Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:02 | Zelenskis: rusai yra bailiai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos strateginis pralaimėjimas kare yra akivaizdus, tačiau Rusija dar neturi drąsos tai pripažinti, mat yra bailiai.
Apie tai Ukrainos prezidentas V. Zelenskis parašė savo „Telegram“ kanale.
„Rusijos strateginis pralaimėjimas jau akivaizdus visiems pasaulyje. Tiesiog Rusija dar neturi drąsos to pripažinti. Jie yra bailiai. O tiesą jie bando paslėpti už raketų, oro ir artilerijos smūgių.
Todėl mūsų užduotis yra kovoti tol, kol pasieksime savo tikslus šiame kare. Išlaisvinkite mūsų žemę, mūsų žmones ir užtikrinkite mūsų saugumą“, – žinutėje teigė V. Zelenskis.
23:52 | JAV žada remti Suomiją ir Švediją dėl įstojimo į NATO
Baltieji rūmai pareiškė, kad parems bet kokį Suomijos ir Švedijos žingsnį prisijungti prie NATO, reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Suomija anksčiau ketvirtadienį patvirtino, kad pateiks paraišką, o Švedija tą patį turėtų paadaryti artimiausiomis dienomis.
„Mes palaikytume Suomijos ir (arba) Švedijos paraišką įstoti į NATO, jei jos pateiktų paraišką“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.
„Gerbtume bet kokį jų sprendimą“, – pridūrė ji.
23:46 | Rusijos diplomatas įspėja Vakarus: „Prieš sudegindami visus tiltus su Rusija, pagalvokite apie kitą dieną“
Rusijos ambasadorius ES Vladimiras Čižovas interviu „Sky“ pateikė „asmeninį įspėjimą Vakarams“.
„Prieš sudegindami visus tiltus su Rusija, pagalvokite apie kitą dieną“, – teigė jis.
„Kad turėsime atkurti santykius nauju pagrindu, nebus jokio kelio atgal“, – tęsė V. Čižovas.
Jis pridūrė, kad pasaulis keičiasi tiesiog akyse ir, jo manymu, Vakarai netrukus supras, kad Rusija yra šalis, su kurios interesais reikia skaitytis.
„Jei pažvelgsite į situaciją pasauliniu mastu, pamatysite, kad daug šalių, gal jos ir nėra labai atviros šiomis dienomis, bet jos pritaria mano šalies globaliam požiūriui“, – teigė jis.
23:29 | JAV: „Keli tūkstančiai ukrainiečių“ išsiųsti į filtravimo centrus, dešimtys tūkstančių išvežti į Rusiją
JAV mano, kad Rusijos pajėgos išsiuntė „mažiausiai kelis tūkstančius ukrainiečių“ į vadinamuosius Rusijos filtravimo centrus „ir dar mažiausiai dešimtis tūkstančių išvežė į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamą teritoriją“, ketvirtadienį pareiškė JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Michaelas Carpenteris, rašo CNN.
Toks priverstinis perkėlimas ir smurtas prieš civilius prilygsta karo nusikaltimams, sakė jis.
„Daugybė liudininkų pasakojimų rodo, kad „filtravimo“ metu žmonės yra mušami ir kankinami, siekiant nustatyti, ar jie bent kiek lojalūs Ukrainos valstybei“, – kalbėjo M. Carpenteris.
23:14 | Suomijos vyriausybė siūlymą prisijungti prie NATO pateiks sekmadienį
Suomijos vyriausybė planuoja sekmadienį pateikti siūlymą šaliai jungtis prie NATO, rašo CNN. Dėl šio pasiūlymo bus balsuojama parlamente, kurio plenarinis posėdis numatytas pirmadienio rytą.
Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto pažymėjo, kad „svarbu surengti tinkamas parlamentines diskusijas“.
Jis sakė, kad Rusijos invazija į Ukrainą „labai pakeitė saugumo kraštovaizdį Europoje“, ir pridūrė, kad ji taip pat pakeitė visuomenės nuomonę dėl narystės NATO.
„Pirmą kartą istorijoje dauguma suomių pritaria narystei NATO“, – sakė jis.
P. Haavisto žurnalistams sakė, kad šalis palaiko glaudžius ryšius su Švedijos užsienio reikalų ministerija, mat Švedija taip pat svarsto galimybę prisijungti prie NATO.
22:29 | Ukraina paskelbė naujus rusų nuostolius
Ukrainiečiai paskelbė ketvirtadienio rusų pajėgų nuostolius. Pasak „UNIAN“, per pastarąją parą Ukrainos pajėgos sunaikino: 13 rusų tankų, 8 artilerijos sistemas (viena iš jų – daugkartinė raketų paleidimo sistema), 27 vienetus šarvuotų kovos mašinų, 2 vienetus specialiosios inžinerinės įrangos ir 5 transporto priemones.
Taip pat pažymima, kad oro gynybos daliniai virš Donbaso numušė vieną priešo daugiafunkcinį sraigtasparnį Ka-52 ir keturis bepiločius orlaivius „Orlan-10“.
Pranešama, kad per dieną Ukrainoje buvo sunaikinta dar 300 rusų okupantų, taigi iš viso sunaikinta apie 26 650 rusų karių.
Buvo likviduotas vienas sraigtasparnis, aštuoni operatyviniai-taktiniai dronai, 22 transporto priemonės ir vienas laivas.
22:12 | Socialinių medijų vadovų prašoma saugoti galimus Rusijos karo nusikaltimų įrodymus
Pranešama, kad keturi JAV demokratai išsiuntė laiškus keturių socialinės žiniasklaidos įmonių vadovams, prašydami jų archyvuoti turinį, kuris gali būti panaudotas kaip Rusijos karo nusikaltimų įrodymas, rašo „Sky news“.
„NBC News“ teigia matę vieną iš laiško, išsiųsto „YouTube“, „TikTok“, „Twitter“ ir „Facebook“ savininkei „Meta“, versijų.
Rašte jų prašoma padėti „JAV vyriausybei ir tarptautiniams žmogaus teisių ir atsakomybės stebėtojams tirti Rusijos karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir kitus žiaurumus Ukrainoje“.
Pranešama, kad raštą pasirašė Carolyn Maloney, Gregory Meeks, Stephen Lynch ir William Keating.
21:56 | Rusija užsiminė apie atsaką į Suomijos ir Švedijos įstojimą į NATO
Suomijos sprendimas prisijungti prie NATO jau sulaukė atsakomųjų Rusijos perspėjimų, rašo „Sky news“. Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polanskis pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO „reikš tam tikrus veidrodinius žingsnius iš Rusijos pusės“.
„Jei tose teritorijose bus NATO dalinių, šios teritorijos taps taikiniu – arba galimu taikiniu – smūgiui“, – „UnHerd“ pareiškė jis.
Suomija šiandien paskelbė, kad pateiks paraišką tapti NATO nare. Tikimasi, kad tokį patį žingsnį žengs ir Švedija, abi šalys jau surengė bendras diskusijas.
Prisijungti prie karinio aljanso šias šalis paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.
Rusija anksčiau sakė, kad jei šalys įstos, ji imsis atsakomųjų veiksmų, nes prie jos sienos bus dislokuoti NATO kariai.
„NATO mums yra labai nedraugiškas blokas - tai priešas, o pati NATO pripažino, kad Rusija yra priešas“, – sakė D. Polanskis.
„Tai reiškia, kad Suomija ir Švedija, užuot buvusios neutralios šalys, staiga tampa priešo dalimi ir joms tenka visa rizika“, – kalbėjo jis.
21:27 | Moldovos prezidentė mano, kad šalis kol kas yra saugi
Ukrainos kaimynystėje esančios Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad artimiausiu metu šalies gyventojams nereikia baimintis Rusijos agresijos prieš šalį, rašo BBC.
„Manau, kad esame saugūs; kol kas Rusija neturi jokių aiškių planų“, – sakė ji TVR Moldovos kanalui.
Vis dėlto ji pripažino, kad „matyt, galimi bet kokie scenarijai“, ir pridūrė, kad praneš žmonėms, jei padėtis keistųsi.
Antradienį JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komitetui sakė, kad Rusija siekia nutiesti sausumos tiltą iš Krymo į separatistinį Moldovos Padniestrės regioną. Tačiau, pasak jos, Rusija negalėtų to padaryti be tolesnės karinės mobilizacijos.
Praėjusį mėnesį įvykę sprogimai Padniestrėje sukėlė nuogąstavimų, kad karas gali apimti ir Moldovą.
Separatistų valdžia teigė, kad už sprogimus yra atsakingi ukrainiečių „infiltrantai“, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išpuoliu apkaltino Rusijos specialiąsias tarnybas.
21:14 | G7 lyderiai tarsis, kaip nutraukti Ukrainos grūdų blokadą
G7 užsienio reikalų ministrai aptars, kaip nutraukti Ukrainos grūdų blokadą, kad juos būtų galima eksportuoti į pasaulį, ketvirtadienį pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
„Ukrainos Odesos uoste šiuo metu yra užblokuoti 25 milijonai grūdų, o tai reiškia, kad milijonams žmonių pasaulyje, visų pirma Afrikos šalyse ir Artimuosiuose Rytuose, skubiai reikia maisto“, – žurnalistams sakė A. Baerbock.
Ukraina yra viena didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų, rašo CNN.
JT paragino vėl atidaryti Odesos uostą pietų Ukrainoje, kad padėtų sušvelninti pasaulinę maisto krizę. Taip pat pranešama, kad Rusijos pajėgos vagia tonas ukrainiečių grūdų.
Ketvirtadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė priėmė aukščiausio rango G7 šalių diplomatus į tris dienas truksiantį susitikimą, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama karui Ukrainoje, energetiniam ir maisto saugumui, santykiams su Kinija ir klimato kaitai.
20:50 | Prancūzija teigia, kad Ukrainos paraiška dėl narystės ES bus įvertinta birželį
Kitą mėnesį ES lyderiai planuoja įvertinti Ukrainos narystę ES, pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija, rašo „the Guardian“
Ukrainos paraišką tapti ES nare nagrinėja Europos Komisija ir ji bus „aptarta valstybių ir vyriausybių vadovų lygiu Europos Vadovų Taryboje birželio mėnesį“, – sakė ministerijos atstovas spaudai.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį sakė, kad ES kitą mėnesį paskelbs vertinimą dėl Ukrainos stojimo į bloką.
20:30 | Per praėjusį mėnesį Ukrainoje žuvo beveik 100 vaikų
Vien per balandžio mėnesį Ukrainoje žuvo beveik 100 vaikų, tačiau tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni, teigia JT vaikų fondas.
„JT patvirtino, kad vien per pastarąjį mėnesį žuvo beveik 100 vaikų, tačiau manome, kad tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni“, – JT Saugumo taryboje kalbėjo „Unicef“ vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Omaras Abdi.
Anot jo, karas Ukrainoje sukėlė „vaikų apsaugos ir vaikų teisių krizę“.
Dar daugiau vaikų buvo sužeisti ir susidūrė su šiurkščiais jų teisių pažeidimais, be to, milijonai vaikų buvo priversti palikti savo namus.
O. Abdi taip pat pareikalavo nutraukti Ukrainos mokyklų bombardavimą ir pridūrė, kad praėjusią savaitę viena iš šešių „Unicef“ remiamų mokyklų Rytų Ukrainoje buvo „apgadinta arba sunaikinta“.
„Pranešama, kad šimtai mokyklų visoje šalyje nukentėjo nuo sunkiosios artilerijos, oro antskrydžių ir kitų sprogstamųjų ginklų smūgių apgyvendintose vietovėse“, – kalbėjo jis.
20:10 | Macronas „visokeriopai remia Suomijos suverenų pasirinkimą“ dėl NATO
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaiko Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO, ketvirtadienį pranešė prezidento kanceliarija.
„Prezidentas pareiškė, kad Prancūzija visokeriopai remia Suomijos suverenų pasirinkimą greitai prisijungti prie NATO“, – Eliziejaus rūmai pranešė po E. Macrono ir Suomijos prezidento Sauli Niinisto pokalbio telefonu.
19:54 | Ukrainiečiai skelbia pašovę dar vieną rusų karo laivą
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pašovė dar vieną rusų laivą. Pasak Odesos karinės administracijos atstovo Serhijaus Bratčiuko, ukrainiečiai pataikė į rusų laivą „Vsevolod Boborov“.
Šis laivas, kaip rašo „24tv.ua“, yra vienas naujausių Rusijos laivyne.
Informacija apie galimai ukrainiečių nuskandintą rusų laivą pasirodė dar anksčiau ketvirtadienį. Tuomet skelbta, kad ukrainiečiai „Naptun“ raketa netoli Zmeinių pamušė projekto 23120 laivą.
Skelbta, kad laivas į salą gabeno pastiprinimą, įskaitant ir priešlėktuvinių raketų sistemas.
„BlackSeaNews“ vyriausiasis redaktorius Andrejus Klimenko ketvirtadienį vakare patikslino, kad Ukrainos pajėgos pataikė į „Vsevolodą Bobrovą“. Po raketos smūgio laivas užsidegė.
Laivas į vandenį buvo paleistas 2016 m., tačiau tada jo statyba buvo sustabdyta dėl dalių trūkumo. Jo surinkimas buvo pabaigtas 2021 m. rugpjūčio 21 d., laivas buvo įtrauktas į Juodosios jūros laivyną.
19:43 | JAV senatoriai žada padėti Suomijai greitai įstoti į NATO
JAV senatoriai ketvirtadienį pažadėjo pasirūpinti, kad Suomija greitai įstotų į NATO, šios šalies lyderiams pasisakius už prisijungimą prie Aljanso Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.
Senatas tvirtina sutartis ir turi pritarti naujų narių priėmimui į NATO.
Senatorius Bobas Menendezas pareiškė, kad jo vadovaujamas Senato Užsienio reikalų komitetas „jau dirba prie to, kad užtikrintų greitą svarstymą“, kalbant tiek apie Suomijos, tiek apie Švedijos potencialias stojimo paraiškas.
Aukščiausio rango respublikonas komitete Jimas Rischas Helsinkio gynybos siekius pavadino „didžiuliu žingsniu į priekį transatlantinio saugumo ateičiai“.
„Sprendimas siekti narystės NATO yra rimtas, esu pasiryžęs remti Suomiją šiame procese“, – per „Twitter“ parašė J. Rischas.
19:19 | Rusija paleido raketas į naftos perdirbimo gamyklą Kremenčuke
Pateikiama daugiau informacijos apie smūgius Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklai. Kaip praneša „24tv.ua“, į Kremenčuką pataikė nuo 8 iki 12 Rusijos raketų, pirmiausia buvo smogta vietinei naftos perdirbimo gamyklai.
Poltavos srities karinės administracijos pirmininkas Dmytro Luninas apie raketų smūgį pranešė apie 17:22. Jis tuomet pranešė, kad gamyklai smogė keturios raketos.
Vėliau jis pateikė daugiau informacijos ir pranešė, kad Rusija į miestą paleido 8–10 raketų.
Tai nėra pirmas kartas, kai apšaudoma Kremenčuko naftos perdirbimo gamykla. Į Kremenčuką dar balandžio 24 d. pataikė devynios Rusijos raketos. Kremenčugo naftos perdirbimo gamyklos infrastruktūra buvo sunaikinta, ji neveiks iki metų pabaigos.
18:45 | Vereščiuk: vyksta sunkios derybos dėl sužeistų Mariupolio gynėjų
Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad vyksta „labai sunkios derybos“ dėl sunkiai sužeistų karių evakuacijos iš „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje.
Mainais už evakuaciją Rusijai siūloma atiduoti rusų karo balaisvius, rašo CNN.
„Kad būtų aišku: šiuo metu deramės tik dėl 38 sunkiai sužeistų (prie lovos prikaustytų) kovotojų. Dirbame žingsnis po žingsnio. Apsikeisime 38, tada eisime toliau.
Šiuo metu nevyksta jokios derybos dėl 500 ar 600 žmonių mainų, apie kuriuos praneša kai kurios žiniasklaidos priemonės“, – sakė ji.
18:31 | Sprogimai Chersone ir Odesoje
„NEXTA“ praneša, kad Chersone ir Odesoje nugriaudėjo sprogimai. Daugiau informacijos kol kas nepateikiama.
18:22 | JT: iš Ukrainos pasitraukė šeši milijonai žmonių
JT pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo vasario pabaigoje prasidėjusio karo iš Ukrainos pabėgo iki šešių milijonų žmonių.
Manoma, kad dar keli milijonai žmonių yra priversti palikti savo namus pačioje Ukrainoje.
Dauguma bėgančiųjų iš Ukrainos pateko į Lenkiją, kiti keliavo į Vengriją, Moldovą, Rumuniją ir Slovakiją.
17:59 | Smogta Kremenčukui
Ketvirtadienį, Rusijos kariuomenė smogė Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklai. Apie tai, pasak „UNIAN“ savo „Telegram“ kanale pranešė Poltavos srities karinės administracijos pirmininkas Dmytro Luninas.
„Vėl keturi smūgiai į Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklą. Sprogimų garsai girdėjosi ir Poltavos rajone. Išsamesnė informacija vėliau. Nepalikite slėptuvių!“ – pranešė jis.
Pranešama, kad Poltavos regione ir dabar tebeskamba oro pavojaus signalai.
17:49 | Kinija balsavo prieš JT tyrimą dėl Rusijos nusikaltimų kare
JT Žmogaus teisių taryba nubalsavo už rezoliuciją, kuria pradedamas tyrimas dėl įtariamų Rusijos karių Ukrainoje vykdomų pažeidimų.
Rezoliuciją atmetė Kinija, praneša „Sky news“.
Ukraina teigia, kad po vasario pabaigoje prasidėjusios Rusijos invazijos į šalį nustatė šimtus įtariamų karo nusikaltėlių.
Šiandien Ženevoje JT Žmogaus teisių taryba surengė neeilinę sesiją, kurioje buvo svarstomi įrodymai apie įtariamus Maskvos pažeidimus Ukrainoje.
17:35 | Ukrainos viceministrė: ukrainiečiai išgyveno „10 siaubo savaičių“
Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Emine Džaparova, kalbėdama JT Žmogaus teisių tarybos posėdyje pareiškė, kad Ukrainos žmonės išgyveno „10 siaubo savaičių“, praneša AFP.
„Kankinimai ir priverstiniai dingimai, seksualinis smurtas ir smurtas lyties pagrindu – Rusijos nusikaltimų sąrašas yra begalinis“, – kalbėjo ji.
Kalbėdama E. Džiaparova iškėlė piešinį su juodomis linijomis. Jį, pasak jos, nupiešė 11 metų berniukas, kuris buvo išprievartautas motinos akivaizdoje ir dabar bendrauja tik piešdamas.
Praėjusią savaitę Ukrainoje lankėsi JT institucijos stebėsenos misija. Žmogaus teisių tarybos vadovė Michelle Bachelet sakė, kad Kyjivo regione rasta tūkstantis civilių kūnų, kai kuriems iš jų, panašu, buvo įvykdyta mirties bausmė.
Ji taip pat aptarė ir apie civilius gyventojus, kurie mirė dėl streso bei medicininės pagalbos trūkumo. Tarp tokių atvejų – ir istorija, kurią aprašė BBC. Černihivo srityje rusų pajėgos privertė šimtus gyventojų 28 dienas gyventi rūsyje. Jis buvo toks perpildytas, kad žmonės neturėjo, kur atsigulti. Dešimt vyresnio amžiaus žmonių mirė, kalbėjo E. Džaparova.
Balandį JT Generalinė Asamblėja nubalsavo už Rusijos narystės Taryboje sustabdymą.
Vėliau ketvirtadienį Taryba balsuos dėl to, ar pradėti oficialų JT tyrimą, kad būtų konkrečiai išnagrinėti pažeidimai Kyjivo regione.
17:15 | „Gazprom“ nutraukia dujų tiekimą dujotiekiu per Lenkiją
Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad nustos siųsti rusiškas dujas per Lenkiją einančiu dujotiekiu „Jamal“, praneša CNN.
„Gazprom“ teigė, kad Kremliaus įvestos sankcijos taikomos ir bendrovei „EuRoPol Gaz“, kuriai priklauso dujotiekio „Jamalas-Europa“ Lenkijos dalis.
„Nustatytas draudimas vykdyti sandorius ir mokėjimus asmenų, kuriems taikomos sankcijos, naudai, visų pirma „Gazprom“ atveju tai reiškia draudimą naudotis „EuRoPol Gaz“ priklausančiu dujotiekiu rusiškoms dujoms transportuoti per Lenkiją“, – teigė „Gazprom“ atstovas.
Praėjusį mėnesį „Gazprom“ pranešė, kad visiškai sustabdė tiekimą Lenkijos dujų bendrovei „PGNiG“ ir Bulgarijos įmonei „Bulgargaz“ po to, kai jos atsisakė vykdyti Maskvos reikalavimą mokėti rubliais, o ne eurais ar doleriais.
„Jamal“ dujotiekis eina iš Rusijos per Baltarusiją, Lenkiją ir Vokietiją. Energetikos analitikų organizacijos „Bruegel“ duomenimis, jis sudaro nedidelę Rusijos dujų srauto į Europą dalį, o nuo karo pradžios jo naudojimas smarkiai sumažėjo.
17:02 | Blinkenas atvyksta į Europą
JAV valstybės sekretorius Antony Blinken savaitgalį atvyksta į Europą, kur dalyvaus NATO susitikimuose, praneša „the Guardian“. Europoje šeštadienį A. Blinkenas dalyvaus neformaliame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.
„Gegužės 14 d. sekretorius vyks į Berlyną dalyvauti neformaliame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame sąjungininkai ir partneriai aptars vieningą atsaką į besitęsiantį žiaurų Rusijos karą prieš Ukrainą ir artėjantį vadovų susitikimą Madride“, – cituojamas valstybės departamentas.
Sekmadienį A. Blinkenas kartu su JAV prekybos atstove Katherine Tai ir prekybos sekretore Gina Raimondo Paryžiuje dalyvaus susitikimuose su ES lyderiais.
16:46 | Žiniasklaida: Rusija penktadienį gali nutraukti dujų tiekimą Suomijai
Rusija dar penktadienį gali nutraukti dujų tiekimą Suomijai dėl jos ketinimo prisijungti prie NATO, praneša Suomijos žiniasklaida.
Kaip rašo suomių portalas „Iltalehti“, Rusija dar penktadienį gali imtis atsakomųjų veiksmų dėl Suomijos noro prisijungti prie NATO.
Portalo kalbinti šalies politikai pranešė, kad gavo įspėjimą, jog Rusija penktadienį gali nutraukti dujų tiekimą šaliai.
Anot minėto portalo, Suomija oficialiai kol kas nekomentuoja šio klausimo. Pranešime rašoma, kad jeigu dujos išties būtų nutrauktos, tai sukeltų didelių problemų kai kurioms Suomijos pramonės ir maisto gamybos sritims.
Portalas nenurodo, iš kur tiksliai gauta ši informacija, tačiau teigia, kad vienos parlamentinės frakcijos pirmininkas interviu „Iltalehti in Parliament“ patvirtino, kad partijų pirmininkai ir parlamentinės frakcijos buvo informuoti apie šį klausimą.
16:29 | Rusijos užsienio reikalų ministerija: Suomijos žingsnis daro didelę žalą ryšiams su Rusija
Suomijos prezidentas ir premjerė ketvirtadienį pareiškė remiantys šalies stojimą į NATO. Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad Suomijos įstojimas į NATO padarys didelę žalą Rusijos ir Suomijos santykiams bei „stabilumo ir saugumo palaikymui Šiaurės Europos regione“, rašo BBC.
„Rusija bus priversta imtis atsakomųjų veiksmų, tiek karinio-techninio, tiek kitokio pobūdžio, kad sustabdytų dėl to kylančias grėsmes savo nacionaliniam saugumui“, – teigiama pranešime.
Suomija turi beveik 1,3 tūkst. km sienos su Rusija.
16:19 | Rusai telkia pajėgas Chersone, ruošiasi perimti visos srities kontrolę
Rusijos pajėgos Chersono srityje telkia pajėgas, bando atkurti karinius pajėgumus ir ruošiasi perimti visos Chersono srities kontrolę, rašo „UNIAN“.
Pranešama, kad rusų kariuomenė toliau vykdo karinius veiksmus okupuotose Mykolajivo ir Chersono sričių teritorijose. Tuo pat metu Chersono srityje priešas telkia išteklius, atkuria techninius pajėgumus ir rengia inžinerinius dalinius pontoninių tiltų pervažoms įrengti.
Pasak vietos pareigūnų, Mykolajivo srityje tęsiasi apšaudymai iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Pranešama, kad Rusija toliau naikina infrastruktūrą ir psichologiškai spaudžia civilius gyventojus.
„Aukų nėra, o Nikolajevo gyventojų dvasia yra nesugriaunama“, – pažymima pranešime.
16:02 | Triuškinanti Ukrainos pergalė prie Doneco upės: ukrainiečiai galėjo sunaikinti iki 1000 rusų karių ir apie 50 šarvuočių bei tankų
Rusijos kariuomenė galėjo netekti iki bataliono – apie 50 technikos vienetų ir iki tūkstančio karių – vien pastarosiomis dienomis bandydami persikelti pontoniniu tiltu per šiaurinę Doneco upės dalį Rytų Ukrainoje, rašoma „Forbes“.
Ukrainos artilerija sulaukė jų sankaupos upės pakrantėje ir sunaikino. Toks staigus maždaug 30-50 tankų ir kitų šarvuočių bei paties tilto sunaikinimas pabrėžia vis didėjančias Rusijos bėdas, kai jos kariai bando pasiekti reikšmingų laimėjimų Rytų Ukrainos Donbaso regione ir jiems tai nepavyksta. Dalyje rajonų Rusijos kariuomenė pastarosiomis dienomis apskritai buvo priversta atsitraukti ir vietoje puolimo veiksmų imtis gynybos.
Artillerymen of the 17th tank brigade of the #UAarmy have opened the holiday season for ruscists. Some bathed in the Siverskyi Donets River, and some were burned by the May sun. pic.twitter.com/QsRsXmnJ65
— Defence of Ukraine (@DefenceU) May 11, 2022
Palydovinėse nuotraukose matyti sunaikintas pontoninis tiltas ir jo apylinkėse besidriekiančios eilės taip pat sunaikintos rusiškos technikos. Skelbiama, kad tiltas buvo sunaikintas gegužės 10-ąją, tačiau neaišku, ar visa nuotraukose matoma karinė technika buvo sunaikinta tą pačią dieną.
Gegužės 11-ąją Ukrainos gynybos ministerija paviešino „Twitter“ įrašą, kuriame buvo parodytos mūšio prie Doneco upės pasekmės. Jame rašoma, kad „17-osios tankų brigados artilerijos pajėgos atidarė rušistams atostogų sezoną“. „Kai kurie išsimaudė Šiaurės Doneco upėje, kiti nudegė kaitrioje gegužės saulėje“, – skelbiama pranešime.
15:05 | „Azov“ vadas: valdžia žinojo, kad mus gali apsupti
„Azov“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras pareiškė, kad Mariupolyje šiuo metu yra 600 sužeistų jo karių.
„Valdžia suvokė, kad mes galime patekti į apsuptį, ir turėjo priimti visas reikiamas priemones tam, kad būtų sukurtas tiekimo koridorius… Tokio įsakymo išėjimui nebuvo, buvo tik įsakymas ir jis vis dar galioja: tęsti gynyba. Tai mes ir tęsiame gynybą… Tai yra itin sudėtinga ir sunki situacija“, – pareiškė jis. Jo teigimu, Kyjivas turėtų „padaryti neįmanomą“ tam, kad išgelbėtų Mariupolyje esančius „Azov“ karius.
13:49 | Rusijos pajėgos atsitraukė
Rusijos pajėgų atstūmimas iš Charkivo yra tylus pripažinimas, kad Rusija nesugeba užimti pagrindinių Ukrainos miestų, kur tikėjosi menko gyventojų pasipriešinimo, rašoma Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos naujausiame žvalgybos pranešime.
„Ukrainos pajėgos ir toliau atrėmė puolimą į šiaurę nuo miesto ir atkovojo kelis miestus ir kaimus netoli Rusijos sienos“, – rašoma ataskaitoje.
„Nepaisant Rusijos sėkmės apsupant Charkivą pradinėse konflikto stadijose, pranešama, kad ji išvedė dalinius iš regiono, kad persitvarkytų ir papildytų savo pajėgas po didelių nuostolių“, – rašoma ministerijos ataskaitoje.
13:28 | Pentagonas: vargu, ar Rusija konfrontuos su NATO
Vargu, ar Rusijos Federacija norės kovoti su NATO, nes beveik tris mėnesius bando siekti tikslų Ukrainoje, pareiškė Pentagono vadovas Lloydas Austinas per posėdį Kongrese, skelbia „Reuters“.
„Kai žiūrite į Putino skaičiavimus, mano požiūris... yra toks, kad Rusija nenori stoti į konfliktą su NATO“, – sakė L. Austinas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kalboje gegužės 9 d. pareiškė, kad karas Ukrainoje yra „įspėjimas NATO agresijai“.
„Pernai gruodį siūlėme sudaryti sutartį dėl saugumo garantijų. Viskas buvo veltui... NATO šalys nenorėjo mūsų girdėti, turėjo visai kitus planus. Mums grėsė invazija į mūsų teritorijas, ypač į Krymą – neonaciai, banderovcai buvo neišvengiami. Pavojus augo kiekvieną dieną, Rusija davė įspėjamąjį atkirtį agresijai“, – tuomet kalbėjo V. Putinas.
13:03 | Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Suomijos sprendimas stoti į NATO reikš grėsmę Rusijai
Kartu, jo teigimu, visi nori išvengti tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo.
„Tolimesnė NATO plėtra nepadarys mūsų žemyno stabilesnio ir saugesnio“, – žurnalistams Rusijoje aiškino D. Peskovas.
Jis taip pat sulaukė klausimo, ar Kremlius įvertino, kad kitos kaimyninės valstybės gali papildyti NATO gretas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Visada svarstomi ir analizuojami patys įvairiausi variantai“, – patikino D. Peskovas.
Be to, Kremliaus atstovas teigė, kad Suomijai įstojus į NATO, Rusija atliks specialią analizę, kad nustatytų būtinas priemones „užtikrinti savo saugumą“.
12:41 | Apšaudyta Zaporižia ir Sumai
Zaporižios srities karinė administracija pranešė apie Zaporižios miestui suduotą raketinį smūgį.
„Šiandien, gegužės 12 dieną, apie 10 val., Rusijos kariai paleido sparnuotąją raketą į Zaporižios miestą“, – sakoma pranešime.
Remiantis pirmine informacija, dega privatus pastatas, aiškinamasi, ar yra nukentėjusiųjų.
Tuo metu Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba platformoje „Telegram“ pranešė apie Rusijos kariuomenės sunkiosios artilerijos smūgį Sumų srityje. Ten žuvo vienas žmogus.
12:22 | Ekspertai įvardijo galimus Rusijos veiksmus Ukrainoje: vyksta svarbi kova dėl Gyvačių salos
Rusijos kariuomenė įnirtingai bando sunaikinti tiltą Odesos srities pietuose, į kurį jau buvo smogta net keturis kartus. Tikėtina, kad tokiu būdu Rusija bando atkirsti Odesą nuo humanitarinių ir ginkluotės transportavimo mazgo Rumunijoje.
„Tokiu atveju puolant iš Padniestrės galima būtų apsunkinti mūsų situaciją ir paskelbti taip vadinamąjį Pietų Besarabijos placdarmą bei iš ten grasinti ir Odesai, ir Moldovai“, – „RBC Ukraina“ cituojamas karybos ekspertas Sergejus Grabskis.
Kito eksperto, Michailo Žirochovo teigimu, tilto sunaikinimas gali reikšti rusų ketinimus išlaipinti jūrų desantą Odesos srities pietuose – kaip tik už tilto.
Po to situacija gali vystytis pagal kelis scenarijus. Pirmasis jų – priešas prasimuša į Padniestrę ir iš ten jau smogia Moldovai. Kitu atveju tikėtinas Odesos ir Odesos srities puolimas.
„Jeigu pažiūrėtume į įvykių chronologiją, tai prieš porą savaičių buvo vieno iš Rusijos generolų pareiškimas, kad jie puls Mykolajivą ir toliau eis į Odesą. Tuomet mes pamatėme pakankamai keistus veiksmus Padniestrės rejone faktiškai prieš pat gegužės šventes. Ir tai taip pat sutapo su (rusų) aktyvumu Odesoje ir Pietų Besarabijoje“, – pažymėjo jis.
Ekspertai taip pat numato, kad Rusijos kariuomenė bandys stiprinti savo buvimą Gyvačių saloje. Ji yra nutolusi per 40 kilometrų nuo Odesos srities pakrantės Juodojoje jūroje. Ten rusai gali įrengti oro gynybos sistemų valdymo centrą. Tai padėtų pasiruošti Odesos puolimui.
Tačiau galutinis Rusijos planas šia kryptimi nėra aiškus, o ukrainiečiai aktyviai atakuoja jos pajėgas ir neleidžia įsitvirtinti regione. Maža to, sunaikintas Rusijos laivyno pasididžiavimas, kreiseris „Moskva“ gerokai susilpnino Rusijos pajėgų galias Juodojoje jūroje.
11:49 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 26 650 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 199 lėktuvus, 161 sraigtasparnį, 1195 tankus, 2873 šarvuočius, 534 artilerijos pabūklus, 191 raketų sistemą, 13 laivų, 2019 mašinų, 76 kuro cisternas, 398 bepiločius orlaivius, 87 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 41 specialiosios įrangos vienetą.
11:29 | Švedijos žiniasklaida: pirmadienį Švedija teiks paraišką stoti į NATO
Švedijos laikraštis „Expressen“ tvirtina, kad Švedija pirmadienį pateiks paraišką prisijungti prie NATO.
„Vyriausybė pirmadienį rengia papildomą posėdį, kad priimtų oficialų sprendimą dėl Švedijos paraiškos NATO. Iš karto po susitikimo paraiška bus pateikta, jei neatsitiks nieko nenumatyto, „Expressen“ sakė šaltiniai.
10:59 | Černihivo srityje žuvo 3 žmonės
Naktį Rusijos pajėgoms apšaudžius Černihivą, žuvo 3 žmonės ir 14 buvo sužeisti, UNIAN cituoja Naugardo-Severskio miesto tarybą.
Pasak bendruomenės pirmininkės Liudmilos Tkačenko, vieno iš sužeistųjų būklė yra kritinė ir jis negali būti perkeltas į kitą ligoninę. Kai kurie nukentėjusieji perkelti į kitas gydymo įstaigas, nesunkiai sužeisti gydomi vietinėje ligoninėje.
„Priešo taikiniai buvo mokyklos. Taip pat buvo apgadinti netoliese esantys pastatai – kultūros namai, ligoninė, medicinos kolegijos bendrabutis ir kt.“, – patikslino ji.-
10:31 | Ukraina nori, kad jai būtų „rezervuota“ vieta ES
Ukraina nori, kad jai būtų rezervuota vieta Europos Sąjungoje, net jei visapusiškai narystei pasiekti gali prireikti daug laiko, ketvirtadienį lankydamasis Berlyne sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Kalbame ne apie kuo greitesnę Ukrainos narystę ES. Tačiau mums labai svarbu, kad Ukrainai būtų rezervuota ši vieta“, – sakė jis vokiečių transliuotojui ARD.
10:17 | Suomijos prezidentas ir premjerė remia stojimą į NATO
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir ministrė pirmininkė Sanna Marin ketvirtadienį išplatintame pareiškime paskelbė remiantys stojimą į NATO.
„Suomija turi skubiai pateikti paraišką dėl narystės NATO,“ – cituojami Suomijos prezidentas S. Niinisto ir ministrė pirmininkė S. Marin visuomeninio transliuotojo YLA tinklapyje.
Po tokio pareiškimo Suomija, turinti beveik 1300 km sieną su Rusija, vienu žingsniu priartėjo prie narystės JAV vadovaujamame kariniame aljanse.
10:06 | JAV generolas prognozuoja okupantų išvijimą iš Ukrainos iki vasaros pabaigos
Buvęs JAV pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas pareiškė, kad Ukraina netrukus turėtų pereiti į kontrpuolimą.
Generolo teigimu, Ukrainos kariams jau iki šių metų vasaros pabaigos pavyks išstumti agresorių iki ribų, kurias Rusija užėmė prieš vasario 24-ąją.
„Manau, kad rusai jau priartėjo prie kulminacijos. Jie neturi šimtų tūkstančių naujų karių ar naujų tankų, pasirengusių stoti į mūšį. Ir man atrodo, kalbama apie savaites, nes JAV ir sąjungininkai atliko didelį darbą, kad per artimiausias savaites butų padidintas Ukrainos potencialas.
Manau, kad išvysime Ukrainos perėjimą į kontrpuolimą, ir, atvirai kalbant, jie pabandys iki vasaros pabaigos sugrąžinti Rusiją iki ribų, kurias ši užėmė prie vasario 24-ąją“, – CNN cituojamas buvęs aukšto rango JAV kariuomenės vadas.
09:40 | JT: Ukrainoje per karą nukentėjo 7 256 civiliai
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių agentūros duomenimis Rusijos kare prieš Ukrainą nuo vasario 24 d. žuvo 3 496 civiliai ir 3 760 buvo sužeista. Agentūra mano, kad faktiniai skaičiai yra daug didesni.
Agentūra savo ataskaitoje rašo, kad dauguma užfiksuotų aukų nukentėjo dėl plataus smūgio ploto sprogstamųjų ginklų panaudojimo, įskaitant apšaudymą iš sunkiosios artilerijos ir salvinės artilerijos sistemų.
09:17 | Prie Charkivo pavyksta atstumti rusus
Ukraina pareiškė atkovojusi Pytomnyko miestą į šiaurę nuo Charkivo ir maždaug pusiaukelėje iki Rusijos sienos.
„Okupacinės pajėgos perėjo į gynybą, siekdamos sulėtinti mūsų karių puolimo tempą“, – teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo naujausioje operatyvinėje ataskaitoje.
„Mums sekasi Charkivo kryptimi, kur nuolat stumiame priešą atgal ir išlaisviname gyventojų centrus“, – pridūrė Ukrainos generalinio štabo vyriausiojo operacijų direktorato viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas.
08:44 | Apšaudytas Černihivas
Naktį Rusijos karinės pajėgos Ukrainos Černihivo srities Naugardo-Severskio mieste surengė kelis oro antskrydžius.
Apie tai pranešė Černihivo srities karinės administracijos vadas Viačeslavas Čausas. Jo teigimu, yra sužeistų ir žuvusių, sugadinta kritinė infrastruktūra, mokyklos, administraciniai pastatai ir privatūs namai
08:22 | Ukraina rengiasi pirmajam karo nusikaltimų teismui dėl Rusijos invazijos
Ukraina surengs pirmąjį teismo procesą dėl karo nusikaltimų per tebesitęsiančią Rusijos invaziją, per kurį prieš teismą stos 21 metų rusų karys, trečiadienį pranešė šalies generalinė prokurorė.
Vadimas Šišimarinas kaltinamas vasario 28 dieną nužudęs neginkluotą 62 metų civilį, rašoma generalinės prokurorės Irynos Venediktovos biuro išplatintame pranešime.
Pasak pranešimo, V. Šišimarinas pro automobilio langą šovė iš automato į civilį, kad šis nepraneštų apie rusų karių grupę.
Kai buvo atakuota rusų pajėgų kolona, V. Šišimarinas ir dar keturi kartu sprukę kariai šalia Čupachivkos kaimo pavogė automobilį, priduriama pranešime.
Civilis, kurio tapatybė neįvardijama, važiavo dviračiu kelio pakraščiu netoli savo namų, nurodė prokuratūra.
„Vienas iš kariškių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis nepraneštų apie juos“, – rašoma pareiškime.
„Vyras mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų“, – priduriama jame.
Suimtam rusų kariui gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.
I. Venediktova nepranešė, kada prasidės teismo procesas.
07:53 | Tęsiasi „Azovstal“ šturmas
Apie tai savo „Facebook“ puslapyje praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Mariupolyje pagrindinės įsibrovėlių pastangos yra nukreiptos į mūsų dalinių blokavimą ir bandymą sunaikinti „Azovstal“ gamyklos teritoriją. Priešas nestabdo oro antskrydžių“, – rašoma pranešime.
07:24 | Rusijos pajėgos gali ruoštis atnaujinti puolimą, kad užimtų visą Chersono sritį
JAV Karo studijų institutas (ISW) pažymi, kad Rusijos pajėgos bando sustiprinti savo pozicijas Chersono regiono vakaruose. Jie bando perimti dviejų gyvenviečių kontrolę, siekdami pagerinti savo taktinę padėtį pietuose.
„Ginkluotosios pajėgos pajudėjo toliau į šiaurės rytus nuo Charkivo. Ukrainos kontrpuolimas į šiaurę nuo Charkivo privertė Rusijos karius stoti į gynybą ir sumažino artilerijos spaudimą miestui“, – toliau rašoma ataskaitoje.
Anot ISW, rusai greičiausiai ir toliau derins puolimo pastangas į pietus nuo Iziumo, verždamiesi į vakarus nuo Donecko, siekdami atitverti Ukrainos pajėgas pietinėje Charkivo srityje ir vakarinėje Donecko dalyje.
06:50 | U. von der Leyen: Rusija kelia „didžiausią tiesioginę grėsmę“ tarptautinei tvarkai
Tokijuje viešinti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, kelia „didžiausią tiesioginę grėsmę“ tarptautinei tvarkai.
Po susitikimo su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida, kuriame dalyvavo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, ji sakė, kad „Rusija, vykdydama barbarišką karą prieš Ukrainą ir sudarydama nerimą keliantį paktą su Kinija, šiandien kelia didžiausią tiesioginę grėsmę pasaulio tvarkai“.
Aukščiausi Europos Sajungos pareigūnai atvyko į Tokiją dalyvauti kasmetinėse derybose, kurios vyksta didžiajai daliai tarptautinės bendruomenės telkiant jėgas spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje, taip pat augant susirūpinimui dėl Kinijos vaidmens.
06:27 | Susprogdino rusams reikalingą tiltą
Ukrainos ginkluotosios pajėgos susprogdino du Rusijos pajėgų naudojamus pontoninius tiltus netoli Belogorovkos Luhansko srityje. Tai padėjo sužlugdyti Rusijos pajėgų bandymus kirsti Doneco upę, praneša CNN.
Geoerdvinės žvalgybos kompanija „BlackSky“ paskelbė nuotrauką, kurioje matyti, kaip Rusijos pontoninis tiltas kerta upę gegužės 10 d., netrukus po to, kai Ukrainos artilerija apšaudė šią vietovę.
Viename perėjos gale iš vakarinio Doneco kranto kyla dūmai. Rytuose taip pat matomi dūmai ir artilerijos smūgių palikti krateriai.
Ukraine’s 17th Tank Brigade reportedly targeted a Russian pontoon bridge crossing with several destroyed tanks and BMPs. https://t.co/pKBtbiJAXi pic.twitter.com/QnWQ2a63Ad
— Rob Lee (@RALee85) May 11, 2022
06:02 | Rusija neišsižada savo pirminio plano
Rusija neatsisakė plano užgrobti Kyjivą, ir dėl to Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sako negalintis garantuoti namo grįžtančių sostinės gyventojų saugumo.
„Kol Ukrainoje vyksta karas, negalime suteikti garantijų jokiam ukrainiečiui“, – CNN sakė V. Klyčko ir pridūrė, kad Rusijos Federacijos puolimas gali įvykti bet kurią sekundę.
V. Klyčko teigimu, Ukrainos sostinė vis dar yra pagrindinis Rusijos taikinys. Jis perspėja namo grįžtančius miesto gyventojus būti atsargius.
Meras taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimybės Rusijai panaudoti taktinius branduolinius ginklus.
„Saugumas dabar yra svarbiausias prioritetas. Taip, žinoma, mes nerimaujame ir tikimės, kad mūsų kariuomenė mus saugo, bet rizika vis dar yra, o be partnerių, be JAV ir Europos šalių neišgyvensime“, – pridūrė V. Klyčko.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Ukrainos nacionalinė gvardija (NHU) nuo Rusijos invazijos pradžios neteko daugiau kaip 500 karių, naujienų agentūra „Unian“ trečiadienį citavo aukšto rango kariškį.
► Rusijos pajėgų kontroliuojamai Ukrainos pietinei Chersono sričiai neteisėtai primestos civilinės ir karinės administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas trečiadienį paskelbė apie planus kreiptis į rusų prezidentą Vladimirą Putiną su prašymu, kad regionas taptų Rusijos dalimi.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad ukrainiečių kariuomenė pamažu stumia Rusijos karius nuo Charkivo.
► JAV įstatymų leidėjai nubalsavo už 40 mlrd. dolerių (38 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, amerikiečių prezidentui Joe Bidenui perspėjus, kad lėšos, skirtos padėti Kyjivui atremti Rusijos invaziją, greičiausiai baigsis per kelias dienas.
