Europa nepritaria JAV taikos planui Ukrainoje
Europos šalys pasipriešino naujam JAV taikos planui, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą ir kuris, tikėtina, reikalautų, kad Kyjivas atiduotų daugiau teritorijų bei iš dalies nusiginkluotų, praneša „Reuters“.
Ukrainiečių leidinys pažėrė kritiką Zelenskiui: „Dar ne per vėlu ištaisyti savo klaidas“
Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį purtanti didžiausia jo kadencijos krizė kelia egzistencinę grėsmę šaliai: korupcijos skandalai, prastėjanti padėtis fronte ir vis garsesnė kritika dėl valdymo stiliaus verčia prezidentą skubiai atsakyti į nepatogius klausimus bei priimti sprendimus, kurie gali nulemti ne tik jo politinę ateitį, bet ir pačios Ukrainos išlikimą, skelbia ukrainiečių leidinys „Kyiv Independent“.
„Stebuklai neįvyksta per naktį“: rusai jaučia Ukrainos veiksmų poveikį
Ukrainos smūgių poveikis Rusijai neturi tokių pačių laiko ribojimų, kokius šiuo metu turi Ukrainos energetikos infrastruktūrą bombarduojantys rusai, pareiškė Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas.
Kas žinoma apie naujausią JAV taikos Ukrainoje planą?
Jungtinės Valstijos pateikė Ukrainai naują taikos planą, kuriame numatyta, kad Kyjivas galėtų padaryti dideles nuolaidas jį užpuolusiai Rusijai, jei nori karo pabaigos.
Tačiau šis pasiūlymas, regis, atkartoja Rusijos maksimalistinius reikalavimus.
Toliau apžvelgiame, kas yra žinoma apie šį JAV taikos planą.
Ukraina: Rusija perdavė 1 tūkst. žmonių palaikus
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad Rusija jai perdavė tūkstančio žmonių, kuriuos vadina žuvusiais ukrainiečių kariais, palaikus.
„Šiandien buvo įgyvendintos repatrijavimo priemonės. Ukrainai sugrąžinta 1 000 kūnų, kurie, kaip teigia Rusijos pusė, yra ukrainiečių karių“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos elgesio su karo belaisviais koordinavimo štabas.
Karių kūnų repatriacija ir karo belaisvių mainai yra viena iš nedaugelio sričių, kuriose Ukraina ir Rusija bendradarbiauja karo metu.
Nuo Rusijos invazijos 2022 metais abiejose pusėse žuvo dešimtys tūkstančių karių, nors nė viena pusė reguliariai neskelbia duomenų apie aukas.
Agentūra pridūrė, kad tyrėjai ir ekspertai „netrukus atliks visus būtinus tyrimus ir identifikuos repatrijuotus palaikus“.
Remdamasi neįvardytais šaltiniais Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad 1 tūkst. ukrainiečių karių palaikai buvo perduoti mainais į 30 rusų karių palaikus.
Kaip rodo viešai prieinama informacija, Kyjivui šio karo metu Maskva iš viso jau perdavė 15 tūkst. žuvusių žmonių palaikus.
ES: bet kokiame Ukrainos taikos plane privalo dalyvauti Kyjivas ir Europa
Ukrainos rėmėjai iš Europos Sąjungos (ES) ketvirtadienį pabrėžė, kad Kyjivas ir Europa privalo būti įtraukti į bet kokį taikos planą, Jungtinėms Valstijoms raginant priimti naują pasiūlymą, kuris, regis, atkartoja Rusijos reikalavimus.
Vašingtono iniciatyva, kaip pranešama, parengta bendradarbiaujant su Maskva, sukėlė nuogąstavimų, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nepaisant kelis mėnesius trukusių Europos pastangų, gali vėl pereiti į Kremliaus pusę.
„Kad bet koks planas veiktų, jam reikia ukrainiečių ir europiečių paramos“, – žurnalistams prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje sakė bloko užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
„Turime suprasti, kad šiame kare yra vienas agresorius ir viena auka. Taigi iš Rusijos pusės negirdėjome jokių nuolaidų“, – sakė ji.
Su JAV pasiūlymu susipažinęs šaltinis trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad pagal susitarimą Kyjivas turėtų atiduoti žemių Maskvai ir daugiau nei perpus sumažinti savo kariuomenę.
JAV žiniasklaidos priemonė „Axios“ anksčiau pranešė, kad Maskva ir Vašingtonas rengia slaptą planą beveik ketverius metus trunkančiam karui užbaigti.
Šaltinis AFP tvirtino, kad neaišku, ar pasiūlymus asmeniškai remia D. Trumpas.
K. Kallas teigė, kad, kiek jai žinoma, nebuvo jokio Ukrainos ar ją remiančių Europos šalių indėlio.
„Pritariame visoms prasmingoms pastangoms užbaigti šį karą, tačiau, kaip jau sakėme anksčiau, (sprendimas) turi būti teisingas ir ilgalaikis“, – sakė ji.
„Jei Rusija iš tikrųjų norėtų taikos, ji jau galėjo sutikti su besąlygiškomis paliaubomis“, – pridūrė ES diplomatijos vadovė.
Negali reikšti Kyjivo kapituliacijos
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot tvirtino, kad taika Ukrainoje negali reikšti Kyjivo kapituliacijos.
„Kad Ukrainoje pasiektume teisingą ir ilgalaikę taiką, reikalingos diskusijos, jos turėtų prasidėti nuo paliaubų kontaktinėje linijoje, kurios leistų tvarkingai aptarti teritorijų ir saugumo klausimą“, – sakė jis.
Jo kolega iš Vokietijos Johannas Wadephulis jam antrino, sakydamas, kad Rusijos pritarimas paliauboms be jokių sąlygų yra „būtina sąlyga“ bet kokioms deryboms.
Lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pabrėžė, kad būtų neteisinga riboti Ukrainos gynybai naudojamų pajėgų dydį.
„Tikiuosi, kad apribojimai, susiję su gebėjimu gintis, bus taikomi ne aukoms, o agresoriui, kurio agresyvumas turėtų būti ribojamas“, – teigė jis.
Nuo sausio, kai D. Trumpas grįžo į pareigas, Europos lyderiai žaidžia su juo katės ir pelės žaidimą dėl Ukrainos, siekdami įtikinti jį pasirinkti palaikyti jų pusę.
Dėl to jie ne kartą bandė įtikinti jį nebandyti primesti Kyjivui skausmingų sąlygų, atkreipdami dėmesį į bet kokią užuominą, kad jis griežtina poziciją Rusijos atžvilgiu.
Vienas aukšto rango ES pareigūnas teigė naujausiame plane įžvelgiąs Maskvos norą įsiteikti D. Trumpui, neseniai įvedusiam sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms.
„Tai Rusijos naratyvas, Rusija jį stumia, kad atitrauktų dėmesį, baimindamasi sankcijų“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad pagarba Ukrainos teritoriniam vientisumui išlieka svarbiausiu klausimu.
Tačiau jis sakė, kad bent jau teigiamas dalykas yra tai, kad Vašingtonas dar neatsiribojo nuo Ukrainos, stringant pastangoms sustabdyti karo veiksmus.
„Aš nematau didelės tragedijos, kad yra tam tikrų idėjų, kaip užbaigti šį karą. Gerai, kad jos kyla iš Jungtinių Valstijų. Pažiūrėkime į teigiamą pusę. Jei jie ties tuo dirba, tai reiškia, kad jie yra įsitraukę, jie nepalieka to spręsti vien Europai“, – sakė K. Budrys.
Rusija patvirtino dronų smūgius į Riazanės naftos perdirbimo gamyklą ir energetikos objektus Kursko srityje
Rusijos regionų valdžia patvirtino bepiločių orlaivių atakų veiksmingumą Riazanės srityje, kur dega naftos perdirbimo gamykla, ir Kursko srityje, kur po smūgių į pastotes 16 tūkst. vartotojų liko be elektros. Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA.
Pasak vietos gubernatoriaus, atremiant bepiločių orlaivių ataką, „nukrito nuolaužos ir sukėlė gaisrą vienos įmonės teritorijoje“ Riazanės srityje.
Gyventojai teigia, kad Riazanės naftos perdirbimo gamykla vėl buvo užpulta, ir paskelbė vaizdo įrašus iš įvykio vietos. Remiantis ASTRA analize, vaizdo įrašas buvo nufilmuotas Bystreckos gatvės rajone, o užpulta buvo Riazanės naftos perdirbimo gamykla. Filmuota maždaug už 7 kilometrų nuo gamyklos, sakoma įraše.
ASTRA duomenimis, tai jau mažiausiai aštunta nuo 2025 m. pradžios ataka prieš Riazanės naftos perdirbimo gamyklą. Ji priklauso „Rosneft“ ir yra viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje, jos metinis pajėgumas siekia apie 17 mln. tonų naftos. Riazanės naftos perdirbimo gamykloje gaminamas visų rūšių benzinas automobiliams, dyzelinas, aviacinis kuras, mazutas, suskystintos dujos, bitumas ir naftos cheminės žaliavos.
Be to, ASTRA duomenimis, po dronų atakos prieš pastotes Kursko srityje 16 tūkst. žmonių liko be elektros. Srities gubernatorius patvirtino, kad Kursko Gluškovskio, Rylskio ir Korenovskio rajonų abonentai liko be elektros. Srities vadovas nenurodė, kiek ir kokie elektros tiekimo objektai buvo užpulti ir kiek laiko užtruktų atlikti teritorijų inžinerinį tyrimą.
Anksčiau buvo pranešta, kad po Ukrainos dronų atakos lapkričio 15 d. „Rosneft“ gamykla Riazanėje sustabdė naftos perdirbimą.
Lenkija kritikuoja tariamą JAV planą dėl taikos Ukrainoje
Lenkijos vyriausybė sukritikavo tariamą JAV taikos planą Ukrainai. Reikia riboti ne aukos gebėjimą gintis, o agresoriaus gebėjimą pulti, prieš susitikimą su ES kolegomis Briuselyje sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Leidinys „Financial Times“, remdamasis derybų procese dalyvavusiais asmenimis, pranešė apie tariamą JAV vadovybės ir Rusijos sutartą taikos planą. Šis esą numato, kad Ukraina turi visiškai pasitraukti iš Donecko ir Luhansko sričių ir perpus sumažinti savo kariuomenę. Tai apimtų ir teritorijas, kurių Rusijai iki šiol nepavyko užkariauti. Fronto linija pietuose, anot plano, turėtų būti įšaldyta.
Europos sostinėse apie planą mažai žinoma. Anot ES šaltinių, JAV kalbasi su abiem karo šalimis, tačiau naujo plano Briuselis dar nematė.
R. Sikorskis pabrėžė, kad Lenkija iš esmės remia bet kokias pastangas pasiekti taiką Ukrainoje. Tačiau Europa yra svarbiausia finansinė ir karinė besiginančios Ukrainos rėmėja, o saugumo padėtis Europoje labai priklauso nuo to, kaip baigsis karas Ukrainoje. Todėl Lenkija reikalauja, kad Europa būtų įtraukta į šiuos sprendimus.
Zelenskis: praėjus dienai po Rusijos smūgio vis dar dingę 22 žmonės
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos vakaruose esančiame Ternopilio mieste vis dar dingę 22 žmonės.
Per Rusijos smūgį trečiadienį žuvo mažiausiai 26 žmonės, įskaitant tris vaikus. Tai buvo vienas kruviniausių smūgių Vakarų Ukrainoje nuo Rusijos įsiveržimo 2022 m. vasarį. Raketa nuplėšė viršutinius daugiabučio namo aukštus, gelbėtojai griuvėsiuose ieško išgyvenusiųjų.
„Visą naktį mūsų gelbėtojai dirbo Ternopilyje, paieškos ir gelbėjimo operacijos vis dar tęsiasi. Dvidešimt du žmonės vis dar dingę“, – socialiniuose tinkluose paskelbė V. Zelenskis.
Jis teigė, kad paieškos operacijoms mieste dislokuota daugiau nei 200 gelbėtojų iš kelių regionų. Ukrainos gelbėjimo tarnybos patvirtino, kad pasigendama daugiau nei 20 žmonių.
„Šiuo metu neįmanoma susisiekti su daugiau nei 20 žmonių. Kol neišardysime konstrukcijos ir neatliksime išsamaus patikrinimo, negaliu atskleisti jokios informacijos“, – sakė tarnybos atstovas spaudai Oleksandras Chorunžas.
Trečiadienio vakarą buvo paskelbtos nuotraukos, kuriose matyti gelbėtojai, dirbantys tamsoje tarp griuvėsių ir kranais mėginantys pasiekti sunaikintą viršutinę pastato, tipiško sovietmečio daugiabučio, dalį.
Nuo karo pradžios rusų pajėgos Zaporižios srityje nužudė 760 žmonių
Nuo karo pradžios Rusijos pajėgos Ukrainos Zaporižios srityje nužudė 760 žmonių, įskaitant 45 vaikus. Tai tinkle „Telegram“ pranešė karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
„Nuo plataus masto karo pradžios okupantai prieš Zaporižios sritį surengė beveik 300 tūkst. atakų. Per jas žuvo 760 žmonių, tarp jų – 45 vaikai“, – teigiama įraše. Per šį laikotarpį, I. Fiodorovo duomenimis, daugiau kaip 6 tūkst. 700 kartų skelbtas oro pavojus.
I. Fiodorovas padėkojo gelbėtojams, kurie pirmieji atvyksta į atakų vietas ir traukia žmones iš griuvėsių, sanitarams, kovojantiems dėl žmonių gyvybių, ir savanoriams, evakuojantiems žmones iš paveiktų gyvenviečių.
Ukrainos duomenimis, rusų pajėgos praėjusią parą 562 kartus atakavo Zaporižios sritį.
Trumpo taikos planas: Ukraina prarastų svarbias saugumo garantijas
JAV taikos planas dėl karo Ukrainoje pabaigos numato ne tik tai, kad Kyjivui tektų atsisakyti dalies savo teritorijų, bet ir taikos palaikymo pajėgų dislokavimo bei įstojimo į NATO atsisakymą, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Pasak JAV pareigūnų, JAV bando taikyti tą patį metodą, kurį naudojo siekdamos ugnies nutraukimo Gazoje – parengti kelių punktų planą, o tada paskatinti kariaujančias puses jį priimti.
„Tačiau, pasak Europos pareigūno, šis planas greičiausiai susidurs su ryžtingu pasipriešinimu Kijeve ir Europos vyriausybėse“, – pabrėžia (WSJ).
Taikos planas – naujos detalės
Pasak leidinio šaltinių, planas numato, kad Ukraina perduos Rusijai visą Donbaso regioną, įskaitant teritorijas, kurias šiuo metu kontroliuoja Kyjivas.
Taip pat Ukraina turės sutikti bent keleriems metams atsisakyti narystės NATO. Kyjivui nebus leista dislokuoti tarptautinių taikos palaikymo pajėgų šalies teritorijoje. Mainais, pareigūnų teigimu, Maskva įsipareigoja nepulti Ukrainos ar kitų Europos šalių ir įtvirtins šį pažadą įstatymiškai.
Kaip teigė administracijos atstovas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nemano, kad jo užduotis yra grąžinti Ukrainai teritorijas, kurias jau užėmė Rusija. Vietoj to jis siekia susitarimo, kuris užbaigtų karo veiksmus.
Rusija nuomosis Donbasą?
Tuo tarpu „The Telegraph“ skelbia, kad naujasis JAV „taikos planas“ karui Ukrainoje užbaigti numato, kad Rusija mokės „nuomos mokestį“ už Donbaso kontrolę.
Naujas taikos planas ir kai kurie jo punktai buvo nutekinti trečiadienį. „Financial Times“ žurnalistas Christopheris Milleris teigė, kad JAV ir Rusijos planas skatina Ukrainos kapituliaciją.
Pasak C. Millerio, planas apima: Ukrainos kariuomenės sumažinimą perpus, atsisakymą tam tikrų ginklų rūšių, Donbaso atidavimą okupantams.
„Axios“ šaltiniai skelbia, kad pagal šį planą JAV ir kitos šalys pripažintų Krymą ir Donbasą kaip priklausančius Rusijai, nors Ukraina to daryti neprivalėtų.
Negana to, „Financial Times“ šaltinių žiniomis, planas numato rusų kalbos pripažinimą oficialia Ukrainos valstybine kalba, o Rusijos stačiatikių bažnyčios atšakai turėtų būti suteikiamas oficialus statusas.
Žiniasklaidos duomenimis, 28 punktų planą rengia specialusis JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, kuris jį išsamiai aptarė su Rusijos prezidento specialiuoju atstovu Kirilu Dmitrijevu. Ukrainos pusė į susitarimo projekto rengimą nebuvo įtraukta.
Rusija nuomosis Donbasą? Įvardijo neįprastą naujo taikos plano punktą
Naujasis JAV ir Rusijos parengtas „taikos planas“ karui Ukrainoje užbaigti numato, kad Rusija mokės „nuomos mokestį“ už Donbaso kontrolę, rašo britų laikraštis „The Telegraph“, remdamasis šaltiniais, cituoja „Meduza“.
Tikslios šio plano punkto formuluotės leidinys nepateikia, nurodydamas tik tai, kad kalbama apie „pinigus už žemę“, ir daro prielaidą, kad kalbama apie finansinę kompensaciją už tai, kad Ukraina praras prieigą prie dalies savo teritorijos, turtingos naudingųjų iškasenų. Kompensacijos dydis taip pat nenurodomas.
„The Telegraph“ taip pat pažymi, kad „nuomos sutartis“ leis Ukrainos valdžiai neinicijuoti referendumo dėl Donbaso atsisakymo, kaip numato šalies konstitucija. Be to, pabrėžia leidinys, Ukraina teisiškai išlaikys Donbasą kaip savo teritoriją, nors faktiškai regioną kontroliuos Rusija.
Daugiau skaitykite čia.
Kallas: bet kokiame Ukrainos taikos plane privalo dalyvauti Kyjivas ir Europa
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas ir Europa turi dalyvauti bet kokiame Ukrainos taikos plane, JAV stumiant naują pasiūlymą, kuris, regis, atkartoja Rusijos reikalavimus.
„Kad bet koks planas veiktų, jam reikia ukrainiečių ir europiečių paramos“, – žurnalistams Briuselyje sakė K. Kallas.
„Turime suprasti, kad šiame kare yra vienas agresorius ir viena auka. Taigi iš Rusijos pusės negirdėjome jokių nuolaidų“, – sakė ji.
Su JAV pasiūlymu susipažinęs šaltinis trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad pagal susitarimą Kyjivas atiduotų žemes Maskvai ir daugiau nei perpus sumažintų savo kariuomenę.
JAV žiniasklaidos priemonė „Axios“ anksčiau pranešė, kad Maskva ir Vašingtonas rengia slaptą planą beveik ketverius metus trunkančiam karui užbaigti.
Šaltinis AFP tvirtino, kad neaišku, ar pasiūlymus asmeniškai remia JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
K. Kallas teigė, kad, kiek jai žinoma, nebuvo jokio Ukrainos ar ją remiančių Europos šalių indėlio.
„Pritariame visoms prasmingoms pastangoms užbaigti šį karą, tačiau, kaip jau sakėme anksčiau, jis turi būti teisingas ir ilgalaikis“, – sakė ji.
„Jei Rusija iš tikrųjų norėtų taikos, ji jau galėjo sutikti su besąlygiškomis paliaubomis“, – pridūrė ES diplomatijos vadovė.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot tvirtino, kad taika Ukrainoje negali reikšti Kyjivo kapituliacijos.
„Kad Ukrainoje pasiektume teisingą ir ilgalaikę taiką, reikalingos diskusijos, jos turėtų prasidėti nuo paliaubų kontaktinėje linijoje, kurios leistų tvarkingai aptarti teritorijų ir saugumo klausimą“, – sakė jis.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 890 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų lapkričio 20 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 162 tūkst. 120 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 890 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 tūkst. 367 (+1) priešo tankus, 23 tūkst. 597 (+2) šarvuotas kovos mašinas, 34 tūkst. 530 (+19) artilerijos sistemų, 1 tūkst. 546 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 tūkst. 247 (+0) oro gynybos sistemas, 428 (+0) karo lėktuvus, 346 (+0) sraigtasparnius, 82 tūkst. 470 (+384) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 3 tūkst. 981 (+41) kruizinę raketą, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 67 tūkst. 703 (+68) automobilius ir degalų cisternas, 4 tūkst. 2 (+1) specialiosios įrangos vienetus.
Merzas: Ukraina gaus tolimojo nuotolio raketų
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Ukraina gaus tolimojo nuotolio raketų, praneša „Anadolu Ajansi“.
„Jau keletą mėnesių intensyviai dirbame su Ukrainos vyriausybe, kad įgyvendintume projektus, susijusius su tolimos nuotolio raketomis. Ukrainos kariuomenė bus aprūpinta tokiomis ginkluotės sistemomis“, – spaudos konferencijoje su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu sakė F. Merzas.
Jis nepateikė detalių apie raketų skaičių ir jų tiekimo terminus. Kancleris taip pat neatsakė į klausimą apie ankstesnį Vokietijos nenorą tiekti Ukrainai tolimojo nuotolio raketas „Taurus“. Tokį požiūrį jis pavadino taktika, skirta sustiprinti spaudimą Rusijai.
„Mes susitarėme, kad daugiau viešai neaptarinėsime detalių, nes manome, kad tam tikras neaiškumas yra būtinas, ypač Rusijos pusei, dėl mūsų karinės paramos apimties šioje srityje. Galiu tik pasakyti, kad darome viską, kas įmanoma, kad aprūpintume Ukrainos kariuomenę ginklų sistemomis, turinčiomis atitinkamą veikimo nuotolį. Tai tęsis artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais, jei bus reikalinga, iki pat tokių ginklų sistemų gamybos pačioje Ukrainoje“, – sakė F. Merzas.
Trumpas patvirtino 28 punktų „taikos planą“ dėl karo Ukrainoje pabaigos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau patvirtino 28 punktų planą, kaip užbaigti karą tarp Rusijos ir Ukrainos, dėl kurio Baltųjų rūmų pareigūnai konsultavosi su rusais, praneša „NBC News“.
Būtent šį planą aukšti D. Trumpo administracijos atstovai slapta rengė pastarąsias kelias savaites, konsultuodamiesi su Rusijos specialiuoju atstovu Kirilu Dmitrijevu.
Pasak pareigūno, planą rengė Trumpo specialusis įgaliotasis Steve‘as Witkoffas, viceprezidentas J. D. Vance‘as, valstybės sekretorius Marco Rubio ir prezidento žentas Jaredas Kushneris.
„Planas skirtas suteikti abiem pusėms saugumo garantijas, kad būtų užtikrinta tvirta taika. Jis apima tai, ko Ukraina nori ir ko jai reikia, kad būtų pasiekta tvirta taika“, – NBC News pranešė aukštas pareigūnas.
Tačiau daugiau plano detalių pareigūnas neatskleidė, tik pažymėjo, kad dokumentas dar turi būti aptartas su Ukraina ir Rusija.
Tuo pačiu metu trys JAV pareigūnai „NBC News“ pranešė, kad plano metmenys dar nėra pateikti Ukrainos valdžiai ir kad projekto dokumento parengimo terminai sutapo su JAV kariuomenės delegacijos vizitu Ukrainoje.
„Sudėtingo ir mirtino karo Ukrainoje pabaiga reikalauja plataus rimtų ir realistiškų idėjų mainų. Norint pasiekti tvirtą taiką, abi šalys turės sutikti su sunkiomis, bet būtinomis nuolaidomis. Būtent todėl mes rengiame potencialių planą dėl karo nutraukimo, remdamiesi abiejų šalių pasiūlymais“, – skelbė M. Rubio socialiniame tinkle „X“.
Leidinys pabrėžia, kad JAV pastangos atnaujinti taikos derybas įgauna pagreitį, nors Kremlius neparodė jokių ženklų, kad keičia savo sąlygas karui nutraukti, ir sumenkino žiniasklaidos pranešimų apie tai, kad JAV dirba prie 28 punktų taikos plano, reikšmę.
Leidinio šaltiniai pažymėjo, kad Ukraina nedalyvavo rengiant šį planą. Nors ir buvo informuota apie bendrus plano bruožus, bet nebuvo informuota išsamiai ir negavo jokių pasiūlymų.
Grahamas: tikiuosi, kad jokio plano nėra
Tuo tarpu D. Trumpo sąjungininkas, respublikonų senatorius Lindsey Grahamas „NBC News“ pareiškė, kad nežinojo apie šį planą.
„Bet pasakysiu štai ką: tikiuosi, kad jokio plano nėra – joks planas neveiks, kol Putinas nepatikės mūsų ketinimais toliau teikti Ukrainai didesnę karinę pagalbą“, – komentavo L. Grahamas.
Vakar leidinys „Axios“ paskelbė, kad D. Trumpo administracija slapta konsultuojasi su Rusija, rengdama naują planą karui Ukrainoje užbaigti.
Tuomet buvo pranešta, kad planą sudaro 28 punktai, o aukštas Rusijos pareigūnas pareiškė, kad į dokumentą žiūri optimistiškai.
Leidinyje taip pat buvo pranešta, kad planą galima suskirstyti į 4 kategorijas: taika Ukrainoje, saugumo garantijos, saugumas Europoje ir JAV santykiai su Rusija ir Ukraina.
Tuo tarpu „Financial Times“ žurnalistas Christopheris Milleris teigė, kad JAV ir Rusijos planas skatina Ukrainos kapituliaciją.
Pasak C. Millerio, planas apima: Ukrainos kariuomenės sumažinimą perpus, atsisakymą tam tikrų ginklų rūšių, Donbaso atidavimą okupantams.
„Axios“ šaltiniai skelbia, kad pagal šį planą JAV ir kitos šalys pripažintų Krymą ir Donbasą kaip priklausančius Rusijai, nors Ukraina to daryti neprivalėtų.
Negana to, „Financial Times“ šaltinių žiniomis, planas numato rusų kalbos pripažinimą oficialia Ukrainos valstybine kalba, o Rusijos stačiatikių bažnyčios atšakai turėtų būti suteikiamas oficialus statusas.
Zelenskis: tik Trumpas ir JAV turi galią užbaigti karą Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį po susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu Ankaroje pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir jų prezidentas Donaldas Trumpas atlieka lemiamą vaidmenį dedant pastangas užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.
„Nuo šių metų pradžios mes Ukrainoje palaikėme kiekvieną ryžtingą [Trumpo] žingsnį ir jo lyderystę, kiekvieną tvirtą ir teisingą pasiūlymą, kuriuo siekiama užbaigti šį karą. Ir tik prezidentas Trumpas bei Jungtinės Valstijos turi pakankamai galios, kad šis karas baigtųsi“, – kalbėdamas apie D. Trumpo įtakingumą sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis sakė, kad yra dėkingas R. Erdoganui už surengtą susitikimą ir už tai, kad Turkija nuolat dalyvauja diplomatinėse pastangose. „Mes išsamiai aptarėme realius būdus, kaip užbaigti karą patikimu ir oriu būdu“, – platformoje „X“ rašė jis.
Jis pasveikino Ankaros pasirengimą palengvinti derybas, sakydamas, kad R. Erdoganas pasiūlė Ukrainai priimtinus derybų formatus ir kad jis yra atviras „kitiems reikšmingiems formatams, kurie galėtų duoti rezultatų“.
Šie jo komentarai pasirodė po to, kai žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas užkulisiuose bendradarbiauja su Maskva dėl naujo taikos pasiūlymo, pagal kurį Kyjivui tektu padaryti didelių nuolaidų ir, be kita ko, galimai atsisakyti dar didesnių teritorijų.
Trečiadienį Kijeve taip pat lankėsi JAV kariuomenės delegacija. Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalas sakė, kad susitiko su JAV kariuomenės sekretoriumi Danieliu Driscollu ir informavo svečius apie naujus Ukrainos pasiekimus dronų kūrimo srityje.
Grupė, kurią, kaip praneša JAV žiniasklaida, sudaro trys generolai ir kiti karininkai, turėtų susitikti su V. Zelenskiu, šiam grįžus iš keleto dienų kelionės užsienyje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
geriau paviešintų epšteino failus
rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
Witkofas kremliaus kekšė, durų kilimėlis, skuduras
Ukrainos kariai užfiksavo siaubingą smūgį: į daugiaaukštį pastatą pataikė galinga Rusijos bomba
Donecko srityje esantis Myrnohradas dar kartą tapo Rusijos smūgio taikiniu – Ukrainos jūrų pėstininkai užfiksavo akimirką, kai į daugiaaukštį pastatą pataikiusi galinga bomba sukėlė milžinišką ugnį ir pavertė dar vieną miesto dalį griuvėsiais.
Rusijos kariai toliau paverčia Donecko srityje esantį Ukrainos miestą Myrnohradą griuvėsiais – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jūrų pėstininkai užfiksavo akimirką, kai galinga bomba pataikė į didelį daugiaaukštį pastatą.
Atitinkamą vaizdo įrašą, kuriame gyvenvietė parodyta dabartine būkle, paskelbė 503-iasis atskiras Ukrainos karinių jūrų pajėgų jūrų pėstininkų batalionas.
Vaizduose matyti, kaip virš pastato kyla didžiulis ugnies stulpas.
„Rusai toliau naikina Myrnohradą. Vaizdo įraše matomas KAB sprogimo momentas. Tikriausiai tai buvo KAB-3000 – vienas galingiausių konvencinių ginklų užpuolikų arsenale. Beveik pusę šio sviedinio svorio – 1200-1400 kg – sudaro sprogstamoji medžiaga“, – teigiama pranešime.