REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karas Ukrainoje. JAV suteiks Ukrainai „tiek HIMARS sistemų, kiek tik gali“

Apšaudytas Mykolaivo miegamasis rajonas, po griuvėsiais yra žmonių 

Skirtinguose Ukrainos regionuose rusų okupantai šeštadienį paleido raketas. Pranešama apie pirmąsias aukas, taip pat sužeistus asmenis. JAV Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Adamas Smithas pareiškė, kad JAV yra pasiruošusi suteikti Ukrainai „kiek HIMARS sistemų, kiek tik gali“. Apie tai praneša „Radio Svaboda“.

Skirtinguose Ukrainos regionuose rusų okupantai šeštadienį paleido raketas. Pranešama apie pirmąsias aukas, taip pat sužeistus asmenis. JAV Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Adamas Smithas pareiškė, kad JAV yra pasiruošusi suteikti Ukrainai „kiek HIMARS sistemų, kiek tik gali“. Apie tai praneša „Radio Svaboda“.

REKLAMA

Svarbiausi įvykiai, susiję su Ukraina:

23:30| Raketinės atakos prieš Mykolaivą metu nukentėjo 2 žmonės

Šeštadienį Rusijos įvykdytos raketinės atakos prieš Mykolaivą metu nukentėjo 2 žmonės.  Apie tai „Telegram“ kanale pranešė miesto meras Oleksandras Sienkovyčius.

„Šį vakarą, apie 18 val. Mykolaivo Korabelno rajone rusų okupantai apšaudė gyvenamuosius kvartalus. Apgadinti daugiaaukščiai namai, privatūs namai, automobiliai. Visus vietinius gaisrus operatyviai užgesino Valstybinės pagalbos tarnybos gelbėtojai. Žinoma, kad buvo sužeisti du žmonės, tarp jų – paauglys“, – sakė Sienkovyčius.

REKLAMA
REKLAMA

Meras pridūrė, kad šiuo metu renkama išsamesnė informacija apie sunaikinimą ir aukas.

Kaip pranešė UNIAN, šiandien, liepos 23 d., Rusija paleido raketas į miegamąjį Mykolaivo rajoną,  žmonės buvo įstrigę po griuvėsiais. 

REKLAMA

22:20| JAV yra pasiruošusi suteikti Ukrainai „kiek HIMARS sistemų, kiek tik gali“

JAV Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Adamas Smithas pareiškė, kad JAV yra pasiruošusi suteikti Ukrainai „kiek HIMARS sistemų, kiek tik gali“. Apie tai praneša „Radio Svaboda“. 

“Negaliu pasakyti, ar mūsų arsenale yra lygiai 50 tokių įrenginių. Manau, kad dabar tikslas yra duoti Ukrainai 25-30 salvinių raketų įrenginius. Ir tai bus HIMARS ir kelių MLRS sistemų derinys iš Didžiosios Britanijos ir kitų šalių. Stengsimės suteikti tiek, kiek galėsime“, – sakė A. Smithas.

REKLAMA
REKLAMA

Pareigūnas pabrėžė, kad 50 ar 60 įrenginių bus sunku surinkti ir pateikti. „Norime pasiekti 25 ar 30 skaičių ir šioms sistemoms duoti kuo daugiau artilerijos ir raketų“, – paaiškino Smithas.

Kaip pranešė UNIAN, Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms kuo greičiau reikia mažiausiai 50 efektyvių daugkartinių raketų paleidimo sistemų, tokių kaip amerikietiškas HIMARS.

21:15| Ukrainos pajėgos smogė tiltui Chersono regione

Ukrainos pajėgos smogė tiltui okupuotame Juodosios jūros Chersono regione, taikydami į Rusijos tiekimo kelią, Kijevui ruošiantis dideliam kontrpuolimui, pranešė Ukrainos regiono pareigūnas. Smūgis suduotas Dariivskio tiltui, kuris kerta Inhuleco upę ir yra naudojamas Rusijos kariuomenės aprūpinimui, praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo nukentėjęs svarbus tiltas per netoliese esančią Dniepro upę, sakė regiono gubernatoriaus patarėjas, esantis Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, pranešė „Reuters“. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kiekvienas tiltas yra silpnoji logistikos vieta, o mūsų ginkluotosios pajėgos sumaniai naikina priešo sistemą. Tai dar ne Chersono išlaisvinimas, o rimtas parengiamasis žingsnis ta kryptimi“, – feisbuke rašė Serhiy Khlanas.

Rusijos įrengtos regioninės valdžios vadovo pavaduotojas sakė, kad į tiltą pataikė septynios Vakarų tiekiamų didelio mobilumo artilerijos raketų sistemų (Himars) raketos, tačiau tiltas vis dar veikia, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Tass“.

20:30| Apšaudytas Mykolaivo miegamasis rajonas, po griuvėsiais yra žmonių 

Mykolaivo apygardos tarybos pirmininkė Hanna Zamazejeva pranešė, kad rusai apšaudė regiono centro miegamąjį rajoną, o po griuvėsiais yra žmonių. 

REKLAMA

Zamazejevos teigimu, buvo sužalotas 16 metų vaikas, jį sužalojo skeveldros. Rusai pataikė į gyvenamąjį namą, po griuvėsiais yra žmonių.

„Okupantai vėl klastingai šaudė raketas į vieną iš miegamųjų Mykolaivo rajonų. Jie nusitaikė į vietovę, kuri visada sausakimša. Į įvykio vietą išvyko medikai ir gelbėtojai. Meldžiame Dievą, kad nebūtų mirčių ir kuo mažiau sužeistų“.

19:00| ZelenskisRusija niekada nevykdo savo pažadų

Rusija niekada nevykdo savo pažadų, kad ir ką sakytų, todėl Ukrainoje negali būti „įšaldyto“ karo. Taip per susitikimą su amerikiečių kongresmenais Kijeve į Rusijos raketų ataką Odesos uoste reagavo prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

REKLAMA

Zelenskis pabrėžė, kad Rusija pradėjo raketų ataką Odesos uoste nepraėjus nė dienai po Ukrainos grūdų eksporto į Turkiją sutarties pasirašymo.

„Tai įrodo tik viena: kad ir ką Rusija sakytų ir žadėtų, ji ras būdų, kaip to neįvykdyti. Geopolitiškai, su ginklais, kruvinai ar ne, bet turi kelis vektorius, kaip visada veikia“, – sakė prezidentas.

Zelenskis pridūrė, kad dėl šios priežasties Ukraina „negali būti šalimi, kurioje vyksta įšaldytas karas“.

Anot jo, Ukraina tikrai turi turėti galimybę imtis veiksmų teritorijai deokupuoti. Vakar, liepos 22 d., Rusija pasirašė susitarimą neleisti eksportuoti Ukrainos grūdų daugiausia per Odesos uostą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiandien Rusija raketomis „Kalibr“ atakavo Odesos uostą. Ukrainos užsienio reikalų ministerija tai pavadino Turkijos prezidento Recepo Erdogano ir JT generalinio sekretoriaus „spjovimu į veidą“ ir paragino Ankarą bei JT užtikrinti, kad Rusija vykdytų savo įsipareigojimus.

JAV ambasadorius Kijeve paragino Rusijos Federaciją patraukti atsakomybėn. JT generalinis sekretorius „be išlygų pasmerkė“ smūgius, bet ne Rusiją.

18:50| Rusija neigia atakavusi Odesą

Maskva neigia šeštadienį smogusi Ukrainos Odesos uostui, pareiškė Turkijos gynybos ministras praėjus dienai po to, kai Kyjivas ir Maskva pasirašė tarpininkaujant Ankarai ir Jungtinėms Tautoms pasiektą susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto atblokavimo.

REKLAMA

„Rusai mums pasakė, kad jie niekaip nėra susiję su šiais smūgiais ir jie labai kruopščiai nagrinėja šį atvejį“, – pareiškė Hulusi Akaras, tačiau Rusija oficialių komentarų kol kas nėra pateikusi.

Penktadienį Stambule Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su JT ir Turkijos pareigūnais dėl užblokuotų laivybos maršrutų Juodojoje jūroje atvėrimo.

Susitarime numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus. Ukraina įrengė minų laukus, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus Rusijos amfibinio puolimo.

REKLAMA

Visgi H. Akaras valstybinei naujienų agentūrai „Anadolu“ pareiškė, jog incidentas Odesos uoste „tikrai mums kelia susirūpinimą“.

„Ir toliau vykdysime savo pareigas pagal susitarimą, kurį pasiekėme vakar“, – pridūrė jis.

Rusijos karinė invazija Ukrainoje paralyžiavo maisto produktų gabenimą iš šalies, kuri yra viena didžiausių kviečių ir kitų javų eksportuotojų.

Iki 25 mln. kviečių ir kitų javų šiuo metu yra įstrigę Ukrainos uostuose, užblokuotuose Rusijos karo laivų ir Kyjivo įrengtų minų laukų, turinčių apsaugoti nuo potencialaus Maskvos amfibinio puolimo.

Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir pakurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse. Jungtinių Tautų skaičiavimais, dar 47 mln. žmonių susidūrė su ūmiu maisto stygiumi tiesiogiai dėl karo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

18:15| Rusija karui Ukrainoje renka naujus žvalgybos batalionus

Po penkių mėnesių  invazijos į Ukrainą Rusija aktyviai formuoja naujus batalionus ir kuria dar vieną korpusą. Tai pareiškė Gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadym Skibitsky, praneša „Radio Svoboda“.

Kaip pažymėjo pareigūnas, iki liepos pabaigos Rusijos Federacija planuoja suformuoti 16 naujų batalionų.

„Įsakymą formuoti tokius batalionus gavo apie 50 Rusijos Federacijos subjektų, skaičius svyruoja – 500-600 žmonių. Aiškiai žinome, kad šiandien jau suformuoti aštuoni batalionai. Iki šių metų pabaigos planuojama suformuoti dar aštuonis batalionus, tai bus 16 batalionų. Mūsų skaičiavimais, kiekviename regione bus apie keturis tūkstančius žmonių, įskaitant Krymą, toks batalionas“, – sakė jis. 

REKLAMA

Batalionų formavimas vyksta per karinius komisarus ir yra valstybės kontroliuojamas. „Ginklavimas, formavimas, kovos koordinavimas ir atitinkamai taikymas fronte mūsų teritorijoje“, – sakė Skibitskis.

Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija šiuo metu Nižnij Novgorodo srityje formuoja dar vieną korpusą – tai nuo 10 iki 15 tūkst.

„Vyksta formavimasis ir kovos derinimas dėl naujos asociacijos kūrimo. Neatmetame, kad ji bus perkelta į mūsų teritoriją“, – sakė jis.

2022 metų liepos 19 dieną karo ekspertas Olegas Ždanovas paskelbė, kad Rusijos vadovybė renka „skrandžio batalionus“, naudodama seną ginkluotę.

„Tai yra Antrojo pasaulinio karo terminija. Paskutinę mobilizacijos bangą Hitleris pavadino „skrandžio batalionais“, nes jie labiausiai sirgo skrandžio ligomis, lauke vartojo kariuomenės maistą. Šie dėdės, kuriuos rodo Rusijos televizija, yra mano amžiaus. Man jau virš 50. Tai yra personalo degradacija“, – sakė Ždanovas.

REKLAMA

17:45| Ukrainos Donbaso karo zonoje žuvo du amerikiečiai

Donbaso regione, kur verda įnirtingi mūšiai, nes Rusija, nesugebėjusi užimti Kyjivo, visą savo dėmesį sutelkė į šią Rytų Ukrainos sritį, žuvo du amerikiečiai, šeštadienį pranešė JAV valstybės departamentas.

Ukraina yra įkūrusi internacionalinį savanorių legioną, nors Valstybės departamentas nepatvirtino, ar minėti du asmenys šalyje buvo kaip kovotojai.

„Galime patvirtinti, kad Ukrainos Donbaso regione neseniai žuvo du JAV piliečiai. Palaikome ryšį su šeimomis ir teikiame visą įmanomą konsulinę pagalbą“, – pareiškė Valstybės departamento atstovas.

Valstybės departamentas taip pat nurodė, jog „iš pagarbos šeimoms šiuo sunkiu metu“ neteiks jokios papildomos informacijos.

REKLAMA
REKLAMA

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Valstybės departamentas yra perspėję JAV piliečius nevykti į Ukrainą kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Daugelis užsienio kovotojų buvo išsiųsti į fronto liniją, tad vis pasitaiko pranešimų apie užsieniečių žūtį, paėmimą į nelaisvę ar dingimą.

Nuo Kremliaus invazijos pradžios šių metų vasarį jau buvo patvirtinta dar mažiausiai dviejų amerikiečių žūtis.

Maskva yra sakiusi, jog dar dviem amerikiečiams, JAV kariuomenės veteranams, kurie buvo paimti į nelaisvę Ukrainos rytuose birželį, gali grėsti mirties bausmė.

Kiek anksčiau teismas promaskvietiškų separatistų paskelbtoje „Donecko liaudies respublikoje“ į nelaisvę paimtiems dviem britams ir marokiečiui, kurie buvo apkaltinti veikę kaip Ukrainos samdiniai, skyrė mirties bausmę.

17:30| Charkovo srityje deramasi dėl 4 evakuacijos koridorių

Charkovo srities vadovas Olegas Sinegubovas teigia, kad valdžia dirba ties 4 evakuacijos koridorių iš laikinai okupuotų regiono teritorijų organizavimu ir šia kryptimi „perspektyvų yra“, skelbia Pravda.ua.

„Nuolat teiraujamės per Prezidentūrą, per specializuotą Reintegracijos ministeriją apie galimą evakuaciją ir humanitarinius koridorius. Kol kas vėl prašėme keturių maršrutų. Preliminariai, labai preliminariai, yra perspektyvų šia kryptimi (sakysiu labai atsargiai), ir mes laukiame. Kai tik bus galimybė atlikti evakuaciją, mes tai padarysime“, – sakė O.Sinegubovas.

REKLAMA

Jis taip pat priminė, kad šiuo metu vienoje iš krypčių evakuaciją pavyksta vykdyti kiekvieną savaitę. Taigi praėjusį pirmadienį buvo evakuoti 943 žmonės, iš jų 16 vaikų. Synegubovas taip pat pranešė, kad nuo vasario 24 dienos Charkovo srityje dėl ginkluotos Rusijos agresijos žuvo 972 civiliai, įskaitant 7 mėnesių vaiką.

„Žuvo 972 civiliai, 48 vaikai, iš kurių jauniausias buvo tik septynių mėnesių. Kalbant apie žmones, kurie buvo sužeisti, tai tiesiog tūkstančiai žmonių, civilių, daugiau nei 200 vaikų regione, “ – sakė jis.

O. Synegubovas taip pat pranešė, kad dėl apšaudymo buvo apgadinta daugiau nei 4000 pastatų.

16:30| JAV svarsto ar perduoti Ukrainai itin galingus dronus

JAV prezidento administracija kol kas susilaiko ir nepritaria Ukrainos prašymui perduoti ilgo nuotolio kovinių bepiločių orlaivių, baimindamasi, kad dronas ir jo itin jautri technologija gali atsidurti Rusijos rankose. Apie tai rašo „Wall Street Journal“.  Pasak JAV pareigūnų, daugiau nei prieš du mėnesius Ukrainos pusė paprašė keturių bepiločių orlaivių MQ-1C Grey Eagle.

Leidinio pašnekovai pabrėžė, kad Bideno administracija nenori pritarti prašymui, nurodydama daugybę nuogąstavimų – nuo ​​galimo pažangių technologijų praradimo mūšio lauke iki poreikio apmokyti ukrainiečius dirbti su dronais.

REKLAMA

Pentagono atstovas spaudai karinio jūrų laivyno kapitonas Mike'as Kafka atsisakė komentuoti „Grey Eagle“ bepiločius orlaivius, tačiau sakė, kad Gynybos departamentas glaudžiai bendradarbiauja su Kijevu, kad padidintų Ukrainai būtinus pajėgumus mūšio lauke. Jis pridūrė, kad Pentagonas „vidinių diskusijų nekomentuoja“.

JAV pateikė šimtus mažų taktinių nepilotuojamų orlaivių tiek žvalgybai, tiek taikymui, įskaitant „Phoenix Ghost“, „Puma“ ir „Switchblade“ dronus, tačiau „Grey Eagle“ yra iš esmės nauja galimybė ukrainiečiams.

Šis dronas gali skristi iki 30 valandų ar ilgiau, priklausomai nuo savo misijos ir gali rinkti didžiulius duomenų kiekius žvalgybos tikslais. „Grey Eagle“ – plačiau žinomo drono „Predator“ karinė versija, gali gabenti ir galingas „Hellfire“ raketas.

MQ-1C taip pat suderinamas su įvairesne amunicija nei Bayraktar-TB2. Ukrainos „Bayraktar“ yra aprūpintos Turkijoje pagamintomis MAM-L raketomis, sveriančiomis 22 kg, tai yra maždaug pusė „Hellfire“ svorio.

Birželio pradžioje buvo pranešta, kad prezidento Bideno administracija Ukrainai vis dar planuoja svarsto dėl ar perduoti keturis bepiločius orlaivius MQ-1C Grey Eagle.

Priminsime, kad JAV paskelbė patvirtinančios naują saugumo pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 270 mln. Naująjį karinės pagalbos paketą sudaro keturi HIMARS raketų paleidimo įrenginiai, 36 000 artilerijos sviedinių, šarvus pradurtų sistemų ir 580 bepiločių orlaivių „Phoenix Ghost“.

REKLAMA

16:00| Karinis ekspertas paaiškino, ar rusai gali užimti Charkivą

Rusų okupantai šiuo metu neturi galimybių perimti Charkivo miesto kontrolės. Regiono centrui negresia nei priešo prasiveržimas, nei apsupimas, prognoze interviu žurnalistui ir „Gordon“ leidinio įkūrėjui Dmitrijui Gordonui pasidalijo atsargos pulkininkas, karo ekspertas Olegas Ždanovas.

Pasak jo, vienintelis Ukrainos kariuomenės sielvartas yra tai, kad priešui pavyko ją sugrąžinti į senąsias gynybos linijas, o dabar net priešo vamzdinė artilerija gali pasiekti Charkivo pakraščius.

„...miestas aiškiai pažeistas, aš nekalbu apie apylinkes, (negresia – Red.) ...Vienintelis, sakyčiau, mūsų liūdesys yra tas, kad pavyko mus sugrąžinti atgal į senos gynybos linijos, o dabar net artilerija pasiekia Charkovo pakraščius....aš tuo netikiu (kad okupantai gali paimti Charkovą – Red.).Šiuo metu tokių galimybių nematau. Rusijoje...“ – kalbėjo pašnekovas.

15:40| ES diplomatijos vadovas smerkia Rusijos raketų smūgį Odesos uostui 

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis šeštadienį pasmerkė Rusijos raketų smūgį Ukrainos Odesos uostui, surengtą praėjus vos dienai po to, kai Kyjivas ir Maskva pasirašė susitarimą, leisiantį atnaujinti ukrainietiškų grūdų eksportą iš šalies uostų.

REKLAMA

„Smogti grūdų eksportui itin svarbiam taikiniui praėjus vos dienai po to, kai buvo pasirašyti Stambulo susitarimai, yra ypač smerktina ir vėl parodo, kad Rusija visiškai nepaiso tarptautinės teisės ir įsipareigojimų“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Kiek anksčiau šeštadienį Ukraina pranešė, kad Rusijos raketos smogė Juodosios jūros Odesos uostui.   

„Priešas atakavo Odesos jūrų uostą sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“. Dvi raketas numušė oro gynybos sistemos, dvi pataikė į uosto infrastruktūros objektus“, – socialiniuose tinkluose pranešė Odesos srities administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

Tuo tarpu Ukrainos parlamentaras Oleksijus Gončarenka per platformą „Telegram“ pranešė, kad Odesos mieste nugriaudėjo šeši sprogimai, o uoste kilo gaisras. Jo žiniomis, esama nukentėjusiųjų.  

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka Rusijos smūgį Odesos uostui pavadino Kremliaus „spjūviu“ JT ir Turkijai. 

Penktadienį Stambule Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su JT ir Turkijos pareigūnais dėl užblokuotų laivybos maršrutų Juodojoje jūroje atvėrimo.

Susitarime numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus. Ukraina įrengė minų laukus, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus Rusijos amfibinio puolimo.   

REKLAMA

Rusijos karinė invazija Ukrainoje paralyžiavo maisto produktų gabenimą iš šalies, kuri yra viena didžiausių kviečių ir kitų javų eksportuotojų.

Iki 25 mln. kviečių ir kitų javų šiuo metu yra įstrigę Ukrainos uostuose, užblokuotuose Rusijos karo laivų ir Kyjivo įrengtų minų laukų, turinčių apsaugoti nuo potencialaus Maskvos amfibinio puolimo.

Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir pakurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse. Jungtinių Tautų skaičiavimais, dar 47 mln. žmonių susidūrė su ūmiu maisto stygiumi tiesiogiai dėl karo. 

15:15 | Apšaudytame Odesos uoste  eksportui paruošti grūdai

Odesos uoste, į kurį šeštadienį smogė Rusijos raketos, saugomi artimiausiu metu eksportuoti ruošiami grūdai.

„Apimties nenurodysiu, nes su kroviniu užsiima Infrastruktūros ministerija. Pirmąsias siuntas ketinome atlikti rytoj arba poryt“, – sakė Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministerijos spaudos tarnyba. Kaip pranešama, liepos 23-iosios rytą Rusijos Federacija keturiomis raketomis smogė Odesai. Nukentėjo Odesos jūrų prekybos uosta, skelbia Ukrinform.ner

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad raketų ataka Odesos uoste buvo Vladimiro Putino spjūvis JT generaliniam sekretoriui António Guterresui ir Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui.

REKLAMA

Savo ruožtu JAV ambasadorė Ukrainoje Bridžita Brink raketų ataką Odesos uoste pavadino pasipiktinusia, nes ji buvo paleista praėjus mažiau nei 24 valandoms po susitarimo dėl žemės ūkio eksporto siuntų pasirašymo.

Brink ragina patraukti Rusiją atsakomybėn. Liepos 22 d. po keturšalio Ukrainos, Turkijos, Jungtinių Tautų ir Rusijos susitikimo Stambule buvo pasirašytas susitarimas dėl grūdų ir kitų maisto produktų eksporto iš Ukrainos uostų.

15:07 | Kare žuvo beveik 40 tūkst. rusų okupantų

Skaičiuojama, kad nuo vasario 24 iki liepos 23 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pražudė jau 39 240 Rusijos okupantų, 240 žuvo vien per pastarąją dieną, praneša „Ukrinform“.

14:51 | Prokremliška Orbano plokštelė: sako, kad ES reikia naujos strategijos, ne sankcijų Kremliui

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia, kad Europos Sąjungai (ES) dėl karo Ukrainoje reikia naujos strategijos, mat sankcijos, nutaikytos prieš Rusiją, jo teigimu, nesuveikė, rašo „Sky News“.

V. Orbanas, kalbėdamas apie galimą naujos strategijos formą, teigė, kad didžiausias prioritetas turi būti skiriamas bendriems susitarimams tarp valstybių.

REKLAMA

„Reikalinga nauja strategija, kuri būtų orientuota į taikos derybas, užuot siekiant laimėti karą“, – kalbėjo jis.

V. Orbanas, kuris balandžio mėnesį buvo perrinktas ketvirtai kadencijai iš eilės, teigė, kad Vengrija neįsitrauks į karinį konfliktą.

Kiek anksčiau, V. Orbanas yra sakęs, kad Vengrija taip pat nenori remti ES paskelbtų embargų ar Rusijos dujų importo apribojimų, kadangi tai neva pakenktų šalies ekonomikai.

„Mes sėdime automobilyje, kurio visos keturios padangos yra pradurtos. Akivaizdu, kad tokiu būtų karo nelaimėsime“, – sakė jis. 

Pastebima, kad V. Orbanas jau ne pirmą kartą išreiškia nepritarimą ES sankcijoms, kurios nukreiptos prieš Kremliaus karo mašiną. 

14:19 | Smūgis Odesoje – tiesiai į grūdų talpyklas

Ukraina šeštadienį pareiškė, kad Kremliui teks atsakomybė už pasaulinę maisto krizę, jei žlugs ankstesnę dieną pasirašytas susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Juodosios jūros uostus atnaujinimo.  

Tuo metu Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas detalizavo, kad Rusijos kariuomenė smogė Odesos uostui ten, kur buvo talpinami grūdai.

13:46 | Afrikos Sąjunga sveikina susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto atblokavimo

Afrikos Sąjunga (AS) šeštadienį sveikino svarbų Ukrainos ir Rusijos susitarimą, kuris turėtų sudaryti sąlygas atnaujinti ukrainietiškų grūdų eksportą per Juodąją jūrą ir sušvelninti pasaulinę maisto krizę.

Ukrainos ūkiai yra svarbus grūdų šaltinis pasaulio rinkai, ypač Viduriniams Rytams ir Afrikai, kur maisto labai trūksta.

Krovinių gabenimą per Juodąją jūrą nutrūko, Rusijos karo laivams blokuojant uostus ir Kyjivui užminavus pakrančių vandenis, siekiant užkirsti kelią potencialiam Maskvos pajėgų išsilaipinimui.

Dėl nutrūkusio eksporto iš Ukrainos Afrikoje, skurdžiausiame pasaulio žemyne, smarkiai šoktelėjo grūdų kainos. Tai paaštrino konfliktų ir klimato kaitos poveikį bei pakurstė nuogąstavimus dėl socialinių neramumų.

„Afrikos Sąjungos Komisijos pirmininkas Moussa Faki Mahamatas sveikina Rusijos ir Ukrainos pasirašytus susitarimus“, – rašoma išplatintame pareiškime. 

Pareiškime taip pat giriamas AS vadovaujantis Senegalo prezidentas Macky Sallas, „raginęs skubiai atnaujinti ukrainietiškų ir rusiškų grūdų eksportą“ per birželio pradžioje Sočyje įvykusį susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. 

Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje.  

M. Sallas padėkojo Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, kuris penktadienį Stambule stebėjo pasirašymo ceremoniją, taip pat V. Putinui ir Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui.

„Toks buvo mano vadovaujamos delegacijos birželio 3 dienos vizito Sočyje tikslas“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“. 

Tarptautinis pagalbos komitetas (IRC), padedantis humanitarinių krizių paveiktiems žmonėms, taip pat sveikino Stambule pasirašytą susitarimą, pabrėžęs, kad Rytų Afrikos šalys yra priklausomos nuo Rusijos ir Ukrainos, iš kurių „importuoja daugiau kaip 90 proc. kviečių“.

Pentadienį pasirašytame susitarime numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus.

Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas penktadienį sakė, kad grūdų eksportas per Juodosios jūros juostus gali būti atnaujintas artimiausiomis dienomis.

12:52 | Rusija raketomis atakavo Odesos uostą

Ukraina šeštadienį pranešė, kad Rusijos raketos smogė Juodosios jūros Odesos uostui, Maskvai ir Kyjivui ankstesnę dieną pasirašius susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto atblokavimo.   

„Priešas atakavo Odesos jūrų uostą sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“. Dvi raketas numušė oro gynybos sistemos, dvi pataikė į uosto infrastruktūrą“, – socialiniuose tinkluose pranešė Odesos srities administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

Kaip rašo „Sky News“, Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenko teigė, kad smūgis Odesos uostui buvo suduotas nepraėjus nei 24 val. po penktadienį pasirašytos trišalės sutarties Stambule.

„Rusijos paleista raketa – tai Vladimiro Putino spjūvis į veidą Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui ir Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, kurie dėjo milžiniškas pastangas tam, kad sutartis, už kurią Ukraina yra dėkinga, galiausiai būtų pasirašyta“, – teigė jis.

Kiek anksčiau Ukrainos parlamentaras Oleksijus Gončarenka per platformą „Telegram“ pranešė, kad Odesos mieste nugriaudėjo šeši sprogimai, o uoste kilo gaisras. Jo žiniomis, esama nukentėjusiųjų.  

Rusijos karinė invazija Ukrainoje paralyžiavo maisto produktų gabenimą iš šalies, kuri yra viena didžiausių kviečių ir kitų javų eksportuotojų.

Iki 25 mln. kviečių ir kitų javų šiuo metu yra įstrigę Ukrainos uostuose, užblokuotuose Rusijos karo laivų ir Kyjivo įrengtų minų laukų, turinčių apsaugoti nuo potencialaus Maskvos amfibinio puolimo.

Susitarime, kurį Rusija ir Ukraina pasirašė penktadienį Stambule su Turkijos ir Jungtinių Tautų pareigūnais, numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus.

12:03 | Galingi smūgiai Charkivo centre

Rusija šeštadienį paleido raketas į Charkivo miesto centrą, taip pat gretimus kiamus, esančius dniepropetrovsko srityje, rašo „The Guardian“.

Charkivo meras Igoris Terehovas teigė, kad okupantai sudavė kelis galingus smūgius.

Tuo metu Sumų regiono administracijos vadovas Dmitrijus Žyvitskis savo kanale „Telegram“ pranešė apie tai, kad okupantai taip pat apšaudė šią teritoriją.

11:50 | Chersono srityje – įnirtingi susirėmimai

Per paskutines 48 valandas Ukrainos kariuomenė aktyviai priešinasi Rusijos pajėgoms Chersono srityje, į vakarus nuo Dniepro upės, čia vyksta smarkūs mūšiai, šeštadienį pranešė Didžiosios Britanijos karinė žvalgyba.

Tuo metu „Reuters“ naujienų agentūra, remdamasi JK gynybos miniterijos teigimu, Rusijos pajėgos naudoja artileriją palei Dniepro upės intaką.

Priduriama, kad Rusijos karinių pajėgų tiekimo linijoms kyla vis didesnis pavojus. Savo ruožtu Ukraina sudavė smūgius pagrindiniam Antonivskio tiltui, nors Rusija ir bando laikinai suremontuoti šią logistikai svarbią vietą.

11:19 | B. Johnsonas: man atsistatydinus JK parama Ukrainai nesumažės 

Postą paliekantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas penktadienį patikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad jam pasitraukus iš pareigų Londonas toliau tvirtai rems Kyjivo kovą su Rusijos agresija. 

B. Johnsonas, vienas tvirčiausių Ukrainos rėmėjų penkis mėnesius vykstančiame kare, anksčiau šį mėnesį buvo priverstas atsistatydinti iš Konservatorių partijos pirmininko posto po virtinės skandalų, paskatinusių maištą ministrų kabinete.  

Po paskutinio torių parlamentarų balsavimo turo dėl Konservatorių partijos pirmininko ir šalies premjero postų liko kovoti užsienio reikalų sekretorė Liz Truss ir buvęs iždo kancleris Rishi Sunakas.

B. Johnsonas premjero pareigas eis iki rugsėjo 5-osios, kai bus paskelbtas jo įpėdinis, kurį išrinks maždaug 200 tūkst. Konservatorių partijos narių.   

Tiek R. Sunakas, tiek L. Truss sakė, kad pergalės atveju tęs tvirtos diplomatinės ir karinės paramos Kyjivui politiką. 

Penktadienį per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu B. Johnsonas pakartojo, kad Londonas toliau tvirtai palaikys Kyjivą. 

„Jis pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė ir toliau pasiryžusi remti Ukrainos žmones, bei sakė, kad šis ryžtas nepajudinamas, kas bebūtų išrinktas naujuoju JK ministru pirmininku“, – apibendrindama lyderių pokalbį sakė Dauningo gatvės atstovė spaudai.

„Prezidentas V. Zelenskis padėkojo ministrui pirmininkui už tvirtą paramą Ukrainai ir už jo šiltus žodžius paskutiniame kreipimesi į parlamentą“, – pridūrė ji. 

Trečiadienį per paskutinę savo, kaip vyriausybės vadovo, klausimų ir atsakymų sesiją parlamente B. Johnsonas sakė norįs duoti „keletą patarimų“ savo būsimam įpėdiniui.

„Svarbiausia, laikytis arti amerikiečių, palaikyti ukrainiečius, visur ginti laisvę ir demokratiją“, – sakė premjeras, kurio žodžius palydėjo audringi torių parlamentarų plojimai.   

Užsienio reikalų ekspertai sako, jog mažai tikėtina, kad pasitraukus B. Johnsonui sumažėtų tvirta Londono parama Ukrainai.

„Borisas Johnsonas buvo šios politikos lyderis, bet ši politika yra visos Britanijos vyriausybės“, – sakė Peteris Rickettsas, buvęs JK nacionalinio saugumo patarėjas ir ambasadorius Prancūzijoje.

„Kad ir kas būtų ministras pirmininkas, jis būtų daręs maždaug tą patį“, – pridūrė P. Ricketsas, bet pripažino, kad „B. Johnsonas suteikė tam savitą stilių“.

10:56 | Rusija paleido 13 raketų

„Sky News“ praneša, kad šeštadienį 13 Rusijos raketų smogė kariniam aerodrumui ir geležinkeliui Kirovohrado srityje.

Kirovohrado srities administracijos vadovas Andrijus Raikovyčius teigė, kad per įvykdytas atakas žuvo arba buvo sužeista didelė dalis žmonių. 

Regiono atstovai taip pat įvardijo, kad per atakas žuvo vienas ukrainiečių karys, dar 9 buvo sužeisti, be kita ko, pražudyti 2 apsaugos darbuotojai.

10:23 | JT atsakingos už susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto įgyvendinimą – V. Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Tautos yra atsakingos už tai, kad būtų įgyvendintas Stambule pasiektas susitarimas dėl Rusijos invazijos nutraukto ukrainietiškų grūdų eksporto atblokavimo. 

„Rusija gali imtis provokacijų, bandymų diskredituoti Ukrainos ir tarptautines pastangas. Tačiau mes pasitikime Jungtinėmis Tautomis. Dabar jų pareiga garantuoti susitarimo įgyvendinimą“, – sakė prezidentas savo kasdieniame vaizdo kreipimesi.

Rusijos karinė invazija Ukrainoje paralyžiavo maisto produktų gabenimą iš šalies, kuri yra viena didžiausių kviečių ir kitų javų eksportuotojų pasaulyje, todėl nuogąstaujama, kad pasaulyje, ypač neturtingose šalyse, gali pristigti maisto.

Krovinių gabenimą per Juodąją jūrą blokuoja Rusijos karo laivai, taip pat minų laukai, kuriuos įrengė Ukraina, siekdama apsisaugoti nuo potencialaus amfibinio puolimo. Ukrainos uostuose yra užblokuota iki 25 mln. tonų kviečių ir kitų grūdų.  

Susitarime, kurį penktadienį Rusija ir Ukraina pasirašė su Turkijos ir JT pareigūnais, numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su JT vadovu Antonio Guterresu ir Turkijos gynybos ministru Hulusi Akaru, Kyjivui atsisakius pasirašyti su Maskva tą patį dokumentą.    

V. Zelenskis sakė, kad susitarimas „visiškai“ atitinka Ukrainos interesus ir kad Ukrainos kariuomenė visiškai kontroliuos prieigą prie uostų.

Jis pridūrė, kad pagal susitarimą bus eksportuota apie 20 mln. tonų praėjusių metų ir šiųmetinio derliaus.

„Yra galimybė sumažinti Rusijos sukeltą maisto krizę ir užkirsti kelią pasaulinei katastrofai – badui, galinčiam išprovokuoti politinį chaosą daugelyje šalių, ypač tose, kurios mums padeda“, – sakė V. Zelenskis.

„Tai dar vienas įrodymas, kad Ukraina yra pajėgi pasipriešinti šiam karui“, – pridūrė jis. 

 Ukrainos infrastruktūros ministras O. Kubrakovas sakė, kad grūdų eksportas per Juodosios jūros juostus gali būti atnaujintas artimiausiomis dienomis. 

„Susitarimas buvo pasirašytas mūsų sąlygomis. Jokios išdavystės nebuvo“, – sakė jis.

09:58 | Lietuvos pirmoji ponia atvyko į Ukrainą, lankysis Bučoje ir Irpinėje

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė atvyko į Kijevą, kur šeštadienį dalyvaus Ukrainos prezidento žmonos Olenos Zelenskos rengiamoje antrojoje pirmųjų ponių konferencijoje.

„Man labai svarbu asmeniškai atvažiuoti į Kijevą, susitikti su O. Zelenska ir dar kartą visos Lietuvos vardu išreikšti gilią pagarbą ir susižavėjimą tam, ką daro ji asmeniškai ir ką daro visa didvyriška ukrainiečių tauta“, – Kyjive sakė pirmoji ponia.

Pasak jos, Lietuvos ir jos žmonių, Ukrainos draugų pareiga yra padėti ukrainiečiams atlaikyti karo baisumus ir atstatyti šalį – dar gražesnę ir dar stipresnę.

Kaip pranešė Prezidentūra, vizito metu prezidento Gitano Nausėdos sutuoktinė taip pat aplankys Rusijos agresiją patyrusius Bučos ir Irpinės miestus.

Konferencijoje „Ukraina ir pasaulis: Ateitis, kurią (at)kuriame. Kartu“ D. Nausėdienė skaitys pagrindinį pranešimą sesijoje „Išgelbėkime vaikystę“ ir papasakos apie Lietuvos patirtį įtraukiant ukrainiečius vaikus į Lietuvos švietimo ir ugdymo sistemą.

Pirmoji ponia tarptautinei bendruomenei taip pat pristatys pirmąjį pasaulyje Ukrainos centrą, kuris D. Nausėdienės ir O. Zelenskos iniciatyva birželį atvėrė duris Vilniuje.

D. Nausėdienė kartu su O. Zelenska ir Latvijos pirmąja ponia Andra Levite iš studijos Kijeve kreipsis į valstybių vadovų sutuoktines, Jungtinių Tautų, UNICEF, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovus, žinomus mokslininkus, muzikantus, aktorius, sportininkus.

Pasak Prezidentūros pranešimo, kartu su Lietuvos pirmąja ponia konferencijoje dalyvaus JAV, Kanados, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Turkijos, Latvijos, Serbijos, Islandijos valstybių vadovų sutuoktinės, Jungtinių Tautų, UNICEF, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovai, žinomi mokslininkai, istorikai, muzikantai, aktoriai, sportininkai.

Jie diskutuos apie Rusijos karo Ukrainoje pasekmes ir dalinsis patirtimi sprendžiant svarbiausias humanitarines problemas – karo pabėgėlių priglaudimo, Ukrainos vaikų edukacijos, psichologinės pagalbos, moterų lyderystės karo niokojamoje šalyje klausimus.

09:25 | JAV ragina Rusiją skubiai įgyvendinti susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto

Jungtinės Valstijos penktadienį paragino Rusiją skubiai atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos ir išreiškė viltį, kad Stambule sudarytas susitarimas dėl grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo yra pakankamai gerai struktūruotas, kad būtų galima stebėti, kaip jo laikomasi.

„Tikimės, kad šiandienos susitarimas bus greitai pradėtas įgyvendinti, kad pažeidžiamiausi pasaulio gyventojai nesusidurtų su dar didesniu nesaugumu ir mitybos nepakankamumu“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby.

„Viliamės, kad tai padės pakeisti padėtį. Tačiau žiūrime į tai blaiviai“, – pridūrė jis. 

Trečia pagal rangą Valstybės departamento diplomatė Victoria Nuland Aspeno saugumo forume gyrė susitarimo, sudaryto tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, išsamumą. 

„Dabar Rusija privalo iš tikrųjų įgyvendinti šį susitarimą. Tačiau jis yra labai gerai sukonstruotas stebėsenos ir kanalų, kuriais turėtų būti  išgabenami grūdai, požiūriu“, – sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams.

Pasak V. Nuland, Rusija privalėjo imtis veiksmų po to, kai dėl jos vykdomos ukrainietiškų grūdų eksporto blokados drastiškai išaugo maisto produktų kainos besivystančiose šalyse, ypač Afrikoje, kurios paramos tikėjosi Maskva. 

„Tai įvyko dėl to, kad Rusija galų gale pajuto karštą pasaulinio pasmerkimo alsavimą ir nuo jos nusigręžia pasaulio Pietūs, kurie anksčiau buvo įsitikinę, kad iš tikrųjų kalta NATO“, – kalbėjo diplomatė.

Penktadienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su JT ir Turkijos pareigūnais dėl užblokuotų laivybos maršrutų Juodojoje jūroje atvėrimo.

Susitarime numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus. Ukraina įrengė minų laukus, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus Rusijos amfibinio puolimo.   

Tikimasi, kad šis susitarimas padės sušvelninti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, keliančią bado pavojų milijonams žmonių.

08:58 | Ukrainos patirti nuostoliai gamtai gali siekti beveik 6 mlrd. JAV dolerių

Skaičiuojama, kad nuo Rusijos karinės invazijos pradžios Ukrainai padaryta žala gamtai gali siekti 5,5 mlrd. JAV dolerių, rašo „The Kyiv Independent“

Priduriama, kad užfiksuota 2 tūkst. pažeidimų, susijusių su žala gamtai.

08:24 | Po Rusijos atakos – sužeisti civiliai

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko pranešė, kad liepos 22 d. po Rusijos apšaudymų Donecko srityje, buvo sužeisti 9 žmonės, rašo „The Kyiv Independent“.

07:33 | Ukraina smogė okupantams

Pietinėje Ukrainos dalyje penktadienį iš viso Ukrainos kariuomenė sugebėjo likviduoti 93 Rusijos okupantus, praneša „Ukrinform“.

Priduriama, kad Ukrainos aviacijos pajėgos smogė dviem priešo stipriosioms vietoms Chersono srityje, taip pat okupantų personalo ir įrangos grupėms Mykolajivo srityje.

07:12 | JAV svarsto apie galimybę perduoti naikintuvus Ukrainai

Baltųjų Rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby penktadienį sakė, kad Amerika sprendžia, ar gali perduoti dalį naikintuvų Ukrainai, rašo „The Guardian“.

Savo ruožtu JAV prezidento Joe Bideno administracija pradėjo analizę dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai, tačiau, J. Kirby teigimu, sprendimas bus priimtas negreitai.

„Tai nėra tai, kas bus įgyvendinta artimiausiu metu“, – kalbėjo jis.

Toks Amerikos žingsnis, remiant Ukrainą kovoje prieš Rusiją, būtų išties reikšmingas.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Baltieji Rūmai penktadienį pranešė, kad Ukrainai bus perduota beveik 300 mln. JAV dolerių vertės parama, kuri padės kovoje su Rusijos okupantais, rašo CNN.

Vardijama, kokie ginklai bus perduoti Ukrainai artimiausiu metu:

4 raketų sistemos HIMARS ir papildoma amunicija, reikalinga šio tipo ginkluotei;

4 žvalgybai skirtos transporto priemonės;

36 tūkst. 105 mm šovinių;

3 tūkst. prieššarvinių ginklų;

Iki 580 „Phoenix Ghost“ bepiločių dronų sistemų;

Atsarginės dalys ir kitą įrangą

Pastebima, kad bendra JAV pagalba Ukrainai nuo J. Bideno vadovavimo pradžios jau siekia 8,2 mlrd. JAV dolerių.

06:44 | Ukraina ruošia derlių pardavimui

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad šalis gali parduoti grūdų, kurių vertė iš viso šiuo metu siekia apie 10 mlrd. JAV dolerių.

„Tai dar vienas įrodymas, kad Ukraina gali atlaikyti karą“, – penktadienį vakare sakė V. Zelenskis, rašo „Reuters“. 

06:33 | Sprogimai Mykolajivo srityje

Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius pranešė, kad šeštadienį miesto ribose, apie 4:30 val. ryte, buvo girdimi itin galingi sprogimai, rašo The Kyiv Independent“.

Kiek vėliau paaiškėjo, kad iš viso Rusija sudavė 6 smūgius, apie aukas nepranešta.

06:10 | Oro antskrydžiu pavojus

Oro antskrydžių pavojaus sirenos šeštadienį buvo girdimos beveik visuose Ukrainos regionuose, pranešė „The Kyiv Independent“.

Teigiama, kad sirenos liepos 23 d. nebuvo girdimos tik Chersono regione, taip pat Kryme.

Svarbiausi penktadienio įvykiai:

► Žurnalas „Forbes“ skelbia, kad, norėdama pradėti kontrpuolimą, Ukraina turi gauti visą suplanuotą karinę techniką ir koordinuoti savo pajėgas. Labiausiai tikėtina, kad pats kontrpuolimas įvyks rugpjūtį. Leidinio teigimu, artimiausios savaitės gali tapti lūžio tašku fronte, o karo ateitis priklausys nuo liepos-rugpjūčio mėnesių, nes ukrainiečių pozicijos yra stipresnės nei rusų, kurie atsidūrė pažeidžiamoje padėtyje.

► Po penkių mėnesių plataus masto karinio Rusijos įsiveržimo į Ukrainą kaimyninės Moldovos užsienio reikalų ministerija paskelbė neįleidusi į savo teritoriją rusų karių.

► Rusijos Federacijos vyriausybė į sau „nedraugiškų valstybių“ sąrašą įtraukė Graikiją, Daniją, Slovėniją, Kroatiją ir Slovakiją. Iš viso sąraše yra 48 šalys, įskaitant Australiją, Kanadą, Didžiąją Britaniją, Naująją Zelandiją, visas ES valstybes nares ir JAV.

► Rusų opozicinis leidinys, remiantis Ukrainos kariuomenės ir žvalgybos atstovų informacija skelbia, kad apie 1–2 tūkst. apsuptų rusų karių netoli Chersono. Rusai prašo „žaliojo koridoriaus“ atsitraukimui, pranešė „The Insider“.

► Baltieji Rūmai penktadienį pranešė, kad Ukrainai bus perduota beveik 300 mln. JAV dolerių vertės parama, kuri padės kovoje su Rusijos okupantais, rašo CNN.

►Rusija ir Ukraina penktadienį penktadienį pasirašė svarbią sutartį su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl eksportuojamų grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo, galinčio sušvelninti pasaulinę maisto krizę, milijonams žmonių keliančią bado pavojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų