Teksto autorius Halas Brandsas pabrėžia, kad artimiausiais mėnesiais D. Trumpas turi galimybę parengti planą, kuris galėtų būti sėkmingas.

JAV atstovas lankosi Abu Dabyje ir kalbasi su rusais
JAV armijos sekretorius Dan Driscoll lankosi Abu Dabyje, kur susitinka su Rusijos pareigūnais, CBS News pranešė du JAV pareigūnai ir du diplomatiniai šaltiniai.
Per naktinius Rusijos dronų ir raketų smūgius Kyjive žuvo 6 žmonės
Per naktinius Rusijos dronų ir raketų smūgius Kyjive žuvo šeši žmonės, antradienį pranešė Ukrainos pareigūnai.
Kyjivo administracijos vadovas Tymuras Tkačenka paskelbė, kad sostinės Sviatošyno rajone žuvo keturi žmonės ir dar mažiausiai trys buvo sužeisti.
Anksčiau gelbėjimo tarnybos nurodė, kad per smūgį daugiabučiui rytiniame Dniprovskio rajone žuvo du žmonės.
Rusijos pajėgos per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 tūkst. 120 karių
Rusijos pajėgos nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 25 d. neteko apie 1 mln. 167 tūkst. 570 karių, įskaitant dar 1 tūkst. 120 kariškių, kurie buvo nukauti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 11 tūkst. 368 tankų (+2), 23 tūkst. 624 šarvuotųjų kovos mašinų (+4), 34 tūkst. 644 artilerijos sistemų (+18), 1 tūkst. 549 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 tūkst. 250 oro gynybos sistemų (+2), 428 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 84 tūkst. 217 bepiločių orlaivių (+448), 3 tūkst. 981 kruizinės raketos, 28 laivų, vieno povandeninio laivo, 68 tūkst. 118 automobilių (+112) ir 4 tūkst. 6 specialiosios technikos vienetų (+3).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusija teigia naktį numušusi 249 Ukrainos bepiločius orlaivius
Rusijos gynybos ministerija antradienį pareiškė, kad per naktines atakas perėmė beveik 250 Ukrainos bepiločių orlaivių.
„Per praėjusią naktį, nuo lapkričio 24 d. 23 val. Maskvos laiku iki lapkričio 25 d. 7 val., oro gynybos perspėjimo sistemos perėmė ir sunaikino 249 Ukrainos fiksuoto sparno nepilotuojamus orlaivius“, – nurodė ministerija.
Vykdydama visapusišką invaziją, pradėtą 2022 m. vasario mėnesį, Rusija nuolat rengia bepiločių orlaivių ir raketų atakas, ypač taikydamasi į Ukrainos energetikos tinklus. Ukraina vis dažniau atsako nuosavais smūgiais, nukreiptais į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir kitą energetikos infrastruktūrą.
Paviešinus taikos Ukrainoje planą – Putino padėjėjo reakcija
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas atmetė Europos lyderių pasiūlytą taikos Ukrainoje planą, skelbia „DW“.
Jis pareiškė, kad Kremliui iš esmės buvo priimtinas pirminis JAV planas, o Europos pasiūlymai dėl karo pabaigos Rusijai esą atrodo nekonstruktyvūs.
Baltieji rūmai apie derybas dėl Ukrainos: „Esame labai geroje pozicijoje“
JAV prezidento administracija tvirtina, kad jau susitarta dėl didžiosios daugumos plano, kuriuo siekiama nutraukti karą prieš Ukrainą, punktų, liko tik „keletas nesutarimų“. Kaip informuoja „Ukrinform“ korespondentas, apie tai žurnalistams pranešė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt.
„Visi optimistiškai vertina vakarykščius įvykius Ženevoje“, – pirmadienį sakė ji.
Trumpas ir Zelenskis planuoja susitikti: aiškėja kada ir apie ką kalbės
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali susitikti Vašingtone dar šią savaitę, skelbia „The Telegraph“. Susitikimas būtų skirtas tam, kad būtų galutinai suderintas 19 punktų karo Ukrainoje pabaigos planas.
Straipsnyje teigiama, kad D. Trumpas ir V. Zelenskis derėsis dėl Ukrainos taikos susitarimo dalies, likusios pirminių jų patarėjų derybų.
JAV ir Ukrainos pareigūnai derybų Ženevoje metu susitarė dėl naujo 19 punktų plano, kuriuo siekiama užbaigti karą.
Vis dėlto politiškai jautriausi sprendimai bus priimti šalių prezidentų per tolesnius tiesioginių derybų raundus.
Tiesioginės derybos galėtų prasidėti šią savaitę. Yra nepatvirtintų pranešimų, kad V. Zelenskis gali vykti į Vašingtoną. Pagrindiniai ginčytini klausimai yra žemės mainai ir nauji saugumo santykiai tarp JAV, NATO ir Rusijos.
Aukščiausi Vašingtono ir Kyjivo pareigūnai susitiko derybų Šveicarijoje. Prieš jas buvo nutekintos 28 punktų taikos plano, kurį parengė JAV ir Rusijos pareigūnai, detalės.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šias derybas pavadino „geriausiu susitikimu“ nuo tada, kai JAV pradėjo diplomatines pastangas užbaigti karą Ukrainoje. Derybų rezultatas – nauja 19 punktų strategija, kuri bus pateikta D. Trumpui ir V. Zelenskiui.
V. Zelenskis sakė, kad buvo žengti „svarbūs žingsniai“, bet reikia daugiau darbo, kad būtų galima derėtis dėl karo pabaigos.
„Dabar sąrašas veiksmų, būtinų karui užbaigti, gali tapti įgyvendinamas. Šiuo metu, po Ženevos, punktų yra mažiau – nebe 28 – ir daugelis tinkamų elementų buvo įtraukti į šį planą.
Mums visiems dar yra ką nuveikti – tai labai sudėtinga – norint užbaigti dokumentą, ir mes turime viską daryti oriai. Mes vertiname tai, kad didžioji pasaulio dalis yra pasirengusi mums padėti ir kad Amerikos pusė į tai žiūri konstruktyviai“, – pirmadienio vakarą savo „Telegram“ rašė jis.
Zelenskis perspėjo dėl to, kas laukia artimiausiomis dienomis: „Suprantame, su kuo turime reikalų“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo ukrainiečius, kad šiomis dienomis jie turėtų labai atidžiai vertinti Rusijos grėsmę smogti Ukrainai. Apie tai jis kalbėjo savo kasdieniniame kreipimesi, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Turime suprasti, kad Rusija nesumažins spaudimo Ukrainai, todėl šiais dienomis, savaitėmis reikia labai atidžiai vertinti oro pavojaus signalus ir visas panašias grėsmes dėl smūgių“, – sako jis.
Gubernatorius: per Ukrainos smūgius Rusijos Rostovo sričiai žuvo trys žmonės
Ukrainos oro smūgiai nusinešė mažiausiai trijų žmonių gyvybes Rusijos Rostovo srityje, antradienį pranešė laikinasis gubernatorius.
„Šios nakties priešo ataka atnešė didelį skausmą – Taganroge žuvo vienas žmogus“, – rašė Jurijus Sliusaras „Telegram“ tinkle.
Vėliau jis pridūrė: „Deja, gydytojai negalėjo išgelbėti dar dviejų žmonių; jie mirė ligoninėje nuo patirtų sužalojimų.“
„Dėl naktį įvykusio masinio oro smūgio mūsų miestui buvo apgadinti du daugiabučiai namai, privatus namas, Mechanikos koledžo pastatas, dvi pramonės įmonės ir vaikų darželis Nr. 7“, – „Telegram“ tinkle pranešė Taganrogo merė Svetlana Kambulova.
Pasienyje su Ukraina esančios Krasnodaro srities gubernatorius Veniaminas Kondratjevas praėjusios nakties bombardavimą pavadino „viena iš ilgiausių ir didžiausių Kyjivo režimo atakų“.
Per Rusijos oro antskrydžius Kyjive sužeisti mažiausiai šeši žmonės
Rusija praėjusią naktį surengė naujus oro antskrydžius prieš Kyjivą, nepaisydama vykstančių derybų dėl taikos susitarimo, antradienį anksti ryte pranešė Ukrainos žiniasklaida.
Sostinė buvo atakuota balistinėmis raketomis ir dronais, pranešė Ukrainos žiniasklaida, tarp jų ir portalas „The Kyiv Independent“. Pranešama apie sprogimus ir elektros tiekimo pertrūkius keliuose miesto rajonuose, mažiausiai šeši žmonės buvo sužeisti.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko sakė, kad buvo smogta gyvenamiesiems namams, juose kilo gaisrai. Jis pridūrė, kad buvo evakuotas 22 aukštų pastatas.
Pasak „The Kyiv Independent“, Ukrainos energetikos ministerija apibūdino šį išpuolį kaip „masinę kombinuotą ataką“ prieš šalies energetikos infrastruktūrą. Ukrainos oro pajėgos paskelbė oro pavojų visoje šalyje, kai Rusijos kariniai lėktuvai pakilo iš bazių Rusijoje.
Ukraina, Europos partnerės ir JAV intensyviai derasi dėl galimo taikos susitarimo gairių. Kol kas neaišku, kaip galėtų atrodyti ilgalaikis kompromisas tarp Ukrainos ir Rusijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Budapešto memorandumo išdavystė
rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
patinka-Taja iš Jekaterinburgo A dydis chaturbate/tayasha
širdelė-Ieva iš Taganrogo r. B dydis chaturbate/sunshine13_
juokutis-Lėja Iš Peterburgo D dydis chaturbate/im_jasmine
oho-Katya iš Krasnodaro E dydis chaturbate/_keti_
piktukas-aš gėjus ir dročinu tik palei putino foto
tai įrodo, kad jiems atsibodo neonacistinis maskvos režimas
Taganroge šiąnakt padvėsė trys rusofašistai karininkai





Įvardijo, kokio plano dėl Ukrainos turėtų imtis Trumpas: kitos progos gali ir nebebūti
JAV prezidento Donaldo Trumpo planas dėl taikos Ukrainoje greičiausiai žlugs, tačiau yra planas, kuris iš tiesų veiktų, antradienio rytą skelbia „Bloomberg“.
Vis dėlto teksto autorius Halas Brandsas pabrėžia, kad artimiausiais mėnesiais D. Trumpas turi galimybę parengti planą, kuris galėtų būti sėkmingas.
„Tikras taikos procesas galėtų būti įmanomas 2026 m., kadangi Rusijos lyderio Vladimiro Putino ekonomika ir kariuomenė patiria vis didesnį spaudimą. Tačiau JAV, Europos Sąjungos ir Ukrainos politikai turės įveikti savo dvejones ir silpnybes – kitaip Putinas ir toliau galės spręsti šį karą savo sąlygomis“, – sako H. Brandsas.
Jis pastebi, kad D. Trumpo bandymai užbaigti karą Ukrainoje tęsiasi, tačiau perspektyvos nėra daug žadančios.
Praėjusią savaitę JAV ir Rusijos pareigūnai parengė 28 punktų planą, kuris apribotų Ukrainos kariuomenės dydį, uždraustų JAV ar Europos saugumo pajėgas po taikos susitarimo ir priverstų Kyjivą atiduoti svarbias teritorijas rytinėje šalies dalyje.
Nuo tada Ukrainos ir Europos pareigūnai bandė išvengti potencialios katastrofos ir parengė kitą pasiūlymą. Tačiau tikėtina, kad jį Rusija atmes.
„Toliau bus ieškoma formulės, kuri sumaniai išspręstų pagrindinius nesutarimus. Sunku sumaniai išspręsti faktą, kad Putinas vis dar siekia tolesnio Ukrainos suskaidymo ir pavergimo.
Tačiau jei šis taikos palaikymo etapas pasirodys nesėkmingas, kitas galėtų būti sėkmingesnis – jei Ukraina ir jos rėmėjai tinkamai pasirengs. Putinas atrodo įsitikinęs, kad Rusija eina pergalės keliu. Tačiau jo pozicija yra silpnesnė, nei atrodo“, – rašoma tekste.
Rusijos kariai masiškai likviduojami mūšio lauke, todėl abejojama, kaip V. Putinui sektųsi surinkti daugiau karių.
Ukrainos smūgiai Rusijai kelia nepatogumų režimui ir mažina Rusijos energetikos eksportą.
„Naujos JAV sankcijos energetikos gigantams „Rosneft“ ir „Lukoil“ kelia grėsmę dar labiau sumažinti Rusijos pajamas. Rimtos bėdos požymiai stiprėja: Rusijos centrinis bankas pradėjo parduoti auksą, kad finansuotų karą.
Ši bėda galiausiai taps kritiška ir galbūt pavojinga Putino režimui. Pagrindinis raktas į tinkamą susitarimą – kuris užbaigtų karą be papildomų, paralyžiuojančių Kyjivo teritorinių nuolaidų ir suteiktų reikšmingas saugumo garantijas – yra pagreitinti Putino karo pastangų krizę, tuo pačiu lėtinant Ukrainos krizę“, – sako H. Brandsas.
Anot jo, priemonės, kaip tai pasiekti, nėra paslaptis.
„JAV turi sugriežtinti Rusijos energetikos pajamų ribojimą, ypač nukreipdamos dėmesį į Putino naftos pirkėjus Kinijoje. Ji turėtų agresyviau taikyti sankcijas, kad sustabdytų klestinčią Kinijos ir Rusijos strateginę prekybą, kurioje dominuoja dvejopo naudojimo prekės, padedančios Putino armijai išlikti kovos lauke.
Žvalgybos pagalba ir ginklai – galbūt ne kontroversiška „Tomahawk“ raketų idėja, bet labiau prieinamos alternatyvos – gali dar labiau sutrikdyti Rusijos karo ekonomiką, padėdami Ukrainai vykdyti tolimojo smūgio kampaniją.
ES turi patvirtinti planą pervesti įšaldytus Rusijos turtus Kyjivui, kad Putinas nebetikėtų, jog Ukraina pavasarį bankrutuos. Europa turi ryžtingiau siekti nutraukti energijos importą, kuris pildo Putino iždą, net jei sankcijos jį išeikvoja. Ukrainos vaidmuo yra spręsti vis labiau nerimą keliančią darbo jėgos problemą, šaukiant į karo tarnybą didesnį skaičių darbingų jaunuolių“, – teigiama tekste.
Autorius pabrėžia, kad karas Ukrainoje jau seniai tapo tam tikromis varžybomis, kaip išvengti išsekimo. Visų šių priemonių tikslas – pakeisti Putino derybinę poziciją, įtikinant jį, kad laikas galbūt nėra jo pusėje. Tačiau tam reikės, kad Vašingtonas, Briuselis ir Kyjivas įveiktų savo strategines patologijas ir dilemas.
„Nenuostabu, kad Trumpas yra pavargęs nuo Europos lyderių, kurie ilgą laiką derino maksimalistines retorikas su laipsniškomis priemonėmis. Skaudus lėtas pažangos tempas konfiskuojant įšaldytus Rusijos turtus yra tik paskutinis pavyzdys.
Ukraina susiduria su sunkia dilema: mobilizuoti daugiau jaunų vyrų ar tausoti šalies demografinę ateitį. Tačiau be papildomų karių ji negali neribotą laiką išlaikyti menkai apgintų pozicijų“, – priduriama tekste.
D. Trumpas, norėdamas pasiekti sėkmę, turi skubiai ir sistemingai kurti svertus, o ne švaistyti laiką ir sąjungininkų vienybę bevaisiais diplomatiniais žingsniais, pabrėžia autorius.
„Jei tai būtų buvę lengva, tai jau būtų padaryta. Tačiau neveiklumo kaina gali būti tragiška: Rusija nėra vienintelė kariaujanti šalis, kuriai 2026 m. gali būti pavojingi.
Ukrainos politinė scena yra toksiška, vyrauja karo nuovargis ir korupcijos skandalai. Situacija fronto linijoje neabejotinai blogėja, nes karių trūkumo problema gilėja.
Karas yra nestabilus, ir bjauri tiesa yra ta, kad šis konfliktas tampa nepakeliamas abiem pusėms. Ukraina ir jos sąjungininkai turi galimybę Putino karo pastangų krizę atvesti iki kulminacijos. Jei jos nepasinaudos, kitos galimybės gali nebebūti“, – pabrėžiama tekste.