Svarbiausi įvykiai:
23:50 | G. Landsbergis apie E. Macrono siūlymą dėl karių Ukrainoje dislokavimo: iniciatyvą verta apsvarstyti
Vakarų šalims ieškant būdų, kaip dar padėti prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad verta apmąstyti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono siūlymą įvertinti galimybę sąjungininkėms Ukrainoje dislokuoti sausumos karius.
„Europos likimas sprendžiasi mūšio lauke Ukrainoje. Tokiais laikais, kokius dabar išgyvename, labai reikalinga politinė lyderystė, ambicija ir ryžtas mąstyti netradiciškai. Vakar Paryžiuje vykusio susitikimo iniciatyvą verta apsvarstyti“, – socialiniame tinkle „X“ antradienį paskelbė G. Landsbergis.
23:49 | Pirmasis Rusijos miestas pritarė Navalno ir Nemcovo atminimo mitingui
Rusijoje Čitos miesto valdžia leido Rusijos opozicionierių Aleksejaus Navalno ir Boriso Nemcovo atminimo mitingui, praneša leidinys „Meduza”.
Skelbiama, kad Čita tapo pirmuoju miestu Rusijoje, kurio valdžia patvirtino Aleksejaus Navalno atminimo mitingą.
Mitingas vyks viename iš parkų, kuris yra miesto pakraštyje. Pažymima, kad iš pradžių organizatoriai prašė surengti mitingą centrinėje aikštėje, tačiau valdžia atsisakė teigdama, kad joje jau planuojamas kitas renginys.
„Meduza” praneša, kad Maskvos valdžia pritarti panašiam mitingui atsisakė aiškindami, kad mieste iki šiol nėra atšaukti nuo koronaviruso pandemijos įvesti ribojimai. Barnaule, Rusijoje, vasario 20 dieną valdžia pritarė B. Nemcovo atminimo mitingui, tačiau jau kitą dieną sutikimą atšaukė.
23:39 | S. Šoigu: rusų daliniai nuo metų pradžios užėmė 327 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos
Rusijos kariuomenė, pasak gynybos ministro Sergejaus Šoigu, nuo metų pradžios užėmė 327 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos. „Praėjusią savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos buvo išvytos iš Pobiedos, Lastočkino ir Severnės vietovių“, – sakė jis ministerijos posėdyje Maskvoje.
Pirmadienį Ukrainos kariai pripažino pasitraukę į naujas gynybines pozicijas į vakarus nuo Rusijos užimto pramoninio Avdijivkos miesto. Pasak kariuomenės atstovo pietryčiuose Dmytro Lychovijaus, naujoji gynybos linija eis palei Berdyčio, Orlivkos ir Tonenkės kaimus.
S. Šoigu po Avdijivkos užėmimo buvo nusiteikęs optimistiškai. Rusų daliniai pagerino savo taktines pozicijas ir šiame regione, ir Ukrainos šiaurėje netoli Kupjansko, sakė jis.
Anot S. Šoigu, Ukraina nuo metų pradžios kasdien netenka 800 karių. Bendri Ukrainos nuostoliai nuo karo pradžios yra 444 000 karių, sakė jis. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad per karą žuvo 31 000 ukrainiečių karių.
23:26 | Europos Parlamentas patvirtino svarbią paramą Ukrainai
Europos Parlamentas antradienį pranešė, kad patvirtino ilgalaikį 50 mlrd. eurų finansavimą Ukrainai, priimdamas atnaujintą daugiametį Europos Sąjungos biudžetą.
Daugiamečio ES biudžeto peržiūrai, dėl kurios vasarį sutarta su ES Taryba, pritarė 499 EP nariai, 67 nepritarė, o 31 susilaikė. Peržiūra siekta sudaryti sąlygas ES biudžetui veiksmingiau reaguoti į kintančius poreikius ir nenumatytas aplinkybes
Visų pirma, ES biudžetas bus pritaikytas migracijos ir išorės iššūkiams spręsti, taip pat ES pasirengimui krizėms ir biudžeto lankstumui užtikrinti.
Ilgalaikiame biudžete nuspręsta sukurti paramos Ukrainai fondą. Tam pritarė 536 EP nariai, 40 nepritarė, o 39 susilaikė. Jame numatyta ketverius metus truksianti 50 mlrd. eurų parama dotacijomis, paskolomis ir garantijomis.
23:11 | J. Yellen: G-7 šalys turi skubiai areštuoti įšaldytą Rusijos turtą ir siųsti jį į Ukrainą
JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) antradienį pareiškė, kad Didžiojo septyneto (G-7) šalys turi skubiai kartu areštuoti įšaldyto Rusijos turto pelną ir nukreipti jį į Ukrainą, grupei rengiantis susitikti šiuo klausimu.
Jungtinėse Valstijose ir Europoje vis dažniau pasigirsta raginimų įsteigti fondą Ukrainai, panaudojant milijardus dolerių, esančių bankų sąskaitose, investicijose ir kitame turte, kurį Vakarai įšaldė dėl 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėtos invazijos.
„Mūsų koalicijai būtina ir neatidėliotina rasti būdą, kaip išlaisvinti šio imobilizuoto turto vertę, kad būtų paremtas tolesnis Ukrainos pasipriešinimas ir ilgalaikis atstatymas“, – sakė J. Yellen žurnalistams San Paule, Brazilijoje, kur trečiadienį ir ketvirtadienį dalyvaus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės šalių finansų ministrų susitikime.
„Yra svarių tarptautinės teisės, ekonominių ir moralinių paskatų, kodėl reikia judėti pirmyn. Tai būtų ryžtingas atsakas į beprecedentę Rusijos keliamą grėsmę pasaulio stabilumui. Tai aiškiai parodytų, kad Rusija negali laimėti pratęsdama karą, ir paskatintų ją sėsti prie derybų stalo derėtis dėl teisingos taikos su Ukraina“, – kalbėjo ji.
Iždo sekretorė paragino G-7 grupę – Kanadą, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, JAV – ir Europos Sąjungą imtis bendrų veiksmų, įvertinus riziką, be kita ko, sukelto finansinio nestabilumo galimybę.
„G-7 turėtų dirbti kartu ir išnagrinėti keletą būdų: konfiskuoti patį turtą, naudoti jį kaip užstatą skolinantis pasaulio rinkose“, – sakė ji.
22:44 | Apžvelgė, ko Navalnas gali išmokyti apie kovą su Putinu: dabar rusai – stiprioje pozicijoje smogti režimui
Aleksejus Navalnas tvirtai tikėjo geresne Rusija. Tačiau ne vien dėl šio tikėjimo jis galėjo tapti Rusijos opozicijos veidu ir pavojingiausiu prezidento Vladimiro Putino politiniu priešininku. A. Navalnas turėjo nuoseklią politinę strategiją ir geležinę valią ją įgyvendinti.
Tai, ko gali išmokyti aršiausias Kremliaus kritikas A. Navalnas apžvelgė „The Moscow Times”.
21:54 | Baltieji rūmai: JAV neplanuoja siųsti karių į Ukrainą
Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nesiųs karių kovoti Ukrainoje, po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsisakė atmesti Vakarų šalių sausumos pajėgų siuntimo į Ukrainą galimybę.
„Prezidentas J. Bidenas aiškiai pasakė, kad JAV nesiųs savo karių kariauti Ukrainoje“, – sakoma Nacionalinio saugumo tarybos atstovės spaudai Adrienne Watson pareiškime.
J. Bidenas mano, kad kelias į pergalę būtų nutiestas, Kongresui pritarus iki šiol blokuojamai karinei pagalbai, „kad Ukrainos kariai turėtų ginklų ir šaudmenų, kurių jiems reikia apsiginti“ nuo Rusijos invazijos, priduriama jame.
21:21 | Kyjivas: naujausias Macrono pareiškimas dėl karių siuntimo į Ukrainą yra geras ženklas
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pareiškimas, kad Vakarų šalys neatmeta galimybės ateityje siųsti savo karių į Ukrainą, yra geras ženklas, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas.
„E. Macronas dabar demonstruoja gilų supratimą apie karo Ukrainoje keliamą pavojų Europai“, – sakė prezidento tarnybos patarėjas Mychaila Podoliakas ir pavadino tai geru ženklu.
E. Macronas pirmadienį pareiškė, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.
Šis klausimas buvo aptartas Paryžiuje vykusiame Europos lyderių susitikime, Rusijos invazijai tęsiantis jau trečius metus.
Po daugiau kaip 20 Europos valstybių ir vyriausybių vadovų bei kitų Vakarų šalių pareigūnų susitikimo Prancūzijos lyderis sakė, kad „padarysime viską, ko reikia, kad Rusija negalėtų laimėti karo“.
„Šiandien nėra sutarimo oficialiai, patvirtintu būdu siųsti karius [...]. Tačiau kalbant apie dinamiką, nieko negalima atmesti“, – teigė E. Macronas spaudos konferencijoje Eliziejaus rūmuose.
21:07 | JAV Atstovų rūmų pirmininko teigimu, sienos reforma vis dar yra „svarbesnė“ nei pagalba Ukrainai
Svarbių derybų su prezidentu Joe Bidenu metu nepavykus pasiekti jokio susitarimo, JAV Atstovų rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas antradienį teigė, kad jo respublikonų kontroliuojami rūmai nesiims spręsti pagalbos Ukrainai klausimo, kol nebus susitarta dėl imigracijos reformos.
Baltuosiuose rūmuose kalbėdamas su reporteriais M. Johnsonas sakė, kad įstatymų leidėjai „aktyviai svarsto“ galimybes patvirtinti milijardinių išlaidų paketą, kuriame būtų numatyta ir pagalba Ukrainai, tačiau pridūrė, kad „svarbiausias dalykas mūsų šaliai yra mūsų siena“ su Meksika.
20:54 | Aleksejaus Navalno advokatas paleistas
Sulaikytas Aleksejaus Navalno advokatas Vasilijus Dubkovas buvo paleistas, pranešė „Meduza”.
Pasak leidinio, advokatas sulaikymo priežasties ir aplinkybių nekomentavo, tik pažymėjo, kad įvykį vertina kaip kliudymą teisinei praktikai.
20:40 | O. Scholzas: Ukrainos žemėje nebus Vokietijos ir NATO dalinių
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dar kartą pabrėžė, kad vokiečių kariai nebus siunčiami į Ukrainą. „Ukrainos žemėje nebus Vokietijos ir NATO dalinių“, – sakė jis antradienį lankydamasis Emedingene. O. Scholzas priminė tai pareiškęs jau vadinamojoje „Zeitenwende“ kalboje netrukus po Rusijos invazijos į kaimyninę šalį.
Vokietija, pasak O. Scholzo, rems Ukrainą. „Tačiau mes darysime viską, kad šis karas neperaugtų į Rusijos ir NATO karą“, – teigė jis. Tai esą visada yra pagrindinis visų sprendimų principas.
O. Scholzas taip pat dar kartą patvirtino savo nepritarimą „Taurus“ sparnuotųjų raketų tiekimui Ukrainai. Tai taip pat paremta tuo, kad vokiečių kariai neturėtų dalyvauti kare, kalbėjo kancleris.
„Taurus“ raketos gali tiksliai pataikyti į taikinius, esančius 500 km atstumu. Ukraina nori jomis pasinaudoti, kad nutrauktų tiekimą Rusijos kariams fronte.
Kyjivas ne kartą prašė Vokietijoje pagamintų „Taurus“ raketų, teigdamas, kad jos yra tinkamiausias ginklas smogti Rusijos kariniams taikiniams toli už fronto linijos okupuotoje Ukrainoje.
20:11 | Vakaruose pasigirdus svarstymams dėl karių siuntimo į Ukrainą – Rusijos perspėjimas: konfliktas būtų neišvengiamas
Rusijos prezidento atstovas D. Peskovas sureagavo į pasigirdusias kalbas, kad kai kurios Vakarų šalys svarsto siųsti karius į Ukrainą. Pasak jo, dėl tokio sprendimo konfliktas taptų neišvengiamas, rašo „Politico”.
Kremliaus komentarai pasirodė po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neatmetė galimybės siųsti karius į Ukrainą, Kyjivui stengiantis atremti plataus masto Rusijos invaziją.
Nors E. Macronas pažymėjo, kad šiuo metu nėra susitarimo dėl karių, Ukraina neprašė sąjungininkų karių kovoti, o kitos Vakarų vyriausybės net tvirtino, kad kariai nebus dislokuoti, vien tik toks pasigirdęs pasvarstymas sukėlė Maskvos reakciją.
„Šiuo atveju reikia kalbėti ne apie tikimybę, o apie [konflikto] neišvengiamumą. Taip mes tai vertiname“, – sakė V. Putino atstovas D. Peskovas.
„Šios šalys taip pat turi tai įvertinti ir suvokti, klausdamos savęs, ar tai atitinka jų, taip pat jų šalių piliečių interesus“, – pridūrė D. Peskovas.
19:56 | Italija: parama Kyjivui neapima sausumos pajėgų dislokavimo Ukrainoje
Italija antradienį pareiškė, kad tarptautinė parama Ukrainai neapima Vakarų šalių sausumos pajėgų dalyvavimo, ir perspėjo, kad nereikia sudaryti kariavimo su Rusija įspūdžio.
Ministrės pirmininkės Giorgios Meloni vyriausybė taip sureagavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus po pirmadienį įvykusios Europos lyderių konferencijos, kai jis atsisakė atmesti tokio dislokavimo galimybę.
„Nuo pat Rusijos agresijos pradžios prieš dvejus metus visi sąjungininkai yra vieningi dėl paramos Kyjivui, – sakoma Italijos vyriausybės pareiškime. – Ši parama nenumato Europos ar NATO valstybių karių buvimo Ukrainos teritorijoje.“
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani viešėdamas Zagrebe žurnalistams paaiškino priežastis.
„Kai kalbame apie karių siuntimą, turime būti labai atsargūs, nes negalime versti žmonių manyti, kad kariaujame su Rusija“, – sakė jis. Jo komentarus naujienų agentūrai AFP patvirtino jo biuras.
„Mes nekariaujame su Rusija“, – sakė ministras ir pabrėžė, kad Italija bei kiti sąjungininkai gina Ukrainą.
19:44 | J. Bidenas įspėjo Kongreso lyderius, kad Ukrainos pralaimėjimo kaina būtų labai didelė
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį Baltuosiuose rūmuose vykusiose svarbiose derybose perspėjo aukščiausius Kongreso vadovus, kad nesugebėjimas užtikrinti karinės pagalbos Ukrainai gali kainuoti labai brangiai.
„Kalbant apie Ukrainą, manau, kad poreikis yra neatidėliotinas“, – Ovaliajame kabinete sakė J. Bidenas ir pridūrė, kad „kasdienio neveiklumo Ukrainoje pasekmės būtų siaubingos“.
19:29 | Lenkijos URM: Ukrainos pralaimėjimas būtų JAV Atstovų Rūmų pirmininko kaltė
Lenkijos vyriausiasis diplomatas pirmadienį kreipėsi į JAV Atstovų Rūmų pirmininką Mike'ą Johnsoną, prašydamas leisti balsuoti, kad būtų patvirtinta labai reikalinga pagalba Ukrainai ir įspėdamas, kad jis prisiims atsakomybę, jei Rusija triumfuos.
„Dar kartą asmeniškai kreipiuosi į pirmininką Mike'ą Johnsoną. Prašau leisti demokratijai veikti sava eiga. Prašau, perduokime tai balsavimui“, – sakė Vašingtone viešėjęs užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
„Norėčiau, kad jis žinotų, jog visas pasaulis stebi, ką jis darys. Ir jei šis priedas nebus priimtas, o Ukraina patirs nesėkmę mūšio lauke, tai bus jo atsakomybė“, – sakė jis Atlanto taryboje prieš susitikimą su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.
M. Johnsonas atstovauja itin nedidelei respublikonų daugumai Atstovų rūmuose ir atsisako teikti balsavimui vadinamąjį papildomo finansavimo įstatymo projektą, kuriame JAV prezidentas Joe Bidenas prašo skirti 61 mlrd. dolerių (56,21 mlrd. eurų) Ukrainai.
M. Johnsonas, revanšo prieš J. Bidenu siekiančio Donaldo Trumpo sąjungininkas, palaikė buvusį prezidentą bandydamas susieti užsienio pagalbą su diskusijomis dėl priemonių prieš neteisėtą migraciją į Jungtines Valstijas iš Meksikos.
19:09 | Sulaikytas Aleksejaus Navalno advokatas – žiniasklaida
Rusijoje buvo sulaikytas Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno advokatas Vasilijus Dubkovas, praneša Baltarusijos leidinys „Nexta”.
Skelbiama, kad jis lydėjo A. Navalno motiną Liudmilą Navalnają Salecharde, kur ji reikalavo, kad jai būtų atiduotas sūnaus kūnas.
„Nexta” skelbia, kad, pirminais duomenimis, sulaikymo priežastis yra „viešosios tvarkos pažeidimas“.
18:44 | Ambasadoriai Maskvoje pagerbė nužudyto politiko B. Nemcovo atminimą
Daugiau nei dešimt Vakarų šalių ambasadorių, įskaitant JAV pasiuntinę Lynne Tracy, antradienį pagerbė Rusijos opozicijos politiko Boriso Nemcovo atminimą, praėjus devyneriems metams po to, kai jis buvo nužudytas netoli Kremliaus.
B. Nemcovas buvo vienas garsiausių prezidento Vladimiro Putino kritikų, kol 2015 metų vasario 27 dieną buvo nušautas ant Maskvos tilto.
„Nemcovo palikimas ir toliau įkvepia rusus ir žmones visame pasaulyje kovoti su korupcija ir ginti žodžio laisvę bei žmogaus teises“, – rašė L. Tracy socialiniame tinkle „X“.
Devintosios jo nužudymo metinės minimos praėjus 11 dienų nuo tada, kai Rusijos kalėjime mirė kitas svarbus V. Putino oponentas Aleksejus Navalnas, o jo mirtis sukėlė pasipiktinimą šalyje ir užsienyje.
ES delegacija paminėjo B. Nemcovą kaip politiką, „kuris labiau už visa kita vertino žmogaus teises ir laisvę ir griežtai pasmerkė Krymo aneksiją“.
Diplomatai atnešė gėlių prie tradicinio improvizuoto memorialo toje vietoje, kur B. Nemcovą pakirto keturios kulkos.
Maždaug tuo pat metu keliolika maskviečių padėjo gėlių toje vietoje stebimi kelių policijos pareigūnų.
Prie vieno iš portretų šalia memorialo buvo paliktas popieriaus lapas. „Šioje vietoje Borisas Nemcovas buvo nužudytas šūviais į nugarą“, – buvo parašyta jame.
2017 metais teismas buvusį saugumo pajėgų karininką iš Čečėnijos pripažino kaltu dėl B. Nemcovo nužudymo ir skyrė jam 20 metų kalėjimo. Dar keturi vyrai buvo pripažinti kaltais dėl bendrininkavimo.
Tačiau nužudyto opozicijos politiko šeima ir šalininkai tvirtina, kad valdžios institucijos nesugebėjo patraukti atsakomybėn tikrųjų nusikaltimo užsakovų.
18:26 | Ukraina praneša apie įnirtingus mūšius netoli Časiv Jaro
Ukrainos pajėgos antradienį pranešė, kad netoli Časiv Jaro Ukrainos rytuose, kur Rusija aktyviai bando prasiveržti, vyksta įnirtingi mūšiai.
Kariuomenės atstovas spaudai Ilia Jevlašas per televiziją sakė, kad „Ivanivskės ir Bohdanivkos pakraščiuose jau vyksta įnirtingi mūšiai“.
Časiv Jaras yra netoli Bachmuto, kurį 2023 metų gegužę užėmė Rusijos pajėgos.
Rusijai pasistūmėjus toje teritorijoje, padidėtų spaudimas Kramatorskui – paskutiniam dideliam Donbaso regiono miestui, kurį vis dar kontroliuoja Ukraina ir kuris vis dažniau bombarduojamas.
„Priešas naudoja rezervus ir bando pastiprinti savo pajėgas“ šturmo daliniais, sakė I. Jevlašas.
Praradusios Bachmutą, Ukrainos pajėgos atsitraukė į Časiv Jarą. Ivanivskė ir Bohdanivka yra vos už kelių kilometrų.
18:00 | Višegrado grupės šalių viršūnių susitikime dalyvių pozicijos dėl Ukrainos išsiskyrė
Skirtingi požiūriai į Rusijos karą Ukrainoje sukėlė įtampą Čekijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos viršūnių susitikime. Višegrado grupės šalys skirtingai vertina konflikto priežastis ir tai, kaip jį būtų galima išspręsti, antradienį Prahoje sakė Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala. „Čekija ir Lenkija prisideda ir prie karinės pagalbos, o Vengrija ir Slovakija to neremia“, – pridūrė jis.
Rusija jau dvejus metus kariauja Ukrainoje. Nėra karinio sprendimo šiame konflikte, argumentavo Slovakijos vyriausybės vadovas Robertas Ficas. „Tik neatidėliotinos paliaubos sudarys sąlygas neatidėliotinoms deryboms dėl tam tikrų kompromisų ir susitarimų“, – aiškino kairysis nacionalistas politikas. Karas gali būti nutrauktas tik derybomis, antrino jam Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
P. Fiala tuo tarpu pabrėžė netikįs „pacifistiniais sprendimais“. Nusileidžiant agresorei Rusijai, esą neįmanoma pasiekti ilgalaikės taikos. „Nėra erdvės kompromisams, kai kalbama apie Ukrainos valstybės nepriklausomybę“, – akcentavo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Kitos pokalbių Prahoje temos buvo besitęsiantys ūkininkų protestai Europoje, galimos ES Žaliojo kurso korekcijos, bendradarbiavimas branduolinės energijos plėtros srityje ir bendra kova prieš neteisėtą migraciją.
17:32 | Ukrainos premjeras: iki šiol Rusijai įvesta 17 000 sankcijų, kurių kaina – 400 mlrd. dolerių
Rusijai jau įvesta daugiau nei 17 000 individualių ir sektorinių sankcijų, dėl kurių, kaip manoma, ji jau neteko mažiausiai 400 mlrd. dolerių.
Apie tai pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis, antradienį kalbėjęs vyriausybės posėdyje.
„Be karinės, finansinės ir humanitarinės pagalbos (Ukrainai – red.), sankcijų spaudimas valstybei agresorei didėja“, – pažymėjo jis.
D. Šmyhalis priminė, kad JAV, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga neseniai priėmė naujus sankcijų paketus.
„Visų pirma, JAV įvedė jas Rusijos energetikos bendrovėms, įmonėms, gaminančioms mikroelektroniką gynybos pramonei, bankininkystės ir IT sektoriams, taip pat Rusijos naftos logistikai“, – pažymėjo vyriausybės vadovas.
Jis pridūrė, kad britų partneriai papildė savo sankcijų sąrašą 100 pozicijų, todėl didės spaudimas tiems, kurie padeda Rusijai išvengti prekybos nafta apribojimų. Sankcijos taip pat palies deimantų sektorių, vario, cinko, plieno gamybą ir kt.
Kanada į sąrašą įtraukė dar 163 asmenis ir subjektus – logistikos bendroves, gynybos įmones ir propagandos skleidėjus.
„Esame dėkingi Europos Sąjungai už 13-ąjį sankcijų paketą. Naujausios sankcijos taikomos ginklų ir elektronikos gamintojams. Įvesti griežtesni eksporto apribojimai, be kita ko, ir trečiosiose šalyse įsikūrusioms bendrovėms“, – pabrėžė vyriausybės vadovas.
16:50 | Ukrainai teko trauktis iš dar dviejų kaimų šalia Avdijivkos
Ukrainos kariams teko pasitraukti iš dar dviejų gyvenviečių šalia Avdijivkos.
Apie tai pranešė Taurijos operatyvinės strateginės kariuomenės grupuotės atstovas Dmytro Lichovijus, skelbia UNIAN.
D. Lichovijus teigia, kad Ukrainos kariai atsitraukė iš Stepovės ir Sjevernės kaimų.
Tačiau atstovas pabrėžė, kad gynybos linija trijose aplinkinėse srityse buvo stabilizuota.
„Mūsų daliniai traukėsi iš mažų Sjevernės ir Stepovės kaimų. Prieš karą juose gyvenoiki 100 gyventojų”, – sakė D. Lichovijus.
16:20 | V. Zelenskis skelbia atvykęs į Saudo Arabiją aptarti apsikeitimo belaisviais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė atvykęs į Saudo Arabiją deryboms įvairiais klausimais, įskaitant apsikeitimą karo belaisviais.
Saudo Arabija ir anksčiau yra tarpininkavusi dėl Ukrainos ir Rusijos apsikeitimo karo belaisviais.
„Šios karalystės vadovybė jau prisidėjo prie mūsų žmonių paleidimo. Esu įsitikinęs, kad šis susitikimas taip pat duos rezultatų“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis.
15:54 | Rusija repetavo karo veiksmus Baltijos jūroje po Švedijos įstojimo į NATO
„Raketų laivai „Odincovo“ ir „Serpuchov“, raketinis kateris „Moršans“ įgyvendino elektroninius raketų „Kalibr“ ir „Moskit“ paleidimus, imituojančiais kovą su tariamo priešo taikiniais, esančiais tolimu atstumu nuo laivų“, – skelbiama Rusijos Baltijos jūros laivyno pranešime.
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo „X“ paskyroje parašė, kad Kaliningrado sritis bus „neutralizuota“, jeigu Maskva išprovokuos karą su NATO.
„Po to, kai Švedija buvo integruota į aljansą, Baltijos jūra tapo NATO vidaus jūra. Jeigu Rusija išdrįs mesti iššūkį NATO, Kaliningradas bus „neutralizuotas“ pats pirmas“, – rašė jis.
After #Sweden was integrated into the Alliance, the Baltic Sea became an internal #NATO sea. If #Russia dares to challenge NATO, Kaliningrad would be "neutralized" first. Russia's previous false accusations that it is surrounded by NATO are now becoming a reality. pic.twitter.com/f3ftiMO4ED
— Linas Linkevicius (@LinkeviciusL) February 27, 2024
Diplomatas taip pat pažymėjo, kad ankstesni melagingi Rusijos pareiškimai dėl tariamos jos teritorijos apsupties NATO valstybėmis, „dabar jau tampa realybe“.
Išvakarėse paskutinė NATO šalis Vengrija ratifikavo Švedijos stojimą į NATO aljansą. Švedija, kartu su Suomija, kuri į NATO pateko anksčiau, pateikė prašymus dėl stojimo 2022-ųjų pavasarį, po Rusijos plataus masto puolimo Ukrainoje.
14:53 | Stoltenbergas priėmė sprendimą dėl NATO karių Ukrainoje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad NATO neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą. Jis apie tai pasisakė pasirodžius pranešimams, kad kai kurios Vakarų šalys svarsto galimybę leisti savo kariams kariauti Ukrainoje.
Pasak generalinio sekretoriaus, „NATO sąjungininkės teikia precedento neturinčią paramą Ukrainai“, tačiau karių siųsti neplanuojama: „Tai darome (remiame Ukrainą – red.) nuo 2014 m., o prasidėjus plataus masto konfliktui – suintensyvinome (paramą). Tačiau nėra jokių planų įvesti NATO karius į Ukrainą“, rašo UNIAN.
14:12 | Nausėda – Ukrainos 2023 m. draugų sąraše
Ukrainos naujienų portalas „Fokus“, kartu su įtakingiausiais šalies politologais ir „smegenų centrais“, išrinko labiausiai šaliai karo metu padėjusių Vakarų šalių lyderių dešimtuką. Pagal įvairius kriterijus vertintame sąraše – ir aukštą 7-ąją vietą užėmęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
13:50 | Navalną puola ir po mirties – Rusijoje draudžiama įsileisti jo kūną į laidojimo namus
Netikėtai mirusio garsiausio Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno komandai Rusijos Federacijoje ne kartą neleista patekti į laidojimo namus, kur būtų galima surengti atsisveikinimą su Kremliaus kritiku.
13:14 | Rusijos kino teatruose – Putino žinutė rusams
Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimasis į Federalinį Susirinkimą šiais metais bus rodomas ir Rusijos kino teatruose, skelbia „RIA Novosti“. Savo pareiškime V. Putinas ketina patikinti, kad visi agresorės Rusijos tikslai Ukrainoje bus pasiekti.
12:33 | LG, „Bosch“ ir „Sony“ uždaro savo parduotuves Rusijoje
Buitinės technikos ir elektronikos parduotuvės LG, „Bosch“ ir „Sony“ pradėjo užsidarinėti visoje Rusijoje dėl „tiekimo trūkumo“ ir pasibaigusių nuomos sutarčių, pranešė „Kommersant“ informuoti šaltiniai.
12:20 | Prancūzija įspėja – po kelerių metų turime būti pasirengę Rusijos išpuoliui prieš NATO
Vasario 26 d. Paryžiuje vykusiame neformaliame aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainai paremti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Rusija neturėtų ir negali laimėti karo Ukrainoje ir kad ant kortos pastatytas Europos saugumas.
„Pažymėjau, kad daugiau ar mažiau visos prie šio stalo atstovaujamos šalys pasakė... kad bendras sutarimas yra toks, jog po kelerių metų turime būti pasirengę Rusijos puolimui prieš (šias) šalis“, – kalbėjo E. Macronas.
Jis pridūrė, kad visi lyderiai sutaria, jog nenori kariauti su „rusų tauta“. Jie taip pat išreiškė ketinimą toliau sulaikyti eskalaciją, kaip atsitiko prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą.
11:36 | Ukraina atskleidė, kokius du planus ruošia: viską nulems JAV parama
Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis rengia du tolesnių veiksmų planus kare su Rusija. Tačiau viskas priklauso nuo amerikiečių pagalbos, interviu CNN sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
11:14 | Navalno mirtis viską pakeitė – Vokietija atsisako iškeisti rusų norimą žudiką
Vokietija atšaukė planus iškeisti Rusijos FSB agentą Vadimą Krasikovą, kuris Vokietijoje nužudė buvusį čečėnų karo lauko vadą ir dabar yra nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Planai pasikeitė dėl rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties griežto režimo kolonijoje. Jis kartu su dviem amerikiečiais turėjo būti iškeistas į V. Krasikovą.
10:56 | N. Humeniuk: Rusijos raketnešiai Juodojoje jūroje nesirodo jau daugiau kaip savaitę
Priešo raketnešiai Juodojoje jūroje nesirodo jau daugiau nei savaitę, tačiau Generalinis štabas grėsmę iš jūros vertina kaip stabiliai didelę.
Tai antradienį per televizijos maratoną pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Gynybos pajėgų veikla ir oro sąlygos neprisideda prie to, kad priešo laivų grupuotė būtų maksimaliai dislokuota ir galėtų manevruoti Juodosios jūros akvatorijoje taip, kaip anksčiau. Šiuo metu pastebime, kad raketnešiai atvirose Juodosios jūros erdvėse nesirodo daugiau kaip savaitę ir yra bazavimosi punktuose. Tačiau reikia atminti, kad jie yra apginkluoti ir paruošti naudoti.
Kad atplauktų į kovinį budėjimą, jiems pakanka 2-3 valandų. Be to, priešas gali paleisti raketas iš pačios įlankos akvatorijos, nors tai prieštarauja sveikam protui ir saugumo priemonėms, tačiau tokių faktų jau esame užfiksavę. Todėl Generalinis štabas grėsmę iš jūros vertina kaip stabiliai didelę“, – sakė N. Humeniuk.
10:03 | Ukrainos kariškiai: vienas rusų dronas skrido virš Moldovos teritorijos
Vienas rusų „Shahed“ tipo dronas praėjusią naktį kelias dešimtis kilometrų skrido virš Moldovos teritorijos, antradienį pranešė Ukrainos pietinio regiono gynybos pajėgos.
Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė praėjusią naktį numušusios 11 iš 13 rusų paleistų dronų.
Vieno iš šių dronų kursą rusai provokuojamai nukreipė per Ukrainos ir Moldovos sieną, nurodė Pietų Ukrainos gynybos pajėgos.
„Dronas virš kaimyninės šalies teritorijos skrido kelias dešimtis kilometrų ir vėl įskrido į Ukrainos oro erdvę, kur vėliau buvo sunaikintas Ukrainos oro gynybos pajėgų“, – sakoma pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
09:19 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą skelbia sunaikinę dar 850 rusų karių. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų vasario 27 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 411 550 kareivių.
Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį rusai neteko 6 556 tankų (+1), 12 494 šarvuotųjų kovos mašinų (+16), 1 009 artilerijos sistemų (+16), 1 000 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 686 oro gynybos priemonių (+0), 340 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 7 729 dronų (+22), 1 912 sparnuotųjų raketų (+2), 25 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 13 065 automobilių (+28), 1 588 specialiosios technikos vienetų (+8).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
08:36 | Macronas: NATO šalys tariasi dėl galimybės siųsti savo karius į Ukrainą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per pirmadienį sakė, kad NATO lyderiai aptarė galimybę siųsti Aljanso karius į Ukrainą, tačiau dar neturi vieningo sprendimo.
„Mes tai aptarėme. Kol kas nėra sutarimo dėl karių siuntimo. Tačiau ateityje šiuo klausimu nereikėtų nieko atmesti“, – sakė E. Macronas, rašo „Fokus“.
Kaip pažymėjo Prancūzijos vadovas, prieš dvejus metus daugelis Europos šalių vadovų teigė, kad neteiks Ukrainai tankų, lėktuvų ir tolimojo nuotolio raketų, tačiau jų pozicija pasikeitė.
„Pripažinkime, kad dažnai vėluodavome nuo šešių iki dvylikos mėnesių. Toks ir buvo šiandienos diskusijos tikslas: viskas įmanoma, jei tai naudinga mūsų tikslui pasiekti“, – sakė Prancūzijos prezidentas.
07:59 | Ukrainos oro gynyba naktį į antradienį sunaikino 11 dronų ir dvi raketas Ch-59
Naktį į antradienį Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 11 iš 13 dronų kamikadzių ir dvi raketas Ch-59. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
„2024 metų vasario 27-osios naktį priešas atakavo balistinėmis raketomis „Iskander-M/KN-23“ iš Voronežo srities, keturiomis valdomosiomis aviacinėmis raketomis Ch-59, viena antiradarine raketa Ch-31P iš Chersono ir Donecko sričių laikinai okupuotų teritorijų ir 13 „Shahed“ tipo smogiamųjų bepiločių orlaivių, kurie buvo paleisti iš Primorsko Achtarsko ir Kursko srities (RF)“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad oro atakai atremti buvo pasitelkti naikintuvai, priešlėktuvinių raketų daliniai, mobiliosios ugnies grupės ir Ukrainos gynybos pajėgų radioelektroninės kovos priemonės.
„Oro gynyba sunaikino dvi valdomąsias aviacines raketas Ch-59 ir 11 „Šahedų“ Charkivo, Sumų, Dnipropetrovsko, Chmelnyckio ir Kirovohrado sričių teritorijoje“, – sakoma pranešime.
Generalinio štabo duomenimis, praėjusią parą fronte įvyko 96 koviniai susirėmimai. Iš viso priešas smogė šešis raketų ir 92 aviacijos smūgius, 110 kartų iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų apšaudė Ukrainos karių pozicijas ir gyvenvietes.
07:29 | ISW: Rusijos pajėgos susigrąžino iniciatyvą palei visą fronto liniją
Rusijos pajėgos susigrąžino iniciatyvą palei visą fronto liniją ir galės imtis puolamųjų veiksmų, kada ir kur norės.
Tai sakoma naujoje Karo studijų instituto (ISW) apžvalgoje, kuria remiasi UNIAN.
ISW analitikai pažymėjo, kad rusai šią iniciatyvą susigrąžino po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo, prasidėjusio 2023 metų birželį. Dabar, pasak jų, Rusijos kariuomenės vadovybė galės pasirinkti būsimų puolamųjų operacijų Ukrainos teritorijoje laiką, vietą ir mastą.
Kartu analitikai pabrėžė, jog jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos 2024 metais tik aktyviai ginsis palei visą fronto liniją, tai rusai turės galimybę manevruoti rezervais ir nuspręsti, kaip ir kur paskirstyti išteklius. Anot ISW atstovų, Ukrainos kariai galės atimti Rusijai šią galimybė, jei turės pakankamai priemonių mesti iššūkį Rusijos iniciatyvai ir rengti šiais metais savo puolamąsias operacijas.
Vasario 26 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad fronto linijoje įvyko 79 koviniai susirėmimai su priešu. Okupantai puolė įvairiomis kryptimis. Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė 15 atakų Avdijivkos ruože.
06:52 | Rusai praneša apie dronų ataką Briansko srityje
Vasario 27-osios naktį Rusijos Briansko sritį atakavo du bepiločiai orlaiviai.
Tai pareiškė regiono gubernatorius Aleksandras Bogomazas, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis valdininko įrašu „Telegram“ kanale.
Pasak gubernatoriaus, Rusijos oro gynyba numušė dronus.
„Nukentėjusiųjų ir sugriovimų nėra. Operatyvinės ir avarinės tarnybos dirba vietoje“, - parašė jis.
Vasario 25-osios naktį rusai pranešė apie dronų atakas virš Belgorodo srities ir Juodosios jūros akvatorijos.
Vasario 24-osios naktį Rusijos mieste Lipecke nugriaudėjo keli sprogimai, po kurių kilo gaisras tenykščio Novolipecko metalurgijos kombinato teritorijoje. Gamyklą atakavo bepiločiai orlaiviai.
Tą pačią naktį Rusijos oro gynybos pajėgos numušė dronų Kursko ir Tulos srityse.
Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasylis Maliukas pareiškė, kad šalies specialiosioms tarnyboms per kelis pastaruosius mėnesius pavyko gerokai sumažinti Rusijos naftos produktų eksportą. Anot jo, Rusijos naftos perdirbimo gamyklos yra teisėti Ukrainos taikiniai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Atsikniskit nuo paprastu zmoniu , jie neprivalo mirti uz parduota Ukraina ar dar uz kazka
