Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:53 | D. Peskovas sako, kad jo sūnus kovojo Ukrainoje
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį sakė, kad jo sūnus Nikolajus dalyvavo Rusijos Ukrainoje vykdomame puolime.
Prieš kelis mėnesius N. Peskovas buvo kaltinamas bandymu išvengti šaukimo.
„Jis priėmė šį sprendimą. Jis – suaugęs vyras. Taip, jis tikrai dalyvavo specialiojoje karinėje operacijoje“, – žurnalistams sakė D. Peskovas, pavartodamas Kremliaus terminą karui pavadinti. Daugiau detalių jis nepateikė.
Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas praėjusią savaitę sakė, kad N. Peskovas kaip jo pajėgų narys pusmetį kovojo Rytų Ukrainoje.
Pasak J. Prigožino, 33 metų N. Peskovas kovojo kitu vardu, salvinės raketų ugnies sistemos junginyje.
„Žinoma, normaliems žmonėms tai neįprasta situacija, nes visi pripratę prie fakto, kad elito vaikus jų tėvai slepia“, – sakė J. Prigožinas jo spaudos tarnybos paskelbtame pareiškime.
Jo teigimu, jis pataręs jaunesniajam Peskovui netarnauti Rusijos kariuomenėje, kad nereikėtų dirbti štabe ar keliauti į frontą drauge su patrankų mėsa.
Po J. Prigožino pareiškimo leidinys „Komsomolskaja pravda“ išspausdino interviu su N. Peskovu. Jis laikraščiui sakė kovojęs, kad atliktų savo pareigą, ir gavęs medalį.
Prieš pusmetį N. Peskovas buvo kaltinamas bandymu išvengti šaukimo į Rusijos kariuomenę, šalies socialiniuose tinkluose išplitus vaizdo įrašui, kaip kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno šalininkai paskambina jam apsimetę šaukimo į kariuomenę pareigūnais.
Įraše girdimas asmuo, kurį tinklaraštininkai vadina N. Peskovu, atsisako registruotis mobilizacijai ir priduria, kad „spręs tai aukštesniu lygiu“.
22:25 | ES siunčia civilinę misiją į Moldovą
Europos Sąjungos šalys pirmadienį susitarė siųsti civilinę misiją į Moldovą, kad padėtų sustiprinti jos gebėjimą susidoroti su Rusijos destabilizacijos pastangomis.
Su Ukraina besiribojanti proeuropietiška Moldova ne kartą kaltino Maskvą rengiant sąmokslą nuversti jos vyriausybę per diversantus, apsimetančius antivyriausybiniais protestuotojais, tačiau Rusija tai neigia.
„Matome, kad Rusija vis dažniau ir toliau bando destabilizuoti Moldovą hibridiniais veiksmais“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, pabrėžęs, kad tai yra „viena iš šalių, labiausiai nukentėjusių nuo Rusijos neteisėtos invazijos į Ukrainą padarinių“.
„Šios naujos misijos dislokavimas yra dar vienas svarbus politinis ES paramos dabartinėmis sudėtingomis aplinkybėmis ženklas“, – teigė jis.
ES diplomatijos vadovas sakė, kad misiją sudarys apie 40 ekspertų iš bloko šalių ir kad ji bus išsiųsta į Moldovą iki gegužės.
Misijoje, kurios pradiniai įgaliojimai truks dvejus metus, dalyvaus kibernetinės erdvės ir krizių ekspertai, kurie padės Moldovai pasirengti atremti galimą Rusijos kišimąsi.
Moldova praėjusiais metais pateikė paraišką įstoti į ES. Ji tai padarė tuo pačiu metu, kai Ukraina pateikė savo paraišką dėl narystės. Joms pernai birželį buvo suteiktas kandidačių į ES statusas.
ES taip pat siekia įvesti sankcijas Moldovos oligarchams, kuriuos provakarietiškos valdžios institucijos kaltina padedant Maskvai destabilizuoti šalį.
21:36 | JAV atstovas įspėjo: Rusija gali suduoti naujus smūgius Ukrainai
JAV Nacionalinės saugumo tarybos strateginių ryšių koordinatorius Johnas Kirby įspėjo, kad Rusija gali ryžtis naujai atakai, o smūgiai gali būti suduoti į kelias skirtingas kryptis, tačiau tam yra laukiama tinkamų oro sąlygų, rašo UNIAN.
„Mes žinome, kad pavasarį, kai pagerėja oras, o jos pradeda gerėti, galite tikėtis, kad rusai pradės puolimą kai kuriose teritorijose.
Ir mes tiksliai nežinome kur ir kada jie tai darytis, tačiau mes norime užtikrinti, kad ukrainiečiai pasirengtų gynybai. Jei jie norės įvykdyti savo puolimo operacijas, tai bus galima padaryti“, – sakė jis. 21:24 | Seimo pirmininkė Prahoje pabrėžė būtinybę padėti Ukrainai pasiekti narystę ES
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen teigia, kad šiuo įtemptu metu itin svarbu visomis priemonėmis kantriai remti Ukrainą ir padėti jai greičiau pasiekti narystę Europos Sąjungoje (ES).
Taip ji kalbėjo ES parlamentų pirmininkų konferencijoje Prahoje, kurios pagrindinė pirmadienio posėdžio tema – Rusijos agresija prieš Ukrainą ir ES atsakas platesniame geopolitiniame kontekste.
„Jei Europos Komisija savo ataskaitoje ir nurodys Ukrainos pasirengimo trūkumų, jie turi būti ne priežastis atidėti derybas, o paskata mums padėti Ukrainai kuo greičiau priderinti teisinę, ekonominę, politinę ir socialinę sistemas prie ES kriterijų. Nepamirškime, kad Ukraina harmonizuoja savo sistemas sudėtingomis invazijos sąlygomis, kare, kuriame žmonės žūsta dėl europinės ir demokratinės savo ateities“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Anot Seimo pranešimo spaudai, ji pakvietė šalis išlaikyti strateginę kantrybę, spartinti Ukrainos derybų dėl narystės ES pradžią, aktyviai remti jos atstatymą ir užtikrinti Rusijos atsakomybę už padarytus nusikaltimus.
„Parlamentų veiksmai Rusijos agresijos akivaizdoje yra lakmuso popierėlis, parodantis, kiek ryžto turime demokratinėms ir europinėms vertybėms ginti. Todėl kolegoms priminiau, kad labai svarbu toliau išlaikyti intensyvius ryšius, rodyti lyderystę ir aktyviai veikti politinius procesus“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Kalbėdama apie Ukrainos atstatymą Lietuvos parlamento pabrėžė, kad šalies atstatymo kainos neturi mokėti tik patys ukrainiečiai ir juos remianti tarptautinė bendruomenė, būtina rasti būdų, kaip panaudoti įšaldytą Rusijos turtą ir įgyvendinti principą „agresorius moka“.
Anot jos, taip pat privalu užtikrinti, kad Rusija atsakytų už padarytus nusikaltimus.
Antradienį konferencijoje bus aptariamas ES vaidmuo pasaulio demokratinių valstybių bendradarbiavime ir ES valstybių narių priklausomybė nuo totalitarinių režimų.
21:02 | Rusija iš Irano gabena didelius kiekius artilerijos sviedinių ir amunicijos
Rusijos laivai per Kaspijos jūrą iš Irano gabena didelius kiekius artilerijos sviedinių ir kitos amunicijos, rašo UNIAN, remdamasi „The Wall Street Journal“ surinkta informacija.
Surinkti oficialūs duomenys atskleidė, kad per pastaruosius šešis mėnesius rusų krovininiai laivai iš viso į Rusiją iš Irano pargabeno daugiau kaip 300 tūkst. artilerijos sviedinių ir milijoną amunicijos.
Artimųjų Rytų pareigūnų teigimu, paskutinė Irano ginklų partija Rusijai buvo išsiųsta kovo pradžioje Kremliaus krovininiu laivu „Rasul Gamzatov“. Pastebima, kad laive buvo 1 tūkst. konteinerių su 2 tūkst. artilerijos sviedinių.
20:30 | JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose paprašė S. Lavrovo paleisti JAV žurnalistą
JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pirmadienį tiesiogiai paprašė paleisti suimtą JAV žurnalistą ir buvusį JAV jūrų pėstininką.
L. Thomas-Greenfield tai pareiškė per JT Saugumo Tarybos posėdį organizacijos būstinėje Niujorke, kuriam pirmininkavo S. Lavrovas.
„Raginu jus ... nedelsiant paleisti Paulą Whelaną ir Evaną Gershkovichą, leisti Paului ir Evanui grįžti namo. Ir pagaliau visam laikui atsisakyti šios barbariškos praktikos“, – pareiškė ambasadorė.
Anot jos, šie vyrai naudojami kaip „politiniai koziriai“ ir „įkaitai“.
„Naudoti žmones kaip įkaitus yra silpnumo strategija. Tai nėra atsakingos šalies veiksmai. Ir kol Rusija žaidžia politinius žaidimus, kenčia tikri žmonės.“
Į posėdžių salę atvykus P. Whelano seseriai, L. Thomas-Greenfield paragino S. Lavrovą „pažvelgti jai į akis ir pamatyti, kaip ji kenčia“.
„Noriu, kad pamatytumėte, kaip jaučiasi žmogus, kuris ketverius metus ilgisi brolio. Žino, kad jis uždarytas Rusijos kolonijoje vien dėl to, kad jūs jį norite išnaudoti savo tikslais“, – pareiškė JAV ambasadorė.
P. Whelanas buvo suimtas 2018 metais ir nuteistas 16 metų laisvės atėmimo bausme dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jis neigia.
E. Gershkovichas Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu buvo suimtas praėjusį mėnesį.
Pats žurnalistas, leidinys „The Wall Street Journal“, kuriam jis dirba, ir JAV pareigūnai griežtai atmeta šiuos kaltinimus.
E. Gershkovichas, kuris taip pat yra dirbęs naujienų agentūrai AFP, yra pirmasis užsienio žurnalistas, suimtas už šnipinėjimą posovietinėje Rusijoje.
20:14 | Diskutuojama apie galimą „paliaubų“ planą
„Obozrevatel“, remdamasi „Politico“ publikacija, rašo, kad JAV prezidento Joe Bideno aplinkos žmonės baiminasi galimų nesėkmių Ukrainos kontrpuolimo metu.
Teigiama, kad jeigu Ukraina neįgyvendins savo duotų kontrpuolimo pažadų, tokiu atveju JAV lyderio J. Bideno politinių oponentų lūkesčiai taip pat nebūtų patenkinti.
„Politico“ skelbia, kad nors Vašingtonas palaiko Kyjivo siekį pasipriešinti rusų okupantams, tačiau egzistuoja ir vidinės diskusijos.
„Mes beveik įvykdėme visus Ukrainos prašymus dėl pasirengimo kontrpuolimui – per pastaruosius mėnesius siuntėmė ginklus ir kitą įrangą [į Ukrainą].
Tačiau viena yra tikėti strateginiais argumentais, kita – taktiniais. Už uždarų durų administracija nerimauja dėl to, ką Ukraina gali pasiekti [kontrpuolimo metu]“, – anonimiškumą išlaikęs asmuo pasakojo žurnalistams.
Pasak jo, jeigu karo fronte nebus pasiekta teigiamų rezultatų, J. Bidenas gali būti kritikuojamas ne tik dėl to, kad Ukrainai nebuvo užtikrinti modernūs ginklai, tačiau ir dėl skiriamų milžiniškų lėšų remiant Ukrainos kariuomenę.
Tuo metu UNIAN, remdamasi „Politico“, taip pat rašo, kad Baltieji rūmai galimai pradėjo svarstyti „paliaubų“ planą Ukrainoje, jei šalies gynėjų kontrpuolimas nepasiteisintų.
Rašoma, kad paliaubos galėtų palikti teisę Kyjivui susigrąžinti savo prarastas šalies teritorijas, kurias okupavo Rusija, ateityje.
Teigima, kad kai kurie Baltųjų rūmų pareigūnai mano, kad Kyjivas galbūt yra pasiruošęs svarstyti galimybę koreguoti savo karo tikslus, t.y. pasiekti kiek mažesnius laimėjimus karo fronte.
Be to, užsimenama, kad Baltųjų rūmų patarėjai aptarė galima susitarimo planą, kuris vėliau būtų pristatomas Ukrainos atstovams. Taip pat pabrėžiama, kad tokie veiksmai reikštų „paliaubas“, o ne taikos derybas.
19:29 | A. Blinkenas reiškia „didelį susirūpinimą“ dėl Rusijos samdinių grupės „Wagner“ Sudane
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį įspėjo, kad Rusijos samdinių grupė „Wagner“ kelia riziką apsunkinti konfliktą Sudane.
„Esame labai susirūpinę dėl Prigožino grupės – „Wagner“ grupės – įsitraukimo [į konfliktą] Sudane“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją, turėjęs omenyje su Kremliumi siejamą samdinių grupės įkūrėją Jevgenijų Prigožiną.
Pasak A. Blinkeno, grupė „Wagner“, kuri veikia Malyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje, taip pat dalyvauja Rusijos invazijoje į Ukrainą, „tiesiog atneša daugiau mirčių ir niokojimo visur, kur yra pasitelkiama“.
Tuo tarpu Kenijos užsienio reikalų sekretorius Alfredas Mutua taip pat bedė pirštu į Artimųjų Rytų šalis. Konkrečių valstybių jis nenurodė, tačiau būta daug pranešimų, jog kariaujančius generolus remia Egiptas ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
„Esame gana susirūpinę dėl kai kurių iš mūsų draugų Artimuosiuose Rytuose, taip pat dėl Rusijos ir kitų šalių, kurios ilgą laiką palaikė draugiškus santykius su viena arba kita [konflikto] šalimi“, – pareiškė jis.
„Prašome išorės jėgas palikti Sudaną“, – pridūrė pareigūnas.
18:59 | S. Lavrovas pirmininkavo Saugumo Tarybos posėdžiui
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius pirmadienį per Saugumo Tarybos posėdį, kuriam pirmininkavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pasmerkė Maskvos invazijos į Ukrainą sukeltą niokojimą.
S. Lavrovas pirmininkavo posėdžiui, skirtam „veiksmingam daugiašališkumui“ ginant JT chartijos principus.
Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pakalikas S. Lavrovas pareiškė, kad pasaulis pasiekė pavojingesnę situaciją negu Šaltojo karo laikais, rašė „The Guardian“.
„Daugiašalė sistema patiria didžiausią įtampą nuo Jungtinių Tautų sukūrimo laikų“, – pareiškė A. Guterresas ir pridūrė, jog pasaulis susiduria su „beprecedentėmis ir tarpusavyje susijusiomis krizėmis“.
„Įtampa tarp didžiųjų galingųjų valstybių yra pasiekusi istorines aukštumas. Tokia pat didelė yra ir konfliktų rizika ...,“ – pridūrė JT generalinis sekretorius, sėdėjęs šalia S. Lavrovo.
Nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą, Rusija balandį perėmė pirmininkavimą JT Saugumo Tarybai.
Prieš pirmadienį surengtą posėdį Rusija valstybėms narėms išsiuntė pranešimą, kuriame pateikė išsamią informaciją apie jo planą ir, be kita ko, pasmerkė „vienpolę pasaulio tvarką“, kuri, anot Maskvos, įsigalėjo po Šaltojo karo pabaigos.
Pasak Rusijos, tokia tvarka „kelia rimtą iššūkį Jungtinių Tautų sistemos veiksmingumui ir stabilumui“.
„Šiandien pasaulis susiduria su dar viena plataus masto sistemine transformacija. Būtent, su natūraliu ir sparčiu vienpolės pasaulio tvarkos nykimu ir naujos daugiapolės sistemos iškilimu“, – rašoma pranešime.
Europos Sąjungos (ES) ambasadorius prie JT Olofas Skoogas Rusijos planus dėl pirmadienio posėdžio pavadino „ciniškais“.
„Rengdama šią diskusiją, Rusija mėgina save pavaizduoti kaip Jungtinių Tautų chartijos ir daugiašališkumo gynėją. Didesnio melo negalėtų būti“, – pareiškė jis žurnalistams.
18:05 | Ukrainiečiai sudavė galingą smūgį
Šiąnakt ukrainiečiams atakavus Rusijos okupuotos teritorijos karinio jūrų laivyno uostą buvo užfiksuotas sprogimas, tačiau nėra aišku, koks objektas nukentėjo.
17:38 | A. Guterresas S. Lavrovo akivaizdoje pasmerkė invazijos į Ukrainą sukeltą niokojimą
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius pirmadienį per Saugumo Tarybos posėdį, kuriam pirmininkavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pasmerkė Maskvos invazijos į Ukrainą sukeltą niokojimą.
Antonio Guterresas pareiškė, kad Rusijos invazija pažeidžia tarptautinę teisę ir kelia didžiules kančias Ukrainos žmonėms.
17:29 | Prigožinas pila propagandą: nors Bachmuto neužėmė, giriasi, kad gali užimti Varšuvą
Karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas, Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pakalikas Jevgenijus Prigožinas, kurio samdiniai Ukrainoje dėl Bachmuto miesto užėmimo kovoja jau ne vieną mėnesį, staiga prakalbo apie galimybę užimti Lenkijos sostinę Varšuvą, rašo UNIAN.
J. Prigožinas, atsakydamas į klausimą, kaip karo eiga Ukrainoje gali plėtotis toliau, užsiminė, kad neva po Bachmuto užėmimo Ukraina gali ryžtis pradėti kontrpuolimą, tad rusų kovotojams, pasak jo, tai nebus lengva.
Negana to, J. Prigožinas prakalbo, kad jeigu Bachmuto kontrolė atsidurtų rusų rankose, tokiu atveju esą būtų atvertas kelias į Lenkijos sostinę Varšuvą.
„Operatyvinė erdvė iki Varšuvos jau yra atvira, jeigu manysime, kad tai bus po to, kai užimsime Bachmutą“, – teigė jis.
16:46 | Ukrainoje vieši Estijos premjerė K. Kallas
Ukrainoje pirmadienį vieši Estijos premjerė Kaja Kallas.
Apie tai pranešė ji pati ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, socialiniuose tinkluose pasidalijęs vaizdo įrašu iš susitikimo.
„Dėkoju poniai ministrei pirmininkei ir visiems Estijos žmonėms už nuoširdžią ir, svarbu, laiku suteiktą paramą mūsų gynybai. Jei žiūrėtume pagal vienam gyventojui tenkančią paramą, Estijos parama mūsų gynybai yra viena didžiausių pasaulyje“, – platformoje „Telegram“ parašė V. Zelenskis.
I am in #Ukraine on my first visit as the head of Estonia's new government.@ZelenskyyUa, I am here with a message of firm belief – I believe in Ukraine's victory and I believe in Ukraine as a prosperous liberal democracy that belongs in the Euro-Atlantic family. 1/ pic.twitter.com/7rtZUrBJIe
— Kaja Kallas (@kajakallas) April 24, 2023
Pasak jo, per derybas su K. Kallas aptarta virtinė aktualių klausimų, pirmiausia – apie ukrainiečių pajėgumus fronto linijoje.
„Svarbu, kad visi mūsų partneriai kuo ryžtingiau ir greičiau suteiktų žadėtą pagalbą, ypač ginkluotę, kad galėtume kuo greičiau užbaigti šį karą – išlaisvinti savo kraštą ir atkurti visą tarptautinės teisės galią“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.
K. Kallas savo ruožtu socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad į Ukrainą atvyko su tvirto tikėjimo žinia.
„Tikiu Ukrainos pergale ir tikiu Ukraina kaip klestinčia liberalia demokratija, priklausančia euroatlantinei šeimai“, – sakė ji.
Premjerė nurodė, kad su V. Zelenskiu pasirašė bendrą deklaraciją, kurios žinutė yra, kad „taikai Europoje mums reikia Ukrainos ES ir NATO“ gretose.
16:13 | Ukraina ruošėsi smogti Maskvai, atkalbėjo amerikiečiai – „The Washington Post“
Ukraina rengėsi smogti Maskvai, tačiau „atidėjo savo planus amerikiečiams paprašius“, skelbiama „The Washington Post“ straipsnyje, kuriame remiamasi nutekintais JAV žvalgybos dokumentais.
Ukrainos žvalgyba planavo panaudoti savo turimas galimybes suduoti masyvų smūgį Rusijos sostinei Maskvai „karo metinių proga“ vasario 24-ąją, tačiau Vašingtonui paprašius „atidėjo“ šiuos savo ketinimus neapibrėžtam laikui.
„Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas planavo drąsius smūgius giliai priešo užnugaryje, tačiau tai sukėlė oficialių asmenų Vašingtone nerimą. Vasarį, kuomet iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metinių buvo likusios kelios dienos, Kyjive buvo aktyviai planuojamas puolimo Maskvoje planas“, – rašoma leidinyje.
„The Washington Post“ taip pat skelbiama, kad vienam iš savo pavaldinių K. Budanovas liepė „ruoštis masiniams smūgiams vasario 24-ąją… viskuo, ką turi Ukrainos žvalgyba“. Ši informacija tapo žinoma po to, kai buvo paviešinti tariami JAV nacionalinės saugumo agentūros slapti dokumentai.
Skelbiama, kad Ukrainoje buvo svarstoma ir smogti Novorosijsko uostui, pasitelkiant jūrinę karinę techniką ir didelį kiekį trotilo.
Vašingtone tariamai buvo iš šalies stebimi ukrainiečių veiksmai, tuo pačiu nerimaujant dėl galimo agresyvaus Rusijos atsako. Vasario 22-ąją, likus vos kelioms dienoms iki metinių, CŽA išplatino vėliau nutekintą dar vieną slaptą ataskaitą: Ukrainos žvalgyba, prašant Vašingtonui, sutiko atidėti smūgius Maskvai.
Ši informacija tapo prieinama žurnalistams ir visuomenei, kai paaiškėjo apie nutekintą didelį slaptos informacijos kiekį, tačiau nepaaiškina, kas konkrečiai įsikišo į numanomą ukrainiečių išpuolį ir kokie argumentai įtikino ukrainiečius atsisakyti savo planų.
14:52 | Medvedevas grasina branduoliniais ginklais
Naujoje savo „Telegram“ žinutėje buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paplūdo kliedesiais apie Lenkijos kėslus atgaivinti sąjungą su Lietuva ir taip „atkurti didelę valstybę bei išplėsti jos teritoriją“, užimant Ukrainą.
„Nebaigtos imperijos – Lenkijos ir Lietuvos sandraugos atkūrimas „nuo jūros iki jūros“. Trūkstant intelektinės jėgos sukurti perspektyvų ateities įvaizdį, Lenkija, patvirtinanti „į praeitį nublokštos šalies“ reputaciją, semiasi įkvėpimo iš 400 metų senumo žemėlapio, kai dalis dabartinės Ukrainos buvo jos sudėtyje“, – „Telegram“ kliedi D. Medvedevas, ne pirmą kartą bandydamas skleisti propagandinę žinutę, kad Lenkija gviešiasi Ukrainos teritorijos.
„Tik šitie niekšai apsiskaičiavo su savo idée fixe – dabar ne XVII amžiaus vidurys. O Lenkija nėra Rusijos lygyje ir niekada nebus. Taip Dievas padarė“, – tęsė D. Medvedevas.
Savo žinutę jis baigė grasindamas Rusijos ginklais, gebančiais nešti branduolines galvutes – raketomis „Sarmat“, „Kalibr“ ir „Circon“.
„Banderos karių buvimas Lenkijos armijoje taip pat neturi įtakos orams. Taip pat neveikia ir sarmatų, kalibrų ir cirkonų panaudojimo tikslumo“, – sunkiai suprantamas mintis dėliojo D. Medvedevas.
14:30 | „Daugiau belaisvių neimsime“ – Prigožinas savo kariams įsakė visus žudyti karo lauke
14:07 | Budanovas: karas nebus baigtas be Krymo
„Yra tik vienas būdas užbaigti šį karą – tai sienų grąžinimas bet kokia forma, bet iki mūsų 1991 metų sienos“, – interviu RBK-Ukraina sakė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas.
K. Budanovo teigimu, karas Ukrainoje nesibaigs, jei nebus išspręstos teritorinės problemos, o Ukraina niekada nesutiks kam nors atiduoti dalies savo žemių.
„Pažiūrėkite, pagal tai, kaip viskas turėtų vykti, viskas vyks po grįžimo iki mūsų sienų. Krymas yra Ukrainos teritorijos dalis, situacija nesibaigs be Krymo susigrąžinimo.
Niekas [be Krymo karo] nepabaigs, kad ir kaip norėtų... Jei Krymas paskutinis bus atimtas, tai bus finalas. Jei Krymas bus paimtas pirmas, o Donbasas dar ne, tai nebus finalas“, – sakė K. Budanovas.
13:25 | Milžiniškas gaisras okupantų gretose – po drono smūgio užsiliepsnojo naftos bazė
Pirmadienio naktį bepilotis orlaivis sukėlė sprogimą naftos bazėje Rovenkuose, laikinai Rusijos karių okupuotoje Luhansko srityje. Apie tai „Telegram“ pranešė tinklaraštininkas ir visuomenės veikėjas Serhijus Sternenka.
Rusų okupantai patvirtino gaisrą naftos bazėje. Luhansko „liaudies respublikos“ Ekstremaliųjų situacijų ministerija nurodė, kad gaisras kilo dėl apšaudymo apie 3 valandą nakties.
Dėl to naftos bazės rezervuare buvo sumažintas slėgis, rašo „Focus“.
Tam, kad likviduotų milžinišką gaisrą, okupantai gelbėtojus siuntė ne tik iš vietinių apylinkių, bet ir artimiausių miestų.
Pirminiais duomenimis, ugnis neišplito į šalia buvusias naftos cisternas.
Per incidentą niekas nenukentėjo.
12:56 | Rusijoje sunaikintas paminklas tremtiniams iš Lietuvos
Rusijos Permės krašte nugriautas lietuviams ir lenkams tremtiniams pastatytas paminklas, pranešė Rusijos nevyriausybinė organizacija „Memorial“.
„Technika važiavo bekele, aplenkdama gyvenvietes, kad kapines prižiūrintys vietiniai gyventojai neimtų piktintis“, – rašo Permės „Memorial“ atstovas Aleksejus Kamenskis.
Anot organizacijos, nugriautą paminklą pastebėjo vietiniai gyventojai.
Paminklas buvo pastatytas 2016 metų rugpjūtį buvusio Galiašoro kaimo, gyvavusio 1939–1970 metais, kapinėse.
12:18 | Lietuvą suerzinęs interviu „dingo“ iš Kinijos ambasados paskyros
11:30 | Sulaikymo metu burtų nepanaudojo: ukrainiečių „raganius“ šnipinėjo rusų „raganoms“ ir saugumui
Anot Ukrainos saugumo tarnybos pranešimų, Vasilijus Romanišinas rinko duomenis apie Mykolajivo gynybą ir perdavinėjo juos Rusijos saugumo tarnyboms GRU ir FSB. Jis „Google Maps“ kūrė kartografinius žemėlapius, kur žymėjo ukrainiečių objektus, o vėliau persiųsdavo surinktą medžiagą per anoniminius socialinius tinklus. Duomenis jis perdavinėjo per „Rusijos stipriausių raganų imperijos“ bendruomenę, skelbiama BBC.
11:19 | Rusai skelbia radę užminuotą ukrainiečių droną
Rusijos „Telegram“ kanalas „Baza“ praneša, kad balandžio 23 d. vietos gyventojas Pamaskvėje aptiko nukritusį bepilotį orlaivį. Šis esą gulėjo 300 metrų nuo jo namų, miške netoli Noginsko.
Kaip praneša „Baza“, nukritęs dronas esą pasirodė Ukrainos gamybos 3,5 metro ilgio „UJ-22 Airborn“. Manoma, kad orlaiviui baigėsi degalai, dėl to jis ir nukrito.
Drono viduje, kaip teigiama, aptikta apie 30 briketų, kiekviename jų – 570 gramų sprogmenų.
Sprogmenų ekspertai drono nukritimo vietoje dirbo apie 5 valandas. Iš kur buvo paleistas dronas, kol kas nežinoma.
10:54 | Kinija oficialiai pakomentavo ir Lietuvoje politinį skandalą sukėlusį pareiškimą
10:21 | JK žvalgyba: rusų okupuotuose Ukrainos rajonuose gyventojai verčiami priimti Rusijos pasus
Rusijos paskirti pareigūnai okupuotose Ukrainos teritorijose beveik neabejotinai verčia gyventojus pasiimti Rusijos pasus, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Socialiniame tinkle „Twitter“ pirmadienį paskelbtoje JK gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje sakoma, jog Chersono srities gyventojai buvo įspėti, kad tie, kas iki birželio 1-osios neišsiims rusiško paso, bus deportuoti, o jų turtas bus konfiskuotas.
„Rusija pasus naudoja kaip okupuotų rajonų rusifikacijos įrankį, kaip darė Donecke ir Luhanske prieš 2022 metų vasarį [pradėtą] invaziją“, – sakė žvalgyba. Jos vertinimu, Rusija tikriausiai spartina okupuotų Ukrainos rajonų integraciją į Rusijos biurokratinę sistemą, kad galėtų vaizduoti invaziją kaip sėkmę, ypač prieš 2024 metais įvyksiančius prezidento rinkimus.
09:49 | Ukrainos pajėgos per parą intensyviausių kovų rajonuose atrėmė 60 rusų atakų
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pirmadienį ryte pranešė, kad praėjusią parą rusai didžiausią dėmesį skyrė puolamiesiems veiksmams ties Bachmutu, Avdijivka ir Marjinka, ukrainiečiai ten atrėmė maždaug 60 atakų.
Įnirtingiausi mūšiai toliau vyksta dėl Bachmuto ir Marjinkos, sakoma pranešime.
Ties Avdijivka rusų puolimas buvo nesėkmingas, priešas patyrė daug nuostolių, nurodė ukrainiečių Generalinis štabas.
Rusai taip pat nesėkmingai puolė ties Hryhorivka, Bohdanivka ir Ivanivske. Dėl priešo apšaudymų nukentėjo virtinė gyvenamųjų vietovių.
09:11 | 2022-aisiais Europos karinės išlaidos buvo didžiausios nuo Šaltojo karo laikų
2022 metais Europos karinės išlaidos augo rekordiniu greičiu ir po Rusijos invazijos į Ukrainą pasiekė nuo Šaltojo karo laikų neregėtą lygį, rodo pirmadienį paskelbtos tyrimo išvados.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, dėl padidėjusių išlaidų Europoje pasaulio karinės išlaidos buvo rekordinės aštuntus metus iš eilės ir sudarė 2,24 trilijono JAV dolerių (apie 2,04 trilijono eurų) – 2,2 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Tai lemia karas Ukrainoje, dėl kurio didėja Europos biudžeto išlaidos, taip pat neišspręsta ir didėjanti įtampa Rytų Azijoje tarp JAV ir Kinijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš tyrimo autorių Nanas Tianas.
08:26 | Zelenskis prakalbo apie Ukrainos pasiruošimą kontrpuolimui
Interviu televizijai „Al Arabija“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina neapleidžia Rytų Ukrainos miesto Bachmuto, nes jo perėmimas gali atverti Rusijai kelia veržtis į kitus šalies miestus – Kramatorską ir Slovjanską.
„Negalime atsisakyti Bachmuto, nes tai [padės] išplėsti karo veiksmų frontą ir suteiks Rusijos kariuomenei bei „Wagner“ grupei galimybę užgrobti daugiau mūsų žemių“, – kalbėjo Ukrainos lyderis, rašo UNIAN.
Ir nors kai kurie analitikai teigia, kad Bachmutas turi mažai strateginės vertės, V. Zelenskis tikina, kad Ukraina šio miesto neatsisakys. Jis paragino visus „apsilankyti [mieste], kad suprastų, kas gali nutikti ir kokios grėsmės egzistuoja“.
Kartu jis išreiškė pasitikėjimą Ukrainos gebėjimu atremti Rusijos invaziją, sakydamas, kad Ukraina ruošiasi kontrpuolimui.
„Situacijos negaliu pavadinti gera, bet mes kovojame. Esame stipresni nei buvome prieš metus“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jis pridūrė pasitikintis Ukrainos ruošiamo kontrpuolimo sėkme: „Mūsų kariuomenė ruošiasi ir darome viską, ką galime, kad ji būtų stipresnė“.
Galiausiai Ukrainos lyderis padėkojo sąjungininkams už paramą, tačiau pažymėjo, kad jie taip pat remia save, padėdami Ukrainai.
„Tiesa ta, kad Rusija nesustos ties Ukraina, ir visi tai supranta“, – sakė jis ir pridūrė, kad Ukraina vis dėlto gali sustabdyti Rusiją.
„Taigi, mūsų sąjungininkai, palaikykite mus, nes, visų pirma, tai maža kaina, kurią turite mokėti, nes Rusija eis toliau“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas karo Ukrainoje metu kovoja už savo gyvybę, o ne už savo šalį.
07:56 | Per parą – minus 660 karių
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios 187 080 karių, 3 683 tankus, 2 849 artilerijos sistemas ir 7 139 šarvuotas kovos mašinas.
Generalinis štabas naujausioje suvestinėje skelbia, kad Ukrainos pajėgos per pastarąją parą nukovė 660 rusų karių, 8 šarvuočius, 12 artilerijos sistemų, 11 bepiločių orlaivių bei 23 mašinas.
07:00 | Išpuolis Kryme – rusai skelbia apie dronų ataką
Kremliaus statytinis okupuoto Krymo miesto Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas pirmadienio naktį pranešė apie bepiločių orlaivių ataką prieš miestą.
Jis tvirtino, kad dronus pavyko atmušti Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivynui.
„Mūsų laivynas dabar atmuša antžeminių bepiločių orlaivių ataką išoriniame reide. Visos miesto tarnybos budi. Mes išliekame ramūs“, – „Telegram“ rašė M. Razvožajevas.
Paryčiais M. Razvožajevas skelbė, kad Rusijos pajėgos numušė vieną droną, o kitas esą sprogo pats, todėl jokie objektai Sevastopolyje nebuvo apgadinti.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ją apstulbino Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimai, jog buvusios Sovietų Sąjungos šalys tarptautinėje teisėje neturi efektyvaus statuso.
► Maskva pradėjo naują savanorių pritraukimo į kariuomenę reklamos kampaniją, kuriai vadovauja Rusijos gynybos ministerija, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
► Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė šeštadienį paskelbė, kad iš šalies išvaroma daugiau kaip 20 Vokietijos diplomatų ir kad tai yra atsakas į Rusijos ambasados Berlyne darbuotojų išvarymą.
► Netoli Ukrainos sienos esančiame Rusijos mieste netoli tos vietos, kur rusų karo lėktuvas netyčia numetė bombą, šeštadienį suradus sprogmenį buvo evakuoti 17 daugiabučių gyventojai, pranešė pareigūnai.
