Būdamas Rusijoje, C. Smithas daugelį metų jautė tokią rusų nuostatą. „Jų nuomone, klausimas yra ne tai, ar jie įsiverš, bet kada tai įvyks. Jie prisimena Napoleoną ir Hitlerį ir yra įsitikinę, kad Vakarų įsiveržimas yra tik laiko klausimas“, – tvirtina jis.
Pasak jo, naratyvas, kad NATO po 2004 m. plėtros atėjo į Baltijos valstybes ir dabar nori užimti Ukrainą ar Gruziją, tik dar labiau sustiprina šią „paranojišką psichozę“.
Beveik trisdešimties metų patirtį dirbant įvairiose JAV misijose visame pasaulyje turtintis C. Smithas buvo du kartus paskirtas ir į Maskvą. Jis daug keliavo po Rusiją ir daug bendravo su vietos gyventojais.
„Iš šių pokalbių tampa aišku, kad jie tikrai tiki, jog Vakarai įsiverš, nes vienintelis būdas įgyvendinti Vakarų tikslą sunaikinti Rusiją ir jos galią yra įsiveržti į Maskvą ir ją užimti. Žinoma, tai tiesiog juokinga. Kodėl NATO turėtų įsiveržti į Rusiją? Tam tiesiog nėra jokios priežasties“, – sakė ekspertas.
Jis atkreipė dėmesį, kad nepriklausomai nuo to, ar Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo generolams patariantys rusų ekspertai patys tuo tiki, ar ne, jų strateginis naratyvas byloja, kad NATO įsiverš. Rusams prieš karą taip pat buvo sakoma, kad Rusija planuoja įsiveržti į Ukrainą, o įsiveržimo priežastis yra ta, kad, Ukrainai įstojus į NATO, ji taptų platforma Vakarų įsiveržimui į Rusiją, dar viena prieš Rusiją nusiteikusia buvusia Sovietų Sąjungos respublika.
C. Smithas yra įsitikinęs, kad Rusijos tikslai per pastarąjį dešimtmetį nepasikeitė – rusai darys viską, kas įmanoma, kad suskaldytų NATO, kad pavaizduotų aljansą kaip padriką struktūrą. Jis pripažino, kad Rusijos diktatorius V. Putinas iš tiesų kartą mėgino susitaikyti su Vakarais, bet pamatęs, „kaip Vakarai praleido progą ir 1990-aisiais paliko Rusiją likimo valiai, jis pasakė – ne, turime grįžti prie senojo sovietinio stiliaus, atgauti savo didybę“.
„Tai jo būdas pasiekti šį tikslą. Tačiau rusai smarkiai nuvertino Ukrainos ryžtą, be to, jie susidūrė su priešinga Švedijos ir Suomijos reakcija. Jie nori, kad NATO nustotų plėstis, tačiau vietoj to įtikino dvi šalis, kurios 70–80 metų buvo neutralios, prisijungti prie aljanso...“, – naujienų agentūrai LETA sakė amerikiečių tarptautinių santykių ir gynybos tyrėjas, kuris anksčiau savu laiku yra dirbęs ir Rygoje.
C. Smithas Rusijos ateitį prognozavo atsargiai, nes ši šalis ir toliau stebina ekonomistus, kurie teigia, kad Rusijos ekonomika jau turėjo žlugti, bet taip neatsitiko. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad ekonomistai mažai kalba apie sparčiai augantį Rusijos paslaugų sektorių. Pirmiau Rusijoje jokio paslaugų sektoriaus nebuvo, nes jis paprastai buvo glaudžiai susijęs su pinigais žmonių kišenėse, kurių jie neturėjo, bet dabar jis yra, nes kariai ir jų šeimos yra aprūpinti finansais. C. Smithas atkreipė dėmesį, kad Rusijoje atsiradusi paslaugų ekonomika jam primena tą, kuri egzistuoja Jungtinėse Valstijose.
Jis mano, kad tokia paslaugų ekonomika Rusijoje gali atrodyti logiškai bent jau tol, kol Rusija turi tokį partnerį kaip Kinija, kuris ir toliau pirks Rusijos produktus, naftą, energiją, technologijas ir tęs abiejų šalių technologijų mainus.
„Koks tvarus yra šis bendradarbiavimas – tai kitas klausimas. Vieną dieną Rusija turės atsikvošėti ir suprasti, kad Kinija taip pat nėra jos draugas. Kas tada nutiks Rusijai, aš nežinau, nes ji bus visiškai izoliuota nuo pasaulio“, – sakė C. Smithas. Tačiau jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusija neturi didelės užsienio skolos, o JAV skola siekia 37 trilijonus JAV dolerių, bet „mūsų ekonomikos niekas nekvestionuoja“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
