Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
8
Karas Ukrainoje (nuotr. SCANPIX)

Rusijos pajėgos toliau tęsia Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą. Pranešama, kad rusai gamyklą apšaudo bombomis, naudoja sunkiąją artileriją. Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša, kad Rusija ruošiasi pulti tris miestus Ukrainos rytuose. 

8

Rusijos pajėgos toliau tęsia Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą. Pranešama, kad rusai gamyklą apšaudo bombomis, naudoja sunkiąją artileriją. Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša, kad Rusija ruošiasi pulti tris miestus Ukrainos rytuose. 

REKLAMA

Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:

23:48 | Baerbock: Rusija turi prisiimti atsakomybę už karo padarytą žalą

Rusija turi prisiimti atsakomybę už karo Ukrainoje padarytą žalą, šeštadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, rašo CNN.

„Rusijai tenka atsakomybė už šią didžiulę žalą, kuri neatsiejama nuo šio karo“, – sakė A. Baerbock ir pridūrė, kad „Rusija yra visiškai atsakinga ne tik už šį karą, kuris prieštarauja tarptautinei teisei, bet ir už visą didžiulę žalą, kuri yra didžiulė ir pačioje Rusijoje“.

Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly šeštadienį nurodė, kad Kanadoje teisiškai įmanoma gauti dėl sankcijų įšaldytus Rusijos pinigus, kuriais būtų galima sumokėti už Rusijos karo padarytą žalą. Vis dėlto A. Baerbock aiškino, kad dėl Europos teisinės sistemos pasinaudoti areštuotu turtu yra sunkiau.

REKLAMA

„Prieiga prie įšaldytų pinigų teisiškai yra ne paprasta“, – sakė A. Baerbock.

„Kai įtraukiame žmones į sankcijų sąrašus, turime ir privalėjome pateikti paaiškinimus, kad jie galiotų ir Europos Teisingumo Teisme“, – sakė ji.

„Ir tai juo labiau galioja šiam keliui, jei juo eitume – o tam yra rimtų priežasčių. Žinoma, jis turi būti toks, kad atlaikytų prieš mūsų teisę; mes ginam tarptautinę teisę“, – pridūrė A. Baerbock.

23:11 | Maskva Mariupolyje gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos

Maskva ruošiasi surengti referendumą Mariupolyje dėl miesto prisijungimo prie Rusijos, pareiškė Ukrainos pareigūnai, rašo „the Guardian“.

Petro Andriuščenkos, Mariupolio mero patarėjas, sakė, kad šaltiniai tikino, jog rengiamas balsavimas dėl miesto ateities.

Mariupolio, kuriame kadaise gyveno 400 tūkst. žmonių, griuvėsius daugiausiai yra užėmusi Rusija, nors iki dviejų tūkst. Ukrainos karių vis dar laikosi prie uosto esančioje didelėje plieno gamykloje „Azovstal“.

REKLAMA
REKLAMA

P. Andriuščenka „Observer“ sakė, kad apie referendumą gali būti paskelbta jau sekmadienį, nors jis teigė, kad dar nėra duomenų, jog būtų įsteigti balsavimo punktai.

„Turime informacijos, kad Rusijos valdžia rengia referendumą ir gali jį paskelbti net rytoj, bet dar nežinome, ar taip yra iš tikrųjų. Tačiau matome daug Mariupolio integracijos į Rusijos sistemą, švietimo sistemą, bankų sistemą“, – kalbėjo jis.

Pietų Osetijos lyderis Anatolijus Bibilovas penktadienį paskelbė, kad liepos 17 d. surengs referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.

22:45 | Luhansko srities vadovas: ruošiamės dviems dideliems rusų puolimams

Luhansko srities valstybinės administracijos vadovas Serhiy Haidai šeštadienį vakare pranešė, kad Ukrainos kariuomenė ruošiasi dviems dideliems rusų puolimams Luhanso srityje.

„Mes ruošiamės dviems dideliems puolimams prieš Severodonecką ir prasiveržimui į greitkelį Lysičanskas-Bachmutas iš Popasnos ir Bilohivkos pusės.

REKLAMA
REKLAMA

Regioninis centras rusams reikalingas „dėl varnelės“, o kelias – tam, kad atkirstų regioną nuo ryšių su kitais regionais, t. y. jį užimti, apsupti“, – sakė jis.

S. Haidai taip pat pridūrė, kad regione galima atnaujinti evakuaciją – šeštadienį iš Severodonecko ir Vrubovkos buvo evakuoti 25 žmonės.

22:25 | Žiniasklaida: iš Mariupolio leista išvykti 500–1000 automobilių

Proukrainietiškas naujienų šaltinis „Euromaidan Press“ praneša, kad iš Mariupolio pavyko išvykti didelei automobilių kolonai.

Pranešama, kad automobiliai nubvyko į Zaporižę. Teigiama, kad šiems automobiliams nebuvo leidžiama išvykti tris dienas.

22:09 | Norvegai palaiko suomius ir švedus dėl NATO

Norvegija, nepaisydama Turkijos kritikos, parėmė Suomijos ir Švedijos planus prisijungti prie NATO, rašo „Sky news“.

„Nežinome, ką Turkija iš tikrųjų turi omenyje, tačiau, žvelgiant iš Norvegijos perspektyvos, mes 100 proc. palaikome Suomiją ir Švediją, jei jos nuspręs pateikti prašymą dėl narystės NATO“, – sakė Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeld.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai taip pat sustiprins Šiaurės šalių bendradarbiavimą, nes po Antrojo pasaulinio karo mes pasirinkome kitaip, todėl manau, kad dabar yra istorinis momentas“, – pridūrė ji.

Jai antrino Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra, sakydamas, kad labai svarbu, jog visos NATO narės pademonstruotų vienybę.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį nurodė, kad Turkija gali pasinaudoti savo, kaip karinio aljanso narės, statusu ir vetuoti bet kokius Suomijos ir Švedijos bandymus prisijungti prie NATO.

21:41 | Apšaudyta Sumų sritis

Pranešama, kad Rusijos pajėgos šeštadienį vakare smogė Sumų regionui. „24tv.ua“ praneša, kad regionui smogta šešis kartus. Daugiau informacijos kol kas nepateikiama.

21:23 | Odesa įspėja apie netoli kranto esančią miną

Odesos miesto taryba įspėjo gyventojus apie jūros miną, plūduriuojančią prie pat vieno iš miesto paplūdimių, rašo CNN.

„Būdama už kelių dešimčių metrų nuo kranto, ji nekelia tiesioginės grėsmės, tačiau dar kartą primename apie pavojų maudantis ir kitaip naudojant pakrantės vandenis“, – cituojama miesto taryba.

REKLAMA
REKLAMA

Odesos taryba teigia, kad miną utilizuos specialistai, tačiau gyventojams nurodė dėl savo saugumo nesiartinti prie paplūdimių ir pakrantės, neplaukti su vandens transporto priemonėmis ir nesimaudyti.

Miesto valdžia taip pat priduria, kad mieste išlieka raketų smūgių grėsmė.

21:09 | Zacharova atmeta kaltinimus Rusijai dėl pasaulinių problemų maisto srityje

Rusija neigia savo atsakomybę dėl kylančių maisto kainų ir pasaulinės bado krizės pavojaus, rašo „the Guardian“. Kiek anksčiau šeštadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad būtent Rusija yra kalta dėl kylančių problemų maisto srityje.

Šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova dėl kylančių kainų kaltino Vakarų sankcijas, praneša dpa.

„Jei to nesuprantate, tai arba kvailumo požymis, arba sąmoningas visuomenės klaidinimas“, – Vokietijos ministrei atsakė M. Zacharova.

Kita pasaulinės maisto krizės priežastis, pasak jos, yra Ukrainos valstybingumo žlugimas, už kurį ji taip pat laiko atsakingus Vakarus.

REKLAMA
REKLAMA

„Viena iš priežasčių – ponios Baerbock pirmtakai, kurie ne tik kišosi į situaciją šalyje, bet ir ranka rankon formavo Ukrainos vidaus ir užsienio politiką“, – teigė M. Zacharova.

A. Baerbock anksčiau Baltijos jūros regiono G7 susitikime išreiškė susirūpinimą dėl gresiančio pasaulinio bado ir apkaltino Rusiją, kad ši blokuoja Ukrainos jūrų uostus ir taip užkerta kelią grūdų eksportui.

Ukraina yra viena svarbiausių grūdų gamintojų pasaulyje.

20:50 | Ankara: Turkija pasirengusi aptarti su Suomija ir Švedija planus stoti į NATO

Turkija šeštadienį leido suprasti, kad yra pasirengusi aptarti Suomijos ir Švedijos planus stoti į NATO, nors ir kaltina šias valstybes suteikiant prieglobstį kurdų „teroristinėms organizacijoms“.

„Didžioji dauguma Turkijos žmonių nepritaria teroristinę organizaciją PKK remiančių šalių narystei... Tačiau šiais klausimais, žinoma, turime kalbėtis su mūsų NATO sąjungininkais, taip pat su šiomis šalimis“, – sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

REKLAMA
REKLAMA

Tokį pareiškimą jis padarė atvykęs į Berlyną derybų su kolegomis iš NATO, taip pat su Suomijos ir Švedijos atstovais.

PKK yra Kurdistano darbininkų partija, Jungtinėje Karalystėje, Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose uždrausta kaip ekstremistinė organizacija.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, istoriškai neutraliose Suomijoje ir Švedijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių ir švedų dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei. 

Helsinkis ir Stokholmas jau ilgą laiką bendradarbiauja su NATO, todėl tikimasi, kad abi šalys galės greitai prisijungti prie Aljanso.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą teigė, tiek Suomija, tiek Švedija būtų priimtos „išskėstomis rankomis“.

Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl abiejų Šiaurės valstybių galimybės įstoti į NATO dėl numanomų ryšių su kurdų organizacijomis.

REKLAMA
REKLAMA

20:26 | Rusija ruošiasi puolimui Severodonecko, Solidaro ir Bachmuto kryptimi

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pasidalijo nauja situacijos apžvalga, praneša „UNIAN“.

Apžvalgoje pažymima, kad rusų pajėgos ir toliau vykdo puolamuosius veiksmus rytuose, naudoja ugnį palei visą fronto liniją. Okupantai ir toliau aktyviausiai veikia Slobožansko ir Donecko kryptimis.

„Išlieka priešo raketų ir bombų atakų prieš karinius ir civilinius objektus Ukrainos teritorijoje grėsmė“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Voluinės, Polesės ir Seversko kryptimis situacija nepasikeitė, priešas aktyvių operacijų nevykdė. Tuo pat metu Baltarusijos Gomelio srityje buvo pastebėti išminavimai tose vietose, kur buvo dislokuoti Rusijos daliniai.

„Charkivo kryptimi okupantai daugiausia pastangų skiria užimtų pozicijų išlaikymui, aprūpinimo kelių kontrolei kelyje į šiaurę ir rytus nuo Charkivo miesto bei užkirsti kelią mūsų kariuomenės judėjimui link valstybės sienos“, – teigė Generalinis štabas.

REKLAMA
REKLAMA

Žvalgyba praneša, kad Slaviansko kryptimi vyksta priešo dalinių pergrupavimas ir rezervų kūrimas.

„Donecko kryptimi priešo grupuotė sutelkia pagrindines jėgas į pasirengimą puolamiesiems veiksmams Severodonecko, Solidaro ir Bachmuto gyvenviečių kryptimi, vykdo atsargų papildymą ir pergrupuoja savo dalinius. Šia kryptimi buvo perkelta iki dviejų bataliono taktinių grupių. Priešas, remiamas oro ir artilerijos, vykdo puolimo operacijas palei fronto liniją. Ji iš dalies sėkmingai veikia Avdijivkos rajone“, – rašoma pranešime.

„Mariupolyje priešas ir toliau blokuoja mūsų dalinius prie gamyklos „Azovstal“. Ji rengia masinius artilerijos ir oro smūgius ir vykdo puolamuosius veiksmus“, – tęsiama apžvalga.

Pranešama, kad Zaporižės kryptimi priešas daugiausia dėmesio skyrė Ukrainos karių pozicijų apšaudymui.

„Južno-Bugsko kryptimi situacija iš esmės nepasikeitė. Pagrindinės agresoriaus pastangos sutelktos į užimtų pozicijų išlaikymą, žvalgybą, amunicijos, degalų ir tepalų papildymą, pozicijų inžinerinį aprūpinimą ir mūsų karių pozicijų apšaudymą iš artilerijos“, – pažymėjo Generalinis štabas.

REKLAMA
REKLAMA

Priduriama, kad rusų pajėgos toliau naikina Ukrainos civilinę infrastruktūrą.

19:55 | Suomijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad nori išlaikyti taikią sieną su Rusija

Suomija nori išlaikyti taikią sieną su Rusija, šeštadienį pareiškė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto, rašo CNN.

„Turime 1 300 km sieną su Rusija“, – sakė jis žurnalistams Berlyne.

„Siena yra taiki, ir mes norime, kad ji išliktų taiki. Labai svarbu, kad bendrautume su savo kaimyne“, – tęsė suomių ministras.

Paklaustas apie Turkijos nepritarimą Suomijos stojimui į NATO, P. Haavisto sakė, kad penktadienį paskambino Turkijos užsienio reikalų ministrui Mevlütui Çavuşoğlu, jog „sumažintų įtampą“, ir tęs diskusijas su juo šeštadienį vyksiančiame NATO susitikime.

P. Haavisto pripažino, kad bet kuri NATO narė gali „blokuoti procesą“, todėl svarbu palaikyti „gerus ryšius“ su visais.

19:34 | Vicepremjerė: Ukraina sutiktų su Turkijos arba Kinijos tarpininkavimu evakuojant Mariupolio gynėjus

REKLAMA
REKLAMA

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk sako, kad šalies vyriausybė palankiai vertintų Turkijos arba Kinijos tarpininkavimo galimybę padedant organizuoti sužeistų karių evakuaciją iš „Azovstal“ plieno gamyklos.

Ukrainos televizijai ji sakė, kad „Turkijos pusė tikrai galėtų būti tarpininkė evakuacijos klausimais. Dabar kalbame apie sunkiai sužeistuosius ir tai yra klausimas Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui. Jei Turkija galėtų būti tarpininke ir šiuo klausimu, būtų gerai“.

„Jei Xi Jinpingas gali daryti įtaką, tai irgi būtų gerai. Tikimės geriausio“, – kalbėjo ji.

Turkijos prezidento atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas kiek anksčiau pareiškė, kad Turkija galėtų tarpininkauti vykdant sužeistų karių evanuaciją iš Mariupolio.

„Turėjome daugybę planų, pasiūlymų. Pirmasis iš jų buvo nugabenti karius iš Mariupolio į Berdianską, o iš Berdiansko uosto į laivą iš Stambulo, nugabenti juos čia, į Turkiją. Tas pasiūlymas vis dar svarstomas“, – sakė jis.

„Laivas vis dar yra Stambule. Jis pasirengęs išplaukti, tačiau laukiame galutinio Rusijos ir Ukrainos pusių leidimo, kad jis galėtų plaukti į Berdianską ir nugabenti tuos sužeistus karius į Turkiją“, – pridūrė I. Kalinas.

REKLAMA
REKLAMA

19:14 | Helsinkis neabejoja, kad pavyks įtikinti Turkiją nebeprieštarauti Suomijos narystei NATO

Helsinkis neabejoja, kad pavyks rasti „sprendimą“, galintį įtikinti Ankarą nebeprieštarauti Suomijos ketinimui stoti į NATO, šeštadienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Kalbėdamas prieš Berlyne rengiamas derybas su Aljanso narėmis, įskaitant Turkiją, P. Haavisto sakė esąs „tikras, kad galiausiai rasime sprendimą, o Suomija ir Švedija taps NATO narėmis“.

19:08 | Turkijos ir Suomijos ministrai susitiks aptarti NATO klausimus

Suomijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai susitiks aptarti Suomijos stojimo į NATO klausimų, praneša „Sky news“.

„Esu tikras, kad rasime sprendimą“, – sako Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavesto.

Iš pradžių buvo pranešta, kad Turkija vetuos bet kokį Suomijos ar Švedijos bandymą įstoti į NATO.

Tačiau kalbėdamas su „Reuters“ Turkijos prezidento Tayyipo Erdogano atstovas spaudai sakė, kad šalis „neuždaro durų“ į NATO Suomijai ir Švendijai.

Jis pridūrė, kad Turkija kelia šį klausimą „kaip nacionalinio saugumo klausimą“, nes Šiaurės šalyse esą veikia „daug teroristinių organizacijų“.

18:57 | Ukrainos viceministras: Rusija nežino, ką daryti su užgrobtomis teritorijomis

Pasak Ukrainos vidaus reikalų ministro Vadimo Denisenko, Rusija šiuo metu nežino, ką daryti su užgrobtomis Ukrainos teritorijomis, rašo „UNIAN“.

„Beveik kasdien matome aukštus Rusijos pareigūnus Donbase ir Chersono srityje. Matyt, jie čia vyksta tam, kad padarytų tam tikras išvadas, ką toliau daryti su šiomis teritorijomis, kol Maskvoje bus priimtas tam tikras sprendimas“, – cituojamas ukrainiečių televizijai kalbėjęs V. Denisenko.

Jis mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra įtikinėjamas aneksuoti okupuotas teritorijas.

„Akivaizdu, kad ir jis to norėtų labiau, bet kol kas jie nepriėmė sprendimo dėl kokių nors teritorijų aneksijos. Nes jis supranta, kad tai smarkiai pablogina derybų procesą ir iš tiesų dauguma šalių gali tiesiog pasitraukti iš derybų proceso, kai tik paskelbiama apie aneksiją“, – sakė jis.

Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos okupantai planuoja atlikti gyventojų surašymą Chersono srityje.

18:39 | „Fingrid“ viceprezidentė: Rusijos elektros tiekimas Suomijai sustabdytas dėl neapmokėtų sąskaitų

Suomijos nacionalinio tinklo operatoriaus „Fingrid“ viceprezidentė Reima Paivinen „Sky News“ teigė, kad Rusija nutraukė elektros energijos tiekimą Suomijai dėl neapmokėtų sąskaitų.

Ji pranešė, kad Suomija dėl to nesijaudina, mat gali padidinti importą iš Švedijos ir Baltijos šalių.

18:29 | Lukašenka paragino pasimokyti iš Ukrainos karių

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka atkreipė dėmesį į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir paragino iš jų pasimokyti, praneša ukrainiečių naujienų agentūra „UNIAN“.

Baltarusijos režimo lyderis susižavėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mobiliųjų grupių operacijomis. Apie tai A. Lukašenka prakalbo per susitikimą dėl 2022 m. Baltarusijos gynybos.

Pasak „UNIAN“, A. Lukašenka gyrė mobiliųjų Ukrainos grupių veiksmus. Anot jo, jos sudavė greitus smūgius priešams.

„Efektyviausios, taip pat ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, buvo mobilios grupės, kurios akimirksniu, netikėtai priartėjo prie priešo, kurių buvo gerokai daugiau, ir sudavė stiprius smūgius“, – tęsė A. Lukašenka.

18:06 | Turkija siūlo sužeistiems „Azovstal“ gynėjams evakuacijos maršrutą jūra

Turkija pasiūlė sužeistus Ukrainos kovotojus, įstrigusius plieno gamykloje „Azovstal“, evakuoti jūra, rašo „Sky news“.

Prezidento Tayyipo Erdogano atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas agentūrai „Reuters“ sakė, kad R. Erdoganas ir Ukrainos atstovas Volodymyras Zelenskis aptarė šį planą prieš dvi savaites ir kad jis tebėra „svarstomas“.

Pagal šį planą kariai būtų gabenami sausuma 40 mylių pakrante į Berdianską, iš kur Turkijos laivas nugabentų juos į Stambulą kitoje Juodosios jūros pusėje.

„Jei tai galima padaryti tokiu būdu, mes mielai tai padarytume. Esame pasirengę“, – sakė I. Kalinas.

„Iš tikrųjų mūsų laivas yra pasirengęs plaukti ir nugabenti sužeistus karius ir kitus civilius į Turkiją“, – pridūrė jis.

17:51 | Zelenskis priėmė JAV Kongreso delegaciją

Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis Kyjive priėmė Kongreso delegaciją, kuriai vadovauja JAV Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellas.

Savo „Instagram“ paskyroje V. Zelenskis teigė, kad šis vizitas „yra stiprus Jungtinių Valstijų Kongreso ir Amerikos žmonių paramos Ukrainai ženklas“.

„Dėkojame už jūsų lyderystę, padedant mums kovoje ne tik už mūsų šalį, bet ir už demokratines vertybes bei laisves. Mes tai labai vertiname“, – rašė V. Zelenskis.

Nepranešama, kada tiksliai susitikimas vyko ir ar delegacija vis dar yra Kyjive.

17:36 | Gamykloje „Azovstal“ įstrigusių Ukrainos karių artimieji prašo Kinijos pagalbos

Mariupolio metalurgijos įmonėje „Azovstal“ įstrigusių karių artimieji šeštadienį paragino „išgelbėti“ apsuptas Ukrainos pajėgas Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, teigdami, kad jis yra paskutinis pasaulio lyderis, kurio klausytųsi Kremlius.

Penkios Ukrainos karių žmonos ir vienas tėvas Kyjive surengė spaudos konferenciją, per kurią dar kartą desperatiškai paprašė padėti „Azovstal“ gynėjams. Šie jau daugelį savaičių iš požeminių tunelių priešinasi įsiveržusioms Rusijos pajėgoms.

„Pasaulyje teliko vienas žmogus, į kurį galime kreiptis – tai Kinijos vadovas“, – sakė vieno iš įstrigusių karių tėvas Stavras Vyčniakas.

„Kinija daro didelę įtaką Rusijai ir asmeniškai [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui. Prašome, kad jis įsikištų“, – pridūrė vyras.

Jis paragino Xi Jinpingą „imtis reikiamų priemonių, kad būtų ištraukti“ kariai.

„Jie yra pragare, nuolat bombarduojami“, – kalbėjo S. Vyčniakas, ragindamas iš gamyklos išgabenti sužeistus karius ir žuvusiųjų kūnus.

Vakarų valstybės ir Kyjivas ne kartą ragino Kiniją pasmerkti Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, tačiau Pekinas, palaikantis gerus santykius su Maskva, stengiasi laikytis neutralios pozicijos.

Natalija Zarycka, vieno iš įstrigusių kariškių žmona, taip pat ragino Kiniją padėti.

„Pasaulyje tebėra žmogus, kuriam Putinui sunku pasakyti „ne“, – pareiškė ji, prašydama Xi Jinpingo „prisidėti prie [karių] gelbėjimo“.

„Esame tikri, kad stipri ir kilni Kinija pajėgi priimti sunkius sprendimus vardan gėrio“, – pridūrė moteris.

N. Zarycka sakė gaunanti iš savo vyro žinučių, kuriose teigiama, kad „Azovstal“ gynėjai puolami „iš jūros, žemės ir oro“ ir kad Maskva vilkina „šį skausmingą kankinimo procesą“.

Moteris paragino pasaulį „netylėti ir sustabdyti šį naikinimą“ Mariupolio plieno ir geležies gamykloje.

Strategiškai svarbaus uostamiesčio gynybai vadovaujantis Ukrainos pulkas „Azov“ iš slėptuvių paskelbė desperatiškų vaizdo įrašų; juose teigiama, kad apsupti kariai „miršta“ nuo žaizdų.

17:21 | Rusija toliau šturmuoja „Azovstal“

Rusijos pajėgos ir toliau šturmuoja Mariupolyje esančią plieno gamyklą „Azovstal“, praneša „24.tv.ua“. Gamyklos gynėjai pranešė, kad Rusija toliau mėto bombas ant gamyklos, taip pat atakuoja kompleksą sunkiąja artilerija, tankais.

Ukrainos kariai padėtį vertina kaip itin sudėtingą. Tačiau nepaisant to, jie pažymi, kad deda ypatingas pastangas ir bando atsilaikyti. Kol kas jiems pavyksta atremti priešo atakas.

16:46 | Vokietijos užsienio reikalų ministrė remia Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad remia Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO rašo CNN.

„Kiekviena šalis yra laisva apsispręsti dėl savo narystės aljanse. Tai galioja ir Švedijai bei Suomijai“, – sakė A. Baerbock.

„Ne NATO pastūmėjo Švediją ir Suomiją įstoti, bet Rusijos prezidento veiksmai pastūmėjo Suomiją ir Švediją, nes jos nori ir toliau taikiai gyventi su savo kaimynais. Jei šalys įstos kartu, aš tam labai pritarčiau“, – teigė A. Baerbock.

Suomijos prezidentas Sauli Niinistö šeštadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad šalis apsispręs „siekti narystės NATO per kelias artimiausias dienas“. Ketvirtadienį Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde sakė, kad Švedija atsižvelgs į Suomijos vertinimus dėl narystės NATO, nes taip pat svarsto galimybę prisijungti prie karinio aljanso.

„Vokietijos vyriausybė jau aiškiai pasakė, kad mes daugiau nei pritariame šiai narystei. Švedija ir Suomija yra stiprios šalys savo gynybiniais pajėgumais“, – sakė A. Baerbock.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pasveikino Suomijos siekį prisijungti prie NATO ir pasiūlė Berlynui „visapusišką paramą“.

16:30 | Erdogano patarėjas: Turkija „neuždaro durų“ Švedijai ir Suomijai į NATO

Turkijos prezidento Tayyipo Erdogano patarėjas sako, kad Turkija „neuždaro durų“ Suomijai ir Švedijai prisijungti prie NATO, rašo „Sky news“.

Tačiau vyriausiasis prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahim Kalin teigė, kad Turkija šį klausimą kelia „kaip nacionalinio saugumo klausimą“, mat, jo vertinimu, Šiaurės šalyse veikia „daug teroristinių organizacijų“. Kalbėdamas „Reuters“, I. Kalinas išskyrė Stokholmą kaip ypač problemišką sritį.

Suomija jau pareiškė ketinanti įstoti į NATO, tikimasi, kad ir Švedija turėtų pasekti jos pavyzdžiu.

I. Kalinas sakė, kad kovingoji Kurdistano darbininkų partija (PKK), kurią Turkija, JAV ir ES yra įtraukusios į teroristinių organizacijų sąrašą, veikia būtent Švedijoje.

„Žinoma, mes norime diskutuoti, derėtis su Švedijos kolegomis“, – sakė jis.

16:11 | Ukraina Iziume pradėjo kontrpuolimą

Pasak Charkivo regioninės karinės administracijos vadovo Oleho Synegubovo, Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą Iziume, rašo BBC.

Kalbėdamas „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše jis sakė, kad Rusijos pajėgos kai kuriomis kryptimis traukiasi.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas šio žingsnio kol kas nepatvirtino.

Balandžio 1 d. Rusija perėmė Iziumo miesto kontrolę. Iziumo miesto tarybos pareigūnas Maksimas Strelnikas anksčiau BBC sakė, kad, jo vertinimu, 80 proc. miesto buvo sugriauta.

Valdžios duomenimis, Iziume liko nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. civilių gyventojų.

15:41 | Lavrovas: Vakarai paskelbė „totalinį hibridinį karą“ prieš Rusiją

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigia, kad Vakarai paskelbė „totalinį hibridinį karą“ prieš Rusiją, ir sako, kad sunku nuspėti, kiek ilgai jis tęsis. Pasak jo, šio karo pasekmes pajus visi, praneša „Reuters“.

Kalbėdamas apie sankcijas dėl Ukrainos, S. Lavrovas pareiškė, kad Vakarų pastangos izoliuoti Rusiją yra pasmerktos žlugti.

15:37 | Mariupolio „Azovstal“yra apie 600 sužeistų karių

Mariupolyje esančioje plieno gamykloje „Azovstal“ liko apie 600 sužeistų Mariupolio gynėjų. Pranešama, kad jie gamykloje gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, be vandens, maisto ir vaistų.

Apie tai ukrainiečių televizijai papasakojo policininku prisistatęs, bet savo tapatybės atskleisti nesutikęs žmogus, rašo „Ukrinform“.

„Kalbant apie sužeistuosius, situacija labai prasta, jų yra apie 600. Sąlygos tiesiog baisios, turbūt visi yra matę nuotraukas socialiniuose tinkluose. Tiesą pasakius, neįmanoma perteikti slegiančios situacijos ligoninėje…

Grubiai tariant – tai didžiulė sporto salė, keletas dešimčių lovų dviaukštės, likę ant grindų. Šalia vienas kito kovotojai be galūnių – vieni be rankos, kas be kojos, kitiems tik žaizdos. Visiškos antisanitarinės sąlygos: musės, kvapas“, – kalbėjo jis.

Pareigūnas priminė, kad dėl paskutiniųjų sprogdinimų buvo apkrauta operacinė, dabar operacinis stalas yra tiesiog ten, kur yra sužeistieji, taip pat nebėra vaistų. Anot jo, daug žmonių miršta dėl to, kad negali gauti medicininės priežiūros.

Be to, gamykloje beveik nebėra maisto ir vandens.

„Jie miršta dideliais kiekiais, nes negalime suteikti medicininės priežiūros. Tiesiog nėra vaistų. Sunkiai sužeistų žmonių... beveik neįmanoma išgelbėti“, – CNN cituoja kariškį.

Pranešama, kad Ukraina derisi dėl kelių dešimčių gynėjų evakuacijos iš „Azovstal“ gamyklos.

15:26 | Kremlius: V. Putinas Suomijos sprendimą atsisakyti neutraliteto laiko „klaida“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį savo kolegai suomiui Sauli Niinisto šeštadienį pareiškė, kad Suomijos ketinimai atsisakyti karinio neutraliteto būtų „klaida“, pranešė Kremlius.

„Putinas pabrėžė, kad tradicinės karinio neutraliteto politikos pabaiga būtų klaida, kadangi Suomijos saugumui niekas negresia“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Prognozuojama, kad Helsinkis sekmadienį paskelbs teiksiantis paraišką įstoti į NATO.

15:10 | Suomijos prezidentas: Suomija dėl narystės apsispręs per artimiausias dienas

Suomijos prezidentas Sauli Niinistö šeštadienį savo kolegai Rusijoje Vladimirui Putinui pareiškė, kad Šiaurės šalis nuspręs „artimiausiomis dienomis siekti narystės NATO“, sakoma prezidento biuro pranešime.

Per Suomijos inicijuotą pokalbį telefonu „prezidentas Niinistö papasakojo prezidentui Putinui, kaip iš esmės Rusijos reikalavimai 2021 m. pabaigoje, kuriais siekiama užkirsti kelią šalims įstoti į NATO, ir Rusijos masinė invazija į Ukrainą 2022 m. vasarį pakeitė Suomijos saugumo aplinką“, sakoma pareiškime.

S. Niinistö pažymėjo, kad jau per pirmąjį jų susitikimą 2012 m. jis pasakė Putinui, „kad kiekviena nepriklausoma valstybė maksimaliai padidina savo saugumą“ ir kad „tai vyksta ir dabar“, sakoma pareiškime.

Prisijungdama prie NATO Suomija „stiprina savo saugumą ir prisiima atsakomybę“, nes „ji nėra nuo nieko nutolusi“, sakoma pareiškime. Ateityje Suomija „nori korektiškai ir profesionaliai rūpintis praktiniais klausimais, kylančiais iš buvimo Rusijos kaimyne“, priduriama jame.

Pasak CNN, Suomijos prezidentas taip pat „pakartojo savo gilų susirūpinimą dėl žmonių kančių, kurias sukelia Rusijos karas Ukrainoje“, ir „pabrėžė taikos būtinybę“.

14:49 | Suomijos prezidentas pasikalbėjo su V. Putinu apie savo šalies planus stoti į NATO

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto šeštadienį telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl savo šalies ketinimų teikti paraišką įstoti į NATO, pranešė jo kanceliarija.

„Pokalbis buvo tiesus ir atviras, jis vyko be apsunkinimų. Laikytasi pozicijos, kad svarbu vengti įtampos“, – prezidentūra citavo S. Niinisto ir pridūrė, kad pokalbį inicijavo Suomijos vadovas.

14:43 | Rusijos užsienio reikalų viceministras Gruško: tai reikš Europos Sąjungos pabaigą

Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško sako, kad jei ES pavirtins Ukrainos stojimą į ES, tai reikš sąjungos pabaigą. 

„Jei ES iš tikrųjų patvirtins Ukrainos registracijos į Europos Sąjungą pradžios procedūrą, tai reikš Europos Sąjungos pabaigą“, – sakė Gruško.

14:30 | Rumunijos ambasada atnaujino darbą Kijeve

„Rumunija visiškai remia savo partnerę Ukrainą jos drąsioje kovoje už laisvę!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė užsienio reikalų ministras Bogdanas Aurescu.

14:27 | Putinas šaukia susitikimą su Lukašenka ir kitais KSSO lyderiais

Putinas šaukia susitikimą su Lukašenka ir kitais KSSO lyderiais, praneša Unian. 

Gegužės 16 dieną Maskvoje vyks Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos vadovų susitikimas. Esą ji skirta Kolektyvinio saugumo sutarties pasirašymo 30-mečiui.

Taip pat, remiantis žiniasklaidos pranešimais, planuojamas dvišalis Putino ir Lukašenkos susitikimas.

Šeštadienį pasirodė žinia, kad A. Lukašenka savo kalboje gyrė Ukrainos kariuomenę, nors prieš karo pradžią paniekinamai pareiškė, kad Ukraina neatlaikys net trijų dienų.

Jis gyrė Ukrainos armijos, Ukrainos mobiliųjų grupių taktiką ir sakė, kad Baltarusijos ginkluotosios pajėgos turėtų iš to pasimokyti.

14:23 | Švedijoje – nuogąstavimai dėl skubotų diskusijų apie stojimą į NATO

Švedija, kaip spėjama, netrukus pateiks paraišką dėl narystės NATO, visuomenėje išaugus paramai tokiam žingsniui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau daugelis švedų liko nepatenkinti, kaip greitai vyksta sprendimo priėmimo procesas.

„Manau, kad visi norėtų daugiau laiko, nes tai didžiulis klausimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė socialdemokratas Stefanas Lofvenas, 2014–2021 metais ėjęs Švedijos premjero pareigas.

„Tuo pat metu žinome, kad ne visada gauni tiek laiko, kiek norėtum“, – pridūrė jis.

Kai kurie abejojantieji mano, kad jų kaimynai pernelyg greitai ir tvirtai apsisprendė dėl prisijungimo prie Vakarų karinio aljanso.

Atspindint skeptikų požiūrius, socialinėje žiniasklaidoje neseniai žaibiškai paplito Stokholmo poziciją pašiepiantis vaizdas: jame matyti, kaip Švedijos pareigūną vaidinantis ponas Bynas, kopijuoja Suomijos kolegą, pasirašantį prašymą dėl narystės NATO.

13:55 | Ukrainos žvalgyba: Rusija jau išnaudojo kovoti pasirengusių karių rezervus

Rusijoje valstybiniu lygiu tęsiasi slapta mobilizacija, sako Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadymas Skibickis.

Belgorodo ir Rostovo srityse šauktinių ir mobilizacijos resursų pagrindu formuojami nauji okupacinės kariuomenės daliniai, kurie siunčiami į Ukrainos teritoriją. Tačiau tokių karių panaudojimas dažniausiai yra neefektyvus, sako jis.

„Per karių registracijos ir įdarbinimo tarnybas iškviečiami už karinę tarnybą atsakingi asmenys, jie pasirašo sutartis, po kurių formuojami nauji padaliniai ir siunčiami į Ukrainos teritoriją.

Kaip efektyviai panaudojamos tokios kariuomenės, kovos jau parodo. Daugeliu atvejų tai nėra efektyvu, tačiau mes tikrai suprantame, kad šiandien Rusijos Federacija išnaudojo išteklius, susijusius su kovingiausiomis taktinėmis batalionų grupėmis“, – pabrėžė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas.

13:48 | Ustenko: Ukraina negali laukti papildomų šešių mėnesių ES naftos embargui

Europos Sąjungos embargas Rusijos naftos importui turėtų įsigalioti nedelsiant, nes Ukraina negali laukti dar šešių mėnesių, kol „Rusija nužudys jų piliečius“, interviu žiniasklaidai „Project Syndicate“ sakė prezidento patarėjas Olegas Ustenko, rašo „Ukrinform“.

O. Ustenko pažymėjo, kad Ukraina sveikina Europos Komisijos pasiūlymą sustabdyti Rusijos naftos importą, tačiau mano, kad šio sprendimo vykdymo atidėjimas šešiems mėnesiams yra nepriimtinas, nes Rusijos Federacija naudoja pajamas iš energijos savo karui finansuoti.

„Rusija gauna 1 milijardą dolerių per dieną iš naftos eksporto. Galite įsivaizduoti, kiek raketų, ginklų ir bombų jie gali nusipirkti per šešis mėnesius iki visiško embargo įgyvendinimo. Mūsų pozicija yra aiški. Mes norime, kad embargas įsigaliotų nedelsiant.“

13:40 | Rusijos naikintuvai Kaliningrade dalyvavo pratybose

Rusijos naikintuvai Su-27 dalyvavo pratybose, skirtose atremti netikrą oro smūgį Rusijos Kaliningrado srityje, praneša naujienų agentūra Interfax, remdamasi Rusijos Baltijos jūros laivynu.

Pratybos vyko praėjus dviem dienoms po to, kai Suomija paskelbė apie planus stoti į NATO,  kurie paskatintų Vakarų karinio aljanso plėtrą, kuriai Putinas teigė sieksiantis užkirsti kelią.

Rusijos Baltijos jūros laivyno spaudos tarnyba pranešė, kad naikintuvai Su-27 per pratybas „sunaikino“ imituojamo priešo lėktuvus, praneša „Interfax“ ir priduria, kad pratybose dalyvavo daugiau nei 10 Baltijos jūros laivyno Su-27 įgulų.

13:32 | Dydysis septynetas ragina Baltarusiją liautis talkinti Rusijos agresijai prieš Ukrainą

Didžiojo septyneto (G-7) šalys šeštadienį paragino Baltarusiją liautis remti Rusijos karą Ukrainoje.

„Raginame Baltarusiją liautis sudarinėti galimybę Rusijos agresijai ir laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų“, – sakoma G-7 užsienio reikalų ministrų pareiškime, paskelbtame po tris dienas šiaurės Vokietijoje trukusių derybų.

13:29 | G-7 žada niekada nepripažinti Rusijos jėga pakeistų sienų

Didžiojo septyneto (G-7) šalys šeštadienį pažadėjo niekada nepripažinti Rusijos, įsiveržusios į Ukrainą, mėginimų jėga pakeisti valstybių sienas.

„Niekada nepripažinsime sienų, kurias Rusija mėgino pakeisti karine agresija, taip pat išlaikysime savo įsipareigojimą remti Ukrainos, įskaitant Krymą,  taip pat visų [kitų] valstybių suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – sakoma G-7 užsienio reikalų ministrų pareiškime, paskelbtame po tris dienas šiaurės Vokietijoje trukusių derybų.

13:27 Didysis septynetas žada išplėsti sankcijas svarbiems Rusijos ekonomikos sektoriams

Didžiojo septyneto (G-7) šalys šeštadienį pažadėjo išplėsti sankcijas Rusijai, kad jos apimtų šiai šaliai itin svarbius sektorius, taip pat perspėjo Kiniją netrukdyti įgyvendinti priemones, kuriomis Maskva baudžiama už savo invaziją Ukrainoje.

„Dar kartą patvirtiname savo ryžtą toliau didinti ekonominį ir politinį spaudimą Rusijai, toliau veikiant vieningai“, – sakoma G-7 pranešime. Turtingųjų šalių klubas pridūrė „išplėsiantis mūsų sankcijų priemones, kad jos apimtų sektorius, nuo kurių Rusija ypatingai priklausoma“.

13:02 | „Azovstal“ plieno gamyklos pastangos dabar sutelktos į maždaug 60 žmonių evakuaciją

 „Azovstal“ plieno gamyklos pastangos dabar sutelktos į maždaug 60 žmonių evakuaciją, tarp kurių yra sunkiausiai sužeistieji ir medicinos darbuotojai, vietos televizijai sakė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk, praneša „The Guardian„. 

„Reuters“ praneša, kad daugelis gamykloje vis dar esančių asmenų yra Azovo pulko nariai.

12:49 | NATO turėtų pasiekti sutarimą dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie aljanso

NATO turėtų pasiekti sutarimą dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie aljanso, tačiau jų įstojimas taip pat turėtų būti greitas, „Reuters“ cituoja Kanados užsienio reikalų ministrę Melanie Joly.

„Svarbu, kad pasiektume sutarimą. Linkime, kad būtų ne tik Suomijos ir Švedijos prisijungimas, bet greitas prisijungimas, kuris yra esminis tokiomis aplinkybėmis, kai Suomija ir Švedija ieško saugumo garantijų“, – sako M. Joy. 

12:19 | JAV atliks didelio masto pajėgų Europoje rotaciją

 JAV vyriausybė Europoje dislokuos apie 10,5 tūkst. karių, pakeisiančių šiuo metu regione laikomus dalinius, tvyrant padidėjusiai grėsmei dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, penktadienį pranešė Pentagonas.

JAV Gynybos departamento atstovas Johnas Kirby sakė, kad bus atliktas „dalinių keitimas „vienas su vienu“, todėl bendras mūsų pajėgų kiekis regione – apie 100 tūkst. [karių] – išlieka nepakitęs“.

„Keičiami daliniai grįš į savo pagrindines bazes, tinkamai atlikus pareigų perdavimą“, – sakė J. Kirby.

Pentagono atstovas pridūrė, kad šia rotacija siekiama atsakyti į esamą padėtį Ukrainoje ir kad šis dislokavimas nėra nuolatinis.

J. Kirby sakė, kad jokie amerikiečiai kariai nebus siunčiami į Ukrainą ir kad jų uždavinys – „užtikrinti NATO šalių gynybą“.

12:08 | Rusijos kariai apšaudė pasienio miestą Černihivo srityje

Gegužės 14-osios rytą Rusijos kariai apšaudė pasienio miestą Černihivo srityje. „Ukrinform“ žiniomis, apie tai feisbuke informuoja operatyvinė vadovybė „Šiaurė“.

„Šį rytą okupantai apšaudė Rusijos Federacijos pasienio gyvenvietę Černihivo srityje. Apie 6.30 val. gauta informacija, kad Blesnios pakraštyje užfiksuoti 8 sprogimai“, – rašoma pranešime.

11:58 | Žmonės grįžta į namus Charkivo srityje

Ukrainos rytuose esančio Charkivo srities gubernatorius sako, kad ginkluotosios pajėgos stumia rusus ir žmonės pradeda grįžti į savo namus, rašo CNN. 

Tačiau Olegas Syniegubovas taip pat perspėjo, kad situacija ten vis dar pavojinga ir žmonės prieš grįždami turėtų pagalvoti apie savo saugumą.

Jis pridūrė, kad Rusijos kariai regioną smarkiai užminavo.

Synyehubovas taip pat sakė, kad Rusijos kariuomenė nepuolė miesto, o taikėsi į kitas regiono sritis.

„Tai rodo, kad dar per anksti atsipalaiduoti“, – sakė jis. „Raginu visus adekvačiai reaguoti į pavojaus signalus ir be reikalo nebūti gatvėse.

11:27 | Aiškėja daugiau detalių apie pragaištingas Rusijos pastangas kirsti pagrindinę upę Ukrainos rytuose

Palydoviniai vaizdai suteikė išsamesnį vaizdinį apie daugkartines ir pražūtingas Rusijos pajėgų pastangas kirsti Siverskio Doneco upę Rytų Ukrainoje per praėjusią savaitę, rašo CNN.

Bepiločių orlaivių bei palydovinių vaizdų analizė rodo, kad šios savaitės pradžioje rusai galėjo netekti net 70 šarvuočių ir kitos įrangos, bandydami perplaukti upę. Jų tikslas buvo bandyti apjuosti ukrainiečių gynybą Luhansko srityje, tačiau tai nepavyko.

11:07 | Kyjivas parengė gynybos planą antrojo puolimo atveju

Šiandien Kyjivui tiesioginės grėsmės nėra, tačiau karinė vadovybė parengė gynybos planą blogiausiam scenarijui – pakartotiniam priešo puolimui.

Tai „United News“ eteryje paskelbė Kyjivo karinės administracijos štabo viršininkas Sergejus Korniyčiukas, praneša „Ukrinform“.

„Šiandien sostinei tiesioginės grėsmės nėra. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sostinė yra pagrindinis politinis ir ekonominis centras, Kyjivas visada bus vienas iš pagrindinių strateginių priešo tikslų. Atsižvelgdami į tai, mes ruošiamės blogiausiam scenarijui – tai dar vienas išpuolis“, – sakė Korniychukas.

Karinė vadovybė parengė Kyjivo gynybos planą, atsižvelgdama į visus trūkumus ir klaidingus skaičiavimus tokio puolimo metu karo pradžioje.

10:59 | Vengrija išlieka tvirtai nusistačiusi prieš ES planą įvesti embargą rusiškai naftai

Europos Sąjungos viltys greitai įvesti draudimą importuoti Rusijos naftą gali būti sužlugdytos, Vengrijai pareikalavus brangių garantijų, kad jai bus užtikrintas naftos tiekimas, sakė diplomatai.

„Esu tikras, kad susitarimą turėsime – mums šio susitarimo reikia ir mes jį pasieksime“, – penktadienį žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, atvykęs į Vokietijoje surengtą Didžiojo septyneto (G-7) ministrų susitikimą.

Tačiau jis pridūrė, jog jeigu ES diplomatams nepavyks įveikti kai kurių Bendrijos narių pasipriešinimo, pirmadienį Briuselyje vyksiančiame užsienio reikalų ministrų susitikime reikės „suteikti politinį postūmį“.

Tačiau Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto šią savaitę Ispanijos dienraščiui „El Pais“ sakė, kad Budapeštas informavo U. von der Leyen, jog jiems iškilo „problema“ dėl jos pasiūlymų.

„Negalime su tuo sutikti, jeigu ji nepasiūlys mums sprendinio“, – pabrėžė diplomatijos vadovas.

10:32 | Gruško: Rusijos atsakas priklausys nuo to, kokia NATO infrastruktūra bus įrengta Švedijoje ir Suomijoje

Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pažymėjo, kad atsakas į NATO plėtrą priklausys nuo to, kokia aljanso infrastruktūra bus įrengta Švedijoje ir Suomijoje.

„Reikės reaguoti... imantis atitinkamų atsargumo priemonių, kurios užtikrintų atgrasymo veiksnumą“, – sakė jis. 

Tuo tarpu Rusijos Dūmos deputatas Aleksejus Žuravlevas sako, kad Rusija yra pasirengusi pirma pradėti branduolinį smūgį, „jei kils grėsmė šalies egzistavimui“ ir taip pat pridūrė, kad Suomija bus sunaikinta, jei ji bandys stoti į ginkluotą konfrontaciją su Rusija kaip NATO dalis.

09:54 | Pietų Osetija planuoja liepą surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos

Sakartvelo separatistinio Pietų Osetijos regiono lyderis penktadienį paskelbė, kad liepos 17-ąją bus surengtas referendumas dėl šios teritorijos prisijungimo prie Rusijos.

„Anatolijus Bibilovas pasirašė įsaką dėl referendumo surengimo Pietų Osetijos Respublikoje“, – sakoma jo biuro pranešime. Ten pat nurodoma, kad šis plebiscitas atspindės Pietų Osetijos „istorinius siekius“ prisijungti prie Rusijos.

2008 metais Rusija ir Sakartvelas kariavo trumpą, bet kruviną karą dėl Pietų Osetijos.

Po karo Rusija pripažino Pietų Osetiją ir Abchaziją – kitą separatistinį Sakartvelo regioną – nepriklausomomis valstybėmis ir įkūrė šiose teritorijose nuolatines karines bazes.

„Grįžtame namo, – per platformą „Telegram“ parašė A. Bibilovas. – Atėjo laikas kartą ir visiems laikams susivienyti.“

„Pietų Osetija ir Rusija bus kartu. Tai didelės naujos istorijos pradžia“, – pridūrė kadenciją baigiantis separatistų lyderis.

09:54 | Ukraina: per naujausią Rusijos apšaudymą sugriauta daugiau nei 50 namų

Pasak Ukrainos pareigūnų, daugiau nei 50 namų Ukrainos Luhansko srityje buvo sugriauti Rusijos apšaudymo metu, toliau vykstant kovoms, praneša CNN.

Namai buvo Popasnos ir Lisičansko apylinkėse, sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Sergejus Hayday.

„Jiems nereikia žmonių ir jų namų – jiems reikia tik teritorijos, kurią priešas paverčia dykuma“, – sakė Luhansko srities atstovas ir pridūrė, kad per pastarąją parą Donecko ir Luhansko srityse buvo atremta dešimt priešo atakų.

09:45 | JK: Rusijos politiniai planai Ukrainoje žlugo

Tai, kad Rusijai pavyko tik viename Ukrainos mieste – Chersone – primesti prorusišką vadovybę, išryškina Rusijos invazijos nesėkmę siekiant politinių tikslų Ukrainoje, teigia JK Gynybos ministerija.

Jų pranešime teigiama, kad Rusijos primesta karinė civilinė administracija Chersone paskelbė prašysianti įtraukti regioną į Rusiją surengus referendumą.

Jame teigiama, kad jei toks referendumas bus surengtas, Rusija „beveik neabejotinai manipuliuos rezultatais, kad parodytų aiškią daugumą už pasitraukimą iš Ukrainos“.

09:40 | Rusjos karo nusikaltimų tyrime jau yra 40 įtariamųjų ir 11 tūkst. bylų

Rusijos karo nusikaltimų tyrime prieš Ukrainą jau yra 40 įtariamųjų ir 11 000 bylų, sakė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

 „Esu įsitikinusi, kad artimiausiu metu pamatysime, kad kitos bylos bus perduotos teismams, o kaltininkai stos prieš teisėjus. Užtikrinsime, kad šios bylos būtų logiškai baigtos“, – „Twitter“ rašo prokurorė.

09:34 | Mariupolio mero patarėjas: okupantai puola Mariupolio gynėjų šeimas

„Mariupolis. „Azovstal“. Puolimai iš dangaus ir bandymai veržtis sausuma. Priešo cinizmas auga", – rašo miesto mero patarėjas Petras Andriuščenka.

Jis sakė, kad užpuolikai užpuolė ne tik „Azovostal“ gynėjus, bet ir jų šeimas.

„Vakar okupantai socialiniuose tinkluose paskelbė mūsų gynėjų šeimų asmeninius kontaktus (telefono numerius, anketas), – sakė A. Andriuščenka.

09:27 | Rusija rugsėjo 11 d. gali surengti pseudoreferendumus okupuotose Ukrainos teritorijose

Rugsėjo 11 d. Rusija gali surengti pseudoreferendumą okupuotose Ukrainos teritorijose, ypač Chersone.

Tai pareiškė Ukrainos Gynybos ministerijos atstovas Vadimas Skibickis.

„Mūsų vertinimu, toks referendumas gali būti surengtas rugsėjo 11 d. – vienintelę balsavimo dieną Rusijos Federacijoje. Ir nereikia pamiršti, kad ten, Donecko ir Luhansko sričių teritorijoje, okupuotose teritorijose, buvo išduota apie 800 tūkstančių Rusijos Federacijos piliečių pasų. Tai toks galingas veiksnys, kurį Rusija naudos kaip dingstį „apsaugoti Rusijos piliečius“, gyvenančius Ukrainoje“, – sakė Skibickis.

09:14 | Specialiųjų operacijų pajėgos sunaikino rusų amunicijos sandėlį

Unian praneša, kad Specialiųjų operacijų pajėgos sunaikino rusų amunicijos sandėlį.

09:05 | Rusai bando Gyvačių saloje įrengti oro gynybos sistemas

Odesos regiono karinės administracijos operatyvinio štabo pranešėjas Sergejus Bračiukas sako, kad rusai bando Gyvačių saloje įrengti oro gynybos sistemas.

„Tačiau atitinkami mūsų karinės vadovybės sprendimai bus lemtingi priešui“, – pagrasino jis.

08:59 | Mariupolio gynėjai nuo karo pradžios nužudė apie 6000 rusų

Mariupolio gynėjai nuo karo pradžios nužudė apie 6000 rusų įsibrovėlių ir sunaikino daugiau nei 100 šarvuočių. Tai pareiškė Azovo pulko vado pavaduotojas kapitonas Svjatoslavas Palamaras.

„Mums pavyko sunaikinti apie 6000 vienetų priešo pajėgų, įskaitant vieną generolą. Dar apie 78 tankus. Taip pat, daugiau nei 100 vienetų šarvuočių“, – sakė jis.

08:55 | Ukrainoje žuvo 227 vaikai

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje jau žuvo 227 vaikai, dar 420 sužeisti, praneša Unian. 

08:41 | Pramonės įmonė Slovijanske pateko į Rusijos kariuomenės raketų ataką

„Ukrinform“ praneša, kad Pramonės įmonė Slovijanske pateko į Rusijos kariuomenės raketų ataką. Kol kas daugiau detalių nepateikiama. 

08:37 | Zaporižėje buvo pagrobta daugiau nei 270 civilių, o daugiau nei šimtas žmonių buvo laikomi įkaitais

Zaporižės srityje užfiksuotas 271 civilio pagrobimo atvejis, daugiau nei šimtas yra laikomi įkaitais. „Ukrinform“ duomenimis, Zaporižės regiono valstybinė administracija apie tai paskelbė „Facebook“.

„Zaporižės srityje užregistruotas 271 civilių pagrobimo atvejis, daugiau nei šimtas yra laikomi įkaitais“, – rašoma pranešime.

08:20 | Ukrainos ginkuotosios pajėgos patvirtino: okupantai išveda savo kariuomenę iš Charkivo

Rusija išveda savo kariuomenę iš Charkivo, socialiniame tinkle „Facebook“ praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

„Priešas ir toliau vykdo visapusišką ginkluotą agresiją prieš Ukrainą. Pagrindinis tikslas –  visiška Donecko, Luhansko ir Chersono sričių teritorijos kontrolė bei užtikrinti sausumos koridorių su laikinai okupuotu Krymu. Rusijos agresorius tęsia karines operacijas Rytų zonoje. Charkivo kryptimi priešas aktyvių karo veiksmų nevykdė. Pagrindinės pastangos buvo sutelktos siekiant užtikrinti savo kariuomenės išvedimą iš Charkivo miesto, išlaikant užimtas pozicijas“, – rašoma pranešime.

08:02 | JAV Karo studijų institutas: Ukraina tikriausiai laimėjo mūšį dėl Charkivo

Ukrainos ginkluotosios pajėgos tikriausiai laimėjo mūšį dėl Charkivo, teigia JAV Karo studijų institutas.

„Ukrainos pajėgos neleido Rusijos kariams apsupti Charkivo, jau nekalbant apie miesto užėmimą, o paskui išvijo juos, kaip tai darė su Rusijos kariais, bandančiais užimti Kyjivą“.

08:00 | Zelenskis kalbės Pasaulio ekonomikos forume Davose

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbės Pasaulio ekonomikos forume Davose. Prezidento kalba per vaizdo nuorodą numatyta gegužės 23 dieną – pirmąją forumo dieną, rašo „Bloomberg“.

07:58 | Vienoje Kyjivo sričių bus įrengtas laikinas miestelis namų netekusiems žmonėms

Kyjivo srities Borodjankoje bus įrengtas laikinas modulinis miestelis, skirtas dėl Rusijos okupacijos namų netekusiems gyventojams.

Miestelis bus įrengtas vietinio stadiono teritorijoje. Modulinį miestą sudarys keturi kompleksai. Kiekviename iš jų yra 22 moduliai gyvenimui, taip pat virtuvė, dušas, tualetas ir kitos reikalingos buitinės patalpos.

Šiuo metu vyksta modulių surinkimo darbai. Visų keturių kompleksų įrengimas numatytas gegužės 16 d., praneša Unian. 

07:50 | Ukraina pasiruošusi grąžinti Rusijai Kyjivo srityje surinktus okupantų kūnus

Šiuo metu rusų kareivių kūnai kraunami į šaldytuvus. Kaip sakė Ukrainos karinio ir civilinio bendradarbiavimo vadovas Volodymyras Lyamzinas, Ukraina taip elgiasi pagal tarptautinę teisę, praneša Unian. 

Pasibaigus aktyviajai konflikto fazei, šalys privalo grąžinti kitos šalies kariuomenės kūnus. „Esame pasirengę grąžinti kūnus agresoriui“, – sakė jis.

07:30 | Pranešama apie sprogimus Belgorode

„Telegram“ kanaluose pranešama, kad naktį Belgorode buvo girdėti sprogimai.

„Nexta“ praneša, kad mažiausiai dvi raketos numušė oro gynybos įrangą virš Belgorodo. Daugiau detalių nepateikiama. 

07:16 | Ukraina gali mobilizuoti iki 1 mln. žmonių prieš Rusiją

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sako, kad Ukraina gali mobilizuoti iki 1 mln. žmonių kovai prieš Rusiją. Jis taip pat pridūrė, kad valstybė stiprina gynybos sektorių, kad aprūpintų potencialius naujokus.

07:03 | Rusijos pajėgos Donecko srityje nužudė 1, sužeidė 12 civilių.

Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko gegužės 13 d. sakė, kad vienas žmogus žuvo Avdijivkoje ir 12 buvo sužeista dėl apšaudymo gyvenvietėse visame regione, įskaitant Ilinką, Bachmucką ir Zaliznę, rašo „The Kyiv Independent“

06:53 | Rusijos infliacija pasiekė 17,8 proc.

Rusijos metinė infliacija balandį pasiekė aukščiausią lygį per du dešimtmečius – 17,8 proc., kurią paskatino Vakarų sankcijos dėl Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje, praneša AFP.

Vasario 24 d., kai prezidentas Vladimiras Putinas puolė Ukrainą, Rusiją užgriuvo daugybė tarptautinių sankcijų, įskaitant pagrindinių eksporto prekių embargą, o tai spartina ir taip didelę infliaciją.

„Rosstat“ duomenimis, maisto kainų infliacija, kelianti didelį susirūpinimą mažas pajamas gaunantiems rusams, per metus pasiekė 20,5 proc. Makaronai pabrango 29,6%, sviestas – 26,1%, vaisiai ir daržovės – 33%.

06:50 | Analitikai: tikėtina, Putinas aneksuos okupuotas dalis, tam pasiekti gali grasinti branduoliniu ginklu

Tikėtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „artimiausiais mėnesiais“ aneksuos okupuotas pietų ir rytų Ukrainos dalis prie Rusijos“, teigia JAV Karo studijų instituto analitikai Katherine Lawlora ir Masonas Clarkas. Jie perspėja, kad toks žingsnis gali būti naudojamas grasinant Ukrainai ir jos sąjungininkėms branduoline ataka, rašo „The Guardian“.

06:43 | Numušė 200-ąjį Rusijos lėktuvą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat tvirtino, kad Rusija prarado beveik 27 000 karių, „daugelis iš jų yra jauni šauktiniai“, o Ukraina numušė 200-ąjį Rusijos karinį lėktuvą. Rusija taip pat „prarado daugiau nei tris tūkstančius tankų, šarvuotų kovinių mašinų, daugybės įprastų karinių mašinų, sraigtasparnių, bepiločių orlaivių ir visų savo, kaip valstybės, perspektyvų“.

„Ir kodėl visa tai? Kad paminklas Leninui stovėtų laikinai užimtame Heničeske dar šiek tiek? Kito rezultato Rusijai nėra ir nebus“, – pridūrė V. Zelenskis. 

06:40 | Zelenskis: vyksta derybos dėl evakuacijos iš Azovstal gamyklos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad derybos su Rusija dėl sužeistų gynėjų išvežimo iš Azovstal gamyklos Mariupolyje buvo labai sudėtingos, ir pridūrė, kad Kyjivas naudojasi įtakingais tarpininkais.

„Rusijos pajėgos nuolat bombarduoja plieno gamyklas pietiniame Mariupolio uoste – paskutiniame šimtų ukrainiečių gynėjų mieste, kurį po daugiau nei du mėnesius trukusios apgulties beveik visiškai kontroliuoja Rusija. Ukraina, teigdama, kad konfliktui nėra jokio karinio sprendimo, pasiūlė evakuoti 38 labiausiai sužeistus gynėjus. Jei Maskva juos išleis, Kyjivas sako, kad paleis nemažai rusų karo belaisvių. Žinoma, darome viską, kad būtų evakuoti visi kiti, kiekvienas mūsų gynėjas. Mes jau įtraukėme visus visame pasaulyje, kurie galėtų būti įtakingiausi tarpininkai“, – sako V. Zelenskis. 

06:34 | Perspėjo dėl Ukrainos uostų blokados

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalboje perspėjo, kad karas ir Rusijos vykdoma Ukrainos uostų blokada „provokuoja didelio masto maisto krizę“.

„Rusijos pareigūnai taip pat atvirai grasina pasauliui, kad dešimtyse šalių kils badas. O kokios gali būti tokio bado pasekmės? Kokį politinį nestabilumą ir migracijos srautus tai sukels? Kiek tuomet turėsite išleisti, kad įveiktumėte pasekmes? Tai klausimai, į kuriuos turi atsakyti tie, kurie vilkina sankcijas Rusijai ar bando atidėti pagalbą Ukrainai“, – įspėjo V. Zelenskis. 

06:25 | Zelenskis: Ukraina iš Rusijos atkovojo daugiau nei 1000 gyvenviečių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina penktadienį iš Rusijos pajėgų atkovojo dar šešias gyvenvietes, o nuo konflikto pradžios vasarį iš viso 1 015 gyvenviečių, rašo „The Guardian“.

„Mes ir toliau atkuriame deokupuotas Ukrainos teritorijas. 1015 gyvenviečių buvo atkurtos, dar šešios per pastarąsias 24 valandas“, – sakė jis savo naktiniame kreipimesi.

„Ten grąžiname elektrą, vandentiekį, ryšius, transportą, socialines paslaugas“, – sakė jis. Jis taip pat pareiškė, kad „laipsniškas Charkovo srities išlaisvinimas“ įrodo, kad Ukraina „nieko nepaliks priešui“.

06:00 | Ukrainos atstovė: padėtis mūšio lauke yra „daug blogesnė“ nei karo pradžioje

Ukrainos parlamento atstovė Oleksandra Ustinova paragino Jungtines Valstijas aprūpinti Ukrainą oro gynybos sistemomis ir naikintuvais, sakydama, kad padėtis mūšio lauke yra „kur kas blogesnė“ nei karo pradžioje, rašo CNN. 

„Šiuo metu fronte yra pragaras“, – penktadienį Vašingtone žurnalistams sakė O. Ustinova.

„Dabar netenkame daug daugiau vyrų nei karo pradžioje“, – pridūrė ji.

Ukrainos pilietinės visuomenės aktyvistė Daria Kaleniukas paaiškino: „negalime laimėti šio karo su sovietine technika, nes A) Rusija turi daug daugiau sovietinės technikos, B) neturime iš kur gauti amunicijos tam, o C) Rusija tiesiog turi daugiau žmonių ir daugiau karių“.

O. Ustinova sakė, kad Ukraina nebeieško sovietinių MiG naikintuvų, nes „karas pasikeitė“. Vietoj to ji sakė, kad Ukrainai reikia kelių raketų paleidomo sistemų, savaeigių haubicų ir naikintuvų, tokių kaip F-16, kad galėtų veiksmingai kovoti su Rusija, ir paragino JAV pradėti mokyti Ukrainos pilotus naudoti tokius lėktuvus.

Svarbiausi penktadienio įvykiai

► Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas „Sky news“ pareiškė, kad karas su Rusija rugpjūčio viduryje pasieks lūžio tašką, o dauguma kovinių veiksmų baigsis iki metų pabaigos. Jis taip pat pridūrė, kad Ukraina su Rusija kovoja jau ne vienerius metus, tad gerai pažįsta savo priešą. Anot jo, agresija, dėl kurios Rusijos yra bijoma, yra tik mitas, o iš tiesų Rusija nėra tokia galinga. Be to, K. Budanovas tikina, kad V. Putinas sunkiai serga keliomis ligomis vienu metu, viena iš ligų yra vėžys.

► Rusija nuo šeštadienio stabdo elektros tiekimą Suomijai. Suomijoje veikianti „RAO Nordic“ pranešė, kad elektros tiekimą stabdo dėl to, kad negavo apmokėjimo už gegužę parduotą energiją. Vis dėto pabrėžtina, kad apie šį sprendimą paskelbta būtent padidėjus įtampai dėl Helsinkio planų įstoti į NATO.

► Prieš teismą penktadienį stojo pirmas rusų karys, 21-erių Vadimas Šišimarinas. Jis kaltinamas pro automobilio langą šautuvu nušovęs dviračiu kelio pakraščiu važiavusį 62-ejų ukrainietį. V. Šišimarinui gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.

► Prancūzijos ekspertai nustatė pirmųjų Bučoje rusų nukankintų ukrainiečių kūnų tapatybes. Apie tai „Facebook“ pranešė generalinė prokurorė Iryna Venediktova. Pasak jos, patvirtintos penkios tapatybės, iš viso 74 dingusiųjų civilių artimieji perdavė genetinę medžiagą Bučoje.

► JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį kalbėjosi su Sergejumi Šoigu ir sako, kad pokalbio metu jis pabrėžė, kad abi pusės turi sudėti ginklus. Pokalbis truko apie valandą, jo metu L. Austinas pareikalavo Rusijos nutraukti ugnį.

► Gyvenimas Ukrainos sostinėje Kyjive po truputį grįžta į normalias vėžes. Pranešama, kad mieste šiek tiek laisvinama komendanto valanda. Nuo sekmadienio naktimis iki šiol galiojanti komendanto valanda prasidės valanda vėliau – 23:00, Kyjivo merą Vitalijų Kličko cituoja BBC. Ji tęsis iki 5:00 ryto. Pasak V. Kličko, viešasis transportas sostinėje taip pat važiuos ilgiau.

 ► Separatistinis Gruzijos Pietų Osetijos regionas surengs referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, sako vietos lyderis Anatolijus Bibilovas. Jis pareiškė, kad jo tautos „istorinis siekis“ yra prisijungti prie Rusijos. Referendumas vyks liepos 17 d., praneša naujienų agentūra „Tass“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų