Tačiau šis pasiūlymas, regis, atkartoja Rusijos maksimalistinius reikalavimus.
Toliau apžvelgiame, kas yra žinoma apie šį JAV taikos planą.
Teritorija
Plano detalės, kuriomis su naujienų agentūra AFP pasidalijo su šiuo klausimu susipažinęs aukšto rango pareigūnas, rodo, kad Ukrainos prašoma nusileisti kai kuriems svarbiausiems Rusijos reikalavimams, įskaitant nuolaidas, kurias Kyjivas anksčiau atmetė kaip prilygstančias kapituliacijai.
Šaltinis AFP taip pat sakė, kad lieka neaišku, kokius įsipareigojimus Rusija prisiimtų mainais.
Pasiūlyme raginama „pripažinti Krymą ir kitas sritis, kurias užėmė rusai“, teigė šaltinis.
Rusijos kariuomenė yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos, didžiąją dalį šių žemių nuniokojo kovos veiksmai.
2022 metais Kremlius pareiškė, kad aneksavo keturias Ukrainos sritis – Donecką, Luhanską, Zaporižią ir Chersoną, – nors jo pajėgos nė vienos iš jų iki šiol pilnai nekontroliuoja.
Rusija 2014 metais taip pat aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
Pasak Turkijos užsienio reikalų ministro, kuris šiais metais tarpininkavo trijuose taikos derybų ratuose, rusų prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau reikalavo, kad Ukraina visiškai išvestų savo pajėgas iš Donecko ir Luhansko sričių bei siūlė įšaldyti frontą pietinėse Chersono ir Zaporižios srityse.
Kyjivas pareiškė, kad niekada nepripažins Rusijos kontrolės savo suverenioje teritorijoje, nors pripažino, kad rusų užgrobtą žemę reikės susigrąžinti diplomatinėmis priemonėmis, o ne karo lauke.
Ukraina, perleidusi vis dar kontroliuojamas teritorijas, gali tapti dar labiau pažeidžiama būsimų Rusijos atakų.
„Tai mūsų šalies išlikimo klausimas“, – neseniai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kariuomenė ir ginklai
Tas pats šaltinis AFP sakė, kad pagal šį planą Ukraina turi sumažinti kariuomenę iki 400 tūkst. karių – daugiau kaip perpus.
Be to, Kyjivas turėtų atsisakyti visų tolimojo nuotolio ginklų.
Šie reikalavimai labai primena tuos, kuriuos anksčiau šiais metais Stambule vykusių derybų metu Ukrainai pateikė Rusija. Tuomet Maskva paragino sumažinti karių skaičių, stabdyti mobilizaciją Ukrainoje ir nutraukti Vakarų šalių ginklų tiekimą.
Rusija taip pat ne kartą pareiškė, kad netoleruos jokių NATO karių Ukrainos teritorijoje.
Ukraina savo ruožtu nori konkrečių Vakarų remiamų saugumo garantijų, įskaitant Europos taikdarių pajėgas, kad Rusija negalėtų ir vėl įsiveržti.
Kieno planas?
JAV žiniasklaidos priemonė „Axios“ anksčiau pranešė, kad planą parengė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija slapta konsultuodamasi su Rusija.
Daugelis elementų, regis, atkartoja Rusijos reikalavimus dėl karo nutraukimo.
„Atrodo, kad rusai tai pasiūlė amerikiečiams, ir jie su tuo sutiko“, – AFP sakė aukšto rango šaltinis.
„Svarbus niuansas yra tas, kad mes nesuprantame, ar tai tikrai Trumpo versija“, ar „jo aplinkos“, pridūrė pareigūnas.
D. Trumpo pozicija dėl karo Ukrainoje nuo jo antrosios kadencijos pradžios ne kartą smarkiai keitėsi.
2025-ųjų pradžioje JAV lyderis V. Zelenskį pavadino „diktatoriumi be rinkimų“, tačiau vėliau pareiškė, kad Ukraina gali susigrąžinti visas Rusijos užgrobtas žemes ir pasisakė už naujas sankcijas Maskvai.
Anot šaltinio, lieka neaišku, kokius įsipareigojimus ar nuolaidas Maskva turėtų padaryti mainais.
Reakcijos
Oficialios Kyjivo reakcijos į šį planą nebuvo. Kremlius pareiškė neturintis ką pasakyti apie šiuos pranešimus.
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas teigė, kad bet kokiame taikos susitarime privalo dalyvauti ir Kyjivas, ir Europa
„Kad bet koks planas veiktų, jam reikia ukrainiečių ir europiečių paramos“, – žurnalistams prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje sakė K. Kallas.
„Turime suprasti, kad šiame kare yra vienas agresorius ir viena auka. Taigi iš Rusijos pusės negirdėjome jokių nuolaidų“, – sakė ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
