Svarbiausi įvykiai:
23:22 | Žuvo žinomas ukrainietis
Pirmadienį mirė žinomas ukrainiečių karys Pavlo Petryčenka, rašo „Kanal 24“.
Jis buvo oro žvalgas, kovojo Chersono ir Donecko kryptimis.
Žinią apie vyro mirtį patvirtino jo sesuo Maryna Petryčenka.
„Šiandien mano brolis, 59-osios brigados seržantas Pavlo Petryčenka, žuvo Donecko srityje vykdydamas kovinę užduotį“, – nurodė ji.
P. Petryčenka buvo apdovanotas karys, gana dažnai pasirodydavo žiniasklaidoje buvo aktyvus socialiniuose tinkluose.
Pirmaisiais didžiojo karo mėnesiais jis dirbo fonde, kur skirstė įvairią pagalbą Ukrainai. Netrukus nusprendė stoti į kariuomenę.
Nuo Rusijos karo pradžios Ukraina neteko daugybės karių ir civilių gyvybių. Kyjvas kol kas neskelbia, kokių tiksliai nuostolių patyrė, tačiau vasarį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per Rusijos sukeltą karą iki šiol žuvo 31 000 Ukrainos karių.
22:59 | Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 91 gelbėtojas, dar 351 buvo sužeistas
Nuo 2022 metų vasario 24 dienos Ukrainoje buvo sužeistas 351 Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos (VNST) darbuotojas.
Tai pirmadienį per televizijos maratoną pranešė VNST atstovas spaudai Oleksandras Chorunžijus, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Nuo plataus masto invazijos pradžios per apšaudymus atlikdami pareigas žuvo 91 VNST darbuotojas, dar 351 buvo sužeistas. Ir čia omenyje turimi ne tik gelbėtojai, kurie likviduoja rusų smūgių padarinius, šalina griuvėsius ir pan., bet ir mūsų pirotechnikai“, – sakė jis.
Atsakydamas į klausimą apie VNST darbuotojų darbo užmokestį, O. Chorunžijus informavo, jog jei gelbėtojai dirba deokupuotose teritorijose ar teritorijose, kurios ribojasi su karo veiksmų rajonais, tai jiems papildomai mokama iki 30 tūkst. grivinų (apie 713 eurų).
O jei jie tam tikras funkcijas atlieka tiesiog priešakinėse linijose, pavyzdžiui, evakuoja žmones ir pan., tai išmoka gali siekti 100 tūkst. grivinų, priklausomai nuo to, kur jie atlieka savo pareigas, sakė pareigūnas.
Jis pažymėjo, kad gelbėtojų žūties atveju valstybė skiria išmokas jų šeimoms.
Pasak O. Chorunžijaus, gelbėtojams taip pat skiriamas sanatorinis-kurortinis gydymas, psichologinė reabilitacija ir kt.
„Psichologinė reabilitacija yra privaloma, kai gelbėtojai dirba ekstremaliomis sąlygomis, susijusiomis su žmonių mirtimi. Mes atidžiai stebime šiuos procesus“, - patikino pareigūnas.
22:23 | Rusija paskelbė Estijos diplomatą „persona non grata“
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cachna) pranešė, kad pirmadienį buvo iškviestas Estijos laikinasis reikalų patikėtinis Rusijoje ir jam įteikta nota, kurioje vienas estų diplomatas paskelbtas persona non grata ir jam nurodyta per savaitę išvykti iš Rusijos.
„Rusijos žingsnis buvo laukiamas ir žinomas iš anksto, nes tai yra atsakas į kovo 19 dieną Estijos įvykdytą Rusijos diplomato išsiuntimą“, – sakė ministras.
„Estija išsiuntė Rusijos diplomatą, nes Rusijos ambasada neleistinai kišosi į Estijos vidaus reikalus ir teisingumo vykdymą. Estija savo teritorijoje neleidžia Rusijos specialiųjų tarnybų organizuojamų hibridinių operacijų prieš saugumą ir mes į jas nedelsiant reaguojame“, – pridūrė jis.
21:46 | Zelenskis apie pasiruošimą vasarai: „Mes atsakysime“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pajėgos pavasarį ir vasarą bandys suintensyvinti puolimą ir veiksmus fronto linijoje.
Apie tai jis kalbėjo pirmadienio vakarą kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN.
„Du svarbūs žvalgybos pranešimai – Užsienio žvalgybos tarnybos vadovo Ivaščenkos ir karinės žvalgybos vadovo Budanovo – dėl Rusijos veiksmų pavasarį ir vasarą.
Kam turime būti pasirengę – visų formatų galimiems priešiškiems veiksmams. Akivaizdu, kad beprotybė Kremliuje tebėra stipri, okupantai bandys suaktyvinti puolamuosius veiksmus, operacijas fronte. Mes atsakysime“, – sako V. Zelenskis.
Gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje Rusijos pajėgos planuoja suintensyvinti karines operacijas, anksčiau pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas.
20:58 | Rusai smogė Kirovohrado sričiai balistinėmis raketomis
Rusijos kariškiai smogė Kirovohrado sričiai balistinėmis raketomis.
Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Pietų gynybos pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
„Priešas tęsia taškinius raketų smūgius Ukrainai, taip pat ir naudodamas balistiką. Klastingai smogė Kirovohrado sričiai“, – rašoma pranešime.
Vietos gyventojai nenukentėjo. Vietoje dirba atitinkamos tarnybos ir ekspertai. Padariniai tikslinami.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, paskelbus oro pavojų, Kirovohrado srities administraciniame centre Kropivnyckio mieste nugriaudėjo sprogimai.
19:24 | Budanovas: Rusija netrukus sustiprins savo veiksmus ir be pagalbos Ukrainai bus katastrofiškai sunku
Gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje Rusijos pajėgos planuoja suintensyvinti karines operacijas.
Tai interviu Vokietijos žiniasklaidai nurodė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas, rašo UNIAN.
Pasak jo, Ukrainos pajėgos bus „gana gerai tam pasirengusios, o paskui pažiūrėsime, kas bus toliau“.
„Be pagalbos mums bus katastrofiškai sunku. Bet pirmiausia ta pagalba jau ateina, nors ir nepakankamai gausi. O antra, šis klausimas judės į priekį“, – sako K. Budanovas.
19:14 | Žiniasklaida: Rusijos karinės laivų statyklos gauna detalių iš ES
Rusijos karinės laivų statyklos, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, gauna detalių iš Europos Sąjungos šalių, pirmiausia – su Kroatijos ir Italijos kompanijų pagalba.
Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi BBC rusų tarnybos tyrimu.
Kaip pažymi žurnalistai, šios laivų statyklos stato laivus Rusijos kariniam laivynui, kai kurie iš jų buvo pastebėti kare su Ukraina.
2019 metais JAV įvedė sankcijas Zelenodolsko gamyklai Tatarstane, o po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą įmonei buvo paskelbtos Europos Sąjungos sankcijos. Ši įmonė nėra didžiausia laivų statykla Rusijoje, tačiau ji yra Rusijos karinio-pramoninio komplekso dalis ir stato karinius laivus. Rusijos karinio jūrų laivyno laivų detalės buvo tiekiamos ne tiesiogiai, o per tarpininkus, apeinant sankcijas.
Žurnalistai atkreipia dėmesį į Kroatijos bendrovę „Adria Winch“ ir Italijos kompaniją „Melcal S.P.A.“, kurios yra senos Rusijos laivų statytojų partnerės ir pagrindinės Rusijos karinio jūrų laivyno tiekėjos Europoje.
Kroatijos bendrovė „Adria Winch“ turi filialą Maskvoje, kuris reguliariai tiekia atsargines dalis Zelenodolsko laivų statyklai.
„Muitinės deklaracijose nurodyti laivų projektų numeriai leidžia daryti išvadą, kad atsarginės dalys skirtos būtent Rusijos karinio jūrų laivyno ir kitų jėgos žinybų laivams“, – teigiama publikacijoje.
Iš viso nuo 2022 metų vasario iki 2023 metų liepos kompanijos, susijusios su „Adria Winch“ ar jos antrinėmis įmonėmis Rusijoje, patiekė atsarginių dalių už 1,2 mln. dolerių.
Prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, Italijos bendrovė „Melcal“ įrangą į Rusiją siunčia ne tiesiogiai, o per Turkiją, Honkongą ar Kiniją. Iš viso nuo 2022 metų spalio iki 2023 metų liepos Rusijos kompanijos šios bendrovės pagamintai įrangai pirkti išleido 255 tūkst. dolerių.
„Patys įrangos gamintojai dažnai neturi duomenų, kas yra galutinis prekių gavėjas, ir ne visada gali įsitikinti, kad įranga nepasieks įmonių, kurioms taikomos sankcijos“, – pažymi tyrimo autoriai.
Kaip anksčiau rašė „Ukrinform“, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pagalba Ukrainai vis dar ribota, o Rusija iki šiol turi prieigą prie svarbiausių komponentų, reikalingų raketų ir bepiločių orlaivių gamybai.
18:41 | Britų žvalgyba: Rusija apgaule verbuoja užsieniečius karui Ukrainoje
Rusija ir toliau verbuoja užsienio piliečius į savo kariuomenę kovai su Ukraina, kad išvengtų šalyje nepopuliarios mobilizacijos, sakoma socialiniame tinkle X paskelbtoje atnaujintoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.
Lankstinuke anglų kalba užsieniečiams siūloma prisijungti prie „specialaus“ Rusijos kariuomenės dalinio ir žadama 2200 JAV dolerių mėnesio alga, vienkartinė 2000 JAV dolerių išmoka, Rusijos pasas, nemokamas gydymas ir mokymai.
2023 m. viduryje internetu platinti įdarbinimo skelbimai buvo skirti pritraukti piliečius iš kaimyninių šalių, tokių kaip Armėnija ir Kazachstanas, buvo siūloma 1 973 JAV dolerių alga per mėnesį ir vienkartinė 5 140 JAV dolerių išmoka, sakoma pranešime.
Pernai Rusijoje buvo verbuojami ir migrantai iš Vidurinės Azijos šalių. Neseniai pasirodė pranešimų, kad į karą Ukrainoje buvo užverbuoti ir išsiųsti migrantai iš Indijos ir Nepalo. „Tikėtina, kad daugelis užverbuotų asmenų yra ne profesionalūs kareiviai, o darbininkai migrantai, jie buvo priversti kariauti apgaule arba dėl siūlomų finansinių paskatų“, – mano britų žvalgyba.
Tikėtina, kad užsienio šalių piliečių Rusijos ginkluotosiose pajėgose nėra daug ir jie integruojami į reguliarius, o ne „specialius“ dalinius.
„Tikėtina, kad Rusija nori išvengti tolesnių nepopuliarių vidaus mobilizacijos priemonių, tačiau patirdama didelių nuostolių – dabar, manoma, po 913 kareivių per dieną – turi ir toliau ieškoti visų įdarbinimo būdų, kad išlaikytų didelį kareivių srauto tempą“, – sakoma žvalgybos ataskaitoje.
Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Rusijos nuostoliai Ukrainoje nuo karo pradžios siekia daugiau nei 454 tūkst. kareivių.
18:16 | Žiniasklaida: JAV prašymas papiktino Volodymyrą Zelenskį
Ukrainos išpuoliai prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas didina įtampą tarp JAV ir Ukrainos, rašo „The Washington Post“.
Anot leidinio, vasario mėnesį Miuncheno saugumo konferencijoje JAV viceprezidentė Kamala Harris privačiai susitiko su Volodymyru Zelenskiu ir pasakė Ukrainos vadovui tai, ko jis nenori girdėti.
Anot leidinio, K. Harris nurodė, kad JAV pareigūnai mano, kad tokia taktika padidintų pasaulines energijos kainas ir paskatintų agresyvesnius Rusijos atsakomuosius veiksmus Ukrainoje.
Pasak su šiuo klausimu susipažinusių pareigūnų, šis prašymas papiktino V. Zelenskį ir jo vyriausiuosius padėjėjus, kurie Kyjivo dronų atakas prieš Rusijos energetikos objektus laiko tarytum šviesa tunelio gale besitęsiančiame kare su didesniu ir geriau ginkluotu priešu.
17:34 | Žiniasklaida: ukrainiečiai Kryme smogė rusų vadavietei
Pirmadienį Kryme ukrainiečiai smogė svarbiam okupantų kariniam objektui, rašo „Kanal 24“.
Anot leidinio, dar anksčiau dieną Kryme aidėjo sirenos. Skelbiama, kad sirenos kaukė beveik dvi valandas, okupantai siuntė lėktuvus atakoms atremti, paleido dūmų uždangą.
Pasak „Atesh“ partizanų judėjimo, tuo metu okupantai pasislėpė gyvenamųjų namų prieigose.
„Kanal 24“ šaltinių žiniomis, ukrainiečiai pataikė į vadavietę, kurioje buvo įsikūrę aukšto rango rusų karininkai.
„Atesh“ teigia, kad taip pat galimai buvo smogta 810-osios atskirosios Rusijos jūrų pėstininkų brigados daliniui Sevastopolyje.
17:14 | Baltarusijoje „vagneriečiai“ rengia specialiųjų pajėgų kariškius karui Ukrainoje
Baltarusijoje parengta aštuntoji specialiųjų pajėgų kariškių grupė veiklai Ukrainos teritorijoje. Rengimui vadovavo samdiniai iš privačios karinės kompanijos „Wagner“.
Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru.
„Baltarusijos pogrindžio duomenimis, čia (Baltarusijoje) buvo parengtas specialiųjų pajėgų būrys „Granitas“. Mokymams vadovavo tie patys instruktoriai iš privačios karinės kompanijos „Wagner“, kurie rado prieglobstį Rusijos sąjungininkės teritorijoje“, – rašoma pranešime.
Kaip pažymi Nacionalinis pasipriešinimo centras, svarbiausias naujųjų būrių uždavinys bus vykdyti diversijas Ukrainos teritorijoje.
„Vagneriečiai“ veda inžinerijos, šaudymo, taktinės medicinos pratybas. Pagrindiniai tokių būrių ginklai yra rankiniai prieštankiniai granatsvaidžiai, automatiniai granatsvaidžiai ir Kalašnikovo kulkosvaidžiai“, – pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras.
Mirus „Wagner“ vadeivai Jevgenijui Prigožinui, dalis samdinių buvo permesti į Baltarusiją. Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, 2023 metų spalį „Wagner“ daliniai taip pat tapo Rusijos gvardijos dalimi.
Vasario pabaigoje, britų žvalgybos duomenimis, Baltarusijoje liko mažiau kaip tūkstantis „Wagner“ smogikų. Taip pat buvo žinoma, kad dalis samdinių buvo perkelti atgal į Rusiją.
Neseniai „rbc.ua“ rašė, kad dėl mažo darbo užmokesčio „Wagner“ samdiniai bėga iš Baltarusijos į Afriką.
16:47 | Rusai paleido aviacinę bombą į kaimą Charkivo srityje: yra žuvusių
Rusai sudavė smūgį Charkivo srities kaimui, žuvo du žmonės, rašo „Ukrinform“.
„Šiandien, antrą valandą po pietų, Rusijos kariai paleido valdomą aviacinę bombą į Charkivo srities Lukjancų kaimą. Žuvo du žmonės, sužeistųjų skaičius nustatinėjamas. Visi jie buvo civiliai gyventojai. Ataka pataikė į švietimo įstaigą“, – cituojamas Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas.
Informacija apie sužeistųjų skaičių tikslinama.
16:10 | CNN: Rusija pakeitė atakų prieš Ukrainos elektros tinklą taktiką
Šį pavasarį Rusija atnaujino atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir pakeitė antskrydžių taktiką, pranešė CNN.
Pastarąsias dvi žiemas Ukraina atlaikė Rusijos aviacijos antskrydžius prieš jos energetikos infrastruktūrą. Ukraina ištvėrė puolimą Vakarų oro gynybos sistemų ir piliečių energijos taupymo priemonių dėka. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Rusija atnaujino smūgius į Ukrainos elektros tinklą tokiu intensyvumu ir tokiu būdu, kokio nebuvo per daugiau nei dvejus karo metus.
Anksčiau Rusijos atakos buvo labiau išsklaidytos. Dabar smūgiai yra vis tikslesni ir koncentruoti – į vieną taikinį lekia dešimtys raketų ir dronų.
„Per labai trumpą laiką beveik visos mūsų metus trukusios atkūrimo ir remonto pastangos buvo sunaikintos per kelias dienas, kelias atakas“, – CNN sakė Ukrainos energetikos viceministrė Svitlana Hrynčiuk.
Lūžis įvyko kovo pabaigoje, CNN sakė Kyjive įsikūrusio Energetikos pramonės tyrimų centro (EIRC) direktorius Oleksandras Charčenka. Tą dieną Rusija surengė vieną didžiausių raketų ir bepiločių orlaivių atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, nusitaikė mažiausiai į dešimt šalies regionų ir trumpam be elektros paliko daugiau nei 1 mln. namų ūkių.
„Kovo 22 d. Rusija pradėjo taikyti naują atakų strategiją“, – sakė O. Charčenka. Jis paaiškino, kokia yra ši naujoji strategija: Rusija puola konkrečius taikinius, didelis skaičius raketų ir dronų vienu metu smogia į ribotą taikinių skaičių. Nuo to laiko Rusija išjungė elektrines visoje šalyje, balandžio 11 d. visiškai sunaikino Trypilskos šiluminę elektrinę – didžiausią jėgainę Kyjivo regione.
„Užuot ir toliau sutelkusi atakas prieš Ukrainos perdavimo sistemas, nuo kovo pabaigos Rusija pradėjo masines atakas prieš mūsų energijos gamybos infrastruktūrą, – CNN sakė DTEK generalinis direktorius Maksimas Timčenka. – Deja, priešas ištobulino savo taktiką ir naudoja didelio tikslumo ginklus. Rezultatas – nepaprastai padidėjęs sunaikinimo efektyvumas lyginant su 2023 metais“.
Pasikeitė ne tik atakų intensyvumas ir koncentracija, bet ir laikas. Anksčiau Rusija stėngėsi smogti artėjant žiemai, o dabar tai daro atėjus neįprastai šiltam pavasariui. Yra dvi priežastys, kodėl Rusija galėjo laukti pavasario savo naujajai strategijai išbandyti. Pirma, Rusijai reikėjo laiko sukaupti ginklus ir surinkti žvalgybos duomenis, sakė O. Charčenka.
„Akivaizdu, kad ši strategija buvo ilgai kuriama (...) jie rinko žvalgybos informaciją ir labai kruopščiai rengėsi šioms atakoms“, – sakė jis.
Antra, Rusija galbūt laukė, kol Ukrainos elektrinės bus mažiau apsaugotos oro gynybos, turinčios vis mažiau išteklių po dvejus metus trukusio karo ir JAV Kongresui toliau blokuojant pagalbą.
Pasak ekspertų, Ukraina prieš žiemą gana gerai apsaugojo savo energetikos infrastruktūrą, nes tokių atakų tikėjosi. Tačiau žiemai pasibaigus, kai kurios oro gynybos sistemos galėjo būti perkeltos, pavyzdžiui, į fronto linijas.
„Tai nėra klaida, o tik prioritetų reikalas. Pamanėme, kad jei žiema baigėsi, tikriausiai galime panaudoti oro gynybos sistemas kitose vietose“, – CNN sakė Ukrainos energetikos ekspertų grupės „DiXi Group“ prezidentė Olena Pavlenko.
Pasak CNN, Ukraina pademonstravo puikų gebėjimą atitaisyti elektros tinklui padarytą žalą. Kai kurios aukštos įtampos pastotės buvo atkurtos daugiau nei dešimt kartų, kitos – po tris ar keturis kartus, sakė O. Charčenka. Tačiau dabar Ukraina susiduria su visiškai kitokia užduotimi: suremontuoti ne tik pastotes, bet ir ištisas elektrines. Pastotes galima apsaugoti smėlio maišais, tinkleliais nuo dronų ir kitomis apsaugos priemonėmis, o dideles elektrines gali apsaugoti tik oro gynyba. Remontuoti įmanoma, bet tai gali būti beprasmiška. Jei nėra pakankamo skaičiaus oro gynybos raketų, šios pastangos bus bergždžios.
Užuot tai dariusi, Ukraina irgi turi keisti taktiką. Užuot atstačiusi dideles ir be oro gynybos pažeidžiamas elektrines, ji turėtų pakeisti energijos gamybos būdą. Vietoj 20 didelių jėgainių, kurios sutelkia didelius gamybos pajėgumus ir turi didelę dalį energijos balanse, turėtų būti 150-200 mažų elektrinių, išsibarsčiusių po visą šalį ir galinčių aprūpinti miestą, jei viena jų išeitų iš rikiuotės.
Charkivui tokios sistemos reikėtų nedelsiant. „Dabar aišku, kad Charkivui reikia didelių kiekių dujinių stūmoklinių variklių, kurie būtų sumontuoti slapta ir apsaugoti (...) Bet koks didesnis objektas per atakas bus tiesiog sunaikintas“, - sakė O. Charčenka.
Viceministrė S. Hrynčiuk pabrėžė, kad prioritetas vis dėlto yra oro gynybos sistemos. Be jų regime tragiškus padarinius ir sunaikinimą, sakė ji.
15:25 | Estijos gynybos štabo vadas: Rusija Ukrainoje naudoja „amebos taktiką“
Interviu Estijos transliuotojui ERR Estijos gynybos pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas majoras Enno Motsas sako matantis, kad Rusija Ukrainoje naudoja „amebos taktiką“. Tai reiškia, kad rusai, negalėdami padaryti gilaus proveržio, eksperimentuoja su mažesnėmis pajėgomis ir laukia tinkamos progos.
Jis pažymėjo, kad pastaruoju metu padažnėjo Rusijos atakos prieš Charkivą, o Maskvos propagandos kanalai ragina nušluoti Ukrainos miestą nuo žemės paviršiaus. E. Motso nuomone, Rusija stengiasi išplėsti fronto liniją ir taip priversti Ukrainą išretinti savo gynybą.
„Patys rusai naudoja tai, ką galima pavadinti „amebos taktika“. Sąmoningai ar ne, bet, kaip jau sakiau, jie neturi galimybių giliam proveržiui, tačiau visur veržiasi, nepaisydami savo karių, technikos nuostolių, ir tikisi, kad kur nors staiga atsiras galimybė. Toks yra jų veikimo modelis, būdingas ne tik jų veiksmams mūšio lauke, bet ir, galima sakyti, pasauliniu mastu“, – aiškino Estijos gynybos pajėgų generalinio štabo vadas.
14:47 | Duda nukirto: Lenkija gins Lietuvą Rusijos invazijos atveju
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda nutraukė diskusijas apie tai, ar lenkai gintų Lietuvą Rusijos kariuomenės invazijos atveju.
13:56 | D. Kuleba: Lenkijos turimos sistemos „Patriot“ galėtų apsaugoti Vakarų Ukrainą
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Lenkijoje esančios oro gynybos sistemos „Patriot“ galėtų apsaugoti Vakarų Ukrainą. D. Kuleba pridūrė, kad toks scenarijus yra realistiškas, tačiau svarstomi įvairūs sprendimai.
Per Ukrainos televiziją kalbėjęs ministras sakė, kad tai leistų apsaugoti NATO šalis nuo Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių, galinčių patekti į jų teritorijų oro erdvę.
Pasak D. Kulebos, sistemų „Patriot“ dislokavimas priklauso nuo JAV priimtų sprendimų, tačiau Kyjivo valdžia „tiksliai žino, kur yra“ šios raketų sistemos.
D. Kuleba sakė už uždarų durų tiesiai raginantis Vakarų partneres elgtis, kaip jos mano esant tinkama - išnuomoti sistemas „Patriot“ arba naudoti jas savo sienoms apsaugoti, kad tik ukrainiečiai jas turėtų.
13:35 | Per Rusijos apšaudymą Rytų Ukrainoje žuvo 4 žmonės
Ukrainos rytinėje Donecko srityje pirmadienį per Rusijos pajėgų vykdytą apšaudymą žuvo keturi žmonės, pranešė pareigūnai, Maskvos kariams siekiant toliau veržtis į šį karo nuniokotą pramoninį regioną.
Srities gubernatorius teigė, kad vėlai sekmadienį įvykdytos atakos prieš kasyklomis garsėjantį Siverską, kurį supa Rusijos pajėgos, pareikalavo keturių žmonių gyvybių.
„Vakar vakare miestas buvo apšaudytas iš salvinės raketų ugnies įrenginių. Dabar nustatyta, kad dėl šio apšaudymo žuvo keturi vyrai nuo 36 iki 86 metų amžiaus“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Donecko srities vadovas Vadymas Filaškinas.
12:55 | Rusija nuslėpė smūgį Belgorodui: dronai atakavo aerodromą
Rusijos gynybos ministerija nutylėjo prieš Belgorodą įvykdytą bepiločių orlaivių ataką, įvykusią balandžio 12 dieną. Išpuolio metu vienas iš dronų nukrito ant lėktuvų nusileidimo tako, įvykio vietoje kilo gaisras, kurį užgesino avarinės tarnybos.
12:15 | Suduotas galingas smūgis: „Storm Shadow“ raketomis sunaikinta Rusijos kariuomenės vadavietė
Ukrainos pajėgos panaudojo britų „Storm Shadow“ atakuodama Rusijos karinę vadavietę okupuotame Luhansko mieste šalies rytuose, remiantis šaltiniais Ukrainos kariuomenėje skelbia „Sky News“.
11:58 | „Ukrainos padėtis beviltiška“ – JAV paramos nesulaukiantys ukrainiečiai priversti taupyti kiekvieną šūvį
„The Hill“ skelbia, kad Baltieji rūmai neseniai nepritarė pasiūlymui, kuriuo NATO ir Vakarų sąjungininkėms būtų suteiktas didesnis vaidmuo teikiant paramą Ukrainai. Siūlyta, kad Aljansas perimtų JAV vadovaujamos vadinamosios Ramšteino grupės, kuri koordinuoja ginklų tiekimą Kyjivui, kontrolę.
Artimiausios savaitės gali būti lemiamos, nes Atstovų Rūmų pirmininka Mike‘as Johnsonas žada pristatyti naują pagalbos Ukrainai paketą. Tačiau neaišku, kokio masto bus šis paketas ir ar M. Johnsonui pavyks įveikti daugelio jo paties partijos narių pasipriešinimą.
„The Hill“ pažymėjo, kad „Ukrainos padėtis yra beviltiška“: Ukrainos ginkluotosios pajėgos priverstos taupyti artileriją, nes nesulaukia didesnės Amerikos paramos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis maldauja sąjungininkus vykdyti savo įsipareigojimus.
Buvęs JAV ambasadorius prie NATO Ivo Daalderis ir buvusi valstybės sekretoriaus padėjėja Europos ir Eurazijos reikalams Karen Donfried paragino valstybes ir Aljansą apsvarstyti galimybę aprūpinti Kyjivą tolimojo nuotolio raketomis ATACMS ir „Taurus“, kas iki šiol nebuvo padaryta, nes bijoma konflikto eskalavimo.
Tačiau sumaištis dėl tolesnių Baltųjų rūmų veiksmų Ukrainos atžvilgiu kelia nerimą, atsižvelgiant į administracijos poziciją kritikuoti Ukrainą dėl jos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Ukrainos šalininkai sako, kad tokie komentarai dar labiau atitolina Jungtines Valstijas nuo kitų sąjungininkų.
11:34 | Ukrainai trūksta karių: kad išvengtų tarnybos, ukrainiečiai ryžtasi rizikuoti gyvybe
Kadangi pastaraisiais mėnesiais Rusija perėmė iniciatyvą mūšio lauke, Ukrainos gebėjimas apsiginti priklauso nuo jos ginklų arsenalo didinimo ir karių sutelkimo šalies viduje. Tačiau kartu su prastėjančiomis karinėmis perspektyvomis daugėja karinės tarnybos vengiančių ukrainiečių, rašo „The New York Times“.
10:29 | Rusų nuostoliai
Rusų okupantų nuostoliai per invaziją Ukrainoje jau pasiekė 454 420 – vien per pastarąją parą buvo sunaikinta ar sužeista 770 priešo karių ir karininkų, skaičiuoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos kariuomenė skelbia sunaikinusi 7 180 priešo tankų (+6 per pastarąją parą), 13 796 šarvuotąsias kovos mašinas (+1), 11 593 artilerijos sistemas (+41), 1 046 raketų paleidimo sistemas, 758 oro gynybos sistemas, 347 karo lėktuvus, 325 sraigtasparnius, 9 266 bepiločius orlaivius (+31), 2 092 sparnuotąsias raketas (+3), 26 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 15 510 transporto priemonių (+51), 1 908 specialiosios įrangos vienetus (+3).
09:58 | Per rusų smūgį Dnieprui dėl raketos nuolaužų sužeista 13 žmonių
Dniepro mieste dėl raketos nuolaužų, pataikiusių į gyvenamąjį rajoną, buvo sužeista 13 žmonių.
Taip teigia regiono karinės administracijos viršininkas Serhijus Lysakas, „Telegrame“ pateikęs naujausią informaciją.
„Dniepro mieste vakar į medikus kreipėsi dar viena moteris, kuri buvo sužeista dėl ant žemės nukritusių raketos nuolaužų. Taigi, šiuo metu nukentėjusiųjų skaičius siekia 13. Tarp jų yra ir vaikas“, – pranešė pareigūnas.
S. Lysakas pabrėžė, kad naktį į pirmadienį Dniepro rajone buvo užfiksuotas dar vienas sprogimas. Priešas smogė infrastruktūros objektui. Apie nukentėjusiuosius nepranešama. Šiuo metu vertinama, kokia žala padaryta.
09:05 | Įtempta padėtis Ukrainos rytuose: rusai telkia pajėgas naujam proveržiui
Savo „Facebook“ paskyroje Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas rašo aplankęs rytinę fronto dalį.
„Padėtis yra įtempta. Priešas bando veržtis gilyn į gynybos pajėgų pozicijas, telkdamasis proveržiui į vakarus nuo Bachmuto“, – rašo ministras.
R. Umerovas taip pat pranešė, kad rusų kariai kiekiu pranoksta ukrainiečius, tačiau šalies gynėjai, pasak R. Umerovo, žlugdo rusų planus dėl savo drąsos, pasirengimo ir profesionalumo.
08:25 | J. Borrellis: Rusijos karas Ukrainoje kelia „egzistencinį pavojų“ Europai
Prasidėjus plataus masto Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Europa vėl susiduria su grėsme jos teritorijai, o ES yra priversta savo saugumo politikoje daugiausiai dėmesio skirti gynybai. Ukrainoje vykstantis karas kelia egzistencinį pavojų visai Europos Sąjungai.
Taip vyriausiasis ES atstovas Josepas Borrellis teigia Europos išorės veiksmų tarnybos (EEAS) svetainėje pasirodžiusiame tinklaraščio įraše, kuriame komentuoja savo naujosios knygos „Europa tarp dviejų karų“ pasirodymą.
„Ukrainoje tęsiantis Rusijos agresijai, į Europą grįžo kova dėl teritorijų ir karinis smurtas, kurį jau buvome pamiršę. Tuo metu, kai lieka vis mažiau garantijų, kad Amerika išties pagalbos ranką Europai, šis karas ES kelia egzistencinį pavojų“, – teigė aukščiausio rango ES diplomatas.
„Jei V. Putinui pavyks sunaikinti Ukrainos nepriklausomybę, jis tuo neapsiribos. Jei jis laimės – nepaisant to, kad Ukrainą aiškiai palaiko europiečiai ir JAV visuomenė, – bus išsiųstas aiškus signalas apie mūsų gebėjimą pakovoti už save ir savo įsitikinimus“, – pridūrė J. Borrellis.
07:42 | V. Zelenskis: reikia sustabdyti teroro toleravimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo didesnių Vakarų pastangų įgyvendinant Rusijai įvestas sankcijas, kad būtų sustabdytos vis intensyvėjančios rusų atakos.
„Deja, pagalba Ukrainai vis dar yra ribota, o Rusijos valstybė vis dar turi prieigą prie svarbių komponentų, kurie reikalingi raketų ir dronų gamybai“, – sakė jis sekmadienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi.
Kiekvienoje raketoje, kuri smogia Ukrainai, anot V. Zelenskio, yra daug komponentų, įsigytų iš įmonių kitose šalyse ir įvežtų per Rusijos kaimynių teritoriją. „Visa tai turi būti sustabdyta: teroro toleravimas, teroristų gebėjimas rasti sąjungininkų visame pasaulyje ir pats rusų teroras – visos jo formos“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pareikalavo iš Vakarų didesnės paramos Ukrainai ginantis nuo rusų oro ir raketų smūgių ir atkreipė dėmesį į sėkmingą Irano atakų prieš Izraelį naktį į sekmadienį atrėmimą.
07:00 | M. Johnsonas sako šią savaitę sieks gauti Atstovų Rūmų pritarimą pagalbai Ukrainai
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas sekmadienį pareiškė, kad šią savaitę bandys gauti Kongreso žemųjų rūmų pritarimą nacionalinio saugumo paketui, į kurį įtraukta pagalba Ukrainai, Izraeliui ir sąjungininkams Azijoje.
M. Johnsonas ilgas savaites patiria didžiulį politinį spaudimą iš savo kolegų respublikonų įstatymų leidėjų, susiskaldžiusių dėl tolesnės Vašingtono pagalbos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
Atstovų Rūmuose jau daug savaičių blokuojamas 95 mlrd. dolerių vertės (89 mlrd. eurų) paketas, kuriuo būtų siunčiama parama JAV sąjungininkams: didelis karinės pagalbos paketas Kyjivui, pagalba Izraeliui, taip pat – humanitarinė pagalba civiliams Ukrainoje ir Gazos Ruože bei finansavimas, skirtas papildyti Taivanui tiekiamą ginkluotę.
Senatas šį paketą patvirtino vasario mėnesį.
„To paketo detalės šiuo metu derinamos, – sakė jis. – Mes svarstome galimybes ir visus šiuos papildomus klausimus.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
VISOJE Ukrainoje bet 100 km. nuo fronto liniju gyvenimas geresnis negu kitur ,o Kyjeve ar kituose didesniuose miestuose vazineja automobiliai prabangesni negu Monake .Gal kas zinot kodel taip yra ?
