dmitrijus peskovas

Rusija sureagavo į Izraelio smūgį Iranui. Pasisakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir Užsienio reikalų ministerija. Rusijos URM atstovė Marija Zacharova skelbia, kad ministerija reiškia „didžiausią susirūpinimą dėl pavojingo įtampos eskalavimo Artimuosiuose Rytuose“. „Ryžtingai smerkiame Izraelio valstybės jėgos veiksmus, pažeidžiančius Jungtinių Tautų Chartiją ir tarptautinės teisės normas, įvykdytus naktį iš birželio 13 d. į 14 d. Neišprovokuoti kariniai smūgiai suvereniai Jung...

Maskva spręs, kaip ir kada atsakyti į Ukrainos atakas prieš rusų oro pajėgų bazes, ketvirtadienį pareiškė Kremlius, patvirtindamas, kad prezidentas Vladimiras Putinas JAV lyderiui Donaldui Trumpui pasakė Rusiją keršysiant.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sureagavo į naujienas apie Ukrainos smūgį Krymo tiltui, rašo „Sky news“. Jis sako, kad Ukrainos ataka prieš Krymo tiltą nepadarė žalos. Ukrainos saugumo tarnyba antradienį pranešė, kad smogė Krymo tiltui, jungiančiam Rusiją ir aneksuotą Krymo pusiasalį. Tarnyba pasidalijo vaizdo įrašu iš atakos vietos. „Buvo sprogimas“, – sako Kremliaus atstovas D. Peskovas. „Nieko nebuvo sugadinta. Tiltas veikia.

Kremlius antradienį pareiškė, kad mažai tikėtina, jog artimiausiu metu įvyks Vladimiro Putino, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas, praėjus dienai po to, kai Baltieji rūmai pranešė esantys atviri šiai idėjai. „Artimiausiu metu tai mažai tikėtina“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie trišalio susitikimo galimybę.

Kremlius apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą „emocine perkrova“, rašo „Sky news“. Tokiais žodžiais Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sureagavo į D. Trumpo komentarus, kad Vladimiras Putinas yra išprotėjęs. D. Trumpas sekmadienį vakare griežtai sukritikavo V. Putiną, teigė, kad nežino, kas jam nutiko ir kodėl jis tęsia Ukrainos apšaudymą. D. Peskovas pridūrė, kad darbas dėl galimo taikos susitarimo su Ukraina tęsiasi.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad galimas branduolinių bombonešių dislokavimas Europos Sąjungoje (ES) nepadidins saugumo žemyne. Maskvos komentarai paskelbti netrukus po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė esąs pasirengęs detaliai aptarti šį klausimą. „Branduolinių ginklų platinimas Europos žemyne nepridės Europos žemynui saugumo, nuspėjamumo ir stabilumo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kremlius trečiadienį ir vėl atsisakė nurodyti, ką siųs į derybas su Ukraina, šią savaitę vyksiančias Turkijoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną asmeniškai atvykti į Stambulą ir dalyvauti derybose. Kol kas nėra daug konkrečių detalių apie planuojamas derybas, kurios būtų pirmas tiesioginis Rusijos ir Ukrainos pareigūnų susitikimas nuo pirmųjų Maskvos karinio puolimo, pradėto 2022-ųjų vasarį, savaičių.

Kremlius šeštadienį pareiškė, kad apsvarstys Kyjivo Vakarų sąjungininkų pateiktą pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje, tačiau pridūrė, kad „spausti Maskvą“ yra nenaudinga, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Turime viską gerai apgalvoti. Tai naujas įvykis“, –  televizijai CNN sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja valstybinė žiniasklaida „Tačiau bandymas daryti mums spaudimą yra visiškai nenaudingas“, – pridūrė jis.

Šeštadienį Vokietija ir Prancūzija paskelbė, kad sankcijos Rusijai bus griežtinamos, jeigu Kremlius ir toliau nepritars 30 dienų paliauboms Ukrainoje. Tačiau Maskva tikina nepasiduosianti Vakarų spaudimui ir grasinimais sankcijomis. Kremliaus atstovas spaudai sako, kad Rusijos neįmanoma išgąsdinti, nes šalis jau priprato prie apribojimų. „Mes jau galvojame apie tai, ką darysime, kai bus įvestos šios sankcijos, kaip sumažinsime jų pasekmes.

Rusija kelia išankstines sąlygas dėl 30 dienų paliaubų kare prieš Ukrainą. Maskva siekia, kad JAV ir Europos Sąjunga nebetiektų ginkluotės Ukrainai. Apie tai Kremlius pareiškė šeštadienį, kai Europos lyderiai lankosi Kyjive. „Kitu atveju Ukraina turės pranašumą“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė duodamas interviu JAV televizijos kanalui ABC.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas Baltijos šalių ir Lenkijos sprendimą neleisti kirsti jų oro erdvės Serbijos ir Slovakijos lyderiams, ketinantiems skristi į Pergalės dienos minėjimą Maskvoje, trečiadienį pavadino absurdišku. Apie tai pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Rusija teigia, kad laikysis per Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių iškilmes gegužės 8–10 dienomis paskelbtų paliaubų Ukrainoje. Tačiau rusų ginkluotosios pajėgos reaguos, jei Ukraina rengs atakas, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Kartu D. Peskovas pridūrė, kad Rusija kol kas negirdėjo Kyjivo pareiškimo, kuris rodytų Ukrainos pasirengimą laikytis prezidento Vladimiro Putino paskelbtų trijų dienų paliaubų.

Kremlius sukritikavo Vokietijos federalinės žvalgybos agentūros (BfV) sprendimą pripažinti partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) dešiniųjų ekstremistų organizacija, praneša agentūra „Reuters“. „Europos politiniame kraštovaizdyje dabar daug įvairių ribojančių priemonių, nukreiptų prieš tas politines jėgas ir asmenis, kurių pasaulėžiūra neatitinka vyraujančios krypties“, – pirmadienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Kartu jis pridūrė, kad tai Vokietijos vidaus reikalas.

Taikos Ukrainoje susitarimas nebus pasiektas taip greitai, kaip to nori JAV, sako Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašo „Sky news“. „Suprantame, kad Vašingtonas nori greitos sėkmės šiame procese, bet kartu tikimės supratimo, kad Ukrainos krizės sureguliavimas yra per daug sudėtingas, kad tai būtų galima atlikti per vieną naktį, yra daugybė detalių ir daugybė smulkmenų, kurias reikia išspręsti prieš sureguliavimą“, – sako jis.

Kremlius pavadino Kyjivo pasiūlytas 30 dienų paliaubas Ukrainoje neįmanomomis, jei nebus įgyvendintos tam tikros Rusijos sąlygos, rašo UNIAN. Apie tai kalbėjo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Niuansai, apie kuriuos prezidentas Putinas kalbėjo Kremliuje, čia yra svarbūs. Tai taip pat svarbu, tačiau neatsakius į šiuos klausimus sunku pereiti prie tokių ilgalaikių paliaubų“, – cituojamas jis.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pareiškė, kad taikos derybose padaryta pažanga, tačiau pridūrė, kad baigėsi vieno mėnesio laikotarpis, per kurį buvo uždrausti smūgiai energetikos infrastruktūrai, rašo „Kyiv Independent“. Jis nedetalizavo, ar Rusija planuoja atnaujinti atakas prieš Ukrainoe energetikos objektus, ar pratęsti draudimą.

Rusija ir Jungtinės Valstijos ketvirtadienį Stambule ketina pratęsti derybas dėl jau kuris laikas įtemptų diplomatinių santykių normalizavimo, antradienį paskelbė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurio žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra „Interfax“. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos teigimu, Rusijos delegacijos vadovu bus ambasadorius Vašingtone Aleksandras Darčievas, tuo tarpu JAV delegacijai vadovaus Sonata Coulter.

Vakarų šalių karinių pajėgų vadams ketvirtadienį susirinkus Didžiojoje Britanijoje, kad aptartų būdus apsaugoti Ukrainą, Kremlius apkaltino Europos šalis, neva šios, vietoje to, kad siektų taikos, planuoja „militarizuotis“. Nuo tada, kai sausį Donaldas Trumpas sėdo į JAV prezidento kėdę, didžiosios Europos valstybės, įskaitant Prancūziją ir JK, siekia padidinti išlaidas gynybai, baimindamosi, kad JAV nebėra pasirengusios ginti Europą.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad JAV derybininkai yra pakeliui į Rusiją, Vašingtonui siekiant pristatyti savo planą dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje. Kyjivas po anksčiau šią savaitę Saudo Arabijoje vykusių derybų sutiko su atitinkamu JAV siūlymu, tačiau Maskva paprašė JAV pusės pristatyti detales prieš nurodydama, ar jis priimtinas. „Derybininkai atskrenda ir iš tiesų planuojami kontaktai“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis nepasakė, kas sudaro JAV komandą.

Kremlius JAV prezidento Donaldo Trumpo skambutį Rusijos vadovui  Vladimirui Putinui šios savaitės viduryje vertina kaip lūžio tašką Ukrainos kare. „Tai signalas, kad dabar mėginsime reikalus aiškintis dialogu ir kalbėti apie taiką, o ne apie karą“, – interviu Kremliui artimam valstybinės televizijos korespondentui Pavelui Zarubinui sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Prieš tai Vakarų šalių lyderiai, anot jo, atmetė pokalbius su Rusija ir laikėsi linijos kariauti karą iki galo.

Kremlius sekmadienį atsisakė patvirtinti arba paneigti JAV pranešimą apie prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbį telefonu. Vašingtonas ir Maskva oficialiai nepatvirtino lyderių bendravimo nuo to laiko, kai greitai karą Ukrainoje užbaigti žadėjęs D. Trumpas pradėjo eiti pareigas. „The New York Post“ vėlų šeštadienį pranešė, kad D. Trumpas leidiniui sakėsi kalbėjęs telefonu su V. Putinu, kad aptartų konflikto Ukrainoje baigtį.

Lietuva yra Rusijai nedraugiška ir priešiška šalis, komentuodamas Lietuvos rezidento Gitano Nausėdos apie Kaliningradą pasakytus žodžius pareiškė oficialusis Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša naujienų portalas „RTVI“. „(Lietuva) turi teritorinių pretenzijų (Rusijos atžvilgiu). Tai patvirtina mūsų gilų susirūpinimą ir pateisina visas esamas ir būsimas priemones, skirtas užtikrinti mūsų valstybės saugumą“, – teigė D. Peskovas.

Penktadienį, po pranešimų, kad Azerbaidžano keleivinį lėktuvą galėjo numušti Rusijos priešlėktuvinė raketa, Kremlius atsisakė komentuoti lėktuvo sudužimą, kol tyrimas nebaigtas. „Vyksta tyrimas, kol nepaskelbtos tyrimo išvados, nemanome, kad turime teisę komentuoti ir to nedarysime“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusija „tikrai“ duos atsaką į ukrainiečių ataką prieš šalies pietuose esantį aerodromą, kuriai buvo panaudotos iš JAV gautos raketos ATACMS, ketvirtadienį pranešė Kremlius. Prezidentas Vladimiras Putinas yra pagrasinęs į Kyjivo centrą paleisti savo naująją hipergarsinę raketą „Orešnik“, jei Ukraina nesiliaus pulti Rusijos teritorijos JAV suteiktomis raketomis ATACMS.

Kremlius trečiadienį pranešė, kad palaiko ryšius su naująja Sirijos vadovybe dėl Rusijos karinių bazių šioje šalyje likimo po to, kai buvo nuverstas Maskvos sąjungininkas Basharas al Assadas. „Palaikome ryšius su tais, kurie kontroliuoja padėtį Sirijoje“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Tai būtina, nes ten yra mūsų (karinės) bazės ir diplomatinė misija“, – teigė jis.

 Kremlius antradienį pareiškė, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO karinio aljanso keltų grėsmę Rusijai. Toks pareiškimas nuskambėjo prieš Briuselyje rengiamą NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą. „Toks galimas sprendimas mums nepriimtinas, nes tai mums kelia grėsmę“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kremlius penktadienį pareiškė neabejojantis, kad Vašingtonas po Rusijos smūgio Ukrainai raketa, galinčia nešti branduolines galvutes, suprato prezidento Vladimiro Putino įspėjimą. „Mes neabejojame, kad dabartinė administracija Vašingtone turėjo šansą susipažinti su šiuo pranešimu ir jį suprato“, – kitą dieną po smūgio Ukrainai nauja hipergarsine balistine raketa reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Nors Rusijos vadovybė anksčiau skelbė apie Ukrainos sostinės Kyjivo okupavimą per dvi arba tris dienas, karas tebevyksta 1001-ąją dieną. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teisinosi, kodėl karas užtruko.  Apie tai rašo UNIAN. Peskovas pasiteisino Nors karas tęsiasi jau daugiau nei 1000 dienų, D. Peskovas sako, kad „prireiks daugiau laiko“.  „Kai viskas prasidėjo, viskas buvo daroma prieš Kyjivo režimą. Ir dabar viskas tęsiasi kaip karas tarp Rusijos ir NATO.

Antradienį Kremlius pareiškė, kad branduolinių ginklų naudojimo taisyklių išplėtimas yra „būtinas“ atsakas į tai, ką Maskva laiko Vakarų grėsmėmis jos saugumui. „Buvo būtina priderinti mūsų principus prie dabartinės padėties“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas netrukus, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, sušvelninantį sąlygas, kurioms esant Maskva svarstytų galimybę pradėti branduolinį puolimą.

Pirmadienį Kremlius pareiškė, kad darbą baigianti JAV prezidento Joe Bideno administracija dar labiau kursto įtampą, leisdama Ukrainai tolimojo nuotolio raketomis smogti į Rusiją.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad vertins Donaldo Trumpo, kuris paskelbė pergalę JAV prezidento rinkimuose, prezidentavimą pagal jo veiksmus. Rusijos ir JAV santykiai yra prasčiausi nuo pat Šaltojo karo pabaigos, o Maskvą pykdo Vakarų parama Ukrainai, jau trečius metus tęsiantis plataus masto karui.

Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – ligoninėje. Jam atliekama medicininė apžiūra, praneša valstybinė žiniasklaidos agentūra TASS. Pasak atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, V. Putinas neturi sveikatos problemų. „Žinoma“, – atsakė jis, paklaustas, ar kalba apie įprastą profilaktinę priežiūrą, o ne apie sveikatos problemas. „Turima omenyje įprasta medicininė patikra“, – teisinosi Kremliaus atstovas spaudai.

Kremlius trečiadienį atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išdėstytą Pergalės planą, kuriame Vakarai raginami teikti didesnę paramą ukrainiečiams. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kyjivo politika yra beprasmiška. Pasak jo, Kyjivas turi „išblaivėti ir suvokti priežastis, nulėmusias konfliktą Ukrainoje“. Jis iš esmės kartoja Kremliaus propagandą, nes būtent Rusija užpuolė Ukrainą ir pradėjo kruviną karą.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos gynybos pakto, numatančio abipusę pagalbą, jei kuri nors iš jų susidurtų su agresija, prasmė yra aiški.  „Sutartyje pateiktos formuluotės nereikia tikslinti, ji yra gana aiški. Svarbiausia, kad sutartis numato strateginį, nuodugnesnį bendradarbiavimą visose srityse, įskaitant saugumą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad atnaujinta branduolinio atgrasymo doktrina, pagal kurią Maskva galės panaudoti branduolinius ginklus prieš nebranduolines valstybes, turėtų būti laikoma įspėjimu Vakarų šalims.  Anot Kremliaus atstovo, planuojami pakeitimai „laikytini konkrečiu signalu“.  „Tai turi būti laikoma specifiniu signalu.

Rusija pareiškė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio planas priversti ją sudaryti taikos susitarimą yra „lemtinga klaida“, kuri neva turės pasekmių Kyjivui, praneša „Reuters“. V. Zelenskis antradienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karo neįmanoma numalšinti vien tik derybomis ir kad Maskva turi būti priversta sudaryti taiką.

Kremlius antradienį pranešė, kad Rusija didina savo kariuomenę iki 1,5 mln. aktyviosios tarnybos personalo dėl, jo teigimu, grėsmių prie savo sienų, įskaitant priešiškumą Vakaruose. „Tai lemia daugybė grėsmių, kylančių mūsų šaliai palei mūsų sienų perimetrą. Tai lemia itin priešiška padėtis prie vakarinių sienų ir nestabilumas prie rytinių sienų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Prancūzija esą metė labai rimtus kaltinimus „Telegram“ įkūrėjui Pavelui Durovui, ir įspėjo Paryžių nebandyti jo bauginti. Šie komentarai nuskambėjo po to, kai 39-erių milijardierius praėjusią savaitę buvo sulaikytas viename Paryžiaus oro uoste. Prancūzijos prokurorai kaltina P. Durovą negebėjimu pažaboti neteisėto turinio plitimą „Telegram“ tinkle. Jo įmonė šiuos kaltinimus neigia.

Kremlius pirmadienį pareiškė, esą dėl smūgio viešbučiui Ukrainos rytuose esančiame Kramatorske, per kurį žuvo naujienų agentūros „Reuters“ komandos narys, kol kas aiškumo nėra. „Kol kas aiškumo nėra. Pakartosiu dar kartą. Smūgiai yra nukreipti prieš karinės infrastruktūros objektus arba su karine infrastruktūra susijusius objektus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kremlius penktadienį patvirtino, kad Vokietijos per apsikeitimą kaliniais su Vakarais paleistas Vadimas Krasikovas yra Rusijos saugumo tarnybos FSB operatyvininkas. Maskva taip pat pranešė, kad Slovėnijos paleistų poros po priedanga veikusių šnipų vaikai kad yra rusai sužinojo tik įlipę į lėktuvą, kuriuo buvo grąžinti į Rusiją.

Kremlius ketvirtadienį, reaguodamas į pranešimus, kad į Ukrainą atvyko pirmieji naikintuvai F-16, pareiškė, kad bet kokie Ukrainai pristatyti naikintuvai bus numušti ir turės mažai įtakos mūšio lauke. „Jų skaičius palaipsniui mažės, jie bus numušti... Bet, žinoma, šie pristatymai neturės jokio reikšmingo poveikio įvykių raidai fronte“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį nekomentavo žiniasklaidos pranešimų apie galimą Rusijos ir JAV apsikeitimą kaliniais. „Vis dar neturiu jokių komentarų šia tema“, – pareiškė Kremliaus atstovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra TASS. Anksčiau Vakarų ir Rusijos žiniasklaida teigė, kad Maskva ir Vašingtonas rengia didelio masto kalinių mainus.

Kremlius atmetė Rusijos atsakomybę dėl raketos smūgio vaikų ligoninei Kyjive. „Žinoma, kad tai viešųjų ryšių akcija, šiuo atveju – krauju paremta viešųjų ryšių akcija“, – Rusijos valstybinei televizijai pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Ukrainiečiai, anot jo, netinkamai panaudojo savo oro gynybą, ir viena iš jos raketų pataikė į ligoninę. Dabar Kyjivas esą šia tragedija naudojasi, kad sukurtų foną prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimui NATO viršūnių susitikime.

Kremlius trečiadienį atmetė Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotus Rusijos generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo ir buvusio gynybos ministro Sergejaus Šoigu arešto orderius kaip absurdiškus ir neturinčius teisinės galios. „Mes nepripažįstame šio teismo jurisdikcijos“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Mes juos laikome gana absurdiškais“, – pridūrė jis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas keliaudamas po savo šalį kaip reikiant siekia sustiprinti apsaugą – dabar jį visur lydi naikintuvai, skelbia portalas „Newsweek“. Tai yra pirmas kartas, kai Rusijos teritorijoje keliaudamas V. Putinas yra lydymas naikintuvų. Nepriklausomas Rusijos tinklalapis „Agentstvo“ skelbė, jog birželio 18 d. šalies vadovą į Jakutską rytų Sibire lydėjo mažiausiai vienas daugiafunkcinis naikintuvas.

Kremlius pirmadienį pareiškė atidžiai stebintis kraštutinių dešiniųjų partijų laimėjimus Europos Parlamento rinkimuose, paskatinusius Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną sušaukti pirmalaikius rinkimus. „Nors proeuropietiškos partijos kol kas išlaiko lyderių pozicijas, ilgainiui, atsižvelgiant į tai, ką matome, dešiniojo sparno partijos pradės lipti joms ant kulnų. Mes atidžiai stebime šiuos procesus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gegužės pabaigoje davė ženklą, jog yra pasirengęs taikos deryboms su Ukraina. CNN skelbia, jog dėl to kilo daug triukšmo ir nepasitenkinimo, nes tą patį mėnesį Maskva pradėjo trečiąjį Charkivo puolimą. Panašu, kad kalbos apie derybas gali būti sena karo taktika, kuria V. Putinas siekia sau naudos.

Kremlius trečiadienį sukritikavo Europos Sąjungos planus panaudoti iš įšaldyto Rusijos turto gautas pajamas teikti karinę pagalbą Ukrainai, pavadindamas juos „nusavinimu“. ES ministrai antradienį galutinai pritarė siūlymui naudoti pajamas iš ES įšaldyto Rusijos turto Ukrainai padėti. Pagal susitarimą būtų naudojamos už turtą gautos palūkanos ir kitoks pelnas, bet ne pats turtas, kuris liks įšaldytas. Priėmus tokį sprendimą, jau 2024 m. pagalbai būtų skirta net 3 mlrd. eurų.

Rusija neketina peržiūrėti teritorinių vandenų, ekonominės zonos, šelfo ir valstybinės sienos linijos pločio Baltijos jūroje, teigė Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ tvirtino neįvardintas karinis-diplomatinis šaltinis. „Nebuvo ir nėra ketinimų peržiūrėti teritorinių vandenų, ekonominės zonos, kontinentinio šelfo prie žemyninės pakrantės ir Rusijos Federacijos valstybės sienos linijos pločio Baltijos jūroje“, – trečiadienį žurnalistams sakė karinis-diplomatinis šaltinis.