karinė invazija

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, vėl nukreipęs dėmesį nuo Irano į Ukrainą, gali mėginti pasiekti rezultatų taikydamas dvigubą spaudimą: remdamas Kyjivą spausti Rusiją ir tuo pačiu metu galbūt daryti spaudimą pačiai Ukrainai.  Šią nuomonę interviu „Ukrinform“ išsakė Austrijos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Markusas Reisneris, Teresiano karo akademijos karininkų rengimo instituto vadovas.

Rusija praneša apie dronų ataką šeštadienio naktį; Engelse, Saratovo srityje, kilo gaisras, kuris, pasak pranešimų, įsiplieskė karinėje bazėje. Be to, pranešama ir apie naujus dronų smūgius, suduotos šeštadienį ryte.

Rusijos apšaudymų metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvardijo jų civilinės paskirties taikinius ir paskelbė apie susitikimus bei derybas, kurių tikslas – sustiprinti Ukrainos gynybą. „Šiandien rusai vėl nušlavė nuo žemės grynai civilinius objektus – paprastus keleivinius autobusus Odesoje, paprastus daugiabučius namus Zaporižioje ir paprastą ligoninę Charkivoo srityje.

Vokietija finansuos 50 tūkst. Ukrainai skirtų kovinių dronų pirkimo sandorį, remdamasi savu šaltiniu pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Teigiama, kad šis užsakymas yra vienas iš didžiausių žinomų vienos kurios Vakarų šalies vyriausybės vykdytų Kyjivui skirtų dronų pirkimo sandorių.

Rusija stengiasi kuo didesniais kiekiais aprūpinti degalais Maskvą, o kitų miestų padėtis jai nebėra prioritetas.   Taip televizijos kanalo „Kyiv24“ eteryje, komentuodamas degalų krizę Rusijoje, pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos  darbuotojas Ivanas Stupakas.  Jis pažymėjo, kad dar 2022 m., kai Ukraina susidūrė su degalų trūkumu, nebuvo tokių konfliktų ir bandymų nusiurbti degalus iš kitų automobilių bakų, kokie dabar fiksuojami Rusijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Rusijos suduotų smūgių skirtingoms sritims, sakė, kad Kyjivas ir toliau tęs atsakomąsias atakas, siekiant palaužti Rusijos galimybę tęsti karą.

Ukrainai suintensyvinus atsakomuosius smūgius prieš taikinius Rusijoje, prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pažadėjo užtikrinti savo šalies saugumą ir įveikti „iššūkius“....

Kraujuojanti ekonomika, milžiniškas aukų skaičius ir menki teritoriniai laimėjimai kelia susirūpinimą net ir ištikimiausiems Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino rėmėjams. Kaip rašo UNIAN, remdamasi „The Guardian“ publikacija, kai V. Putinas įsiveržė į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d., jis nesitikėjo, kad pradėtas karas truks taip ilgai. Tačiau stagnacija fronto linijose, apie 1,3 mln.

Penktadienį Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais po 205 iš kiekvienos šalies, pranešė Maskvos gynybos ministerija. Mainai įvyko praėjusią savaitę JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie didelius apsikeitimus tarp kariaujančių šalių.  Ministerijos pranešime socialinėje žiniasklaidoje sakoma, kad iš Kyjivo kontroliuojamos teritorijos buvo grąžinti 205 Rusijos kariai, mainais buvo perduoti 205 karo belaisviai iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.

Rusija bus pajėgi pulti NATO 2029 arba dar anksčiau, sako Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris. „Įvairūs rodikliai – ginkluotė, karių skaičiaus didėjimas, ekonominiai ir politiniai pokyčiai – rodo vieną datą: 2029 m. Ar tai galėtų įvykti anksčiau? Taip“, – kariuomenės vado žodžius cituoja „European Pravda“. Todėl, jo vertinimu, svarbu būti pasirengusiems nedelsiant įsitraukti į kovą, iki 2029 m. sustiprinti kovinius pajėgumą ir iki 2035 m. bei vėliau užsitikrinti technologinį pranaš...

Rusija augina „universalių kareivių“ kartą, pasirengusią be dvejonių žudyti, todėl Ukraina turėtų tikslingai ugdyti ir savo jaunimo karinę mąstyseną bei pasirengimą ginti valstybę. Šią nuomonę duodama interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ išsakė Nacionalinio atsparumo ir saugumo instituto direktorė, Pasaulinio ir nacionalinio saugumo katedros profesorė Rena Marutian.

Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo pirmadienio vakaro numušė 110 iš 125 dronų, Rusijos pajėgų panaudotų puolant Ukrainą, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.  Pranešime sakoma, kad nuo pirmadienio, 18 val. įsibrovėliai paleido į Ukrainą 125 „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ tipo smogiamuosius dronus ir kitus nepilotuojamus orlaivius iš Kursko, Oriolo, Briansko, Primorsko-Achtarsko, Šatalovo ir Milerovo. Apie 70 iš jų buvo „Shahed“ tipo dronai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo baltarusius neleisti Rusijai įtraukti jų į karą prieš Ukrainą. Pasak jo, Ukraina pasirengusi panaudoti visas priemones, kad būtų sustabdyti bet kokie bandymai paleisti „Orešnik“ tipo raketas iš Baltarusijos teritorijos. „Mes sakome Baltarusijos žmonėms, kad jie yra tempiami į karą prieš Ukrainą. Režimas Baltarusijoje leido 2022 m. pradėti puolimą prieš Ukrainą, tačiau patys baltarusiai tąkart kare nedalyvavo.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų centro „Alpha“ valdomi ilgojo nuotolio dronai smogė gamyklai, esančiai Rusijoje, Tverės srityje, skelbia UNIAN. Pasak šaltinių, šioje vietoje rusai gamina raketinio kuro „Decilin-M“ komponentus, skirtus raketoms Kh-55 ir Kh-101, taip pat kuro priedus dyzeliniam kurui ir aviacino žibalo gamybai.

Rusai ieško būdų, kaip fronto linijoje vėl įjungti palydovinio ryšio „Starlink“ terminalus. Apie tai „Ukrinform“ pranešė remdamasi Ukrainos gynybos ministro patarėjo Serhijaus Beskrestnovo pravarde „Flash“ įrašu platformoje „Telegram“. „Priešai ieško būdų, kaip įjungti palydovinį ryšį „Starlink“. Jie savo idėjomis dalijasi grupėse, o tada šie įrašai plinta ir mūsų grupėse.

Sekmadienį JAV Floridos valstijoje susitikus Amerikos ir Ukrainos delegacijoms, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pažymėjo, kad vienas šių derybų tikslų – padėti užtikrinti Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę ir klestėjimą po karo. „Tai ne tik taikos susitarimai. Tai yra kelio į priekį, kuris leistų Ukrainai išlikti suvereniai, nepriklausomai ir klestinčiai, kūrimas“, – susitikimo pradžioje sakė M. Rubio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė „nesąs patenkintas“ naujausiomis Rusijos atakomis Ukrainoje ir dar kartą pagrasino Maskvai ekonominėmis atsakomosiomis priemonėmis. „Nesu tuo patenkintas ir nesu patenkintas niekuo, kas yra susiję su tuo karu“, – tvirtino D. Trumpas, paklaustas apie ketvirtadienį surengtą ataką, kurios metu Ukrainoje buvo smogta į JAV priklausančią gamyklą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino šiuo metu Romoje vykstančios Ukrainos atkūrimo konferencijos dalyvius padėti įsteigti Atkūrimo koaliciją bei nustatyti konkrečius jos veiklai reikalingus finansinius mechanizmus. „Mums taip pat reikia aiškaus atkūrimo plano. Prisiminkime, kokį vaidmenį atkuriant ir pertvarkant Europą suvaidino Maršalo planas. Štai kodėl tiek dešimtmečių Europa gyvavo taikos ir ekonomikos augimo sąlygomis.

Nuo metų pradžios Rusijos regioninės valdžios institucijos mažina vienkartines premijas tiems, kurie pasirašo karinės tarnybos sutartį, pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. Agentūra mano, kad šie mažinimai rodo dėl ekonominio spaudimo ir sankcijų didėjančią biudžeto krizę.  Mokėjimai sumažinti nuo 45 tūkst. iki 26 tūkst. JAV dolerių Samaros regione, nuo 39 tūkst. iki 24 tūkst. Jamalo Nencų autonominėje apygardoje, nuo 38 tūkst. iki 19 tūkst. Nižnij Novgorode, nuo 20 tūkst.

JAV Karo studijų instituto (ISW) atstovai įvertino, koks pagrindinis veiksnys gali daryti įtaką Rusijos vadovo Vladimiro Putino tolimesniam sprendimui dėl galimybės sėsti prie derybų stalo kartu su Ukrainos atstovais. Analitikų teigimu, bet koks ekonominis spaudimas, nutaikytas prieš Rusiją, yra teigiamas politinis žingsnis.

Ukrainos saugumo tarnyba parodė naują vaizdo įrašą iš specialiosios operacijos „Voratinklis“. Paviešintame vaizdo įraše matyti ne tik, kaip yra pakeliamas dronas, tačiau užfiksuotas ir galutinis smūgis rusų strateginiam bombonešiui Tu-22M3, kuris tuo metu stovėjo aerodrome.

Ukraina ir Rusija susitarė apsikeisti sunkiai sužeistais ir jaunesniais nei 25 metų amžiaus karo belaisviais, taip pat perduoti viena kitai po 6 000 žuvusių karių palaikų, pirmadienį pranešė Kyjivas. „Mes susitarėme apsikeisti visais sunkiai sužeistais arba sergančiais karo belaisviais. Taip pat apsikeisime visais jaunais kariais, kurių amžius – nuo 18 iki 25 metų.

Aukšto rango palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ atstovas šeštadienį paskelbė, kad Dohoje prasidėjo netiesioginės derybos su Izraeliu dėl karo Gazos Ruože pabaigos. Apie jas pranešta po to, kai Izraelio kariuomenė pradėjo naują puolimą Gazos Ruože siekdama sutriuškinti „Hamas“. „Prieš šį derybų turą nei viena pusė nekėlė jokių išankstinių sąlygų, o derybose galima aptarti visus klausimus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atskirosios artilerijos žvalgybos brigados „Juodasis miškas“ kariai rytinėje fronto dalyje sunaikino rusų priešlėktuvinių raketų sistemą „BUK-M1“ su amunicija.

Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2025 m. gegužės 17 d. kare su Ukraina Rusijos pajėgos neteko apie 972 600 karių, įskaitant 910 per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Per Rusijos pajėgų ataką Ukrainos Sumų srityje, Kyjivo duomenimis, sekmadienį žuvo civilis. Pasak srities karinės administracijos, dar du asmenys buvo sužeisti. Pateiktais duomenimis, rusų daliniai ant gyvenamosios teritorijos Velyka Pysarivkos kaime numetė valdomas aviacines bombas – čia žuvo civilis gyventojas. Okupantai iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių taip pat atakavo Bilopilijos miestą, apgadindami pastatus, elektros tinklą ir dujotiekį. Nukentėjo dvi moterys.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su žmona Olena atvyko į Prahą dviejų dienų vizito. Oro uoste juos pasitiko Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis. Prahos pilyje V. Zelenskis susitiks su prezidentu Petru Pavelu ir vyriausybės vadovu Petru Fiala. Pagrindinė pokalbių tema gali būti Čekijos iniciatyva dėl Ukrainos aprūpinimo šaudmenimis.

Po intensyvių Rusijos dronų atakų naktį į sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino politinę vadovybę Maskvoje cinizmu diskusijose dėl paliaubų.  „Rusai prašo paliaubų gegužės 9 d. ir patys kasdien apšaudo Ukrainą. Tai aukščiausio laipsnio cinizmas“, – rašė jis tinkle „Telegram“. V. Zelenskio duomenimis, rusų pajėgos per savaitę į Ukrainą paleido 1 180 dronų ir 1 360 aviacinių bombų.

Husių sukilėlių iš Jemeno paleista raketa sekmadienį pataikė netoli pagrindinio Izraelio tarptautinio oro uosto, pranešė pareigūnai. Dėl šios atakos trumpam buvo sustabdytas oro eismas, o Izraelio vyriausybė pažadėjo atsakomųjų veiksmų. Po pranešimų apie smūgį atsakomybę už surengtą raketos ataką prisiėmė husių sukilėliai, teigdami, kad tai padaryta siekiant parodyti paramą palestiniečiams Gazos Ruože.

Per Rusijos dronų išpuolį prieš Ukrainos sostinę Kyjivą naktį buvo sužeista 11 žmonių, sekmadienį pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Tarp sužeistųjų buvo du vaikai. Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija per naktį iš viso paleido 165 sprogstamuosius dronus ir vilioklius. Iš jų 69 buvo numušti, o dar 80 nukrito nepasiekę taikinių, nes greičiausiai buvo elektroniškai užblokuoti. Rusija taip pat paleido dvi balistines raketas.

Per praėjusius metus Rusijos pajėgos patyrė didžiausius nuostolius nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios – žuvo mažiausiai 45 287 kariai, pranešė BBC Rusijos tarnyba. BBC ir „Mediazona“ žurnalistai pažymi, kad 2024-aisiais Rusijos pajėgos neteko tris kartus daugiau karių, nei per pirmuosius visapusiškos invazijos metus, bei kur kas daugiau, nei 2023 m., kai vyko mūšiai dėl Bachmuto.

Volodymyras Zelenskis šeštadienį atvyko į Romą dalyvauti popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse, pranešė Ukrainos prezidento atstovas. „Volodymyras Zelenskis, pirmoji ponia Olena Zelenska (...) dalyvaus ceremonijoje“, – sakė Serhijus Nykyforovas. Penktadienį V. Zelenskis sakė, kad nėra tikras, ar turės laiko nuvykti į Romą, ir kad Rusijos smūgis Kyjivui, kai žuvo mažiausiai 12 žmonių, yra tarp priežasčių, dėl kurių jis galėtų nedalyvauti popiežiaus laidotuvėse.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per susitikimą su JAV prezidento pasiuntiniu Steve'u Witkoffu aptarė tiesioginių derybų su Ukraina galimybę, paskelbė Kremlius, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija ir Ukraina jau labai arti susitarimo. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl atmetė užuominas, kad Ukrainai teks atsisakyti Krymo. Tai buvo ketvirta S. Witkoffo kelionė į Rusiją nuo sausio, kai D. Trumpas sugrįžo į Baltuosius rūmus.

Neteisėtai namuose laikytų šaunamųjų ginklų ir sprogstamųjų medžiagų savininkas, 66 metų telšiškis stos prieš teismą, pranešė Telšių apskrities policija. Anot teisėsaugos, dar 2024 metų gegužės mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareigūnams operatyviai nustačius nelegalią nusikalstamą veiką vykdžiusį vyrą.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa sekmadienį pasmerkė „nusikalstamą Rusijos raketų ataką prieš Sumų miesto centrą“ Ukrainoje, sakydamas, kad šis mirtinas smūgis įrodo, jog Maskva yra atsakinga už užtrunkantį karą.

Aukų skaičius po Rusijos balandžio 13 d. atakos Sumuose padidėjo iki 34. Sužeistųjų – 117, iš jų 15 vaikų. Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba savo pranešime „Telegram“ tinkle rašė: „Sumuose, 18 val. duomenimis, 34 žmonės žuvo, iš jų du vaikai“. Balandžio 13 d. Rusijos pajėgos dviem balistinėmis raketomis atakavo Sumų centrą. Anksčiau pranešta apie 32 žuvusiuosius ir 99 sužeistuosius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo Jungtinių Valstijų ir Europos reaguoti į Rusijos vykdomas masines dronų atakas prieš civilius. Praėjusią parą okupantai į Ukrainą paleido 111 „Šahedų“, o šeštadienio naktį – 172 dronus. Per savaitgalio atakas žuvo penki žmonės, dešimtys sužeista. Perspėjame, kai kurie vaizdai reportaže gali šokiruoti. Perspėjimai dėl rusofašistų dronų grėsmės skamba, kai Ukrainos ugniagesiai Charkive skuba užgesinti užsiliepsnojusį gyvenamąjį namą.

Nors XVIII a. mūšiui skirto Poltavos muziejaus salėse tyla net aidi, karo niokojamoje šalyje dedamos pastangos iš naujo įvertinti Rusijos vaidmenį Ukrainos istorijoje ramybe nedvelkia. Po Rusijos invazijos pradžios Ukraina ėmėsi plataus masto „dekolonizacijos“ priemonių, tarp kurių – carinio ir sovietinio laikotarpio dominavimo simbolių šalinimas.

Amerikiečių transliuotojas NBC pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė esąs „labai supykęs ir įsiutęs“ ant Rusijos lyderio Vladimiro Putino, taip smarkiai pakeisdamas toną Vašingtonui siekiant užbaigti karą Ukrainoje. NBC žurnalistė Kristen Welker sakė, kad D. Trumpas jai paskambino norėdamas išreikšti savo pyktį dėl to, kad V. Putinas suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kaip vadovo, ateitimi, nors tai yra padaręs ir pats D. Trumpas.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys tarptautinio ekonominio ir investicinio bendradarbiavimo klausimais Kirilo Dmitrijevo pareiškė, kad antradienį įvykęs telefoninis pokalbis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu buvo „istorinis“. Pasak jo, kad pasaulis, vadovaujant D. Trumpui ir V. Putinui, tapo „saugesnis“, rašo „SkyNews“, remdamasi K. Dmitrijevo įrašu socialinio tinklo „X“ platformoje.

Baltųjų rūmų atstovė atskleidė vieną iš temų, apie ką antradienį turėtų diskutuoti telefoninio pokalbio metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas šeštadienį pareiškė, kad taika Ukrainoje negali būti primesta iš šalies, o derybose turi dalyvauti Ukrainos ir kitų Europos valstybių atstovai, praneša AFP. „Ispanijos vyriausybės pozicija yra labai aiški. Nei griežčiausi įstatymai, nei Laukinių Vakarų taisyklės. Taika Ukrainoje ir saugumas Europoje negali būti primesti, dėl jų reikia susitarti su ukrainiečiais ir europiečiais“, – sakė P. Sanchezas.

„The Washington Post“ skelbia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovai paprašė Ukrainos atšaukti Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos rezoliucijos projektą, kuriame smerkiama Rusijos Federacijos agresija ir reikalaujama, kad Maskva išvestų karius iš Ukrainos teritorijos. Šią žinią „The Washington Post“ įvardijo vienas Ukrainos pareigūnas, taip pat dar trys Europos diplomatai.

Vasario 22-osios rytą Rusijos kariuomenė smogė kelis aviacijos smūgius Kostiantynivkai, šiuo metu žinoma apie du žuvusius ir keturis sužeistus žmones. Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mažiausiai 2 žmonės žuvo ir 4 buvo sužeisti per šiandieninius smūgius Kostiantynivkai“, – parašė pareigūnas. Jis pažymėjo, kad ataka buvo surengta rytą.

Prancūzijos vyriausybė teigia nesupranti, kodėl JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis yra kaltas dėl Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje, rašo „Reuters“.  Pasak Prancūzijos vyriausybės atstovė spaudai, per pastarąsias keletą dienų D. Trumpas išsakė ne vieną komentarą apie Ukrainą, tačiau nediskutavo su Europos sąjungininkais.  „Mes nelabai gerai suprantame [D. Trumpo] logikos“, – sakė Prancūzijos atstovė Sophie Prima.

Likus kelioms dienoms iki trečiųjų Rusijos invazijos metinių, „Ukraina ir Europa susiduria su realia galimybe, kad bus priimtas žeminantis (taikus) sprendimas“, kuris atvers kelią  Ukrainos teritorijos padalijimui „be pagarbos istorijai, principams ir žuvusiesiems“, rašo Ispanijos laikraštis „El Pais“ straipsnyje „Ukraina neparduodama“. Pasak leidinio, JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlomas sprendimas yra „svajonių scenarijus (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui“, kuris, be kita ko, re...

Medžiokliniu šautuvu ginkluotas vyras šeštadienį nušovė Ukrainos kariuomenės naujokų verbuotoją ir pabėgo su šauktiniu, tačiau abu vėliau buvo sugauti, pranešė valdžia. Naujokų verbuotojas lydėjo į karinę tarnybą pašauktus vyrus į apmokymo centrą ir pakeliui sustojo degalinėje centriniame Poltavos rajone, kur ir įvyko šis incidentas.

Penktadienį vakare Rusijos Kalugos srityje nugriaudėjo galingi sprogimai, rašo „Ukrainska Pravda“. Teigiama, kad didelis gaisras Liudinovo mieste kilo po surengtos dronų atakos. Kalugos srities gubernatorius Vladislavas Šapša teigė, kad gaisras esą įsiplieskė pramoninėje teritorijoje. Tuo metu liudininkai skelbia, kad bepiločiai orlaiviai smūgius sudavė „Kaluganefteprodukt“ naftos saugyklai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad 2025 m. Kyjivas stengsis pasiekti naują rekordą, rašo „Ukrainska Pravda“.  V. Zelenskis teigė, kad sausio 8 d. buvo specialų vyriausiojo vado štabo posėdis, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta bepiločių orlaivių Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms gamybai ir tiekimui, taip pat elektroninės kovos įrangai. Šalies prezidentas teigė, kad Ukraina pasirašė nemažai sutarčių, o daugelis kitų yra rengiamos.