Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
6
Borodianka (nuotr. SCANPIX)

Pirmą kartą nuo karo pradžios su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu pasikalbėjęs JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį pareikalavo nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje ir paskelbti paliaubas. Tuo pat metu Ukrainos generalinis štabas praneša, kad Rusija ir toliau atakuoja civilinius objektus Sumų regione.

6

Pirmą kartą nuo karo pradžios su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu pasikalbėjęs JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį pareikalavo nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje ir paskelbti paliaubas. Tuo pat metu Ukrainos generalinis štabas praneša, kad Rusija ir toliau atakuoja civilinius objektus Sumų regione.

REKLAMA

Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:

00:03 | Ukraina ruošiasi grąžinti žuvusių rusų karių kūnus

Ukrainos civilinio ir karinio bendradarbiavimo vadovas Volodymyras Liamzinas „Reuters“ pranešė, kad Ukraina veikia pagal tarptautinę teisę ir yra pasirengusi grąžinti žuvusių rusų karių kūnus Rusijai.

„Pagal tarptautinės humanitarinės teisės normas, o Ukraina jų griežtai laikosi, pasibaigus aktyviajai konflikto fazei, šalys turi grąžinti kitos šalies karių kūnus“, – teigė jis ir pridūrė, kad Ukraina yra pasirengusi grąžinti kūnus agresorei.

REKLAMA

V. Liamzinas sakė, kad įvairiuose Ukrainos regionuose stovi šaldytuvai, kuriuose laikomi Rusijos karių kūnai. Keli šimtai kūnų buvo laikomi objekte Kyjivo pakraštyje.

23:53 | Bidenas kalbėjosi su Švedijos ir Suomijos atstovais

JAV prezidentas Joe Bidenas Švedijos ir Suomijos vadovams pareiškė, kad remia NATO atvirų durų politiką ir abiejų šalių teisę pačioms spręsti dėl savo „ateities, užsienio politikos ir saugumo priemonių“.

J. Bidenas kalbėjosi su Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson ir Suomijos prezidentu Sauli Niinisto, visi trys lyderiai pakartojo, kad remia Ukrainą, sakoma Baltųjų rūmų pranešime, kurį cituoja „Sky news“.

Suomija ketvirtadienį patvirtino, kad pateiks paraišką įstoti į NATO, o šiam žingsniui nepritaria valstybė narė Turkija, jį taip pat kritikuoja Rusija.

Po šio pareiškimo Rusija pareiškė, kad stabdo elektros energijos tiekimą Suomijai.

Tikimasi, kad Švedija artimiausiomis dienomis paskelbs panašų sprendimą.

23:44 | Ukraina atlieka tyrimą dėl 41 rusų kario nusikaltimo

Ukrainos teisėsaugos pareigūnai atlieka tyrimą dėl 41 Rusijos kariškio, įtariamo Ukrainoje įvykdžius karo nusikaltimus, praneša naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.

REKLAMA
REKLAMA

Generalinė prokurorė Iryna Venediktova sakė, kad įtariamieji bus tiriami dėl įvairių nusikaltimų – nuo civilinės infrastruktūros bombardavimo, civilių gyventojų žudymo, iki prievartavimo ir plėšikavimo.

Ji pridūrė, kad įtariamieji atsakys Ukrainos teisme.

Prieš teismą penktadienį stojo pirmas rusų karys, 21-erių Vadimas Šišimarinas. Jis kaltinamas pro automobilio langą šautuvu nušovęs dviračiu kelio pakraščiu važiavusį 62-ejų ukrainietį. V. Šišimarinui gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.

23:26 | Ukrainos žvalgybos vadas: Putinas vienu metu serga keliomis ligomis, viena iš jų yra vėžys

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra prastos tiek fizinės, tiek psichologinės būklės. Pasak jo, V. Putinas serga keliomis sunkiomis ligomis vienu metu, viena iš jų yra vėžys.

Išskirtiniame interviu „Sky News“ generolas K. Budanovas pareiškė, kad Rusijoje jau vyksta perversmas, kuriuo siekiama nušalinti V. Putiną.

REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, ar šis procesas Rusijoje jau išties prasidėjo, jis atsakė: „Taip, jie juda šia kryptimi ir to neįmanoma sustabdyti“.

Jis taip pat pridūrė, kad V. Putino sveikata yra itin prastos būklės.

„Galime patvirtinti, kad V. Putinas yra labai prastos psichologinės ir fizinės sveikatos. Jis labai sunkiai serga. Jis serga keliomis ligomis vienu metu, viena iš ligų yra vėžys“, – teigė K. Budanovas.

22:59 | Separatistinis Gruzijos regionas rengia referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos

Separatistinis Gruzijos Pietų Osetijos regionas surengs referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, sako vietos lyderis Anatolijus Bibilovas.

A. Bibilovas pareiškė, kad jo tautos „istorinis siekis“ yra prisijungti prie Rusijos.

Referendumas vyks liepos 17 d., praneša naujienų agentūra „Tass“, kurios pranešimą cituoja „Sky news“.

Maskva pripažino Pietų Osetiją ir Abchaziją nepriklausomomis po 2008 m. karo su Gruzija.

Rusija šiems regionams suteikė didelę finansinę paramą, pasiūlė šių regionų gyventojams Rusijos pilietybę ir dislokavo ten tūkstančius karių.

REKLAMA
REKLAMA

22:45 | Derybos dėl Mariupolio gynėjų – „labai sudėtingos“

Derybos su Rusija dėl ukrainiečių gynėjų evakuacijos iš plieno gamyklos „Azovstal“ yra „labai sudėtingos“, pareiškė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

Ketvirtadienį I. Vereščuk sakė, kad Ukraina bando derėtis dėl 38 „sunkiai sužeistų“ karių išlaisvinimo, tačiau pripažino, kad derybos nėra paprastos.

„Rezultatas gali ne visiems patikti, bet mūsų užduotis – evakuoti mūsų vaikinus. Visus. Gyvus“, – sakė ji.

„Jei Dievas duos, mes juos visus išgelbėsime“, – pridūrė ji.

Plieno gamykla „Azovstal“ yra paskutinė Mariupolio tvirtovė, kurią praktiškai nuolat bombarduoja rusų pajėgos.

22:23 | Austino ir Šoigu pokalbis truko valandą

Pasirodė daugiau detalių apie JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino ir Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pokalbį telefonu, rašo „Sky news“.

Pentagono atstovas spaudai John Kirby informavo, kad L. Austinas pokalbio metu pabrėžė, jog svarbu palaikyti ryšį, nes per ankstesnius bandymus surengti pokalbį, Maskva pasirodė nesuinteresuota kalbėtis su JAV.

REKLAMA
REKLAMA

Savo tapatybės atskleisti nenorėjęs JAV pareigūnas sakė, kad valandą trukusio pokalbio tonas buvo „profesionalus“, tačiau neišsprendė jokių konkrečių klausimų ir nepadėjo pakeisti Rusijos politikos, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad JAV inicijavo skambutį ir aptarė „aktualius tarptautinio saugumo klausimus... įskaitant padėtį Ukrainoje“.

22:11 | Pavojaus signalai

Penktadienį vakare daugelyje Ukrainos regionų buvo paskelbtas oro pavojus, praneša „24tv.ua“. Ukrainiečiams primenama likti slėptuvėse ir pasirūpinti savo saugumu.

22:01 | Baltieji rūmai: JAV aiškinasi Turkijos poziciją dėl NATO plėtros

Vašingtonas „dirba, kad išsiaiškintų Turkijos poziciją“, šios šalies prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui pagrasinus blokuoti Suomijos ir Švedijos potencialų stojimą į NATO, penktadienį sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.

Abiejų Šiaurės šalių prisijungimo prie transatlantinio Aljanso idėja sulaukė „NATO šalių narių plataus palaikymo“, pridūrė J. Psaki.

REKLAMA
REKLAMA

R. T. Erdoganas anksčiau penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias Skandinavijos šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams.

Šis žingsnis gali tapti rimta kliūtimi potencialiam Helsinkio ir Stokholmo prisijungimui prie Vakarų šalių gynybos Aljanso.

„Neturime teigiamos nuomonės. Minimos Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroro organizacijoms“, – po penktadieninių pamaldų Stambule žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.

Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes, ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno šalininkus. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Pasak prezidento, ankstesni Turkijos vadovai taip pat „padarė klaidą“, kai 1952 metais uždegė žalią šviesą Graikijos narystei NATO.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes, Turkija, nenorime antrą kartą suklysti šiuo klausimu“, – pareiškė R. T. Erdoganas.

Turkų lyderis apkaltino abi Šiaurės valstybes suteikiant prieglobstį Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ir ultrakairiųjų Revoliucinės liaudies išlaisvinimo partijos-Fronto (DHKP-C) nariams.

Turkija, Europos Sąjunga ir JAV PKK laiko teroristine organizacija. Ši grupė nuo 1984-ųjų vadovauja ginkluotam sukilimui prieš Turkijos valstybę, jau nusinešusiam dešimtis tūkstančių gyvybių.

21:50 | Ukrainoje sparčiai senka degalų atsargos: benzino užtektų 5, o dyzelino – 3 dienoms

Prie Ukrainos degalinių formuojasi eilės, o visoje šalyje ypatingai trūksta degalių. Pasak Ukrainos ekonomikos ministrės, šalyje yra tiek kuro, kad jo užtektų artimiausioms kelioms dienoms.

Ukrainos ministrų kabineto posėdis šiandien sprendė, kaip elgtis šioje situacijoje, praneša „24t.ua“.

Šalies ekonomikos ministrė Julija Sviridenko teigė, kad valstybė imasi būtinų priemonių ir iki mėnesio pabaigos Ukrainą turėtų pasiekti 350–360 tonų degalų.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak ministrės, ateityje degalus galima tiekti visiškai nauju būdu. Tačiau šiuo metu turimo benzino užtektų penkioms dienoms, o dyzelino – trims dienoms.

Pagal įprastą operatorių verslo modelį, turimų atsargų turėtų užtekti bent 15 dienų.

Anot ministrės, artimiausiomis savaitėmis bus imtasi veiksmų, kad būtų išspręsta degalų trūkumo problema.

Pirmoji – gauti Europos šalių paramą, kad jos garantuotai priimtų į savo uostus mūsų tanklaivius, nukreiptus į Ukrainos rinką.

Antroji priemonė – iš Rusijos ir Baltarusijos išvežti konfiskuotą kurą, kuris buvo atgabentas iki vasario 24 d., kai Rusija užpuolė Ukrainą.

Trečioji – per mėnesį į vamzdynus iš Vengrijos į Ukrainą pakrauti ne mažiau kaip 50 tūkst. tonų dyzelino.

Pranešama, kad „Naftogaz of Ukraine“ sistemingai vykdys pirkimus, kad šalis turėtų reguliarų tiekimą ir ilgalaikes sutartis.

21:39 | Rusija taikosi į Ukrainos degalų infrastruktūrą

Ukraina pasirašė sutartis dėl 300 tūkst. tonų dyzelino ir 120 tūkst. tonų benzino importo. Penktadienį Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Julija Svyrydenko pranešė, kad Rusija taikosi į Ukrainos degalų infrastruktūrą, rašo „Sky news“.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo invazijos pradžios Rusija sunaikino 27 degalų sandėlius ir Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklą centrinėje Ukrainoje.

21:29 | BBC: Ukrainoje žuvo daugiau nei 2,3 tūkst. rusų karių

„BBC News Russian“ teigia galintys patvirtinti, kad kare Ukrainoje žuvo 2 336 Rusijos kariai. Žurnalistams pavyko nustatyti jų pavardes, laipsnius ir karinius dalinius, kuriuose jie tarnavo.

Tai beveik dvigubai daugiau nei paskutinis oficialus skaičius, kurį kovo mėnesį paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

Tikėtina, kad tikrasis Rusijos karių Ukrainoje skaičius yra daug didesnis, nei žurnalistams pavyko nustatyti. Tačiau jų atlikta duomenų analizė padeda įžvelgti tendencijas, kas vyksta su Ukrainoje kariaujančia Rusijos kariuomene.

Beveik 20 proc. visų patvirtintų karių aukų sudaro karininkai. Ši proporcija per pastaruosius tris mėnesius išliko nepakitusi. Ekspertai teigia, kad Rusijos karininkams gali tekti labiau rizikuoti fronte dėl nuolatinių ryšių problemų.

Daugiau kaip 25 proc. visų nuostolių sudaro desantininkai ir jūrų pėstininkai.

Dauguma žurnalistų patvirtintų aukų yra iš mažiausiai išsivysčiusių ir ekonomiškai nuskriaustų Rusijos regionų. Patvirtinta tik trijų kariškių žūtis iš Maskvos, nors sostinėje gyvena beveik 9 proc. visų Rusijos gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA

Ukrainos valdžios institucijos dabar teigia, kad žuvo beveik 27 tūkst. Rusijos karių.

21:13 | Nustatytos pirmųjų Bučos aukų tapatybės

Prancūzijos ekspertai nustatė pirmuosius Bučoje rusų nukankintų ukrainiečių kūnus. Apie tai „Facebook“ pranešė generalinė prokurorė Iryna Venediktova, praneša „Ukrinform“.

„Prancūzijos misija kartu su Ukrainos ekspertais dirbo su kai kuriais neatpažintų kūnų DNR profiliais ir jau nustatė 5 atitikmenis su šeimos nariais, ieškančiais artimųjų. 74 dingusių civilių artimieji perdavė genetinę medžiagą Bučoje Prancūzijos misijai DNR tyrimui atlikti“, – rašė ji.

I. Venediktova pridūrė, kad DNR tyrimai tęsiasi. Anot jos, iš pradžių prancūzų ekspertai planavo Ukrainoje dirbti 15 dienų, tačiau padeda jau mėnesį.

„Tarptautinė parama yra esminis veiksnys, lemiantis mūsų pergalę teisiniame mūšio lauke“, – sakė ji.

20:56 | Ukraina tiria daugiau nei 11 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų

Ukrainos generalinė prokuratūra CNN pranešė, kad iš viso yra tiriami 11 239 įtariami Rusijos karių karo nusikaltimai.

REKLAMA
REKLAMA

Generalinė prokuratūra teigia, kad didžioji dauguma nusikaltimų yra susiję su karo įstatymų pažeidimu.

Gegužės 5 d. Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova, liudydama Helsinkio komisijai, pareiškė, kad Rusijos kariuomenė per 70 karo dienų įvykdė daugiau kaip 9800 karo nusikaltimų.

Penktadienį 21-erių Rusijos karys stojo prieš teismą. Pasak generalinės prokuratūros, jis kaltinamas neginkluoto 62 metų vyro nužudymu Ukrainos Sumų regione. Tai buvo pirmas Ukrainos teismas dėl galimų karo nusikaltimų nuo invazijos pradžios.

20:45 | Pietų Osetija planuoja liepą surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos

Sakartvelo separatistinio Pietų Osetijos regiono lyderis penktadienį paskelbė, kad liepos 17-ąją bus surengtas referendumas dėl šios teritorijos prisijungimo prie Rusijos.

„Anatolijus Bibilovas pasirašė įsaką dėl referendumo surengimo Pietų Osetijos Respublikoje“, – sakoma jo biuro pranešime. Ten pat nurodoma, kad šis plebiscitas atspindės Pietų Osetijos „istorinius siekius“ prisijungti prie Rusijos.

REKLAMA
REKLAMA

2008 metais Rusija ir Sakartvelas kariavo trumpą, bet kruviną karą dėl Pietų Osetijos.

Po karo Rusija pripažino Pietų Osetiją ir Abchaziją – kitą separatistinį Sakartvelo regioną – nepriklausomomis valstybėmis ir įkūrė šiose teritorijose nuolatines karines bazes.

20:26 | Gyvačių saloje rusai paliko „Z“ ženklus

Rusų okupantai Gyvatės saloje paliko „Z“ ženklus, rodo palydovo užfiksuoti kadrai. Šis ženklas Rusijoje yra karo prieš Ukrainą simbolis.

Gegužės 12 d. „Maxar“ palydovo nuotraukose, kuriose užfiksuota legendine tapusi Gyvačių sala, matyti, kad joje yra palikti okupantų simboliai – raidės „Z“.

Rusai šiuo simboliu žymi savo karines transporto priemones, kurios vyksta žudyti ukrainiečių. Tai apskritai tapo karo prieš Ukrainą simbolis.

19:56 | Rusų pajėgos apšaudė civilinius objektus Sumų regione

Ukrainos generalinis štabas praneša, kad rusų pajėgos sustiprino sienos apsaugą šiaurės Ukrainoje.

„Seversko kryptimi priešas stiprina Ukrainos ir Rusijos sienos apsaugą Briansko ir Kursko srityse“, – rašoma kasdieniniame pranešime.

Be to, Rusijos pajėgos apšaudė civilinius objektus Sumų regione ir iš Rusijos teritorijos smogė Tolstodubovo miestui.

Voluinės ir Polesės kryptimis rusų pajėgos nevykdė aktyvių operacijų.

„Pagrindinės pastangos buvo sutelktos į valstybės sienos apsaugą Bresto ir Gomelio srityse. Vykdant Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų patikrinimą Bresto srities Kobrino rajone ir Gardino srities Lydos rajone vyksta naujokų rinkimas“, – rašoma pranešime.

Teigiama, kad ir toliau išlieka grėsmė, jog atakos gali būti surengtos iš Baltarusijos teritorijos.

19:41 | Dėl laipsniško rusiškos naftos embargo ES gali susitarti dar kitą savaitę

ES gali susitarti dėl laipsniško Rusijos naftos embargo kitą savaitę, sako „Reuters“ kalbinti diplomatai ir pareigūnai.

Vienas aukšto rango ES diplomatas minėtai agentūrai sakė, kad „susitarimas bus pasiektas“, o kitas aukšto rango diplomatas teigė, kad susitarimas gali būti pasiektas jau pirmadienį, tuo metu, kai Briuselyje susitiks ES užsienio reikalų ministrai. Trečias diplomatas teigė, kad yra tikimybė, jog susitarimas bus pasiektas vėliau šią savaitę.

„Tai bus nuspręsta aukščiausiu politiniu lygiu, tarp Budapešto ir Briuselio. Aš esu optimistiškas“, – teigė vienas iš jų.

Susitarimą dėl embargo EK pirmą kartą pasiūlė gegužės pradžioje, tačiau Bulgarijos, Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos priklausomybė nuo rusiškos naftos tapo kliūtimi.

19:22 | Suomijos prezidentas su Bidenu ir Andersson aptarė tolimesnius žingsnius dėl NATO

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pranešė, kad penktadienį per pokalbį su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson aptarė „tolesnius Suomijos žingsnius siekiant narystės NATO“, rašo CNN.

Pasak Baltųjų rūmų, pokalbis truko apie 40 minučių.

Pokalbis įvyko praėjus dienai po to, kai Suomijos prezidentas ir premjeras paskelbė remiantys stojimą į NATO, todėl Suomija dar vienu žingsniu priartėjo prie narystės JAV vadovaujamame kariniame aljanse. Kremlius atsakė pareiškimu, kad šis žingsnis kelia grėsmę Rusijai, ir įspėjo apie galimus atsakomuosius veiksmus. Penktadienį pranešta, kad Rusija nuo šeštadienio stabdo elektros eksportą į Suomiją.

18:58 | Rusija nuo šeštadienio sustabdys elektros eksportą į Suomiją

Rusija ateinantį savaitgalį sustabdys elektros tiekimą Suomijai, penktadienį pranešė energiją eksportuojanti bendrovė, padidėjus įtampai dėl Helsinkio planų įstoti į NATO ir Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje.

„Esame priversti sustabdyti elektros importą nuo gegužės 14 dienos, – nurodė Suomijoje veikianti „RAO Nordic“, valdoma Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Inter RAO“. – „RAO Nordic“ negalės atlikti mokėjimų už iš Rusijos importuojamą elektrą.“

18:56 | JAV reikalauja nutraukti ugnį

JAV primygtinai pareikalavo, kad Rusija nedelsiant nutrauktų ugnį Ukrainoje, rašo „Sky news“.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį kalbėjosi su Sergejumi Šoigu. Pokalbio metu jis pabrėžė, kad abi pusės turi sudėti ginklus.

Tai buvo pirmas kartas, kai L. Austinas kalbėjosi su S. Šoigu nuo vasario 18 d.

18:46 | Zelenskis: Prancūzijos prezidentas „bergždžiai kalbasi“ su Putinu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė manąs, kad Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas „bergždžiai“ siekia konstruktyvaus dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakoma interviu, kurio ištraukas penktadienį paskelbė Kyjivas.

„Privalome neieškoti išeities Rusijai, ir Macronas tai daro bergždžiai, – V. Zelenskis sakė Italijos televizijai „Rai 1“. Jo interviu ištraukos buvo cituojamos Ukrainos prezidentūros kanalu platformoje „Telegram“.

„Žinau, kad jis nori gauti rezultatų iš tarpininkavimo tarp Rusijos ir Ukrainos, bet jų jis nesulauks“, – teigė V. Zelenskis.

Anot jo, Maskva nesistengs nutraukti invazijos Ukrainoje, kol „pati Rusija to panorės ir supras, kad jai to reikia“.

Eliziejaus rūmai penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad E. Macronas „niekada nieko neaptarinėjo su Vladimiru Putinu be prezidento Zelenskio sutikimo“.

„Jis visada sakydavo, kad dėl derybų su rusais sąlygų turi spręsti Ukraina“, – paaiškino prezidentūra.

Prancūzijos lyderis anksčiau šią savaitę sakė, kad Rusija ir Ukraina turės derybomis pasiekti paliaubas ir kad Rusijos „pažeminimas“ nepasitarnautų taikos pastangoms.

V. Zelenskis savo ruožtu sakė, kad „kai kurie Europos lyderiai galvoja, jog turime rasti būdą kalbėtis su Putinu“.

„Mes jų ieškojome metų metus. Ir šiandien tie keliai nukloti kūnais – mūsų žmonių kūnais“, – pridūrė Ukrainos lyderis.

Vis dėlto V. Zelenskis pakartojo savo pasiūlymą tiesiogiai pasikalbėti su V. Putinu, nors teigė, kad derėtis su Rusija tapo „nebeįmanoma“.

„Šiandien etapas, kai būtume galėję susėsti su Rusija, praėjo“, – sakė ukrainiečių prezidentas.

E. Macronas yra vienas iš nedaugelio Vakarų lyderių, kurie kalbėjosi su V. Putinu nuo Maskvos karinės invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną. Jis ne vieną valandą kalbėdamasis telefonu bandė įtikinti Kremliaus vadovą išspręsti konfliktą derybomis.

V. Putinas savo ruožtu penktadienį pasikalbėjo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir tvirtino, kad Rusija kovoja su „nacių ideologija“ Ukrainoje.

18:36 | Ukrainos žvalgybos vadovas: lūžio taškas įvyks rugpjūtį, o karas baigsis iki metų pabaigos

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas sako, kad karas su Rusija vyksta taip palankiai, kad rugpjūčio viduryje jis pasieks lūžio tašką, o baigsis iki metų pabaigos.

Išskirtiniame interviu „Sky News“ generolas K. Budanovas taip pat pareiškė, kad Rusijoje jau vyksta perversmas, kuriuo siekiama pašalinti Vladimirą Putiną. Jis taip pat pridūrė turintis informacijos, kad V. Putinas sunkiai serga vėžiu.

K. Budanovas tiksliai numatė, kada prasidės Rusijos invazija į Ukrainą. Dabar jis prognozuoja karo baigtį.

„Lūžio taškas bus rugpjūčio antroje pusėje. Dauguma aktyvių kovinių veiksmų baigsis iki šių metų pabaigos. Dėl to mes atnaujinsime Ukrainos valdžią visose mūsų prarastose teritorijose, įskaitant Donbasą ir Krymą“, – teigė K. Budanovas.

Jis sako, kad Rusijos taktika nepasikeitė, nors rusų pajėgos pasislinko į rytus, o pati Rusija patiria didžiulius nuostolius.

K. Budanovas teigė, kad Rusijos nesėkmės kare jo nestebina.

„Mes viską žinome apie savo priešą. Žinome apie jų planus beveik tuo metu, kai jie kuriami. Europa mato Rusiją kaip didelę grėsmę. Jie bijo jos agresijos.

Su Rusija kovojame jau aštuonerius metus ir galime pasakyti, kad ši plačiai reklamuojama Rusijos galia yra mitas. Ji nėra tokia galinga. Tai yra būrys žmonių su ginklais“, – pareiškė jis.

18:14 | Rusijos kariai iš ukrainiečių vagia maistą ir plėšia vaikų darželius

Rusijos okupuoto Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas pareiškė, kad okupantai į Krymą veža ukrainietišką maistą ir plėšia vaikų darželius, rašo „UNIAN“.

Jis pažymėjo, kad iš Melitopolio jau išvyko 45–50 proc. gyventojų, dar 6–7 tūkst. žmonių nori išvykti iš miesto, tačiau rusų pajėgos jų neišleidžia.

„Rasistai elgiasi kaip tikra NKVD – jie vagia maistą iš mūsų ūkių ir gabena jį į laikinai okupuoto Krymo teritoriją. Jie taip pat užgrobė visus prekybos centrus, juose kainos 2–3 kartus didesnės nei Ukrainos prekybos centruose“, – sakė jis.

Pasak jo, okupantai užgrobtų sričių mokyklose nepradėjo mokymo proceso.

„Viskas, ką jie daro, tai plėšia mūsų naujus darželius, išneša naujus baldus, naują įrangą ir išveža neaiškia kryptimi... Jie atidarė kelias mokyklas, kad pademonstruotų savo propagandą, bet viskas baigėsi“, – aiškina meras.

18:02 | Kyjive laisvinama komendanto valanda

Gyvenimas Ukrainos sostinėje Kyjive po truputį grįžta į normalias vėžes. Pranešama, kad Kyjive šiek tiek laisvinama komendanto valanda.

Nuo sekmadienio naktimis iki šiol galiojanti komendanto valanda prasidės valanda vėliau – 23:00, Kyjivo merą Vitalijų Kličko cituoja BBC. Ji tęsis iki 5:00 ryto.

Pasak V. Kličko, viešasis transportas sostinėje taip pat važiuos ilgiau.

Kyjivo meras ragina gyventojus ir toliau laikytis komendanto valandos taisyklių, mat rusų raketų atakų grėsmė ir toliau išlieka didelė.

17:45 | Rusija išsiunčia 10 Rumunijos diplomatų

Rusija išsiunčia dešimt Rumunijos diplomatų, penktadienį pranešė abi šalys.

Maskvai apie rumunų diplomatų išsiuntimą pranešė po analogiško Bukarešto žingsnio, išprovokuoto Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Rusijos Federacija paskelbė 10 Rumunijos ambasados Maskvoje darbuotojų persona non grata“, – sakoma Rumunijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Šią žinią taip pat patvirtino Maskva.

Rumunijos užsienio reikalų ministerija balandžio 5-ąją paskelbė išsiunčianti 10 Rusijos diplomatų, „kurių veikla pažeidė Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, „griežtai atmetanti Rumunijos pusės nepagrįstus mėginimus kaltinti Rusiją dėl karo nusikaltimų Ukrainoje“.

Maskva smerkė „Bukarešto politiką bandant teisinti žiaurumus prieš civilius, įvykdytus [Ukrainos] nacionalinės gvardijos, taip pat ginklų, technikos ir kitokios pagalbos tiekimą Kyjivo režimui“.

Rumunija ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Bukarešte Valerijų Kuzminą ir pareiškė protestą dėl rusų diplomatijos tinklalapyje paskelbto straipsnio, kuriame buvo pažertas „tiesmuko melo, falsifikacijų, surežisuotų provokacijų ir dezinformacijos srautas“, jog tai, kas vyko Ukrainoje, buvo „sukurta ir finansuojama kolektyvinių Vakarų“.

„Rusijos atstovybės pakartotinis netinkamos, įžeidžiamos ir provokuojamos kalbos, nukreiptos prieš Rumuniją ir NATO, vartojimas yra nepriimtinas“, – pažymėjo ministerija.

Vienas Bulgarijos ambasados Maskvoje darbuotojas taip pat buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, sakoma atskirame Rusijos URM pranešime.

17:41 | Švedija ir Suomija šeštadienį su Turkija aptars savo siekį įstoti į NATO

Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė viltį susitikti Berlyne su Turkijos diplomatijos vadovu ir aptarti su juo Stokholmo ir Suomijos potencialų siekį įstoti į NATO.

Ši žinia buvo paskelbta Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui išreiškus nepritarimą šių Šiaurės šalių prisijungimui prie Aljanso.

Švedijos užsienio reikalų ministrės Ann Linde pranešime, gautame naujienų agentūros AFP, sakoma, kad ji pageidaus „galimybės“ aptarti „potencialią Švedijos paraišką NATO“, kai šeštadienį susitiks Berlyne su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.

Tuo metu Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto penktadienį išreiškė viltį „tęsti mūsų diskusiją“ su kolega iš Turkijos.

17:28 | Prieš teismą stojo pirmas rusų karys

Šiandien Kyjive prieš teismą pirmą kartą stojo karo nusikaltimais įtariamas rusų karys, rašo BBC. Jis kaltinamas neginkluoto Ukrainos civilio nužudymu.

Tai 21-erių Vadimas Šišimarinas. Jis kaltinamas pro automobilio langą šautuvu nušovęs dviračiu kelio pakraščiu važiavusį 62-ejų ukrainietį.

V. Šišimarinui, kuris patvirtino, kad yra Rusijos kariškis, gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.

„Vienas iš kariškių įsakė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis nepraneštų apie juos“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtame prokurorės Irynos Venediktovos biuro pareiškime.

V. Šišimarinas vėliau teismui pasakys, ar neigia kaltinimus, ar ne, teigė jo advokatas Viktoras Ovsjannikovas.

Teismas vėl rinktis planuoja gegužės 18 d.

Rusija teigia neturinti jokios informacijos apie teismo procesą ir ne kartą neigė, kad yra susijusi su karo nusikaltimais.

17:11 | Nuo karo pradžios Rusija sugriovė 101 ligoninę

Nuo karo pradžios Rusijos kariai visiškai sugriovė 101 sveikatos priežiūros įstaigą, dar 570 buvo apgadintos, „Telegram“ pranešė Ukrainos parlamento sveikatos komiteto pirmininkas Mykhaylo Radutskyy.

Parlamentaras teigia, kad išpuoliai nebuvo atsitiktiniai ir kad Ukrainos sveikatos priežiūros įstaigos buvo Rusijos kariuomenės taikiniai viso karo metu.

„Rusijos kariuomenė vykdo tikslingą medicinos infrastruktūros apšaudymą. Jie nebesitiki užimti mūsų teritorijų, bet nori sunaikinti visas medicinos įstaigas raketų smūgiais ir bombardavimais. Mūsų piliečių palikimas be ligoninių, be gimdymo namų, be medicininės priežiūros ir be gydytojų yra Ukrainos žmonių genocido dalis“, – pridūrė jis.

16:56 | Scholzas pareiškė, kad Rusija atsakinga dėl sudėtingos padėties maisto srityje

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį aptarė karą Ukrainoje, praneša CNN.

„Kancleris ir Rusijos prezidentas taip pat aptarė pasaulinę padėtį maisto srityje, kuri dėl Rusijos agresyvaus karo yra ypač įtempta. Kancleris priminė, kad Rusijai čia tenka ypatinga atsakomybė“, – teigiama Vokietijos vyriausybės pranešime.

„Atsižvelgdamas į karinės padėties Ukrainoje, ypač Mariupolyje, rimtumą ir karo padarinius, kancleris paragino Rusijos Prezidentą kuo greičiau sudaryti paliaubas“, – sakoma pareiškime.

16:36 | Ukrainiečiai dėl Gyvačių salos žada kovoti tiek, kiek reikės

Ukrainos pajėgos šią savaitę netoli Gyvačių salos pamušė dar vieną rusų karo laivą. Tai yra ta pati sala, kurios gynėjai dar karo pradžioje pasiuntė kitą rusų karo laivą velniop.

Ukrainos žvalgybos vadovas Kirilas Budanovas sako, kad šalies kariai dėl šios salos kovos „tiek, kiek reikės“, ir priduria, kad sala bus atkovota iš rusų, rašo BBC.

Gyvatės sala yra strategiškai svarbi tiek Ukrainai, tiek Rusijai, mat iš jos galima patekti į Juodąją jūrą. Iš ten atsiveria prekybos keliai, taip galima importuoti ginklus, o Rusija perėmusi salos kontrolę galėtų atlikti taktinį jūrų desantą.

„Bet kas, kas kontroliuoja salą, gali bet kada blokuoti civilinių laivų judėjimą visomis kryptimis į Ukrainos pietus“, – teigė K. Budanovas.

16:19 | Rusija kaltinama prievarta iš Ukrainos deportavusi 210 tūkst. vaikų

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova pareiškė, kad tarp 1,2 mln. iš šalies deportuotų ukrainiečių, daugiau nei 210 tūkst. yra vaikai.

„Kai išvežami mūsų vaikai, jie naikina nacionalinę tapatybę, atima iš mūsų šalies ateitį.

Ten mūsų vaikus rusų kalba moko istorijos, kurią visiems pasakojo (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas“, – nacionalinei televizijai kalbėjo L. Denisova, rašo „the Guardian“.

16:06 | Ukrainos gynybos ministras: Ukraina pereina į „ilgąjį“ karo etapą

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sako, kad Ukraina pereina į „ilgąjį“ karo etapą.

Įraše savo „Facebook“ paskyroje ministras pastebėjo, kad pradėjusi karą prieš Ukrainą, Rusija tikėjosi, jog Ukraina greitai kapituliuos. Tokios nuomonės, pasak O. Reznikovo, laikėsi ir daug kas Vakaruose. Vis dėlto, kaip sako ministras, Ukrainos gynėjai padarė viską, kad taip nenutiktų.

Kita žiniasklaidoje aptarta data buvo gegužės 9-oji. Rusija tikėjosi iki šios dienos paskelbti pergalę Ukrainoje, tačiau tai irgi neįvyko. O. Reznikovas sako, kad Rusijos kariuomenė patyrė didžiulius nuostolius ir „nepasiekė jokio strateginio tikslo, pakeitė taktiką“.

„Taigi iki gegužės 9 dienos Rusija sulaukė strateginio pralaimėjimo – nepavyko sunaikinti Ukrainos valstybės kariniu įsikišimu ir galios pakeitimu į rusišką marionetę. Mes privertėme ją sumažinti tikslų mastą iki greito ir taktinio lygio“, – rašo O. Reznikovas.

„Tokiomis aplinkybėmis žengiame į naują – ilgąjį – karo etapą. Norėdami nugalėti, turime kruopščiai planuoti resursus, vengti klaidų, projektuoti savo jėgas, kad priešas galiausiai neištvertų“, – tęsia ministras.

Taip pat, kaip sako O. Reznikovas, svarbus pokytis įvyko ir tarptautiniu lygmeniu.

„Per mėnesį Ukraina pasiekė integraciją gynybos srityje, kurios nepavyko pasiekti 30 metų. Iš partnerių gauname sunkiąją ginkluotę. Visų pirma, fronte jau dislokuotos amerikietiškos 155 mm haubicos M777. Prieš tris mėnesius tai buvo laikoma neįmanomu dalyku“, – teigė O. Reznikovas.

Ministras rašo, kad Ukrainos laukia itin sunkios savaitės.

„Kiek jų bus – tikrai niekas nepasakys. Šiuo laikotarpiu gynybą nuo agresoriaus palaikysime daugiausia mūsų pačių pajėgomis. Virš 1,5 tūkst. Ukrainos karių jau treniruojasi arba artimiausiomis dienomis pradės įvaldyti mūsų partnerių techniką, kad tada grįžtų kaip instruktoriai. Kažkas, kaip artileristai, tuoj pat stos į mūšį.

Kol sunkioji užsienio ginkluotė subalansuos pajėgas ir užtikrins lūžius Ukrainos naudai, praeis laiko. Jos buvimas dabar yra tikslingas, tai reikia suprasti“, – pridūrė O. Reznikovas.

15:45 | V. Putinas O. Scholzui: Rusija kovoja su „nacių ideologija“ Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per pokalbį telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) tvirtino, kad rusų pajėgos Ukrainoje kovoja su „nacių ideologija“.

V. Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

„Atkreiptas dėmesys į nuolatinius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos daro nacių ideologiją propaguojantys ir teroristinius metodus taikantys kovotojai“, – nurodė Kremlius pranešime apie įvykusį V. Putino ir O. Scholzo pokalbį.

V. Putinas pakartojo, kad invazijos, kurią Maskva vadina specialiąja operacija, tikslas – apsaugoti rusakalbius Rytų Ukrainos gyventojus.

Jis taip pat kaltino Kyjivą „blokuojant“ taikos derybas.

O. Scholzas sulaukė aštrios kritikos dėl delsimo pasiųsti Ukrainai sunkiosios ginkluotės ir Vokietijos priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių.   

Vokietija ieško būdų atsisakyti rusiškų energijos išteklių ir jau beveik visiškai atsisakė rusiškų anglių.

14:39 | Kyjivas prašo G-7 konfiskuoti Rusijos turtą ir panaudoti jį Ukrainai atstatyti

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras penktadienį  paragino Didįjį septynetą (G-7) konfiskuoti jų jurisdikcijoje esantį Rusijos turtą ir panaudoti jį Maskvos agresijos nuniokotos Ukrainos atkūrimui.

„Šiandien prašau G-7 šalių priimti įstatymus ir nustatyti visas procedūras, reikalingas konfiskuoti Rusijos valstybės aktyvams ir perduoti juos Ukrainai, kad šie pinigai būtų panaudoti mūsų šaliai atstatyti“, – diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba sakė atvykęs į Vokietijoje surengtą turtingųjų šalių klubo susitikimą.

14:38 | Turkija nepritaria Suomijos ir Švedijos narystei NATO

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias Skandinavijos šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams.

„Neturime teigiamos nuomonės. Minimos Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroro organizacijoms“, – po penktadieninių pamaldų Stambule žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.

14.31 | Zelenskis: Macronas siūlė nusileisti Rusijai suvereniteto klausimais, siekiant nuraminti Putiną

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlė nusileisti šalies suvereniteto klausimais dėl V. Putino „veido išsaugojimo“.

„Macronas norėjo išgauti rezultatų tarpininkaudamas tarp mūsų. Jis nerado. Ir ne iš mūsų pusės. Jis nesurado iš Rusijos pusės. O man siūlyti tam tikrus dalykus, kurie susiję su nuolaidomis dėl mūsų suvereniteto tam, kad būtų išsaugotas Putino veidas… Man atrodo, kad tai nėra labai jau korektiška“.

14:17 | Didžioji Britanija paskelbė sankcijas Kabajevai ir kitiems Putino artimiesiems

Didžioji Britanija gegužės 13-ąją paskelbė sankcijas Rusijos prezidento V. Putino artimiausiai aplinkai: numanomai jo vaikų motinai, pusbroliams, buvusiai žmonai.

Sankcijos paskelbtos ir buvusios olimpietės Alinos Kabajevos, su kuria V. Putinas, manoma, susilaukė vaikų, močiutei Anai Zaceplinai. Pastaroji yra siejama su Timčenkų klanu. Ankstesnio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ji gavo iš Genadijaus Timčenkos prabangų butą Maskvoje.

Sankcijos paskelbtos ir pirmajai V. Putino žmonai Liudmilai, kuri taip pat mėgavosi prabangiu gyvenimu valstybinių bendrovių sąskaita.

Maža to, sankcijos paskelbtos ir rusų verslininkams Igoriui Putinui (V. Putino pusbrolis), Michailui Putinui (V. Putino giminaitis), Romanas Putinas (taip pat V. Putino pusbrolis, neslėpęs, kad ryšiai su prezidentu padėjo pritraukti investicijas į Rusiją).

13:55 | Kyjivas: ES sankcijos be Rusijos naftos embargo reikštų bloko vienybės praradimą

Ukraina penktadienį perspėjo, jog jeigu į tolesnį Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketa nebus įtrauktas rusiškos naftos embargas, tai reikštų blok vienybės pabaigą „kritiniu momentu“.

„Jei šis sankcijų paketas bus priimtas be naftos embargo, manau, kad [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas galės švęsti, nes tai bus pirmas atvejis, kai Europos Sąjungos vienybė bus sutrikdyta dėl vienos šalies – Vengrijos – pozicijos“, – perspėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Rusiškos naftos embargui, kuris yra svarstomo šeštojo ES sankcijų Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą paketo dalis, priešinosi dalis Bendrijos narių, ypač Vengrija, kurios ekonomika itin priklausoma nuo rusiškos naftos, bet galiausiai iš nepritariančiųjų šiai priemonei liko vienintelis Budapeštas.

13:37 | G-7 žada Ukrainai paramą „iki pergalės“, ES – didesnę karinę pagalbą

Didžiojo septyneto (G-7) šalys vieningai rems Ukrainą „iki pergalės“, penktadienį pareiškė Prancūzija, o Europos Sąjunga pažadėjo Kyjivui daugiau karinės pagalbos kovojant su Rusijos invazija.

„Šiuo metu labai svarbu toliau spausti Vladimirą Putiną tiekiant daugiau ginklų Ukrainai, plečiant sankcijas“, – sakė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, atvykusi antrai derybų su kolegomis iš kitų G-7 šalių dienai.

„G-7 vienybė šios krizės metu yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ji.

Tuo metu Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas pareiškė, kad G-7 šalys yra „labai tvirtai susivienijusios“ ir pasiryžusios „tęsti ilgalaikę paramą Ukrainos kovai už jos suverenitetą iki Ukrainos pergalės“.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pažadėjo papildomą 500 mln. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai.

Su šiais papildomais pinigais bendra ES karinė pagalba Ukrainai padidės iki 2 mlrd. eurų, sakė J. Borrellis.

„Receptas aiškus – daugiau to paties“, – sakė jis ir paragino sąjungininkes išlaikyti „spaudimą Rusijai“.

„Didesnis spaudimas Rusijai ekonominėmis sankcijomis. Tolesnis darbas siekiant tarptautinės Rusijos izoliacijos. Kova su dezinformacija apie karo pasekmes... Ir vieningas frontas toliau remiant Ukrainą“, – kalbėjo J. Borrellis.

13:04 | ES pažadėjo papildomą 500 mln. eurų karinę pagalbą Ukrainai

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį per Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą Vokietijos šiaurėje pažadėjo papildomą 500 mln. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai.

Su šiais papildomais pinigais bendra ES karinė pagalba Ukrainai padidės iki 2 mlrd. eurų, sakė J. Borrellis.

„Receptas aiškus – daugiau to paties“, – sakė jis ir paragino sąjungininkes išlaikyti „spaudimą Rusijai“.

12:43 | Lavrovas įgėlė Lietuvai: rusofobinio erzelio skleidėjai

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Vakarų šalių vykdomą, jo teigimu, rusofobišką politiką pavadino „tarptautiniu įžūlumu“. Tuo metu Lietuvai Rusijos ministras įgėlė pavadindamas ją rusofobiško erzelio skleidėja NATO ir Europos Sąjungoje.

„Žinote, mes turime savaitinę programą „Tarptautinė apžvalga“. Tai, ką matome Vakarų veiksmuose, kaip variantą pavadinčiau „tarptautiniu įžūlumu“. 

Tai grubus terminas, bet, mano nuomone tai labai ryškiai ir aiškiai atspindi Vakarų veiksmus ir motyvus, kuriais jie vadovaujasi“, – TASS cituoja S. Lavrovą iš penktadienį vykusios spaudos konferencijos.

S. Lavrovas taip pat pakomentavo Lietuvos valdžios sprendimą atšaukti savo ambasadorių iš Rusijos Federacijos ir Latvijos parlamento priimtą sprendimą nebesaugoti sovietinių paminklų. 

„Man sunku įtarti mūsų kolegas iš Lietuvos, kad jie turi kažkokią ilgalaikę strategiją. Jie vykdo nuolatinio ypač agresyvios rusofobinės dalies ir NATO, ir Europos Sąjungoje erzelio skleidėjų vaidmenį, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras. – Tai, kad jie ten yra, su paminklais ir kitais klausimais, kuriuos tiesiogiai reglamentuoja egzistuojantys tarpvyriausybiniai susitarimai, negali būti paaiškinta jokiu pagrįstu paaiškinimu, išskyrus rusofobiją, išskyrus absoliutų visų savo įsipareigojimų užmiršimą“.

12:26 | Pirmasis rusų karys stoja prieš Ukrainos teismą – gresia griežčiausia įmanoma bausmė

Ukrainos teismas penktadienį atveria pirmąją karo nusikaltimo bylą – Rusijos karys Vadimas Šišimarinas kaltinamas nužudęs beginklį civilį vyrą.

21-erių Rusijos seržantas V. Šišimarinas kaltinamas vasario 28-ąją šiaurės rytiniame Čupachivkos kaime, Sumuose, per atvirą automobilio langą šovęs į galvą 62 metų ukrainiečiui vyrui.

Generalinės prokuratūros teigimu, V. Šišimarinas pro automobilio langą šovė iš automato į civilį, kad šis nepraneštų apie rusų karių grupę.

Kai buvo atakuota rusų pajėgų kolona, V. Šišimarinas ir dar keturi kartu sprukę kariai šalia Čupachivkos kaimo pavogė automobilį, priduriama pranešime.

Civilis, kurio tapatybė neįvardijama, važiavo dviračiu kelio pakraščiu netoli savo namų, nurodė prokuratūra.

„Vienas iš kariškių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis nepraneštų apie juos. Vyras mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Pagal Ukrainos baudžiamąjį kodeksą jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.

Kario advokatas Viktoras Ovsjanikovas sakė, kad byla prieš jį yra rimta, tačiau galutinį sprendimą, kokius įrodymus leisti, priims Kyjivo teismas. Be to, pasak advokato, V. Šyšimarinas dar neapsisprendė, ar teisme pripažins kaltę.

Ukrainos generalinės prokuratūros Irynos Venediktovos biuras pranešė, kad tiria daugiau nei 10 700 galimų karo nusikaltimų, susijusių su daugiau nei 600 įtariamųjų, įskaitant Rusijos karius ir vyriausybės pareigūnus.

11:53 | Rusai šturmavo Gorskajos ir Popasnijanskajos bendruomenes: sugriauta beveik 60 namų, apgadintas tiltas Rubižnėje

Apie tai pranešė Luhansko karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Žinoma, kad išpuolių metu žuvo du žmonės. Vienas jų – sunkius sužalojimus patyrė gegužės 11-osios vakare, kitas – 11-metis berniukas, kuris taip pat į ligoninę buvo pristatytas kritinės būklės.

Rusų pajėgos ir toliau sutelkia savo pagrindines pastangas į visišką Rubižnės kontrolę.

„Pirmas 2014 metais po okupantų išvijimo Luhansko srityje pastatytas tiltas buvo sugriautas. Transporto jungtis tarp Severodonecko ir Rubižnės nebeegzistuoja“, – sakė S. Haidajus.

11:34 | JK ragina siųsti daugiau ginklų Ukrainai, toliau spausti V. Putiną

Jungtinė Karalystė paragino sąjungininkes toliau ginkluoti Ukrainą ir griežtinti sankcijas Rusijai, Didžiojo septyneto (G-7) šalims penktadienį surengus derybas Vokietijos šiaurėje.

„Šiuo metu labai svarbu toliau spausti Vladimirą Putiną tiekiant daugiau ginklų Ukrainai, plečiant sankcijas“, – sakė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, atvykusį į antros dienos derybas su kolegomis iš kitų G-7 šalių.

„G-7 vienybė šios krizės metu yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ji.

11:13 | Lavrovas: Rusija nebeleis Ukrainai stoti į ES

Rusija keičia savo poziciją dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą. Kremliaus atstovas Sergejus Lavrovas pareiškė, kad „Rusija turi rimtų abejonių dėl galimo Ukrainos stojimo į ES „nekenksmingumo“.

„Europos Sąjunga tapo agresyviu žaidėju. Rusija turi rimtų abejonių dėl Ukrainos stojimo į ES „nekaltumo“, – aiškino S. Lavrovas. Jis pareiškė, kad Europos Sąjungos veiksmai rodo, kad Briuselis vykdys NATO funkcijas. 

Kitas Rusijos diplomatas, vienas iš atstovų Jungtinėse Tautose Dmitrijus Polianskis pažymėjo, kad „Rusija pakeitė savo poziciją šiuo klausimu“. Jo teigimu, dabar Rusija Ukrainos stojimo į ES klausimą vertina panašiai, kaip ir į NATO. 

Jo teigimu, „Kyjivo stojimo į ES klausimas daugiau nebegali būti taikos sutarties dalimi“. 

Karo Ukrainoje pradžioje Rusija buvo paskelbusi, kad nemato priežasčių, kodėl Ukraina negalėtų stoti į ES, tačiau kategoriškai prieštaravo šalies patekimui į NATO.

Savo pozicijos šiuo klausimu pokyčius D. Polianskis paaiškino apkaltindamas ES dėl šios pozicijos karo Ukrainoje klausimais. „Šiuo metu aš, atvirai kalbant, nematau kokių nors galimybių diplomatiniam sureguliavimui, atsižvelgiant į Ukrainos poziciją ir bandymus kurstyti konfliktą iš Vakarų šalių pusės. Aš turiu pripažinti, kad dabar nėra galimybių diplomatijai“, – pareiškė jis. 

Kovo pabaigoje Rusijos derybinės grupės su Ukraina vadovas Vladimiras Medinskis pareiškė, kad Rusija neprieštarauja Ukrainos stojimui į ES. Balandžio viduryje Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis perdavė ES pirmąją šalies-kandidatės anketos dalį, o gegužės 9-ąją – antrąją.

10:58 | Rusijos pajėgų nuostoliai

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 26 900 Rusijos karių. 

Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 200 lėktuvų, 162 sraigtasparnius, 1205 tankus, 2900 šarvuočių, 542 artilerijos pabūklus, 193 raketų sistemas, 13 laivų, 2042 mašinas, 76 kuro cisternas, 405 bepiločius orlaivius, 88 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 41 specialiosios įrangos vienetą.

10:31 | Per karą nukentėjo mažiausiai 646 ukrainiečių vaikai

Kaip skelbia Ukrainos Generalinė prokuratūra:

„Dėl plataus masto ginkluotos Rusijos Federacijos agresijos Ukrainoje nukentėjo daugiau nei 646 vaikai. Gegužės 13-osios ryto duomenimis, oficialus vaikų aukų skaičius nepasikeitė – 226 žuvo. Sužeistųjų padaugėjo iki 420“.

Pažymima, kad šie skaičiai nėra galutiniai.

10:12 | Moldovos separatistai: Padniestrėje taikytasi į naftos saugyklą, kariškių įstaigą

Maskvos remiamo separatistinio Moldovos Padniestrės regiono pareigūnai penktadienį paskelbė, kad bandyta pulti du infrastruktūros objektus regiono sostinėje Tiraspolyje.

Incidentai įvyko po virtinės pranešimų apie atakas Padniestrėje, vis labiau nuogąstaujant, kad Rusijos karas Ukrainoje gali išplisti į kitas šalis.

„Maždaug 4 val. 15 min. ryto šalia vienos įmonės naftos saugyklos sustojo automobilis, iš jo išlipo nenustatytos tapatybės vyras... [Jis] pastato link metė Molotovo kokteilį ir pabėgo“, – sakoma separatistų paskelbtos „respublikos“ vidaus reikalų ministerijos pareiškime.

Jame nurodoma, kad užsidegė žolė, bet ugnis buvo greit nuslopinta.

Maždaug po pusvalandžio „du Molotovo kokteiliai buvo sviesti“ į naujokų šaukimo biurą Tiraspolio centre.

„Vienas atšoko ir nukrito ant šaligatvio, kitas įstrigo lango grotose. Ugnį greit užgesino apsaugininkai“, – nurodė ministerija.

Šalia Ukrainos esanti Padniestrė nuo Moldovos atsiskyrė 1992 metais po trumpo karo su Kišiniovu. Nuo to laiko regione yra dislokuota apie 1,5 tūkst. rusų karių.

Nuogąstavimus, kad karas Ukrainoje gali išplisti už jos ribų, pakurstė vienas Rusijos generolas, pareiškęs, kad vasario 24 dieną pradėta Kremliaus karine kampanija siekiama sukurti sausumos koridorių per Pietų Ukrainą į Padniestrę.

Kyjivas kaltina Rusiją siekiant destabilizuoti regioną ir sukurti pretekstą karinei intervencijai.

09:41 | Arestovyčius apie rusų kariuomenės veiksmus: didesnio idiotizmo karo istorijoje per 5,5 tūkst. metų neįmanoma rasti 

Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius paaiškino, kodėl jo prognozės ne visada pildosi. Karybos eksperto ir žvalgybininko teigimu, pagrindinė priežastis – rusų politinės vadovybės idiotizmas.

„Yra vienas faktorius, kuris verčia kartais mane klysti – neįtikėtinas Rusijos politinės ir kariuomenės vadovybės idiotiškumas. Aš kiekvieną sykį apie juos galvoju, kaip apie vidutinių gebėjimų žmones, o jie – suvoroviškai, „nustebinau – nugalėjau“ – priima veiksmus, kurie man net į galvą nebūtų galėję ateiti, kad taip kvailai galima pasielgti“, – aiškino interviu Markui Feiginui Ukrainos prezidentūros patarėjas.  

Jis pažymėjo, kad Kremlius sugebėjo sukrapštyti iš pakampių dar 15 bataliono taktinių grupių, ir gali mesti jas į mūšį tam, kad būtų sustiprintas puolimas.

„Didesnio idiotizmo karo istorijoje per pastaruosius 5,5 tūkst. metų rasti neįmanoma. Tačiau jie visai realiai gali to imtis“, – pažymėjo O. Arestovyčius.

09:27 | Įvertino rusų galimybę veržtis tolyn

JAV Karo studijų centro (ISW) analitikai teigia, kad Rusijos pajėgos nuo gegužės 12 d. greičiausiai kontroliuoja beveik visą Rubižnės miestą ir tikriausiai užėmė Vojevodivkos miestą į šiaurę nuo Severodonecko.

„Tikėtina, kad artimiausiomis dienomis jie pradės sausumos puolimą Severodonecke ar aplink jį“, – teigia analitikai.

Ataskaitoje taip pat pažymėta, kad Rusijos pajėgos stiprina savo pozicijas Gyvačių saloje, Juodojoje jūroje, siekdamos blokuoti Ukrainos jūrų ryšius netoli strategiškai svarbaus uostamiesčio Odesos.

Tačiau esama ir gerų žinių. Ukrainos kontrpuolimas aplink šiaurės rytų Charkivo miestą „labai panašėja į kontrpuolimą, kuris galiausiai išvijo Rusijos kariuomenę iš Kyjivo ir Vakarų Ukrainos“, sakoma Karo studijų instituto naujausioje analizėje.

Tai „privertė Rusijos vadovybę priimti sunkius sprendimus“, pavyzdžiu, Rusijos daliniams sutelkti dėmesį į Ukrainos karių, o ne miesto puolimą, tęsiama analizėje.

Tuo metu Rusijos pajėgos gali nutraukti savo pastangas apsupti Ukrainos karius palei Iziumo-Sloviansko-Debalcevės liniją Rytų Ukrainoje, vietoj to bandydami apsupti Severodonecką ir Lisičanską Luhanske. 

Vis tik analitikai akcentuoja, kad „neaišku, ar Rusijos pajėgos gali apsupti – jau nekalbant apie užgrobimą, – minėtus miestus, net jei sutelks savo pastangas į šį gerokai mažesnį tikslą“.

„Besitęsiantys ir besiplečiantys pranešimai apie Rusijos dalinių demoralizavimą ir atsisakymą kautis rodo, kad efektyvi Rusijos karių kovinė galia rytuose tebėra menka ir gali dar labiau kristi.

Be to, jei rusai atsisakytų pastangų veržtis iš Iziumo, Ukrainos pajėgos galėtų sutelkti savo pastangas Severodonecko-Lisičansko gynybai arba, blogiausiu atveju, Rusijos apsupties palaužimui, kol tos gyvenvietės neperėjo rusų kontrolei“, – rašoma analizėje.

08:57 | Rusija grasina nutraukti dujų tiekimą dėl narystės NATO apsisprendžiančiai Suomijai

Suomijos aukščiausio lygio politikai buvo įspėti, kad Rusija jau penktadienį gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą šiai prie NATO prisijungti besiruošiančiai Skandinavijos valstybei, skelbia Suomijos leidinys „Iltalehti“.

Jis tvirtina, kad Suomijos vyriausybė kol kas šios informacijos niekaip nekomentavo, ir pabrėžia, kad jei rusiškų gamtinių dujų tiekimas būtų nutrauktas, tai sukeltų „gana rimtų problemų“ kai kurioms pramonės šakoms ir maisto produktų gamybai.

Suomijos valdžios institucijos neatmetė galimybės, kad Rusija gali užsukti dujotiekių čiaupus gegužės 23-ąją, nes tądien baigsis sąskaitų už rusiškas dujas apmokėjimo laikotarpis. Suomija, kaip ir absoliuti dauguma Europos Sąjungos valstybių narių, atsisakė mokėti rusams už dujas rubliais, kaip to Kremlius pareikalavo.

08:22 | Sankcijas Rusijai galėtų atšaukti tik šiai visiškai pasitraukus iš Ukrainos

Tarptautinės sankcijos Rusijai turėtų galioti tol, kol visi jos kariai paliks Ukrainą, per G7 užsienio reikalų ministrų susitikimą Vokietijoje sakė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

„Putinas žemina save prieš visą pasaulį. Turime užtikrinti, kad Ukrainoje jis susidurs su tokiu pralaimėjimu, kuris neduos jam jokios naudos ir galiausiai užkirs kelią tolimesnei agresijai“, – sakė BBC citavo L. Truss.

Ji taip pat sakė, kad Ukrainos sąjungininkės turėtų įsipareigoti taikyti daugiau sankcijų Rusijai ir padaryti „daugiau ir greičiau“, kad palaikytų Ukrainą kare.

„Geriausiai ilgalaikį saugumą Ukrainai užtikrins tai, kad ji galės apsiginti. Tai reiškia, kad Ukrainai turi būti suteiktas aiškus kelias į NATO standartus atitinkančią įrangą“, – sakė gynybos sekretorė.

08:01 | Charkivo srityje rusų įsibrovėliai apšaudė civilius iš tanko

Tai pareiškė pirmasis Ukrainos vidaus reikalų viceministras Jevgenijus Jeninas.

„Viename Charkivo srities kaimelyje policija nustatė faktą, kad Rusijos kariškiai iš tanko šaudė į civilius“, – sakė J. Jeninas.

Jis pabrėžė, kad užpuolikams buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri jau buvo perduota teismui.

07:41 | Ukrainos pareigūnai pranešė, kad šalies pajėgos išvedė iš rikiuotės dar vieną rusų laivą Juodojoje jūroje

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius vėlai ketvirtadienį pranešė, kad buvo smogta logistikos laivui „Vsevolod Bobrov“, bandžiusiam nugabenti priešlėktuvinę sistemą į Gyvačių salą. Pareigūno teigimu, laivas smarkiai apgadintas, bet tikriausiai nenuskendęs.

Odesos srities karinės administracijos atstovas sakė, kad laivas po smūgio užsidegė. Rusija šios informacijos nepatvirtino, taip pat nėra pranešimų apie nukentėjusius žmones.

07:25 | JAV: Rusija priverstinai išvežė iš Ukrainos dešimtis tūkstančių žmonių

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį apkaltino Rusiją, kad ji prievarta perkėlė į savo kontroliuojamą teritoriją dešimtis tūkstančių ukrainiečių, dažnai atskiriamų dėl pasipriešinimo invazijai.

Šios pastabos patvirtina Ukrainos vyriausybės teiginius, kad beveik 1,2 mln. žmonių buvo ištremti į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamą teritoriją. Kyjivas pasmerkė vadinamąsias „filtravimo stovyklas“, kuriose Maskva apklausia sulaikytus asmenis.

JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Michaelas Carpenteris sakė, kad liudininkų parodymai patvirtina „žiaurius tardymus“ stovyklose.

„Šie brutalūs veiksmai ir priverstinis perkėlimas vyksta dabar, kai mes kalbamės, ir šie veiksmai prilygsta karo nusikaltimams“, – ESBO Vienoje sakė M. Carpenteris.

„Negalime leisti, kad šis blogis liktų, – pridūrė jis.

„Jungtinių Valstijų vertinimu, Rusijos pajėgos į šias „filtravimo stovyklas“ perkėlė ne mažiau kaip kelis tūkstančius ukrainiečių ir dar ne mažiau kaip dešimtis tūkstančių evakavo į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamą teritoriją, kartais nepranešdamos evakuojamiems asmenims apie galutinį kelionės tikslą“, – kalbėjo jis.

06:51 | JT: nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 6 milijonai ukrainiečių

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, iki gegužės 11 d. iš Ukrainos pabėgo 6,03 mln. žmonių. Į Lenkiją pateko daugiau nei 3,3 mln. iš jų, daugiausia moterys ir vaikai.

Taip pat naujausi duomenys rodo, kad daugiau nei 8 milijonai ukrainiečių buvo perkelti šalies viduje.

06:25 | Rusai naudojasi ukrainiečių karine baze

Rusijos kariuomenė ir toliau naudojasi Ukrainos oro baze už okupuoto Melitopolio miesto, rodo palydovinės „BlackSky“ nuotraukos, skelbia CNN.

Gegužės 12 d., 15.58 val., virš oro bazės darytoje palydovinėje nuotraukoje matyti mažiausiai septyni sraigtasparniai. Gegužės 7 d., 6.02 val., palydoviniame vaizde matomas tik vienas sraigtasparnis.

Šios oro bazės vieta strategiškai svarbi rusams, turint omenyje, kad jis yra tarp Chersono ir Mariupolio miestų bei dalies Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamo Donbaso regiono.

Nors oro bazė yra giliai Rusijos okupuotoje teritorijoje, tai nereiškia, kad orlaiviai ten yra saugūs. Kovo pabaigoje Ukrainos pajėgos sėkmingai atakavo oro uostą už Chersono ir susprogdino daugybę Rusijos karinių sraigtasparnių.

06:05 | Zelenskis užtikrintas Ukrainos pergale

Prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausioje naktinėje kalboje pakomentavo pastaruoju metu Rusijos karinių pajėgų įvykdytus raketų smūgius Ukrainos teritorijoje, skelbia UNIAN.

„Šiąnakt jie smogė Černihivo srityje, taip pat ir į mokyklas. Žinoma, Rusijos valstybė yra tokia, kad bet koks švietimas tik trukdo. Bet ką galima pasiekti naikinant Ukrainos mokyklas? Visi Rusijos vadai, kurie tokius įsakymus duoda, yra ligoniai. Nepagydomi. 

Bet visos ligoninės, kurias sugriovė okupantai, visos mokyklos, visi universitetai, kuriuos jie subombardavo, visi namai, tiltai, įmonės – mes viską atstatysime. Okupantai šiandien smogė Poltavos srityje, Kremenčuge. Ir vėl gamyklai, kad žmonės neturėtų benzino. Tikrai ligoniai“, – sakė valstybės vadovas.

Anot jo, Rusijos strateginis pralaimėjimas jau akivaizdus visiems pasaulyje ir net tiems, kurie vis dar bendrauja su Rusijos Federacija.

„Tiesiog Rusija dar neturi drąsos to pripažinti. Jie yra bailiai. Ir bando slėpti tiesą už raketų, oro ir artilerijos smūgių. Todėl mūsų užduotis yra kovoti, kol pasieksime savo tikslus. Išlaisvinti mūsų žemę, žmones ir patikimai garantuoti mūsų saugumą“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai

► Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį didele balsų dauguma nubalsavo už siūlymą pradėti tyrimą dėl Rusijos karių Ukrainoje galimai įvykdytų rimtų nusikaltimų, dar labiau didindama diplomatinį spaudimą Maskvai.

► Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad kaimyninės Suomijos planai įstoti į NATO „neabejotinai“ sukels grėsmę Rusijai, šios šalies lyderiams paskelbus, kad jie remia Helsinkio prisijungimą prie JAV vadovaujamo gynybos aljanso.

► Rusijai apšaudžius Ukrainos Černihivo ir Sumų sritis bei Zaporižią, mažiausiai keturi žmonės žuvo, o dar keliolika buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

► Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė palaikantys idėją dėl šalies įstojimo į NATO.

► Ukrainos pietinio Mariupolio uostamiesčio gynėjų vienas iš vadų trečiadienį tiesiogiai kreipėsi į turtingiausią pasaulio žmogų Eloną Muską prašydamas pagalbos.

► Ukraina surengs pirmąjį teismo procesą dėl karo nusikaltimų per tebesitęsiančią Rusijos invaziją, per kurį prieš teismą stos 21 metų rusų karys, pranešė šalies generalinė prokurorė.

TOLIAU SKAITYKITE
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų