iš šeimininkų Kremliuje, jis nuolat dirbo nešvarius darbus toli nuo savo gimtųjų vietų – pavyzdžiui, okupuotose Ukrainos teritorijose, ypač Donecko ir Luhansko srityse“, – pažymėjo Ukrainos žvalgyba.
16:10 | Norvegijos pasienyje su Rusija užfiksuota padidėjusi radiacija
Kaip teigė Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnybos (DSA) atstovai, kad aptikto radioaktyvaus izotopo – cezio-137 – kiekis yra „labai mažas“, tačiau viršijo įprastas vertes, skelbia „Thebarentsobserver“.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad radiokatyvusis izotopas Viksjofjell ir Svanhovdo stebėjimo zonose buvo aptiktas rugsėjo 9–12 dienomis.
Avarinės parengties padalinio Svanhovde darbuotojas Bredo Molleris tikina, kad dėl to esą jaudintis nereikia.
„Lygiai akivaizdžiai didesni nei įprastai, tačiau nekelia pavojaus žmonėms ar aplinkai“, – kalbėjo jis.
Ir nors radiacijos padidėjimo tiksli priežastis kol kas nėra žinoma, tačiau neatmetama, kad tai gali būti susiję su Rusijos branduolinės sparnuotosios raketos „Burevestnik“ bandymais.
14:58 | ES jau suteikė Ukrainai pagalbos už 118 mlrd. eurų, skelbia EK viceprezidentas
Europos Sąjunga Ukrainai iki šiol suteikė pagalbos už 118 mlrd. eurų, antradienį pranešė Europos Komisijos (EK) viceprezidentas Valdis Dombrovskis.
„Iki šiol visa pagalba Ukrainai ir jos žmonėms iš ES ir jos valstybių narių siekė 118 mlrd. eurų“, – nurodoma V. Dombrovskio pranešime, paskelbtame EK svetainėje.
Ši suma apima 25,2 mlrd. eurų vertės makrofinansinės pagalbos paketus, 17 mlrd. eurų ES valstybėms narėms padėti Ukrainos pabėgėliams, 14 mlrd. eurų, surinktų per "Ukraine Facility" fondą, ES valstybių narių atskirai suteiktos paskolas, dotacijas ir garantijas už 12 mlrd. eurų.
Be to, ji apims ir 43,5 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą, iš jų 6,1 mlrd. eurų – iš Europos taikos fondo.
V. Dombrovskis priminė, jog EK siekia įgyvendinti G-7 sprendimą suteikti Ukrainai 50 mlrd. JAV dolerių (46 mlrd. eurų) iš įšaldytų Rusijos aktyvų.
14:45 | Rusai smogė Sumų srities Hluchivo miesto civilinei infrastruktūrai, sužeisti du žmonės
Antradienį rusai smogė Sumų srities Hluchivo miesto civilinei infrastruktūrai, sužeisti du žmonės.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Tyrimo duomenimis, 2024 m. rugsėjo 17 d., apie 10.00 val., naudodami tarptautinės teisės draudžiamus kariavimo būdus, okupantai numetė, preliminariais duomenimis, tris valdomąsias aviacines bombas ant Šostkos rajono Hluchivo miesto civilinės infrastruktūros. Per priešo ataką buvo sužeisti tėvas ir sūnus, kurių amžius – 64 ir 34 metai“, – rašoma pranešime.
Be to, buvo apgadinta mažiausiai 20 privačių namų ūkių.
Prokurorai, bendradarbiaudami su kitais teisėsaugininkais, dokumentuoja apšaudymo padarinius.
Šostkos apygardos prokuratūrai vadovaujant, atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis).
Vėliau baudžiamojo proceso medžiaga bus perduota Ukrainos saugumo tarnybos valdybai Sumų srityje.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, antradienį rusai surengė dar vieną masinę raketų ataką prieš Sumų miestą, nugriaudėjo keturi sprogimai, padariniai tikslinami.
Be to, naktį į antradienį rusai, naudodami dronus „Shahed“, smogė masinį smūgį Konotopo, Ochtirkos ir Sumų rajonų energetikos objektams. Srityje tęsiami remonto darbai.
14:34 | NATO vadovas įvertino Ukrainos operacijas Kurske: turime jais pasitikėti
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įvertino Ukrainos sėkmę per Kursko operaciją, rašo UNIAN. Apie tai jis kalbėjo interviu „Foreign Policy“. Anot jo, nors sąjungininkai teikia paramą Ukrainai, jie niekaip nedaro įtakos Ukrainos planams kare. Jo teigimu, visus sprendimus ukrainiečiai priima patys.
„NATO ir NATO sąjungininkai teikia Ukrainai precedento neturinčią paramą. Devyniasdešimt devynis procentus karinės paramos teikia NATO ir NATO sąjungininkai.
Ir mes jiems patariame. Mes rengiame mokymus. Bet mes nekariaujame. Mes nevadovaujame Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Šiuos sudėtingus sprendimus turėtų priimti patys ukrainiečiai“, – aiškina J. Stoltenbergas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Kursko operacija pademonstravo Ukrainos karių lankstumą ir puolamuosius pajėgumus, taip pat padarė didelių nuostolių Rusijos pajėgoms ir pakėlė ukrainiečių moralę.
„Žinoma, kare visada yra rizika ir netikrumas. Todėl labai atsargiai spėliosiu, kaip visa tai klostysis artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais. Tačiau turime nepamiršti, kad ukrainiečiai yra labai pajėgūs“, – pabrėžia NATO generalinis sekretorius.
J. Stoltenbergas primena, kad karo pradžioje buvo tikima, jog Rusija Kyjivą paims per kelias dienas. Vis dėlto ukrainiečiai ne tik atsilaikė, bet ir sugebėjo įsiveržti į Rusijos teritoriją.
„Todėl manau, kad turime ir toliau pasitikėti ukrainiečiais ir jų sprendimais sudėtingame mūšio lauke ir karo veiksmų teatre didelio netikrumo akivaizdoje“, – apibendrina J. Stoltenbergas.
13:55 | Rusijos bazę, kurioje dislokuoti Putino branduoliniai bombonešiai, sudrebino sprogimai
Sprogimai sudrebino Rusijos oro pajėgų bazę, kurioje dislokuoti Vladimiro Putino branduoliniai bombonešiai, rašo „Newsweek“. Anot leidinio, sprogimai nugriaudėjo vienoje iš Rusijos strateginių bombonešių bazių Engelso mieste.
13:47 | Vokietija pažadėjo skirti dar 100 mln. eurų žiemos pagalbos Ukrainai
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pažadėjo skirti papildomą 100 mln. eurų žiemos pagalbos Ukrainai, atsižvelgiant į tebesitęsiančias Rusijos atakas prieš šalies infrastruktūrą.
Parama Ukrainai yra „taip pat parama Moldovai ir visai Europos demokratijai“, – sakė A. Baerbock antradienį Kišiniove vykusioje konferencijoje, kurios tikslas – sutelkti paramą su Ukraina besiribojančiais Moldovai.
„Didžiausią vietos žmonių susirūpinimą kelia tai, kad, jei Ukraina kris, Moldova bus kita šalis, kuri taip pat kris“, – sakė A. Baerbock.
Dėl Rusijos atakų prieš Ukrainos infrastruktūrą kilo energijos tiekimo problemų, be to, artėjant žiemai kai kurių šalies vietų gyventojai neturi vandens ir šilumos.
A. Baerbock apkaltino Maskvą, kad jos tikslas yra „padaryti žmonių gyvenimą Ukrainoje kuo baisesnį“.
Pasak jos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori, kad žlugtų ir Moldova: „Bet jis gavo priešingą rezultatą. Moldova, kaip ir Ukraina, yra kandidatė į Europos Sąjungos nares“.
Dabar, pasak A. Baerbock, neatidėliotina užduotis yra toliau stabilizuoti Moldovą.
Apsilankiusi Moldovos sostinėje ji kiek anksčiau susitiko su prezidente Maia Sandu.
Popiet A. Baerbock planuoja apsilankyti Kišiniove įsikūrusiame strateginės komunikacijos ir kovos su dezinformacija bei propaganda centre.
12:55 | „Politico“: Zelenskiui buvo sakoma nepulti Kursko, bet jis vis tiek tai padarė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo raginamas nepulti Kursko, tačiau vis tiek tai padarė, rašo „Politico“.
12:14 | Rusų planas Ukrainoje: verbuoja vyrus iš Sirijos, bet dauguma Ukrainoje „dingsta be žinios“
Rusija naudoja užsienio samdinius kare prieš Ukrainą ir siunčia sirus į fronto liniją vykdyti puolimus. Ypač daug tokių atvejų užfiksuota Luhansko srityje, rašo „Kanal 24“. Anot Ukrainos karinės žvalgybos, sirai iš tokių misijų negrįžta, o dingsta Luhansko srityje.
Ukrainos teigimu, Rusai aktyviai verbuoja vyrus Sirijoje, jiems žadami rusiški pasai ir dideli atlyginimai, tačiau iš karo Ukrainoje grįžta nedaug sirų. Tikrąjį rusų požiūrį į Sirijos samdinius iliustruoja Mohammedo Mansouro ir Waheedo Mursalo al-Shibli istorijos. Abu Sirijos piliečiai kovojo prieš Ukrainą Rusijos kariuomenėje.
2024 m. liepos mėnesį kartu su kitais 14 Sirijos samdinių M. Mansouras vyko į puolimą prie Svatovės miesto Luhansko srityje. Ukrainos gynybos pajėgos atidengė ugnį į puolančius okupantus. Sirai paprašė evakuotis, nes turėjo daug sužeistųjų, tačiau Rusijos vadovybė įsakė tęsti puolimą. M. Mansoras, kuris buvo sužeistas, nepakluso rusų įsakymui ir pabėgo iš mūšio lauko. Likusi samdinių būrio dalis buvo atakuota, o okupantai juos užregistravo kaip „dingusius be žinios“.
Vėliau istorija pasikartojo, bet su kitu Sirijos piliečiu. Rugsėjo 15 d. vietiniai Sirijos kanalai pranešė, kad kare su Ukraina žuvo Wahid Mursal al-Shibli. Dieną prieš tai jis buvo gavęs Rusijos pasą ir su septynių samdinių grupe išvyko šturmuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijų Luhansko srityje. Grupė buvo nugalėta, o kai sužeistieji paprašė juos evakuoti iš mūšio lauko, rusai atsisakė.
W. M. Al-Shibli žuvo Luhansko srityje, nes nesulaukė pagalbos, o kitų sirų likimas lieka nežinomas.
11:48 | Žiniasklaida: Ukrainos žvalgyba atakavo Rusijos bazę Sirijoje
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialiųjų pajėgų grupės „Chimik“ kariai sekmadienį surengė operaciją Sirijos Alepo miesto pakraštyje.
11:40 | Rusai „už Kurską“ demonstratyviai nužudė Ukrainos karį
Rusijos kariai kardu nužudė Ukrainos karo belaisvį, rašo UNIAN. Informaciją apie tai patvirtino Ukrainos Aukščiausiosios Rados įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Dmitrijus Lubinecas.
11:02 | Pražūtinga situacija: suskaičiavo, kiek žmonių dėl karo neteko Rusija ir Ukraina
Per 2,5 metų trukusį karą žuvo ar buvo sužeista apie 1 mln. ukrainiečių ir rusų, skaičiuoja „Wall Street Journal“, rašo UNIAN. Tuo pat metu civilių gyventojų aukų skaičius lieka nežinomas. Žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, vien per Rusijos įvykdytą Mariupolio apgultį žuvo daugiau kaip 8 000 žmonių.
10:14 | Per Rusijos smūgius Chersono srityje žuvo du žmonės, vienas jų – nepilnametis
Pirmadienį per Rusijos smūgius Chersono srityje žuvo du žmonės, įskaitant nepilnametį.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Chersono srities valstybinės administracijos viršininkas Oleksandras Prokudinas.
Pasak jo, priešo ugnį ir oro antskrydžius patyrė Antonivka, Beryslavas, Zmiivka, Oleksandrivka, Novooleksandrivka, Ukrainka, Ševčenkivka, Sadovė, Prydniprovskė ir Chersonas.
Rusai atakavo kultūros įstaigą ir gyvenamuosius rajonus, įskaitant šešis privačius namus, taip pat apgadino sandėlį ir privačius automobilius.
Dėl rusų agresijos žuvo du žmonės, tarp jų – vaikas. Dar trys žmonės buvo sužeisti, pažymėjo O. Prokudinas.
Naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos Chersono srityje numušė keturis rusų „Shahed-131/136“ tipo dronus, pridūrė regiono vadovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Chersono srities Posad-Pokrovskio kaime dėl sprogmenų detonacijos žuvo 14 metų berniukas.
9:24 | Ukraina susidūrė su rimtais sunkumais fronte: ISW įvardijo, ko reikia ukrainiečių proveržiui
JAV Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, Ukraina susidūrė su rimtais sunkumais formuojant naujus kovinius dalinius. To priežastis – vėluojanti Vakarų karinė pagalba, rašo „Kanal 24“. Šiuo metu, anot analitikų, Ukraina amunicijos trūkumą kompensuoja dronais.
Rugsėjo 13 d. interviu CNN Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukrainai reikia suformuoti 14 brigadų, tačiau „net keturių“ iš jų neįmanoma apginkluoti. To priežastis – per lėtai gaunama Vakarų pagalba.
Jis taip pat pažymėjo, kad Ukraina padidino savo dronų gamybą ir perkelia įrangą iš sandėlių arba rezervinių brigadų, kad kompensuotų Vakarų pagalbos trūkumą. V. Zelenskis pabrėžė, kad dėl tokio vėlavimo tiekti ginklus nukentėjo Ukrainos kariai.
Tuo pat metu, pasak Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto pirmininko Oleksandro Zavitnevičiaus, mobilizacija Ukrainoje vyksta „pagal planą“. Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas 2024 m. gegužę pažymėjo, kad Ukrainoje vyksta 10 naujų brigadų formavimo darbai. Jis taip pat pažymėjo, kad pagrindinė problema yra ne personalo, o įrangos trūkumas.
Anot ISW, Ukraina padarė didelę pažangą, stengdamasi atkurti esamus dalinius ir kurti naujus. Be to, Ukrainos pajėgoms pavyko iš dalies kompensuoti Vakarų pagalbos stoką, nes jie, siekdami atgrasyti Rusijos karius ir jų techniką, naudoja dronus. Ukrainai taip pat pavyko padidinti savo 155 mm artilerijos šaudmenų gamybą. Tačiau gamybos įrenginius teko statyti beveik nuo nulio ir karo metu.
Nuo 2022 m. dirbama siekiant padidinti šarvuočių, įskaitant šarvuotus transporterius, gamybą, tačiau Kyjivas šiuo metu negali gaminti visaverčių tankų.
„Tikėtina, kad Jungtinės Valstijos ir kiti užsienio sąjungininkai gali gerokai padidinti Ukrainos pajėgų formavimo ir atstatymo pastangų veiksmingumą aprūpindami Ukrainos karius didesniu kiekiu mechanizuotos įrangos, pavyzdžiui, šarvuotais transporteriais M113, pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“ ir pagrindiniais koviniais tankais“, – sako analitikai.
Kaip pavyzdį jie pateikė Ukrainos 155-ąją pėstininkų brigadą, kuri, gavusi tankus „Leopard“, neseniai buvo perkelta į mechanizuotąją pėstininkų kariuomenę. Analitikai padarė išvadą, kad pėstininkų skaičiaus padidinimas nepadidinus transporto priemonių skaičiaus neturės reikšmingos įtakos Ukrainos kovinei galiai ar jos gebėjimui kariauti.
9:02 | Ukrainos oro pajėgos sunaikino 34 Rusijos dronus
Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė, kad praėjusią naktį sunaikino 34 Rusijos dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 51 atakos dronu.
34 dronai buvo sunaikinti, 12 bepiločių paveikti radioelektroninėmis priemonėmis nukrito Ukrainos teritorijoje, o dar du pasuko Rusijos link.
Oro gynyba veikė Mylokajivo, Chersono, Sumų, Poltavos ir Charkivo srityse.
8:53 | Kazachstano vadovas Scholzui: Rusija kariniu požiūriu yra „nenugalima“
Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas pirmadienį Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Rusija yra kariniu požiūriu „nenugalima“, ir paragino Vakarus išnagrinėti taikos planus, kuriais siekiama užbaigti karą Ukrainoje.
O. Scholzas sekmadienį atvyko į Vidurinę Aziją ir pradėjo trijų dienų kelionę, kurios tikslas – užmegzti glaudesnius ryšius su šiuo strategiškai svarbiu regionu.
„Faktas, kad Rusija yra kariniu požiūriu nenugalima“, – šiuos K. Ž. Tokajevo žodžius citavo jo spaudos tarnyba.
Tokį komentarą jis išsakė per diskusijas su Vokietijos vadovu, kuriose buvo paliestas Rusijos karas Ukrainoje.
„Tolesnis karo eskalavimas sukels nepataisomų pasekmių visai žmonijai ir visų pirma visoms šalims, tiesiogiai susijusioms su Rusijos ir Ukrainos konfliktu“, – sakė jis.
„Būtina atidžiai apsvarstyti visas įvairių valstybių iškeltas taikos iniciatyvas ir rasti sprendimą, kaip nutraukti karo veiksmus, o tada pereiti prie teritorinių klausimų aptarimo“, – pridūrė jis, paminėdamas Kinijos ir Brazilijos taikos pastangas.
Kazachstanas atsisakė pritarti Rusijos invazijai į Ukrainą ir nepripažino Maskvos teiginio, kad ji 2022 metų rugsėjo mėnesį aneksavo keturis Ukrainos regionus.
Pastaraisiais mėnesiais Vidurinėje Azijoje lankėsi keli Europos vadovai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną.
Penkiose regiono valstybėse gausu gamtinių išteklių, todėl jos įgauna vis didesnę politinę reikšmę, nes Europos šalys ir Kinija ieško energijos ir žaliavų šaltinių.
8:18 | Zelenskis: Ukrainos pergalės planas jau parengtas daugiau nei 90 proc.
Ukrainos pergalės planas parengtas daugiau kaip 90 proc. Kitą savaitę Ukraina ketina jį pristatyti savo sąjungininkams.
Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė rugsėjo 16 dieną vakariniame vaizdo kreipimesi.
„Visą dieną vyko įvairaus formato susitikimai, skirti mūsų Ukrainos pergalės planui parengti. Esminis visų punktų turinys – karinis, politinis, diplomatinis ir ekonominis“, – sakė prezidentas.
Pasak jo, rengiant šį planą dalyvauja svarbiausi kiekvieno sektoriaus žmonės.
„Būtini Ukrainos žingsniai jau aiškiai apibrėžti. Žingsniai, kurių paskirtis – turėti kuo stipresnes pozicijas siekiant taikos – tikros, teisingos taikos“, – pabrėžė valstybės vadovas.
V. Zelenskis patikino, kad kiekvienam žingsniui yra sudarytas aiškus sąrašas to, ko reikia ir kas sustiprins šalį, ir „šiame plane nėra nieko neįmanomo“.
„Daugiau nei 90 proc. jau surašyta. Kartu šis paketas gali užtikrinti tinkamą situacijos raidą ne tik Ukrainai, bet ir visiems pasaulyje, kas vertina tarptautinę teisę. Kitą savaitę ruošiamės pristatyti Pergalės planą savo sąjungininkams“, – informavo prezidentas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos pergalės planą, kurį V. Zelenskis ketina pristatyti JAV prezidentui Joe Bidenui, sudaro penki punktai.
7:12 | Stoltenbergas apie smūgius Rusijai: „Karo metu nėra variantų be rizikos“
Sprendimas, ar leisti Ukrainai naudoti vakarietiškas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje, priklausys nuo atskirų šalių. Tai interviu televizijai LBC pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo UNIAN.
„Šiuos sprendimus turėtų priimti atskiros Aljanso narės, tačiau svarbu, kad šiais klausimais glaudžiai konsultuotumėmės“, – sakė jis.
Kartu NATO generalinis sekretorius pabrėžė, kad kare „nėra nerizikingų variantų“.
„Turime pilno masto karą Europoje, kurį pradėjo Maskva. Karo metu nėra variantų be rizikos. Tačiau aš ir toliau manau, kad didžiausia rizika mums bus prezidento V. Putino pergalė Ukrainoje“, – aiškina J. Stoltenbergas.
J. Stoltenbergas dar gegužę paragino sąjungininkus leisti Ukrainai Vakarų ginklais smogti ir Rusijos teritorijoje.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis rugpjūčio pabaigoje taip pat ragino Ukrainos rėmėjus panaikinti Kyjivui taikomus apribojimus jų tiekiamais ginklais smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
Ukraina jau kurį laiką prašo panaikinti šiuos apribojimus, o Rusija pareiškė, kad tai grėstų eskalacija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Patį "rusofašizmos" terminą Lietuvoje įvedė ir išpopuliarino Algis Greitai, už ką rusofašistų išsyk buvo apšauktas rusofobu. Tačiau kiek vėlesniais laikais, ypač kai prasidėjo Rusijos-Ukrainos karas su rusų kariuomenės rengiamomis masinėmis civilių žudynėmis, vaikų žudymais, kankinimais ir žaginimais, su kitas karo nusikaltimais - tai jau netgi visai tolerantiškai nusiteikę žmonės ima pripažinti, kad Vladimiro Putino ideologija - tai, iš esmės, nacionalsocializmo atmaina, tik kad keliais dešimtmečiais užsilikusi ir prasčiau organizuota.
Rusofašistinė ideologija tokia supainiota ir dažnai pati sau prieštaraujanti kad sveikam žmogui nieko ten suprast neina, pagal jąją rusai yra pasaulio išgelbėtojai, kurie neša į pasaulį tik taiką, gėrį ir aukštus moralės idealus, o pikti Vakarai yra blogis, dėl to juos reikia kuo greičiau ir be jokio gailesčio sunaikinti. Kiekvienas rusofašistas yra pasiruošęs iki apsiseilėjimo kliedėti apie tai, kad Vakarai blogi, nes ten vien tik gėjai, žydai ir fašistai, bet pats tuomi tarpu mielai klausys visokių Leontjevų, melsis Jėzui ir bus ant užpakalio išsitatuiravęs svastiką.
Rusofašistinių grupuočių yra įvairių, tačiau visos jos skelbiasi pačios kovojančios su fašizmu, ir daro tai reguliariai pripjaudamos kokį nors užsienietį irba keliaudamos paturistauti su automatais į svečias šalis. Itin madinga tarpe tokių grupių fašistais vadinti pribaltus, o paskutiniu metu - ir ukrainiečius. Kitas rusofašistų bruožas yra visokiais būdais stengtis atkurti SSRS ir komunizmą, bet būti baisiai religingu ir visaip kaip sietis su RPC, kuri pastaruoju metu tapo tikra rusofašistų globėja ir sako turi kažkokių ten sąsajų su FSB ar netgi Putinu.
Visais atvejais rusofašistai neatsiejami nuo nežmoniškos, tiesiog nepadorios meilės viskam kas rusiška arba sovietiška. Toksai susirgimas daro juos nepaprastais paranojikais, nes visi žino, kad rusiškos mašinos, rusiška muzika ir kitokie rusiški dalykai yra visiškas šūdas. Taip ir atsiranda polinkis į visas įmanomas sąmokslo teorijas apie neva neteisėtai sugriautą SSRS, nesvietišką rusišką dvasingumą ir visokią ten rusų diskriminaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir panašiai.
Rusofašizmas - iš esmės, yra dominuojanti Rusijos ideologija. Nors Rusijos valdančioji partija "Vieningoji Rusija" nėra atvirai nacistinė, tačiau jos lyderio Vladimiro Putino retorika apie SSRS atkūrimą, nuskriaustą Rusiją ir taip toliau, nepalieka abejonių. Verta prisiminti ir seną Putino pareiškimą apie tai, kad žudys čečėnus tualetuose.
Būdinga, kad būtent rusofašistai visus, kas tik pastebi kokius nors neadekvačius, agresyvius Rusijos veiksmus, išsyk kaltina rusofobija.
