invazija

Ukrainos karo fronte verda arši kova – šalies gynėjai priešinasi rusų okupantams ir praneša, kad ukrainiečių kariai juda prie rytinio Bachmuto miesto. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 16:08 | Ukrainos pajėgos artėja prie Bachmuto miesto Kyjivas sekmadienį paskelbė, kad Ukrainos pajėgos artėja prie rytinio Bachmuto miesto, kurį, kaip teigia Maskva, užėmė gegužę per ilgiausią ir kruviniausią šio karo mūšį. „Pamažu judame į priekį Bachmuto srityje.

Tęsiantis kovoms dėl Kremliaus pajėgų išstūmimo iš okupuotų Ukrainos teritorijų, ankstyvuoju kontrpuolimo etapu Maskva ir Kyjivas patiria daug karinių nuostolių, sekmadienį paskelbtame vertinime sako britų pareigūnai. Savo ruožtu Ukraina skelbia, kad per savaitę nukovė daugiau kaip 4 tūkst. rusų okupantų.

Rusijos karių ir branduolinių ginklų perkėlimas į Baltarusijos teritoriją yra slapta invazija, sako „Sky news“ analitikas Seanas Bellas. Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva jau pradėjo gabenti branduolinius ginklus į Baltarusiją po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį paskelbė apie planus juos dislokuoti šioje šalyje. „Putinas aiškiai parodė, kad siekia padidinti Rusijos įtakos sferą“, – sako S. Bellas.

Nors pagal galiojančius Rusijos įstatymus visi Ukrainos pabėgėliai Rusijoje turi teisę į nemokamą gydymą, iš tikrųjų jų prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų daugiausia priklauso nuo savanorių pagalbos. Savanoriai sukūrė alternatyvią konsultacijų sistemą, perka jiems vaistus ir lydi į privačias klinikas, kartais netgi organizuoja gydymą užsienyje.

Aleksandrui Otdelnovui priklausė neįprastas turistų traukos objektas – kontrabandos muziejus. Kontrabanda per jo gimtąją Odesą plūsta dar nuo XVIII a. Iki muziejaus užsidarymo dėl COVID-19 pandemijos, muziejuje buvo eksponuojami patys įvairiausi objektai: nuo perlų ir pistoletų, slapčia įvežtų į imperinę Rusiją, iki modernesnio grobio. Tada 2022 m. vasario mėnesį prasidėjo karas. „Uostas nustojo veikti, ir viskas sustojo“, – „The Economist“ pasakojo A. Otdelnovas.

JAV Nacionalinės saugumo tarybos strateginių ryšių koordinatorius Johnas Kirby įspėjo, kad Rusija gali ryžtis naujai atakai, o smūgiai gali būti suduoti į kelias skirtingas kryptis, tačiau tam yra laukiama tinkamų oro sąlygų, rašo UNIAN. „Mes žinome, kad pavasarį, kai pagerėja oras, o jos pradeda gerėti, galite tikėtis, kad rusai pradės puolimą kai kuriose teritorijose. Ir mes tiksliai nežinome kur ir kada jie tai darytis, tačiau mes norime užtikrinti, kad ukrainiečiai pasirengtų gynybai.

Ukrainos atstovė pranešė, kad Rusija sulaukė naujų iranietiškų dronų siuntos. Tuo metu Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka eilinį kartą pradėjo kaltinti Ukrainą. Svarbiausi įvykiai: 21:56 | Ukrainiečiai galimai peržengė Dnipro upę JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai skelbia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos galimai perėjo Dnipro upę ir yra jos kairiajame krante. Tai kol kas nėra patvirtinta ir oficiali informacija.

„Kartais atrodo, kad kažkas vaikšto už lango, – sakė Rusijos karo medikė Margarita, pastaruosius du mėnesius praleidusi medicininėse atostogose Belgorode, kur gauna psichiatrinį gydymą po patirties Rusijos kariuomenėje, užpuolusioje Ukrainą. – Kartais atrodo, kad daiktai juda. Arba tarsi kas nors sėdėtų ant manęs.

Kai kurie užsispyrę žmonės, likę Ukrainoje, stovėjo viduryje Tovstoho gatvės ir piktinosi, kad nutrūko svarbiausių paslaugų tiekimas. Jokių dujų. Jokio vandens. Jokio mobiliojo ryšio. Elektros tiekimas nepastovus, o Rusijos artilerija, nutaikyta į ukrainiečių pozicijas mieste, esančiame netoli Bachmuto, sukuria nuolatinio švilpimo ir sprogimų foną, rašo „Washington Post“. Daugelis Časiv Jaro gyventojų pabėgo. Tačiau dalis žmonių atsisakė palikti savo namus.

Rusijai gresia demografinė tragedija. Per pastaruosius trejus metus dėl karo, ligų ir emigracijos šalis prarado apie 2 mln. daugiau gyventojų nei įprastai. 15-mečių Rusijos vaikinų prognozuojama gyvenimo trukmė sumažėjo beveik penkeriais metais, iki tokio pat lygio kaip ir Haityje. 2022-ųjų balandį gimusių rusų skaičius buvo ne didesnis nei Hitlerio okupacijos mėnesiais.

Kai pernai metais Rusija įsiveržė į Ukrainą, niekas nesitikėjo, kad ginti savo šalies stos patys įvairiausi ukrainiečiai: vieni tai daro tarnaudami kariuomenėje, kiti – palaikydami pilietinę visuomenę. Noras gintis, iš tiesų, yra pats svarbiausias veiksnys su agresija susiduriančioms šalims.

Vykstant karui Ukrainoje Rusijos ir Ukrainos strategijos vis labiau skyrėsi. Iš pradžių Rusija siekė netikėtai užklupti Ukrainą, naudodama staigius manevrus, kurie duotų greitą ir ryžtingą pergalę.

Pasaulio lyderiai penktadienį, per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, komentuoja šį karą, ir didžioji dauguma jų žada tvirtą paramą besiginančiam Kyjivui. „Kova už laisvę“ NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad nepaisant „tamsių nevilties ir destrukcijos metų“, kai tęsiasi Rusijos invazija į Ukrainą, ukrainiečiai neabejotinai nugalės kovoje su Rusija.  „Laisvė nėra nemokama. Už ją turime mokėti kasdien. Šiandien už savo laisvę drąsiai kovoja Ukrainos žmonės.

Penktadienį sukanka metai, kai Rusijos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o atakos padarė Ukrainai milijardinę žalą. BNS pateikia svarbiausių datų, susijusių su karu Ukrainoje, apžvalgą. 2022-ųjų vasario 24-oji. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, aiškindamas, kad siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ provakarietišką savo kaimynę.

Nuteistas vagis ir žmogžudys Anatolijus Salminas iš kalėjimo grįžo metais anksčiau nei numatyta: toks jo atlygis už savanorišką dalyvavimą Rusijos invazijoje į Ukrainą ir sugebėjimą išgyventi. Šimtai nuteistųjų, užverbuotų į Jevgenijaus Prigožino privačios karinės bendrovės „Wagner“ gretas, žuvo arba buvo sunkiai sužeisti Ukrainoje, kur samdiniams buvo pavesta vykdyti pačias sunkiausias užduotis.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad aplinkybės dėl šalies sunkiosios ginkluotės perdavimo Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepasikeitė. Taip jis pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą, kad Lietuva perduotų jo šaliai vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS. „Nenorėčiau komentuoti ar kalbėti už politikus, bet aplikybių tikrai nėra pasikeitusių“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė V. Rupšys.

Rusijos pajėgos sunaikino Ukrainos rytinį Bachmuto miestą, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, o ukrainiečių kariuomenė šeštadienį pranešė apie raketų ir oro smūgius keliose šalies dalyse, kurias Maskva po kelis mėnesius trukusio pasipriešinimo bando užkariauti. Tuo metu Kryme, kaip pranešama, supleškėjo kareivinės.

Sankt Peterburgo valstybinio universiteto docento Deniso Skopino atleidimas dėl jo pasipriešinimo Kremliaus invazijai į Ukrainą yra naujausias vis didėjančio susidorojimo su akademine laisve pavyzdys Rusijoje, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty. D. Skopinas, dėstęs filosofiją Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, buvo atleistas spalio 26 dieną, nes jis dalyvavo proteste prieš Maskvos vykdomą tarnybai tinkamo amžiaus vyrų mobilizaciją.

Polina Prokofeva buvo vos prieš dieną grįžusi į Rusiją po atostogų, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė Rusijos tankams įriedėti į kaimyninę Ukrainą ir taip pradėjo didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Nepaisant to, moteris žinojo, kad ji turi kažkaip pasipriešinti.

Nuo rugsėjo 19 dienos Baltijos šalyse ir Lenkijoje įsigaliojus griežtesnei Rusijos piliečių atvykimo tvarkai, pasieniečiai į Lietuvą neįleido 363 rusų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Kaip BNS informavo VSAT atstovas Giedrius Mišutis, nuo ribojimų pradžios į Lietuvą buvo įleisti 23 tūkst. 978 Rusijos piliečiai. Daugiausiai tarp jų – supaprastintu tranzitu į Kaliningrado sritį ir atgal vykę asmenys. VSAT duomenimis, mažiausias įleistų rusų skaičius fiksuotas spalio 5 dieną.

Rusų kariai ruošia informacinę-psichologinę operaciją (IPSO), po kurios gali būti įvykdyta kruvina provokacija, rašo UNIAN. Apie rengiamą Rusijos planą prakalbo karo ekspertas Aleksandras Kovalenko.  „IPSO yra susijęs su paskelbimu, kad į nelaisvę patekę Ukrainos kariai, esantys Jelenivkos kalėjime, neva yra pasirengę dalyvauti kare kartu su Rusijos karinėmis pajėgomis.

Pirmadienį Lietuvoje pradeda galioti draudimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sienas įsileisti Rusijos turistų. Tokia pati tvarka turi pradėti veikti ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.  Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus, Lietuvos pasieniečiai į šalį įleis Rusijos diplomatus, disidentus, pervežimo bendrovių darbuotojus, ES piliečių šeimų narius, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turinčius rusus.

Baimei dėl recesijos slegiant rinką, etaloninės „Brent“ rūšies naftos kaina trečiadienį nukrito žemiau 90 JAV dolerių už barelį. Toks kainų lygis neregėtas nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Maždaug 16.20 val. Lietuvos laiku „Brent“ nafta buvo atpigusi daugiau nei 3 proc. iki 89,88 JAV dolerio už barelį. Tuo metu JAV naftos WTI kaina pirmą kartą nuo sausio nukrito žemiau 85 JAV dolerių už barelį ribos.

Pavelas Filatjevas žinojo apie galimas pasekmes, jeigu prabils. Buvęs desantininkas taip pat nutuokė, kad už tai gali atsidurti už grotų, suvokė, jog bus vadinamas išdaviku, o buvę kariuomenės draugai jo nenorės matyti akyse. P. Filatjevo motina savo sūnų paragino pasinaudoti proga ir kuo greičiau bėgti iš Rusijos.

Praėjus šešiems mėnesiams po Rusijos invazijos pradžios Ukrainos pareigūnai rengia planus, kaip užtikrinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo vyriausieji kariuomenės vadai būtų teisiami už pradėtą karą. Specialaus tarptautinio tribunolo, kuris tirtų įtariamą Rusijos „agresijos nusikaltimą“, suformavimo planui vadovauja Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Andrijus Smirnovas.

Trečiadienį rusai apšaudė Dniepropetrovsko sritį, per smūgį žuvo 11 metų amžiaus vaikas. Trečiadienį Ukrainoje minima nepriklausomybės diena. Trečiadienį taip pat sueina lygiai pusė metų nuo žiauraus rusų karo prieš Ukrainą pradžios. Jau prieš rugpjūčio 24-ajai auštant buvo nerimaujama, kad Rusija šiandien gali surengti stiprių atakų. Jau pranešta apie sprogimus Chmelnyckio ir Žytomyro regionuose, tačiau trečiadienį rusai atakavo ir Dniepropetrovsko sritį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį perspėjo, kad prasidėjusi nauja era su klimato kaita ir nestabilumu, sukeltu Rusijos invazijos į Ukrainą, gali pareikalauti aukų.   Kreipdamasis į savo ministrų kabinetą E. Macronas sakė: „Manau, kad šiuo metu išgyvename lūžio momentą arba didžiulį sukrėtimą. Pirmiausia dėl to, kad išgyvename... tai, kas gali atrodyti kaip pertekliaus laikotarpio pabaiga.

Danija ketvirtadienį pranešė per ateinančius 20 metų investuosianti į savo jūrų pajėgas 40 mlrd. kronų (beveik 5,4 mlrd. eurų) ir atnaujinsianti karinį laivyną, kad atitiktų naujus saugumo standartus po Rusijos invazijos į Ukrainą. Ši Skandinavijos šalis ketina pati statytis karo laivus, sakė gynybos ministras Mortenas Bodskovas (Mortenas Bioskovas), pristatydamas partnerystės su pramonės įmonėmis programą. „Susiduriame su rimta padėtimi Europoje. Europoje vyksta karas.

Mažiausiai 7 žmonės trečiadienį buvo nužudyti po rusų kariuomenės surengtų atakų Donecko regione, Bachmuto mieste, rašo CNN. Ukrainos prokuratūra priduria, kad dar 6 žmonės buvo sužeisti po minų sprogimo arba patyrė sužeidimus nuo skeveldrų. Visgi Maskvos karinis pasipriešinimas rytinėje Ukrainos dalyje vyksta itin lėtai.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį teigė, kad Vakarų valstybių pagalba Ukrainos kariuomenei lemia stulbinančius skirtumus kovoje prieš Rusijos karines pajėgas, rašo CNN. Teigiama, kad tiek JK, tiek Prancūzijos lyderiai sakė, kad negalima leisti, jog karo nuovargis Vakaruose taptų vis labiau pastebimas. Be to, priduriama, kad abi šalys stengstis padėti Ukrainai tiek laiko, kiek prireiks.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas išreiškė susirūpinimą dėl įvykdyto apšaudymo Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainoje ir sakė, kad toks veiksmas rodo branduolinės katastrofos pavojų. Prie Zaporižios atominės elektrinės šeštadienį nugriaudėjo ir nauji sprogimai. Rusija ir toliau apšaudo didžiausią atominę elektrinę Europoje.

Rusijos kariuomenė susprogdino savo ešaloną su amunicija, rašo NEXTA. Ukrainos žvalgyba teigia, kad okupantai, iškraudami amuniciją iš traukinio, padarė dūmų užsklandą, siekiant paslėpti atliekamus veiksmus.  Tačiau po kurio laiko pasigirdo galingas sprogimas, o rusų okupantai paniškai pradėjo bėgti iš įvykio vietos.

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka antradienį teigė, kad, tęsiantis evakuacijai, kasdien iš miesto išvyksta 50–100 žmonių. Be to, jis pridūrė, kad yra tikimasi „naujos evakuacijos bangos“, kadangi rusų okupantams pavyko atkurti buvusią neteisėtą valdžią Mariupolyje.

Demilitarizacija ir „denacifikacija“. Siekis neleisti Ukrainai įstoti į NATO. Bandymas užkirsti kelią „genocidui“ Donbase. O dabar – Ukrainos teritorijų, kurias siekiama įtraukti į Rusijos sudėtį, užgrobimas. Kremlius prieš penkis mėnesius, vasario 24-ąją, pradėdamas karinę invaziją Ukrainoje, išreiškė daugybę skirtingų pasiteisinimų ir tikslų, kuriais siekta pagrįsti pradėtą agresiją, o Ukraina, reaguodama į Rusijos veiksmus, iškėlė aiškiai suprantamą tikslą: apginti savo šalį.

Vienas Lenkijos mokslo tyrimų institutas namines kates priskyrė prie „svetimų invazinių rūšių“, argumentuodamas, kad jos daro didelę žalą paukščiams ir kitiems laukiniams gyvūnams. Kai kurie kačių mylėtojai emocingai sureagavo į anksčiau šį mėnesį paskelbtą sprendimą ir privertė už jį atsakingą mokslininką teisintis.

Skirtinguose Ukrainos regionuose rusų okupantai šeštadienį paleido raketas. Pranešama apie pirmąsias aukas, taip pat sužeistus asmenis. JAV Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Adamas Smithas pareiškė, kad JAV yra pasiruošusi suteikti Ukrainai „kiek HIMARS sistemų, kiek tik gali“. Apie tai praneša „Radio Svaboda“. Svarbiausi įvykiai, susiję su Ukraina: 23:30| Raketinės atakos prieš Mykolaivą metu nukentėjo 2 žmonės Šeštadienį Rusijos įvykdytos raketinė...

Komentuodamas susiklosčiusią situaciją dėl Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimo transportuojant sankcionuotas prekes iš Rusijos į Kaliningradą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pilnai neatsako į du klausimus, kurie galėtų padėti suprasti situaciją. Opozicija savo ruožtu tariasi dėl galimos interpeliacijos G. Landsbergiui, kuri galbūt padėtų atsakyti į daugelį kylančių klausimų.

Ukrainą užpuolusios Kremliaus pajėgos neatostogauja, todėl Vakarai ukrainiečiams turi siųsti daugiau ginklų, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. Taip jis kalbėjo prieš pirmadienį vykstantį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų tarybos posėdį. „Kadangi Briuselis išeina atostogų, tai gera proga priminti, kad Rusijos kariai neplanuoja pasiimti laisvų dienų nuo tolesnio Ukrainos puolimo“, – žurnalistams sakė Lietuvos ministras.

Lietuvos pagalba Ukrainai tęsis, kol šalis laimės karą su Rusija, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Mūsų karinė, humanitarinė ir finansinė pagalba Ukrainai tęsis tol, kol Ukraina laimės šį karą. Tikiuosi, kad tai padės Ukrainai greičiau pasiekti pergalę“, – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos antradienį Vilniuje surengtoje konferencijoj apie Ukrainos atkūrimo planus sakė I. Šimonytė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad dėl Otavos sprendimo Vokietijai grąžinti kanadiečių remontuotą eksporto dujotiekio „Nord Stream“ turbiną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesta Kanados ambasadorė Larisa Galadza.

Iranas planuoja perduoti Rusijai šimtus bepiločių orlaivių, įskaitant kovinius dronus, kurie bus naudojami Ukrainoje, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas. Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas sakė, kad Jungtinių Valstijų gauta informacija patvirtina nuomonę, kad Rusijos kariuomenė, patyrusi didelių nuostolių Ukrainoje, susiduria su sunkumais dėl ginkluotės.

Norvegija trečiadienį pranešė, kad padovanos Ukrainai tris salvinės raketų ugnies sistemas, kai panašius sprendimus priėmė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Jungtinės Valstijos. Kyjivas, kurio pajėgoms sunkiai sekasi ginti rytinį Donbaso regioną, ne kartą ragino savo sąjungininkus suteikti daugiau sunkiosios ginkluotės. „Turime ir toliau remti Ukrainą, kad ji galėtų tęsti kovą už laisvę ir nepriklausomybę“, – sakoma Norvegijos gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebūtų pradėjęs karo Ukrainoje, jei būtų moteris, pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. „Jei Putinas būtų moteris, o jis, aišku, toks nėra, bet jei būtų, tikrai nemanau, kad jis būtų pradėjęs beprotišką, mačistinį invazijos ir smurto karą taip, kaip pradėjo“, – sakė B. Johnsonas antradienį vakare Vokietijos transliuotojui ZDF.

Rusija iki penktadienio užblokuos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nuolatinės misijos atnaujinimą, taip užbaigdama šios grupės darbą karo krečiamoje šalyje, nurodė diplomatiniai šaltiniai. Rusija „turi galią užblokuoti mandatą iki birželio pabaigos ir sakė, kad ketina tai padaryti“, naujienų agentūrai AFP sakė Danijos ambasadorius Henrikas Villadsenas (Henrikas Viladsenas), nuo 2018 metų dirbantis misijos projektų koordinatoriumi.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas per NATO viršūnių susitikimą Madride ragins sąjungininkes didinti išlaidas gynybai, reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, antradienį pranešė jo biuras. Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą NATO narės įsipareigojo skirti gynybai mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto, kad iki 2024 metų būtų užtikrinta tinkama Aljanso parengtis. 2021 metais iš 30 NATO narių tik aštuonios vykdė arba viršijo šį įsipareigojimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą paragino JT apsilankyti Kremenčuko miesto prekybos centre, kuriam raketomis smogė Rusijos pajėgos.  V. Zelenskis, vilkėjęs neatskiriama jo įvaizdžio dalimi tapusius chaki spalvos marškinėlius, paragino Saugumo Tarybą, kuriai priklauso ir Rusija, tylos minute pagerbti karo aukas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusija turėtų būti pripažinta „terorizmą remiančia valstybe“ po raketų smūgio žmonių pilnam prekybos centrui Kremenčuko mieste, nusinešusiam mažiausiai 18 žmonių gyvybių. „Tik visiškai pamišę teroristai, kuriems ne vieta pasaulyje, gali smogti raketomis civiliams objektams... Rusija privalo būti pripažinta terorizmą remiančia valstybe“, – per platformą „Telegram“ parašė V. Zelenskis.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai, per savo susitikimą Vokietijoje aptarę reikalus su kylančių ekonomikų lyderiais, antradienį pasmerkė Rusijos „neteisėtą ir nepateisinamą“ invaziją į Ukrainą. „Prie mūsų, Didžiojo septyneto lyderių... prisidėjo Argentinos, Indijos, Indonezijos, Senegalo ir Pietų Afrikos, taip pat Ukrainos lyderiai“, – sakoma susitikimo baigiamojo pareiškimo galutiniame juodraštyje.

Kyjive sekmadienio rytą nugriaudėjo Rusijos kariuomenės paleisti raketų smūgiai. Po įvykdytų atakų sužaloti žmonės, iš griuvėsių teko traukti ir 7-erių metų mergaitę. Ukrainos parlamentarė Lesja Valenko sakė, kad 7-erių mergaitės buvo ištraukta iš griuvėsių. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko pridūrė, kad taip pat ukrainiečių gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė ir mergaitės 38 metų motiną.