Valstybinė televizija: Rusijos karių yra šešiose Afrikos šalyse
Rusijos kariuomenė veikia šešiose Afrikos šalyse, pranešė šalies valstybinė televizija, paskelbdama retą patvirtinimą apie Maskvos oficialaus karinio veikimo šiame žemyne mastą.
Susidūrusi su Vakarų izoliacija po plataus masto invazijos Ukrainoje, Maskva bando užmegzti naujas partnerystes Afrikoje, kur pastaraisiais metais didina savo politinį, ekonominį ir karinį pėdsaką.
„Rusijos ginkluotųjų pajėgų padalinio karininkai ir kareiviai jau veikia šešiose Afrikos šalyse“, – sekmadienį transliuotame reportaže sakė valstybinės televizijos korespondentas.
Išskyrus Malį, reportaže nebuvo patikslinta, kuriose šalyse yra rusų karių.
Pranešama, kad Rusijos kariai arba kariniai instruktoriai papildomai dislokuoti Burkina Fase, Nigeryje, Pusiaujo Gvinėjoje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Libijoje.
Rusijos gynybos ministerijos padalinys „Afrikos korpusas“ perėmė samdinių grupuotės „Wagner“ funkcijas visame žemyne, naujienų agentūrai AFP birželį sakė diplomatiniai šaltiniai Sahelio regione.
„Wagner“ buvo išformuota ir pertvarkyta po to, kai 2023 metų rugpjūtį per paslaptingą lėktuvo katastrofą žuvo jos lyderis Jevgenijus Prigožinas po trumpalaikio maišto prieš Maskvą.
„Wagner“ kariai kovojo Ukrainoje ir buvo dislokuoti visoje Afrikoje.
Valstybinės televizijos reportaže „Afrikos korpusas“ įvardijamas kaip esantis Rusijos gynybos ministerijos padaliniu.
Reportaže teigiama, kad dauguma dislokuotų karių yra „specialiosios karinės operacijos veteranai“, pavartojant Kremliaus terminą karui Ukrainoje.
Viename iš kadrų reportaže matėsi vėliava su ženklais, primenančiais „Wagner“ firminį kaukolės logotipą, reporterio teigimu, Rusijos bazėje Malyje.
Vaizdo įraše taip pat matyti, kaip du rusų bombonešiai pradeda ataką, ir rodoma sunkioji rusų technika, įskaitant sraigtasparnius ir šarvuočius.
Maskva teigia, kad jos pajėgos padeda kelių Afrikos šalių vyriausybėms atremti džihadistų sukilimus.
Prancūzija rengia dar vieną gynybos paketą Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Prancūzija rengia dar vieną gynybos paketą Ukrainai.
Kaip praneša agentūros „Ukrinform“ korespondentas, jis šią žinią paskelbė pirmadienį Paryžiuje surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Dėkoju Prancūzijai už naują gynybos paketą, kuris rengiamas šių metų pabaigai“, – sakė V. Zelenskis.
Jis akcentavo, kad tai dar labiau sustiprins Ukrainą.
Tyrimas atskleidė: štai kas padeda Lukašenkai apeiti sankcijas ir aprūpinti Putiną ginklais
Kinija tapo vieninteliu ir pagrindiniu šaltiniu, leidžiančiu Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimui ne tik išgyventi spaudžiamam sankcijų, bet ir aktyviai vykdyti Rusijos valstybės karinius užsakymus. Tai atskleidė naujausias tyrimas, atliktas buvusių Baltarusijos saugumo struktūrų darbuotojų organizacijos „BelPol“, apie kurį pranešė Latvijos naujienų agentūra LETA.
Ši žiema Ukrainai gali tapti paskutinė: „Rusai supranta, kaip mes kariaujame“
Ukrainos frontuose blėstančios gynybos galimybės kelia vis didesnį nerimą – Ukrainos kariuomenės veteranas Jevgenijus Dykyjus perspėja, kad Rusijos pajėgos pietuose sparčiai veržiasi pirmyn, o kritinis karių trūkumas gali kainuoti lemtingus sprendimus. Jo teigimu, jei artimiausiu metu nebus imtasi radikalių pokyčių, ši žiema gali tapti paskutine šiame kare.
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis mano, kad Europos Sąjunga (ES) „nutolo nuo pamato, ant kurio buvo įkurta“, ir Lenkija turėtų bendradarbiauti su regiono partnerėmis, kad būtų sukurta stipresnė sąjungą, įsiklausanti į šalis, perspėjusias „dėl didžiausių krizių ES“.
Pirmadienį paskelbtame interviu K. Nawrockis tvirtino, kad jeigu Vakarų Europos lyderiai būtų leidę atviras diskusijas, daugelio krizių būtų buvę galima išvengti.
„Galbūt net nebūtų karo Ukrainoje, nes nebūtų „Nord Stream 2“ ir milijardai eurų nebūtų pumpuojami į Rusijos Federaciją. Tačiau niekas nenorėjo to klausytis“, – sakė Lenkijos prezidentas.
K. Nawrockis pridūrė, kad Lenkija siekia atlikti pagrindinį vaidmenį transatlantiniuose santykiuose. Jis sakė, kad jo užduotis – „ištraukti Europos Sąjungą iš duobės, kurioje ji dabar yra“, ir įspėti tuos, kurie atsakingi už praeities klaidas, kad sąjunga galėtų stiprėti, pasinaudodama Lenkijos „įsitraukimu ir patirtimi“.
Prezidentas palietė ir santykius su Ukraina, pabrėžęs, kad jie turi būti simetriški.
Jis sakė, kad Lenkijos finansinė, karinė ir logistinė parama Ukrainai atitinka ilgalaikius strateginius šalies interesus, tačiau „šie santykiai neturi turėti neigiamų padarinių lenkams“. K. Nawrockis pridūrė, jog tikisi, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „mūsų santykius vertins simetriškai“.
K. Nawrockis pakartojo, kad kviečia V. Zelenskį apsilankyti Varšuvoje, „susitikti su ukrainiečiais Lenkijoje, padėkoti lenkams ir pranešti gerų žinių apie ekshumacijas Voluinėje“.
Prezidentas taip pat kalbėjo apie savo susitikimą su Kinijos užsienio reikalų ministru rugsėjį, sakė gavęs Kinijos vadovo Xi Jinpingo kvietimą ir pridūrė „esąs tikras, kad toks vizitas įvyks“.
Ukrainos ir Prancūzijos prezidentai pasirašė ketinimų protokolą dėl prancūziškų naikintuvų
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė ketinimų protokolą, pagal kurį Kyjivas įsigis iki 100 „Rafale“ naikintuvų ir kitos oro gynybos įrangos iš prancūzų bendrovių, pranešė Eliziejaus rūmai.
Susitarimas, suteikiantis postūmį Ukrainai kovoje su Rusijos invazija, numato galimas būsimas sutartis dėl 100 „Rafale“ naikintuvų įsigijimo, taip pat kuriamos naujos kartos SAMP-T oro gynybos sistemos, radarų sistemų ir dronų.
Planuojama, kad ketinimų protokolas, kuris nėra pirkimo-pardavimo sutartis, bus įgyvendintas per maždaug 10 metų, pridūrė Prancūzijos prezidentūra.
V. Zelenskis, kurį praėjusią savaitę sukrėtė skandalas dėl korupcijos ir rusų pajėgų artėjimas link strategiškai svarbaus Pokrovsko, prieš susitikimą su E. Macronu socialiniame tinkle „X“ parašė, kad tai bus „istorinis sandoris“.
„Puiki diena“, – po pasirašytos sutarties nuotrauka platformoje „X“ prancūziškai ir ukrainietiškai parašė E. Macronas.
Tikslas – „sudaryti (Kyjivui) sąlygas įsigyti sistemas, reikalingas reaguoti į Rusijos agresiją“, pridūrė vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Ukrainiečių prezidentas praėjusį mėnesį jau pasirašė ketinimų protokolą, pagal kurį jo šalis galėtų įsigyti nuo 100 iki 150 švediškų naikintuvų „Gripen“.
Prancūzija pristatė Kyjivui naikintuvus „Mirage“, tačiau iki šiol nebuvo kalbama apie tai, kad Ukraina įsigytų naikintuvų „Rafale“ – Prancūzijos kovinės aviacijos perlą.
Rusų smūgiai
Tai devintasis V. Zelenskio vizitas į Prancūziją nuo Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį.
Jis įvyko artėjant sunkiai, kaip įspėja analitikai, žiemai ir Maskvai spaudžiant Ukrainą mūšio lauke.
Per naktinius Rusijos smūgius Ukrainos rytinėje Charkivo srityje žuvo trys žmonės, pranešė šios srities karinės administracijos vadovas. Penktadienį Rusijai smogus Kyjivo daugiabučiams žuvo septyni žmonės.
Rusijos kariuomenė užėmė dar tris kaimus Rytų Ukrainoje, pirmadienį pranešė rusų gynybos ministerija. Tai būtų naujausias rusų laimėjimas jiems brangiai kainuojančiuose mūšiuose.
JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos priversti sudaryti taikos susitarimą įstrigo, nes Maskva atmetė raginimus nutraukti ugnį ir nesutinka atsisakyti savo griežtų teritorinių reikalavimų.
Savaitgalį V. Zelenskis paskelbė apie valstybinių energetikos įmonių pertvarką po korupcijos skandalo, įsakė atsistatydinti dviem ministrams ir skyrė sankcijas savo buvusiam bendražygiui ir buvusiam verslo partneriui, atsidūrusiam skandalo centre.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas šeštadienį interviu televizijai sakė, kad vyriausybės turi būti „nepaprastai budrios“ dėl korupcijos, Ukrainai siekiant įstoti į Europos Sąjungą (ES).
V. Zelenskis šiuo metu važinėja po sąjungininkes Vakaruose. Sekmadienį jis sudarė susitarimą energetikos srityje su Graikija, o antradienį apsilankys Ispanijoje.
E. Macronas ir V. Zelenskis taip pat apsilankė tarptautinių pajėgų Ukrainai, kurias Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) rengia tam atvejui, jei po paliaubų Ukrainoje būtų dislokuotos tarptautinės pajėgos, būstinėje.
Į būstinę, į vakarus nuo Paryžiaus esančiame Mon Valeriene, Prancūzijos ir JK organizuotos „norinčiųjų koalicijos“ šalys atsiuntė pareigūnų, kad šie parengtų pajėgas.
Prancūzija teigia, kad dalyvauti jau pasisiūlė 34 šalys.
Po rusų drono smūgio dega dujų tanklaivis: evakuojamas Rumunijos kaimas
Rumunijos kaimo Plauru gyventojai evakuojami po to, kai Rusijos dronas pataikė į Turkijos dujų tanklaivį prie Ukrainos Izmajilo miesto krantų, praneša „Euronews“, remdamasis valdžios institucijų informacija.
Skelbiama, kad laive yra apie 4000 tonų suskystintų dujų. Jame kilo gaisras.
Volodymyras Zelenskis Madride susitiks su ispanų premjeru ir karaliumi Felipe VI
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį lankydamasis Madride susitiks su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu ir karaliumi Felipe VI, pirmadienį pranešė P. Sanchezo biuras.
V. Zelenskis, kuris vėl bando telkti paramą su Rusijos invazija kovojančiai savo šaliai, aptars abiem pusėms rūpimus klausimus ir drauge su P. Sanchezu kreipsis į žiniasklaidą, sakoma premjero biuro pareiškime.
Jame nurodoma, kad šis vizitas „patvirtins Ispanijos įsipareigojimą Ukrainai visose srityse“.
Ukrainiečių prezidentas, kuris Ispanijoje lankysis trečią kartą, taip pat turėtų susitikti su abejų Ispanijos parlamento rūmų nariais.
V. Zelenskis šiuo metu važinėja po sąjungininkes Vakaruose, siekdamas priemonių savo kariuomenei ir energetinio saugumo prieš artėjančią žiemą. Sekmadienį jis sudarė susitarimą energetikos srityje su Graikija.
Pirmadienį jis oro pajėgų bazėje netoli Paryžiaus susitiko su prancūzų prezidentu Emmanueliu Macronu. Kyjivas siekia per šį susitikimą sudaryti svarbų susitarimą dėl prancūziškų oro gynybos priemonių, įskaitant naikintuvus, įsigijimo.
Prezidento patarėjas: trečiasis Astravo AE reaktorius būtų dar didesnė problema
Baltarusijai skelbiant apie planuojamą statyti netoli sienos su Lietuva veikiančios Astravo atominės elektrinės (AE) trečiąjį reaktorių, prezidento patarėjas Deividas Matulionis sako, jog tai sukurtų dar didesnę problemą.
„Mes niekada nebuvom laimingi ir dėl pirmo ir antro reaktoriaus. Iš tiesų, grėsmė yra padidėjusi. Ir trečias reaktorius – dar turėsim didesnę problemą“, – pirmadienį žurnalistams teigė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Žiūrėsim, kaip čia reaguoti, bet šiai dienai, atrodo, sprendimas yra, jog planuojama statyti. Tai turėsim aptarti tą klausimą dar detaliau“, – pridūrė jis.
Apie Minsko planus statyti trečiąjį Astravo AE reaktorių praėjusią savaitę pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
Astravo AE turi du rusiškus vienodos galios VVER-1200 reaktorius – iš viso 2400 megavatų. Pirmasis energijos blokas buvo įjungtas 2020-ųjų lapkritį, antrasis – 2023 metų gegužę. Jų statyba finansuota ilgalaike Rusijos paskola.
Lietuva nuolat kritikuoja Baltarusiją dėl to, kad Astravo AE pastatyta nesilaikant branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų.
Putino sąjungininkas Medvedčukas patvirtino Rusijos tikslus
Kremlius pasinaudojo interviu su jam artimu buvusiu Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatu Viktoru Medvedčuku, kad dar kartą patvirtintų Rusijos tikslą prijungti visą Ukrainą prie Rusijos, galbūt valdant pačiam V. Medvedčukui, praneša JAV Karo studijų institutas (ISW).
Pažymima, kad V. Medvedčuko pareiškimai atitinka ISW vertinimus, kad Rusija siekia prijungti visą Ukrainą, ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas „nori visos Ukrainos“.
V. Medvedčukas – artimas V. Putino sąjungininkas, kurį V. Putinas iš pradžių norėjo paskirti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vietoje po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
V. Medvedčukas interviu, kurį Kremliaus naujienų agentūra TASS paskelbė lapkričio 15 d., teigė, kad, jo nuomone, Ukraina ateityje „neišliks kaip valstybė“.
Jis pareiškė, kad Ukrainos prijungimą prie Rusijos jis laiko strateginiu tikslu, o nepriklausomos Ukrainos išsaugojimą – grėsme Rusijai, teigdamas, kad nepriklausoma Ukraina neišvengiamai taps „kolektyvinio Vakarų“ tramplinu.
Anot analitikų, V. Medvedčuko pareiškimai rodo, kad Kremlius siekia prijungti visą Ukrainą prie Rusijos, o ne tik keturias sritis, kurias Rusija neteisėtai aneksavo. Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas ne kartą skatino Rusiją toliau siekti savo teritorinių tikslų, susijusių su beveik visos Ukrainos prijungimu prie Rusijos.
V. Medvedčukas ir kiti Rusijos pareigūnai bando jį ir jo organizaciją „Kita Ukraina“ pristatyti kaip atsakingus už Ukrainos prijungimą prie Rusijos ir visišką nepriklausomos Ukrainos politinės ir kultūrinės tapatybės sunaikinimą
Jis gyrėsi priverstinės integracijos pastangų sėkme ir toliau skleidė melagingą Rusijos naratyvą, kad ukrainiečiai nori būti rusifikuoti. V. Medvedčukas toliau propagavo organizaciją „Kita Ukraina“, kurią jis įkūrė 2023 m. sausio mėn. kaip rusifikacijos pastangų mechanizmą, teigdamas, kad organizacija įkūrė šešis centrus, siekdama „padėti“ buvusiems Ukrainos piliečiams Rusijoje.
Anot ISW, V. Medvedčuko teiginiai, kurių nepatvirtino kiti Rusijos pareigūnai, yra bandymas pakelti V. Medvedčuką ir jo projektą „Kita Ukraina“ į Kremliaus projekto „rusifikuoti Ukrainą“ lyderių statusą.
Skandalas Ukrainos energetikoje rodo rimtos kovos prieš korupciją pradžią, sako Andrius Kubilius
Eurokomisaras Andrius Kubilius teigia, kad su energetikos sektoriumi susijusi korupcija kenkia Ukrainai, bet tuo pačiu kariaujančios šalies reakcija rodo rimtos kovos prieš šią problemą pradžią.
„Turbūt, galima būtų vertinti pozityviai, kad kaip tik šita istorija parodė, kad Ukraina pradeda rimtai kovoti su korupcija, ko ilgą laiką visi pasigesdavo“, – sakė už gynybą ir kosmosą Bendrijoje atsakingas A. Kubilius.
„Tai šiuo atžvilgiu iš tikrųjų ta ryžtinga kova galbūt atsveria tą žalą, kurią padaro Ukrainos įvaizdžiui būtent tokių istorijų bendrai egzistavimas“, – pridūrė Europos Komisijos (EK) narys.
Taip jis kalbėjo po to, kai Ukrainos tyrėjai praėjusį antradienį apkaltino prezidento Volodymyro Zelenskio sąjungininką verslininką Timūrą Mindičių organizavus 100 mln. dolerių (86,39 mln. eurų) vertės korupcijos schemą.
Anot Specializuotos kovos su korupcija prokuratūros (SAPO), T. Mindičius kontroliavo nusikalstamu būdu gautų pinigų kaupimą, paskirstymą ir legalizavimą Ukrainos energetikos sektoriuje.
SAPO taip pat apkaltino teisingumo ministrą Hermaną Haluščenką, anksčiau ketverius metus ėjusį energetikos ministro pareigas, gavus „asmeninę naudą“ iš T. Mindičiaus mainais į pinigų srautų energetikos sektoriuje kontrolę.
Pasak A. Kubiliaus, EK nesvarstė korupcijos Ukrainos energetikos sektoriuje klausimo, o kolegių eurokomisarių Martos Kos ir Kajos Kallas (Kajos Kalas) pozicijos yra panašios į jo išsakytąją.
T. Mindičiui pareiškus įtarimus, V. Zelenskio biuras paskelbė dekretą, kuriuo verslininkui pritaikytos „asmeninės specialios ekonominės“ sankcijos, įskaitant jo turto įšaldymą.
Tuo metu H. Haluščenka ir energetikos ministrė Svitlana Hrynčiuk po prezidento raginimo paliko pareigas.
Dėl skandalo kai kurie Ukrainos sąjungininkai Europoje ragino V. Zelenskio vyriausybę labiau kovoti su korupcija.
Zelenskis ir Macronas pasirašė „istorinį susitarimą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas pasirašė „istorinį susitarimą“, kuriame kalbama apie ilgalaikį abiejų šalių bendradarbiavimą.
Apie tai praneša RBC-Ukraina, remdamasi „Le Figaro“.
Pažymima, kad Ukrainos prezidentas ir jo kolega iš Prancūzijos pasirašė ketinimų protokolą, kurio turinys iki galo dar nėra žinomas, bet kurį V. Zelenskis anksčiau pavadino „istoriniu“.
Dokumentas buvo pasirašytas prie stalo oro pajėgų bazėje Prancūzijoje, priešais lėktuvus ir oro gynybos priemones.
Iškart po pasirašymo pranešta, kad Ukraina pateikė užsakymą 100 Prancūzijos naikintuvų „Rafale“.
Anksčiau „Reuters“ pranešė, kad V. Zelenskis lapkričio 17 d. planuoja sudaryti susitarimą su Prancūzija dėl priešlėktuvinės gynybos sistemų, karinių lėktuvų ir raketų tiekimo.
Pažymima, kad jau keletą savaičių vyksta derybos dėl to, kad Prancūzija galėtų suteikti Ukrainai daugiau karinės paramos.
Praėjusį mėnesį E. Macronas pažadėjo pasiūlyti daugiau naikintuvų „Mirage“, iš pradžių pažadėjęs tiekti šešis, taip pat naują partiją raketų „žemė-oras“ „Aster 30“, pagamintų Europos grupės MBDA, oro gynybos baterijoms SAMP/T.
Zelenskis susitiko su Macronu, siekia susitarimo dėl oro gynybos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį oro pajėgų bazėje netoli Paryžiaus susitiko su prancūzų prezidentu Emmanueliu Macronu, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.
Kyjivas siekia per šį susitikimą sudaryti svarbų susitarimą dėl prancūziškų oro gynybos priemonių, įskaitant naikintuvus, įsigijimo.
Prieš derybas V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ sakė, jog tikisi susitikime pasiekti, jo žodžiais, istorinį susitarimą.
V. Zelenskis šiuo metu važinėja po sąjungininkes Vakaruose. Sekmadienį jis sudarė susitarimą energetikos srityje su Graikija, o antradienį apsilankys Ispanijoje.
V. Zelenskiui pastaroji savaitė yra sudėtinga – jis susidūrė su nauju korupcijos skandalu Ukrainoje, be to, Rusijos pajėgos artėja prie Ukrainos Pokrovsko miesto.
Rusija skelbia užėmusi tris kaimus Ukrainos rytuose
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė dar tris kaimus Rytų Ukrainoje.
Pasak Maskvos, jos kariuomenė užėmė Hajus Dnipropetrovsko srityje, Platonivką Donecko srityje ir Dvoričanskę Charkivo srityje.
Tai būtų naujausi rusų laimėjimai brangiai kainuojančiuose mūšiuose metras po metro, artėjant jau ketvirtai karo žiemai.
Volodymyras Zelenskis lankosi Paryžiuje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį lankosi Paryžiuje, siekdamas užsitikrinti daugiau ginkluotės savo šaliai, patiriančiai vis pražūtingesnes Rusijos raketų ir dronų atakas.
V. Zelenskis šiuo metu važinėja po sąjungininkes Vakaruose. Sekmadienį jis sudarė susitarimą energetikos srityje su Graikija, o antradienį apsilankys Ispanijoje.
Ukrainos lyderis sakė, kad netrukus bus paskelbta apie „svarbų susitarimą su Prancūzija“, tačiau nežinoma, ar jis bus užbaigtas derybose su prezidentu Emmanueliu Macronu.
Prancūzijos prezidentūra teigė, kad E. Macronas „panaudos Prancūzijos kompetenciją ginkluotės pramonės srityje Ukrainos gynybai“. Paryžius, anot E. Macrono, pasiūlys būdų, kaip leisti Ukrainai „įsigyti sistemų, kurių jai reikia, kad galėtų atsakyti į Rusijos agresiją“.
E. Macrono biuras ypač pabrėžė oro gynybos priemones. V. Zelenskis šeštadienį, praėjus dienai po mirtinų Rusijos smūgių Kyjivui, pakartojo raginimą suteikti daugiau priešraketinių sistemų.
V. Zelenskis ir E. Macronas dieną pradės netoli Paryžiaus esančioje Vilakublė oro pajėgų bazėje, kur bus pristatytas Prancūzijos naikintuvas „Rafale“.
Jie taip pat apžiūrės dronus ir Prancūzijos kartu su Italija sukurtą raketų „žemė–oras“ sistemą SAMP/T.
Praėjusį mėnesį Ukrainos prezidentas pasirašė ketinimų protokolą, pagal kurį jo šalis galėtų įsigyti iki 150 švediškų naikintuvų „Gripen“.
Ukraina šiuo metu turi vieną iš dabartinių SAMP/T, kurie gali atremti naikintuvus, taip pat sparnuotąsias ir taktines balistines raketas. Naujos kartos galingesnė sistema SAMP/T turėtų būti pradėta naudoti nuo 2027 metų.
Dronai ir raketos
Prancūzija jau yra pažadėjusi Ukrainai daugiau savo raketų „Aster“, kurios gali būti paleidžiamos iš SAMP/T arba iš lėktuvų.
„Taip pat dirbame dėl kitų pažangių oro gynybos sistemų tiekimo ir mūsų aviacijos stiprinimo – šiuo metu rengiamas ir netrukus bus užbaigtas svarbus susitarimas su Prancūzija, istorinis susitarimas“, – penktadienį paskelbtame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.
Vėliau V. Zelenskis ir E. Macronas dalyvaus Eliziejaus rūmuose vyksiančiame forume bendros dronų gamybos tema.
Ukraina yra sakiusi, kad šiais metais planuoja panaudoti daugiau kaip 4,5 mln. dronų, skirtų atakoms fronte ir kovai su Rusijos dronais.
Abu prezidentai taip pat apsilankys tarptautinių pajėgų Ukrainai, kurias Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) rengia tam atvejui, jei po paliaubų Ukrainoje būtų dislokuotos tarptautinės pajėgos, būstinėje.
Į būstinę, į vakarus nuo Paryžiaus esančiame Mont Valerjene, Prancūzijos ir JK organizuotos „norinčiųjų koalicijos“ šalys atsiuntė pareigūnų, kad šie parengtų pajėgas. Prancūzija teigia, kad dalyvauti jau pasisiūlė 34 šalys ir Ukraina.
V. Zelenskio devintasis vizitas į Prancūziją nuo Rusijos invazijos pradžios 2022-aisiais vyksta jo vyriausybei susiduriant su nauju korupcijos skandalu, šį kartą susijusiu su jos energetikos įmonėmis.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas šeštadienį interviu televizijai sakė, kad vyriausybės turi būti „nepaprastai budrios“ dėl korupcijos, Ukrainai siekiant įstoti į Europos Sąjungą (ES).
„Jokių šansų laimėti“: Orbanas ragina nutraukti paramą Ukrainai
Ukraina neturi „jokių šansų“ laimėti prieš Rusiją, o Europos Sąjungos (ES) teikiama finansinė parama šaliai yra „tiesiog beprotiška“, teigė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, rašo „Politico“.
Jis šiuos komentarus pateikė tuo metu, kai nyksta viltys, kad artimiausiu metu bus susitarta dėl paliaubų Ukrainoje. Tuo tarpu Europa stengiasi sustiprinti Kyjivo finansus prieš kitų metų biudžeto krizę.
Anot Vengrijos ministro pirmininko, finansinė parama Ukrainai „žlugdo“ ES „ekonomiškai, finansiškai“ ir yra „tiesiog beprotiška“.
„Politico“ primena, kad Vengrija anksčiau blokavo ES sankcijų Rusijai pratęsimą ir finansinę paramą Ukrainai.
„Mes jau išleidome 185 mlrd. eurų, ir ... ketiname išleisti dar daugiau. Taigi mes finansuojame šalį, kuri neturi jokių šansų laimėti karą“, – sakė V. Orbanas.
Daugiau skaitykite čia.
Lenkijoje sugadintas geležinkelio ruožas į Ukrainą: Tuskas neatmeta sabotažo
Lenkijoje sugadintas geležinkelio ruožas, kuriuo traukiniai vyksta į Ukrainą. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Truskas neatmeta sabotažo galimybės, rašo „Unian“.
Kaip D. Tuskas, tai yra geležinkelio ruožas Mazovijos vaivadijoje, jungiantis Varšuvą su Dorohusko stotimi prie sienos su Ukraina. Geležinkelio ruožas sugadintas sekmadienį.
Lenkijos premjeras neatmetė galimybės, kad tai – sabotažas.
„Neatmetama galimybė, kad turime reikalą su sabotažu. Niekas nenukentėjo. Atitinkamos tarnybos atlieka savo darbą“, – pareiškė D. Tuskas.
Per dronų smūgį Chersonui žuvo žmogus, dar 11 – sužeista
Per Rusijos dronų smūgį Chersono sričiai, Ukrainos duomenimis, žuvo žmogus ir dar 11 buvo sužeisti. Tai tinkle „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Jo duomenimis, apgadintas daugiabutis, du privatūs namai, dar vienas pastatas, keli automobiliai ir dujų vamzdynas.
Anksčiau skelbta, bet per rusų raketų smūgį Balaklijos mieste rytiniame Charkovo regione žuvo trys žmonės ir 10 buvo sužeista, įskaitant tris vaikus.
Rusija skelbia naktį sunaikinusi 36 Ukrainos dronus. Tai pranešė agentūra „Ria Novosti“, remdamasi Rusijos gynybos ministerija.
Analitikai: Rusija išnaudoja spragas, atsiradusias dėl kovų prie Pokrovsko
Pasinaudodama tuo, kad Ukraina sutelkė gausias pajėgas Pokrovsko gynybai, Rusija užima teritorijas pietryčių Ukrainoje, o tokie strategiškai svarbūs miestai kaip Orihivas ir Huliaipolė rizikuoja būti užimti.
Kaip rašo „The Telegraph“, Rusijos puolimo šioje fronto atkarpoje sustabdymas yra labai svarbus Zaporižios gynybai.
Leidinyje pažymima, kad Ukrainos kariai vis dažniau persikelia toliau į šiaurę, siekdami sustiprinti gynybines linijas ties Pokrovsku, palikdami pietryčių fronto gynybą pažeidžiamą nuolatiniams Rusijos puolimams.
„Remiantis proukrainietiškais žemėlapiais, per šešias savaites Rusijos karinės pajėgos šioje teritorijoje pažengė maždaug 30 km“, – pabrėžiama straipsnyje.
Rusijos puolimas „paspartėjo per pastarąsias savaites“
Kaip rašo „The Telegraph“, Rusija tyliai užima teritorijas Donecko, Zaporožės ir Dnipro sričių sandūroje, kur gynyba nebuvo prioritetas.
JAV karo studijų instituto (ISW) duomenimis, Rusijos kariai gali bandyti apsupti Huliaipolę iš šiaurės rytų, siekdami susilpninti Ukrainos gynybą, kad galėtų greitai pažengti į priekį, naudodami įsiskverbimo taktiką.
Maskva nusitaikė į vietines tiekimo linijas bei Ukrainos dronų operatorius, ir bando pasinaudoti susilpnėjusiais Ukrainos įtvirtinimais, kad surengtų masinius mažų grupių išpuolius.
Karo analitikas Michaelis Kofmanas teigė, kad nors visos akys nukreiptos į Pokrovską, didžioji dalis Rusijos puolimo vyksta „prie Zaporižios, Dnipro ir Donecko sričių, ir pastarosiomis savaitėmis paspartėjo“.
„Ukrainos gynyba aplink Huliaipolę atrodo vis labiau susiskaldžiusi. Šis regionas, matyt, yra mažiau prioritetinis Rusijai ir Ukrainai. Kontrataka ties Pokrovsku reiškia, kad stabilizuoti padėtį kitose vietose, pavyzdžiui, Zaporižioje, lieka mažai jėgų“.
Tačiau jis pažymėjo, kad Rusijos pajėgos toliau „veikia taktiniu požiūriu neveiksmingai“, nes jų daliniai „praneša apie pažangą, kurios niekada nebuvo“.
Tuo tarpu kiti analitikai įspėja, kad Rusija bando priversti Ukrainą perkelti išteklius ir pajėgas į Zaporižios sritį, kad Pokrovskas liktų mažiau saugomas.
Trumpas kalba apie griežtas sankcijas Rusijos prekybos partneriams
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad respublikonai rengia įstatymo projektą, pagal kurį JAV įves sankcijas bet kuriai šaliai, kuri vykdo verslą su Rusija, rašo „Bloomberg“, cituoja „Unian“.
„Respublikonai teikia įstatymo projektą, kuris numato labai griežtas sankcijas ir pan. bet kuriai šaliai, kuri vykdo verslą su Rusija“, – žurnalistams pareiškė D. Trumpas.
Komentuodamas šią iniciatyvą, D. Trumpas pabrėžė, kad jam „tinka“ Senato siūlomas įstatymo projektas, o tai yra aiškiausias įrodymas, kad JAV prezidentas palaikys pastangas nutraukti finansavimą Maskvai, pabrėžia leidinys.
„Jie gali įtraukti Iraną į šį sąrašą“, – pabrėžė D. Trumpas.
Senato daugumos lyderis Johnas Thune‘as spalio mėnesį pareiškė, kad yra pasirengęs pateikti balsavimui įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai, kurį jau seniai remia senatorius Lindsey Grahamas, bet nenori „nustatyti sau griežtų terminų“.
Įstatymo projektas leis D. Trumpui įvesti iki 500 proc. muitus importui iš šalių, kurios perka Rusijos energijos išteklius. Tai ypač aktualu dideliems Rusijos energijos išteklių vartotojams, tokiems kaip Kinija ir Indija.
Vokietija įspėja: Rusija gali užpulti NATO dar iki 2029 m.
Vokietijos gynybos ministras Boris Pistoriusas mano, kad NATO turėtų persvarstyti savo prognozes dėl konflikto su Rusija. Anot jo, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali pakankamai atkurti savo karines pajėgas ir dar iki 2029 m. užpulti rytinę NATO šalį.
Daugiau skaitykite čia.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 160 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 17 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 159 420 karių, iš kurių 1 160 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 355 rusų tankus (+2), 23 594 šarvuotąsias kovos mašinas (+3), 34 486 artilerijos sistemas (+17), 1 544 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 246 oro gynybos sistemas (+2), 428 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 81 499 nepilotuojamuosius orlaivius (+213), 3 940 kruizinių raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 67 536 transporto priemones ir kuro cisternas (+72), 4 tūkst. specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Kruvina rusų ataka Charkivo regione: yra žuvusių ir sužeistų, tarp jų – vaikai
Rusijos smūgiai viename rytų Ukrainos Charkivo regiono mieste nusinešė trijų žmonių gyvybes, pirmadienį pranešė miesto karinės administracijos vadovas. Dar dešimt žmonių buvo sužeista, tarp sužeistųjų yra vaikų, pridūrė jis.
Naktį Balaklijos centrui smogė dvi rusų raketos, savo platformos „Telegram“ paskyroje pranešė Vitalijus Karabanovas.
„Preliminariais duomenimis, per naktinį raketų smūgį Balaklijos mieste žuvo trys žmonės“, – rašė jis.
Dar dešimt žmonių buvo sužeista, tarp sužeistųjų yra vaikų, pridūrė jis.
Devyni asmenys buvo nuvežti į ligoninę. „Deja, vis dar gauname pranešimų apie galimus sužeistuosius“, – pridūrė V. Karabanovas.
Charkivo srities gubernatorius Olegas Synegubovas pirmiau pranešė, kad tarp sužeistųjų yra keturiolikmetė mergaitė, dvylikametis vaikas ir 61-erių vyriškis.
Nuo invazijos pradžios 2022 m. vasarį Rusija beveik kasdien atakuoja Ukrainos teritoriją dronais ar raketomis.
Penktadienį Rusijai smogus keletui Ukrainos sostinės Kyjivo daugiabučių namų, žuvo septyni žmonės.
Artėjant žiemai, Maskva taip pat ėmė įnirtingiau pulti ir Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Savo ruožtu Kyjivas reguliariai atakuoja Rusijoje esančias naftos saugyklas, perdirbimo gamyklas ir kitokius infrastruktūros objektus.
Fronto linijose Rusijos kariuomenė toliau žengia į priekį, ypač pietinėje Ukrainos dalyje, kur sekmadienį užėmė dar du kaimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu, Ukraina gaus Rafale naikintuvų, kacapam fizzzda
Slava Ukraini, Viva la France, smert kacapam!
Intensyvėjančių kovų fone – Ukrainos prašymas JAV: įvardijo, kas gali sustabdyti Rusijos puolimą
Ukrainos fronte intensyvėjant kovoms ir Rusijai stiprinant puolimą, 225-ojo bataliono vadas Olegas Širiajevas kreipėsi į JAV, ragindamas kuo skubiau perduoti Ukrainai „Tomahawk“ raketų. Pasak karininko, būtent šios ilgojo nuotolio sistemos gali sustabdyti okupantų veržimąsi ir iš esmės pakeisti situaciją mūšio lauke.
Interviu metu „Fox News“ iš fronto linijos Sumų srityje karininkas pripažino, kad Ukrainos kariuomenei kritiškai trūksta ilgojo nuotolio ginklų, galinčių iš esmės pakeisti situaciją fronte.
„Svarbiausia, ko mums reikia, – tai ilgojo nuotolio raketos. Mes ginsime savo šalį visomis mums prieinamomis priemonėmis. Šis karas yra didžiausias pasaulyje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – pareiškė jis.
Vadas pabrėžė, kad Ukrainos kova – tai ne tik pasipriešinimas Rusijos agresijai, bet ir ilga istorinė kova už nepriklausomybę nuo Maskvos: „Per pastaruosius 300 metų mūsų pasipriešinimas buvo galimybė įgyti nepriklausomybę. Ir esu įsitikinęs, kad mes laimėsime šį karą.“
JAV ekspertų vertinimu, „Tomahawk“ raketų tiekimas galėtų suteikti Kyjivui pranašumą mūšio lauke ir sustiprinti pozicijas galimose derybose dėl karo pabaigos.
Demokratijos gynimo fondo Rusijoje programos direktoriaus pavaduotojas Johnas Hardy teigė: „Kyjivo ilgojo nuotolio smūgių pajėgumų stiprinimas padės primesti Maskvai dideles išlaidas ir pakenks Rusijos puolimo operacijoms. Tai suteiks Ukrainai ir JAV daugiau įtakos siekiant taikos.“