Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:51 | Ž. Pavilionis: NATO pozicija dėl Ukrainos narystės – miglota, ją reikės taisyti
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sako, kad NATO lyderių Vilniuje patvirtina pozicija dėl Ukrainos yra miglota ir ją reikės taisyti kitąmet Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Tai jis teigė NATO lyderiams antradienį Vilniuje sutarus, kad kvietimas įstoti į Aljansą Ukrainai bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.
„Parlamentai, kuriuos bent 26 subūrėm, kaip Užsienio reikalų komitetų pirmininkus, – jie prašė aiškaus kelio į narystę. Man aiškiau nepasidarė, manau, aiškiau pasidarė Putinui, kad mes jo tiesiog bijome“, – LRT televizijai antradienį sakė Ž. Pavilionis.
„Grubiai šnekant reikės taisyti tą neaiškų pakvietimą, kad Vašingtone jis būtų aiškus kaip krištolas – toks, kokį Švedija ir Suomija gavo Madride“, – sakė jis.
Jo teigimu, antradienį priimtu sprendimu NATO narės pademonstravo neturinčios „nugalėjimo strategijos“ ir pasiryžimo Ukrainą priimti į Aljansą.
„Mes dabar praradome laiko iki Vašingtono susitikimo ir kiekviena diena Ukrainai kainuos labai daug, ir kiekviena diena bus Rusijai iš esmės carte blanche (veiksmų laisvė – BNS) tęsti puolimą, nes mes nepademonstravome, kad mes turime nugalėjimo strategiją, kad mes Ukrainą priimsime į NATO ir kad mes esame apsisprendę kad ir Vašingtone tą pakvietimą padaryti“, – teigė Ž. Pavilionis.
Pasak Seimo nario, dabar svarbu ne tai, kas laimės kitus JAV prezidento rinkimus, o kokia bus šios šalies vadovo pozicija Ukrainos narystės NATO klausimu.
„Dabar jau man nebeįdomu, kas laimės Amerikos (prezidento – BNS) rinkimus. Dabar man įdomu, ar jis bus už Ukrainos narystę NATO“, – teigė Ž. Pavilionis.
„Jeigu jis (J. Bidenas – BNS) ir toliau, bandau išlikti diplomatiškas, elgsis taip, kaip pasielgė Vilniuje, aš nesuprantu, kodėl mes turime už jį balsuoti“, – pridūrė jis.
Antradienį NATO lyderiai sutarė, kad kvietimas įstoti į Aljansą Ukrainai bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.
Be to, Aljansas nusprendė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, nutarė įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtino ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planą.
23:35 | J. Bidenas neatvyko į šventinę vakarienę
Prezidentūroje antradienį į surengtą vakarienę atvyko didelė dalis NATO viršūnių susitikimo lyderių. Tiesa, tarp jų nebuvo galima išvysti JAV prezidento Joe Bideno. Visgi paaiškinama, kodėl J. Bidenas negalėjo atvykti į vakarinę dalį.
Tiesa, kartu su J. Bidenu keliaujantys žurnalistai, pasiteiravę, kodėl JAV lyderis nedalyvaus vakarinėje NATO viršūnių susitikimo dalyje, vienas iš pareigūnų tikino, kad J. Bidenas keturias dienas iš eilės turi svarbių dalykinių susitikimų, rašo CNN.
Be to, pabrėžiama, kad JAV lyderis taip pat ruošiasi trečiadieniui, mat NATO viršūnių susitikimo metu jis turėtų sakyti atskirą kalbą.
Tiesa, tarp antradienį susirinkusių lyderių buvo galima išvysi JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną, kuris pavadavo J. Bideną.
23:07 | G. Nausėda: Lietuva dar niekada neturėjo tiek artimų sąjungininkų ir draugų
Lietuva dar niekada neturėjo tiek daug artimų sąjungininkų ir draugų, o NATO tapo esmine šalies tapatybės dalimi, antradienį Prezidentūroje Vilniuje per NATO viršūnių susitikimo lyderiams surengtą vakarienę teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Dar niekada mūsų šalis neturėjo tiek daug artimų sąjungininkų ir draugų. Dar niekada nesame buvę tokios didelės, galingos ir reikšmingos organizacijos kaip NATO dalimi. Aljansas jau yra tapęs esmine mūsų tapatybės dalimi“, – antradienio vakarą išplatintame Prezidentūros pranešime cituojamas tostą už Aljanso vienybę vakarienės metu pasiūlęs G. Nausėda.
Sakydamas tostą šalies vadovas taip pat kalbėjo apie Lietuvos istoriją ir kultūrinį paveldą, o NATO viršūnių susitikimas, jo teigimu, yra geriausia dovana Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga.
„Šiandien jaučiu, kad Vilniaus vardas skamba visame pasaulyje. Ypač didžiuojuosi, kad NATO viršūnių susitikimas vyksta senajame Gedimino mieste“, – teigė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, NATO viršūnių susitikimo logotipe pavaizduotas stilizuotas Vytis simbolizuoja „drąsą, atkaklumą ir ryžtą ginti tai, kas mums, lietuviams, ypač brangu – mūsų žemę, mūsų artimuosius ir draugus, ir mūsų laisvę“, o tos pačios vertybės yra ir NATO pagrindas.
22:28 | NATO gynybos ministrai sutarė siekti iki metų pabaigos įgyvendinti gynybos planus – KAM
Vilniuje susitikę NATO gynybos ministrai sutarė siekti naujus Aljanso patvirtintus regioninius gynybos planus įgyvendinti iki metų pabaigos, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Diskutuojant apie patvirtintus NATO regioninius gynybos planus, ministras A. Anušauskas akcentavo jų įgyvendinimo spartą ir reikiamų pajėgumų priskyrimą. Ministrai sutarė vieningai dirbti, kad gynybos planai būtų įgyvendinti iki metų pabaigos“, – teigiama antradienio vakarą išplatintame ministerijos pranešime.
Antradienį NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje įvykusioje gynybos ministrų sesijoje aptarti šalių vadovų priimtų sprendimų įgyvendinimo darbai.
„Vilniuje priimti istoriniai NATO sprendimai, kurie dar labiau sustiprins Lietuvos ir viso Aljanso gynybą bei saugumą“, – pranešime teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Sesijos metu gynybos ministrai diskutavo ir dėl Aljanso šalių įsipareigojimo kasmet gynybai skirti ne mažiau 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), taip pat aptarta tolesnė parama Ukrainai, šios šalies ryšių su NATO stiprinimas.
Prieš NATO viršūnių susitikimą pirmadienį Vilniuje Aljansas patvirtino naujus gynybos planus, kurie daliau apibrėžia, kaip būtų ginamos Baltijos šalys Rusijos užpuolimo atveju.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pabrėžė, kad nauji gynybos planai apims papildomų 300 tūkst. aukštos parengties karių, svarią oro ir jūrų pajėgų paramą.
22:19 | Kinija nėra NATO priešininkė, tačiau jos elgesys kelią grėsmę saugumui – J. Stoltenbergas
Kinija nėra NATO priešininkė, tačiau jos elgesys tarptautinėje erdvėje kelia grėsmę saugumui, sako Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Turėtume ir toliau bendradarbiauti, tačiau didėjantis Pekino aktyvumas turi įtakos mūsų saugumui“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė NATO generalinis sekretorius.
Jis teigė, kad Kinija priešinasi taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai, grasina Taivanui, vykdo sparčią branduolinę modernizaciją.
„Sąjungininkės susitarė toliau dirbti kartu, kad apsisaugotų nuo Kinijos prievartinio elgesio“, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO lyderiu komunikate nurodoma, kad Kinijos „deklaruojami siekiai ir prievartinė politika kelia grėsmę mūsų interesams, saugumui ir vertybėms“.
Aljanso lyderiai pabrėžia, kad Kinijos kenkėjiškos hibridinės ir kibernetinės operacijos, konfrontacinė retorika ir dezinformacija yra nukreiptos „prieš sąjungininkus ir kenkia Aljanso saugumui“.
„Esame atviri konstruktyviam bendradarbiavimui su Kinija, įskaitant abipusio skaidrumo didinimą, siekiant apsaugoti Aljanso saugumo interesus“, – nurodoma dokumente.
„Kinija naudoja įvairias politines, ekonomines ir karines priemones, kad padidintų savo įtaką ir galią pasaulyje, tačiau savo strategiją, ketinimus ir karinių pajėgų stiprinimą pateikia neskaidriai“, – priduriama jame.
Dokumente nurodoma, jog Kinija siekia kontroliuoti pagrindinius technologijų ir pramonės sektorius, ypatingos svarbos infrastruktūrą ir strategines medžiagas bei tiekimo grandines, taip pat naudojasi savo ekonominiais svertais, kad sukurtų strategines priklausomybes ir sustiprintų savo įtaką.
Šiuos klausimus NATO ketina aptarti susitikime su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono parteriais trečiadienį vyksiančiame susitikime.
21:58 | G. Nausėda: Vilniuje priimti sprendimai rodo NATO vienybę ir stiprybę
Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime antradienį priimti „istoriniai sprendimai“ rodo Aljanso narių „vienybę ir stiprybę“, sako šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
„Šiandien NATO viršūnių susitikime sąjungininkai priėmė istorinius sprendimus, kurie rodo mūsų vienybę ir stiprybę: sutarėme dėl naujos kartos regioninių gynybos planų, apibrėžtas Ukrainos kelias į NATO, sutarta skirti 2 proc. nuo BVP gynybai“, – antradienio vakarą tviteryje rašė G. Nausėda.
„Vilniaus viršūnių susitikimas jau yra sprendimų susitikimas!“, – pridūrė šalies vadovas.
Pirmadienį prieš NATO viršūnių susitikimą Aljanso lyderiai patvirtino naujus regioninius gynybos planus. Tuo metu antradienį NATO šalių vadovai Vilniuje sutarė, kad Aljanso šalys narės turi skirti ne mažiau 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.
Antradienį NATO taip pat sutarė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, nutarė įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtino ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planą.
Galiausiai NATO lyderiai sutarė, kad kvietimas įstoti į Aljansą Ukrainai bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.
21:40 | Baltarusija: „Wagner“ samdiniai apmokys Baltarusijos kariuomenę
Baltarusijos gynybos ministerijos atstovai pranešė, kad „Wagner“ karinės bendrovės samdiniai esą treniruos Baltarusijos kariuomenę.
Kaip rašo UNIAN, Jevgenijaus Prigožino, kuris dar birželio mėnesį kartu su savo samdiniais pradėjo maištą Rusijoje, kovotojai turėtų pasidalinti savo turima patirtimi iškart, kai atvyks į šalį ir apsigyvens atskiruose poligonuose.
Baltarusijos pranešime teigiama, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas kovinių operacijų vykdymo technikai ir metodams.
21:18 | J. Bidenas padėkojo R. T. Erdoganui už sprendimą dėl Švedijos ir pritarė F-16 pardavimui
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį padėkojo Turkijos kolegai Recepui Tayyipui Erdoganui už parodytą drąsą atsisakant pasipriešinimo Švedijos stojimui į NATO.
NATO viršūnių susitikime Vilniuje J. Bidenas pasidžiaugė, kad pavyko užbaigti svarbius diplomatinius veiksmus, kuriais siekta, kad R. T. Erdoganas neblokuotų Švedijos paraiškos.
„Noriu padėkoti už jūsų diplomatiją ir drąsą to imtis. Noriu padėkoti už jūsų lyderystę“, – R. T. Erdoganui sakė J. Bidenas.
Pastarasis, siekdamas išeiti iš aklavietės ir išvengti nesėkmės Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime, iš lėktuvo „Air Force One“ sekmadienį paskambino turkų kolegai pakeliui į Londoną, kur lankėsi prieš vykdamas į Lietuvą. Vėlų pirmadienį, NATO susitikimo išvakarėse, R. T. Erdoganas staiga atsisakė savo prieštaravimo.
Ilgus mėnesius jis primygtinai reikalavo, kad Švedijoje būtų susidorota su Turkijoje uždraustų kurdų judėjimų nariais, o Švedijos vyriausybė teigia, kad tai jau padarė.
Tačiau buvo spėliojama, kokias dar nuolaidas Turkija išsireikalavo, kad suteiktų Stokholmui žalią šviesą.
Paskutinę minutę R. T. Erdoganas pareikalavo, kad jo pritarimas Švedijos narystei NATO priklausytų nuo to, ar Turkija galės atnaujinti įstrigusias derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.
Atrodo, kad priėmus sprendimą dėl Švedijos, postūmio sulaukė dar vienas ilgalaikis Turkijos reikalavimas įsigyti modernių JAV naikintuvų F-16.
J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas antradienį pabrėžė, kad JAV prezidentas jau kelis mėnesius aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė už F-16 perdavimą, nes mano, kad tai atitinka NATO interesus.
„Per pastaruosius kelis mėnesius savo viešuose ir privačiuose komentaruose jis nepateikė jokių išlygų ar sąlygų. Jis ketina tęsti šį perdavimą konsultuodamasis su Kongresu“, – teigė J. Sullivanas.
Vienas JAV pareigūnas naujienų agentūrai AFP nurodė, kad Baltieji rūmai dabar aktyviai bendradarbiauja su Kongresu, kuris labai priešinasi leidimui parduoti naikintuvus.
J. Sullivanas teigė, kad su Kongresu bus dirbama dėl tinkamo laiko karo lėktuvams nugabenti į Turkiją suderinimo. Tačiau jis nenorėjo spėlioti, kada tiksliai tai įvyks.
Nors NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas aktyviai dalyvavo derybose su R. T. Erdoganu, J. Sullivanas pabrėžė, kad pastaruoju metu į derybas aktyviai įsitraukė ir JAV.
Kalbėdamas apie R. T. Erdogano bandymą susieti Turkijos siekį įstoti į ES su Švedijos ir NATO klausimu, R. Sullivanas sakė, kad J. Bidenas seniai remia šį Ankaros norą.
Tačiau, anot jo, tam reikėtų „aptarti būtinas reformas ir veiksmus, susijusius su demokratiniu atsparumu, kuriuos patiria kiekviena būsima kandidatė į Europos Sąjungą“.
„Taigi, mūsų supratimu, šie klausimai nėra susiję“, – sakė jis.
20:56 | J. Stoltenbergas: priimtas vienas išsamiausių gynybos planų nuo pat Šaltojo karo laikų
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sako, kad sąjungininkai patvirtino vieną išsamiausių karinio aljanso gynybos planų nuo Šaltojo karo laikų.
„Sąjungininkai priėmė pagrindinius sprendimus, susijusius su mūsų saugumu lemiamu laikotarpiu. Sutarėmė dėl paketo, kuris padėtų sustiprinti Ukrainą ir suteiktų aiškų kelią link NATO.
Mes taip pat priėmėme vieną išsamiausių gynybos planų nuo pat Šaltojo karo laikų, pagal kurį grindžiami ilgalaikiai įsipareigojimai daugiau investuoti į gynybą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė J. Stoltenbergas.
20:35 | Čekijos prezidentas: Ukraina pergalei pasiekti turi laiko iki metų pabaigos
Čekijos prezidentas Petras Pavelas pareiškė, kad „idealiame pasaulyje“ Ukrainos pergale būtų galima laikyti šalies teritorinio vientisumo atstatymą. Tačiau, jo nuomone, reikia būti realistais, o situacija galutinai išsispręsti turėtų iki metų pabaigos.
„Jeigu būsime realistais, tai situacija atrodys kažkiek kitaip, ir mes matome situaciją, kuomet Ukraina bus pasirengusi deryboms, kai tik išnaudos visas galimybes judėti toliau“, – aiškino jis.
P. Pavelas taip pat priminė ir kitais metais vyksiančius JAV bei kitų šalių rinkimus, kurie paveiks šalių pasirengimą toliau palaikyti Ukrainą. „Dėl nuovargio nuo karo palaikymas su laiku silpsta – tai yra natūralus reiškinys“, – interviu „SkyNews“ Vilniuje aiškino Čekijos prezidentas.
„Aš manau, kad iki šių metų pabaigos, kur ten bevyktų (karinės) operacijos, jos sulėtėtų dėl žiemos, dėl nuovargio, dėl amunicijos trūkumo, resursų, įskaitant žmogiškuosius, trūkumo, ir tai gali įtikinti abi puses, kad atėjo tinkamas laikas derybų pradžiai“, – konstatavo P. Pavelas.
20:06 | Susitarimas su Švedija žymi porinkiminį R. T. Erdogano posūkį Vakarų link
Poziciją ir retoriką dažnai keičiantis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atliko dar vieną kardinalų užsienio politikos posūkį – davė žodinį pritarimą Švedijos stojimui į NATO.
Gegužę perrinktas R. T. Erdoganas pirmadienį užbaigė daugiau nei metus trukusius ginčus ir Vilniuje sudarė susitarimą, pagal kurį Švedija galės tapti 32-ąja JAV vadovaujamo gynybos bloko nare.
Kiek anksčiau tą pačią dieną Stokholmą ir jo sąjungininkus buvo apėmusi neviltis, nes turkų lyderis staiga pareikalavo, kad Turkijai mainais būtų sudarytos aiškios sąlygos įstoti į Europos Sąjungą.
Toks prašymas užtikrino jam privatų susitikimą su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu ir Švedijos bei NATO pažadą remti pastangas atgaivinti Ankaros stojimo į ES procesą.
Susitarimas, pasiektas dar neprasidėjus oficialiajai viršūnių susitikimo daliai, davė itin pozityvų užtaisą antradienį prasidėjusiam NATO vadovų dviejų dienų trukmės susitikimui, kurio tikslas – pademonstruoti Vakarų ryžtą Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje.
Tačiau tai taip pat pabrėžia strateginį pokytį, kaip atrodo, įvykusį Ankaroje po to, kai R. T. Erdoganas per gegužę įvykusius rinkimus vos neprarado valdžios.
Rinkimai vyko tęsiantis sunkiai ekonomikos krizei, kurią jau du dešimtmečius valdantis turkų lyderis bandė sušvelninti susitarimais su turtingomis Persijos įlankos regiono šalimis ir, Vakarų nelaimei, Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
R. T. Erdogano atsisakymas nusileisti dėl Švedijos dar labiau sustiprino nuomonę, kad NATO narė Turkija tampa Kremliaus įrankiu nesutarimams Vakaruose kelti.
Visgi šis įvaizdis pradėjo keistis po to, kai R. T. Erdoganas kreipėsi į savo šalies ekonomistus, po rinkimų norinčius pagerinti santykius su Vakarų investuotojais.
Tuomet, praėjusį penktadienį, jis priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir surengė daugiau nei dvi valandas trukusias derybas, sukėlusias nerimą Maskvoje.
Susitarimas dėl Švedijos sudarytas po pokalbio telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu. Šio pokalbio metu R. T. Erdoganas užsiminė apie stojimą į ES ir Turkijos norą įsigyti didelę naikintuvų F-16 partiją.
„Ankara nori pagerinti savo santykius su Europa ir Vakarais“, – pažymėjo analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ analitikė Asli Aydintasbas.
„Pastaruoju metu politikos pusiausvyra buvo pernelyg pakrypusi Rusijos link“, – pridūrė ji.
R. T. Erdoganas jau seniai bando pasinaudoti geopolitine Turkijos padėtimi, kad gautų kuo didesnę naudą žaisdamas su Rusijos ir Vakarų interesais. Dauguma analitikų nemano, kad jo posūkis Vakarų link bus esminis ar ilgalaikis pokytis.
„Esame linkę manyti, kad Erdoganas yra nenuspėjamas. Tačiau tai ne visai tiesa, – sakė Turkijos analitikas Salimas Cevikas. – Kai supranti jo sandorių sudarymo stilių, jis yra gana nuspėjamas.“
Daugelis pažymi, kad R. T. Erdoganas taktiką pakeitė po birželį įvykusio Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino maišto. Tai netikėtai parodė V. Putino lyderystės silpnumą.
Turkijoje įvykusį susitikimą su V. Zelenskiu R. T. Erdoganas užbaigė pareikšdamas, kad remia Ukrainos ambicijas įstoti į NATO ir pritaria susitarimui, pagal kurį Kyjivas galėtų gauti daugiau turkiškų kovinių dronų.
Tačiau labiausiai Rusija supyko dėl penkių ukrainiečių vadų, kurie kartu su V. Zelenskiu iš Turkijos grįžo namo. Rusijoje niekinamo pulko „Azov“ kovotojai tapo Ukrainos nacionaliniais didvyriais, nes pirmaisiais plataus masto karo mėnesiais iš paskutiniųjų gynė Mariupolį, kurį dabar yra užgrobusi Rusija.
Pagal susitarimą, su R. T. Erdogano pagalba sudarytą 2022-ųjų rugsėjį, jie turėjo likti Turkijoje, kol baigsis karas.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį sakė, kad Rusija tikisi Turkijos pasiaiškinimo apie tai, kas įvyko.
„Į tai atsižvelgsime sudarydami būsimus susitarimus“, – teigė D. Peskovas.
19:58 | S. Šoigu griebėsi grasinimų
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį griebėsi naujų grasinimų dėl JAV pažado Ukrainai perduoti kasetinių šaudmenų.
Kaip rašo „The Guardian“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūros pranešimu, S. Šoigu antradienį pareiškė, kad jeigu JAV iš tiesų perduos kasetinius šaudmenisUkrainos kariuomenei, Maskva taip pat pradės naudoti „panašius ginklus“ karo fronte kaip atsaką.
„Reikėtų pažymėti, kad Rusija turi naudojamų kasetinių šaudmenų visiems atvejams“, – teigė Rusijos gynybos ministras.
Praėjusią savaitę Vašingtonas paskelbė, kad suteiks Ukrainai daugelyje šalių uždraustų šaudmenų Kyjivo kontrpuolimui prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas.
19:32 | Pranešta, kad Rusijos okupuotame Berdianske smogta rusų kareivinėms
Įtariama, kad Rusijos pajėgų okupuotame Berdianske, esančiame Zaporižios srityje Ukrainoje, Kyjivo pajėgos smogė Rusijos kareivinėmis paverstam vietos viešbučiui, antradienį pranešė ištremta vietos valdžia.
Apie tai skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Berdiansko miesto karinės administracijos teigimu, viešbutyje „Dune“ buvo apsistoję keli aukšto rango Rusijos kariuomenės atstovai.
„Pastatas iš tikrųjų buvo sulygintas su žeme. Dabar jie (rusų okupacinės pajėgos) narsto ten esančias nuolaužas. Ta kryptimi nuvažiavo daug greitosios pagalbos automobilių“, – pridūrė administracija, remdamasi vietos šaltiniais.
Ukrainos kariuomenė smūgio dar nepatvirtino.
Vėliau Berdiansko karinė administracija pranešė, kad apie 14 val. ir 16 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku okupuotame mieste pasigirdo dar keli sprogimai.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos okupuotose teritorijose vis dažniau rengiami išpuoliai. Tikėtina, kad jie yra Ukrainos kontrpuolimo, šiuo metu vykstančio Zaporižios ir Donecko srityse, dalis.
19:18 | G. Nausėda: Rusija įklimps Ukrianoje ir bus išspirta atgal
Rusija įklimps Ukrainoje ir bus išspirta atgal, sako prezidentas Gitanas Nausėda, sutikęs į sostinės Lukiškių aikštę atvykusį Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį.
„Aš noriu pasidžiaugti tuo, kad mes einame į priekį ir tikrai Ukraina bus NATO narė, – į renginio „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ žiūrovus kreipėsi G. Nausėda. – Mes neturime teisės elgtis kitaip, nes šiandien ta kaina, kurią moka Ukraina, tai yra pati didžiausia kaina, tai yra kraujo kaina. Jie perka mums laiką, kad mes galėtume pasiruošti ir duoti tvirtą atkirtį Rusijai.“
„Nepraeis Rusija, sustos ji tenai, įklimps ir bus išspirta atgal!“ – emocingai kalbėjo prezidentas, o jo žodžius palydėjo publikos ovacijos.
Antradienio vakarą Lukiškių aikštėje pasitinkami maratono dalyviai, iš fronto Ukrainoje atgabenę šios šalies vėliavą.
G. Nausėda sakė šią idėją V. Zelenskiui pristatęs per paskutinį savo vizitą Kyjive.
„Aš pamačiau, kaip suspindėjo prezidento akys ir pasakė – aš privalau tenai būti. Tai, kad mums pavyko čia pasikviesti Volodymyrą Zelenskį, yra didelis jūsų nuopelnas“, – sakė Lietuvos vadovas.
Į Vilnių atvykęs V. Zelenskis prieš tai sukritikavo NATO dėl neryžtingumo ir silpnumo, viršūnių susitikime Vilniuje užsitęsus diskusijoms dėl Kyjivo narystės perspektyvų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pranešė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai Aljanso šalys sutars dėl to sąlygų. Tokiai formuluotei pritarė visos bloko valstybės.
19:04 | 11 šalių sudarė koaliciją, skirtą apmokyti ukrainiečius valdyti F-16 – gynybos ministras
Ukrainos gynybos ministras antradienį paskelbė, kad 11 šalių oficialiai įsipareigojo bendradarbiauti apmokant Ukrainos oro pajėgas valdyti ir prižiūrėti naikintuvus F-16, kurie, Kyjivo teigimu, yra labai svarbūs siekiant įveikti Rusijos invaziją.
„Oficialu: sudaryta koalicija Ukrainos oro pajėgų F-16 mokymams! Šiandien 11 valstybių partnerių ir Ukraina pasirašė memorandumą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
18:46 | V. Zelenskis dėkoja lietuviams už „labai drąsią“ poziciją: mes – jau sąjungininkai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį padėkojo Lietuvai už „labai drąsią“ poziciją dėl Kyjivo pakvietimo į NATO, pareiškęs, jog šios šalys jau yra sąjungininkės.
„Dėkui jums už jūsų pagalbą mūsų gynybai ir už jūsų labai aiškią ir labai sąžiningą ir labai drąsią poziciją, kad Ukraina būtų pakviesta į NATO“, – lietuviams Vilniaus Lukiškių aikštėje sakė V. Zelenskis.
„Ukrainos vėliavos Lietuvos gatvėse vienareikšmiškai įrodo, kad mes jau esame sąjungininkai ir Ukraina apgins ir savo, ir jūsų laisvę“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis dalyvavo renginyje, kur skambant Ukrainos himnui Lukiškių aikštėje buvo iškelta bėgikų iš mūšio lauko Ukrainoje atgabenta sušaudyta vėliava.
„Ši mūsų vėliava reiškia, kad niekad nebebus trėmimų iš Baltijos šalių į Sibirą, Lenkijos padalinimo, niekas nematys tankų Prahoje, nebus jokio žiemos karo Suomijoj“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
„Ir Ukrainos vėliava, nors suvarpyta kulkų, bet gyva ir laisva, ji reiškia, kad kiekvienos Europos šalies vėliava bus laisva“, – kalbėjo jis.
„Ir būtent Bachmuto griuvėsiuose lieka Rusijos ambicijos ir ne Ukraina, ne kas kitas, o būtent Rusija ir jos užpuolikai bus sunaikinti“, – tvirtino prezidentas.
Jis kalbėjo į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atvykęs tikėdamas „partneriais ir stipria NATO“ – tokiu Aljansu, kuris „neabejoja, nepraranda laiko ir nesidairo į agresorius“.
„Norėčiau, kad tas tikėjimas taptų įsitikinimu dėl sprendimų, kurių mes visi nusipelnę, kurių kiekvienas laukia. Ar tai per didelis noras? NATO suteiks Ukrainai saugumą o Ukraina padarys NATO stipresnę“, – sakė V. Zelenskis.
Prieš vizitą į Kyjivą jis kritikavo Aljanso neryžtingumą dėl to, kad jis nesuteikia aiškaus signalo Ukrainai dėl būsimos narystės.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pranešė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai Aljanso šalys sutars dėl to sąlygų. Tokiai formuluotei pritarė visos bloko valstybės.
18:34 | Aljansas sutarė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano
Kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai Aljanso šalys sutars dėl to sąlygų, antradienį vykstant Aljanso viršūnių susitikimui Vilniuje paskelbė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Mes aiškiai pasakėme, kad mes pateiksime kvietimą Ukrainai stoti į NATO, kai Aljanso šalys sutars dėl sąlygų“, – per spaudos konferenciją po NATO šalių vadovų susitikimo sakė J. Stoltenbergas.
Aljansas taip pat sutarė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad taip Ukrainos kelias į NATO sutrumpės „nuo dviejų žingsnių iki vieno žingsnio“.
NATO lyderiai taip pat nutarė įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą bei patvirtino ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planą.
Ukrainos narystės Aljanse perspektyva buvo pagrindinis diskusijų NATO viršūnių susitikime klausimas. Kyjivas iki šiol ragino partnerius įsipareigoti dėl šalies narystės po karo, o Vakarai laikėsi pozicijos, jog šiuo metu Aljansas turi koncentruotis į praktinę paramą.
18:29 | Ukrainos gynėjai pasiekė taktinių laimėjimų netoli Bachmuto
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė apie naujus taktinius laimėjimus netoli Bachmuto miesto, kurį šiuo metu yra okupavusi rusų kariuomenė, rašo CNN.
Trečioji Ukrainos ginkluotojų pajėgų šturmo brigada pranešė, kad netoli Bachmuto miesto buvo įveikti Rusijos 83-iosios oro pajėgų šturmo brigados daliniai.
Pasak šalies gynėjų, Ukrainos kariuomenei taip pat pavyko atsikovoti daugiau kaip kilometrą savo prarastos šalies teritorijos.
Teigiama, kad ukrainiečiai iš dalies siekė užimti aukštesnes vietoves aplink Bachmutą, o pagrindinis gynėjų tikslas – apsupti rusų okupantus, esančius Bachmuto mieste, ir galiausi atsikovoti pietiniame ir šiauriniame flanguose esančią teritoriją. Tuo metu rusų šaltiniai teigia neva pasiekę tam tikrų karinių laimėjimų rytinėje Ukrianos dalyje – netoli Lymano miesto.
18:10 | NATO lyderiai sutarė: Ukraina galės tapti NATO nare
NATO valstybių lyderiai susitarė dėl deklaracijos teksto, susijusio su Ukrainos priėmimu į Aljansą, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Galutiniame deklaracijos tekste dėl Ukrainos narystės NATO yra sakoma: „Mes turėsime teisę nusiųsti kvietimą Ukrainai prisijungti prie Aljanso, kai sąjungininkės susitars ir bus įgyvendintos visos iškeltos sąlygos“.
Kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai Aljanso šalys sutars dėl to sąlygų, antradienį vykstant Aljanso viršūnių susitikimui Vilniuje paskelbė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Mes aiškiai pasakėme, kad mes pateiksime kvietimą Ukrainai stoti į NATO, kai Aljanso šalys sutars dėl sąlygų“, – per spaudos konferenciją po NATO šalių vadovų susitikimo sakė J. Stoltenbergas.
17:53 | Premjerė su Naujosios Zelandijos kolega aptarė paramą Ukrainai
Premjerė Ingrida Šimonytė NATO viršūnių susitikimo kuluaruose antradienį Vyriausybės rūmuose priėmusi Naujosios Zelandijos ministrą pirmininką Chrisą Hipkinsą su juo aptarė paramą Rusijos užpultai Ukrainai.
„Rusijos karo prieš Ukrainą baigtis lems ne tik mūsų regiono saugumą – demokratijų atsakas brėš ribas autoritariniams režimams bet kuriame žemyne. Karinės jėgos naudojimas, tarptautinės teisės ir valstybių suverenumo nepaisymas neturi rasti vietos bendromis taisyklėmis grįstame pasaulyje“, – pranešime sakė I. Šimonytė.
Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, premjerė pažymėjo, kad euroatlantinis ir Indijos-Ramiojo vandenyno regiono saugumas yra susiję, pusiausvyros viename iš jų sutrikdymas neišvengiamai atsiliepia ir kitam, nepaisant atstumo.
I. Šimonytė sakė, kad Lietuvos palaikymas Ukrainai kyla ne tik iš tiesioginių saugumo interesų, tačiau ir istorinės patirties ir aktyvaus Lietuvos piliečių solidarumo su šalimi, besiginančia nuo Rusijos imperinio karo.
Susitikime aptarti ir dvišaliai Lietuvos ir Naujosios Zelandijos santykiai. Pasak Vyriausybės pranešimo, pastaraisiais metais ženkliai išaugo valstybių prekybos apyvarta, tebeturinti didelį augimo potencialą.
„Lietuva mato Naująją Zelandiją kaip vieną bendraminčių partnerių Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, tikime abipuse nauda, kurią artimesni dvišaliai santykiai, intensyvesnė prekyba ir žmonių ryšiai gali suteikti“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė akcentavo, kad Lietuvos dėmesį Indijos ir Ramiojo vandenyno šalims parodo ir liepą Vyriausybės patvirtintos šio regiono strateginės gairės.
Anot jos, Lietuva suinteresuota plėsti tvarius ekonominius santykius, kurie nepriklausytų nuo „nedemokratiniams režimams būdingų vienašališkų, politiškai motyvuotų ir neprognozuojamų sprendimų“.
17:30 | Ukrainos ir Prancūzijos gynybos ministrai Vilniuje pasirašė susitarimą
Ukrainos gynybos ministras su kolega iš Prancūzijos Vilniuje antradienį pasirašė susitarimą dėl karinės pagalbos didinimo ir ginkluotės įsigijimo bei tiekimo proceso supaprastinimo.
#Ukraine and #France are preparing to sign a memorandum on training Ukrainian pilots on F-16 combat aircraft, Ukrainian Defence Minister Reznikov has said. pic.twitter.com/cnGx5HEYqY
— NEXTA (@nexta_tv) July 11, 2023
„Šiandien Vilniuje pasirašėme Ukrainos ir Prancūzijos gynybos ministerijų susitarimą, pagal kurį karinė pagalba Ukrainai bus padidinta 170 mln. eurų; bus supaprastintas ginkluotės įsigijimo ir tiekimo procesas; kuriama bendros atsarginių dalių gamybos ir užsienio ginkluotės bei įrangos priežiūros sistema“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Oleksijus Reznikovas, padėkojęs prancūzų gynybos ministrui Sebastienui Lecornu.
17:20 | Šiaurės Korėja pasmerkė JAV sprendimą tiekti Ukrainai kasetinius šaudmenis
Šiaurės Korėja antradienį pasmerkė Jungtinių Valstijų sprendimą tiekti Ukrainai kasetinę amuniciją ir kartu išreiškė paramą Rusijos karo veiksmams.
Praėjusią savaitę Vašingtonas paskelbė, kad suteiks Ukrainai daugelyje šalių uždraustų šaudmenų Kyjivo kontrpuolimui prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas.
„JAV padarė labai pavojingą pasirinkimą, nusprendusios Ukrainai pasiūlyti tokius mirtinus ginklus“, – sakoma Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrės Choe Son Hui pareiškime, kurį išplatino oficiali Korėjos centrinė naujienų agentūra.
Anot jos, šis žingsnis „dar kartą atskleidžia tikrąjį jų (Jungtinių Valstijų), kaip taikos griovėjų, kurių nacionalinė politika ir egzistavimo būdas yra agresija ir žudynės, veidą“.
Choe Son Hui pareikalavo, kad Vašingtonas sustabdytų savo planus.
Pareiškusi, kad Šiaurės Korėjos vyriausybė ir jos žmonės tvirtai remia Rusiją ir solidarizuojasi su ja, ministrė pridūrė, kad Maskva galiausiai pasieks pergalę.
Tai buvo naujausia Pchenjano paramos Maskvai apraiška. Izoliuota Šiaurės Korėja kovas Ukrainoje yra pavadinusi netiesioginiu JAV karu, kuriuo siekiama sunaikinti Rusiją.
Būdama nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, Rusija jau ilgą laiką prieštarauja tam, kad būtų didinamas spaudimas Šiaurės Korėjai, kuriai dėl jos branduolinių ginklų ir raketų programų taikomos plataus masto JT ir Vakarų sankcijos.
16:35 | Į Vilnių atvykęs V. Zelenskis vyks į Lukiškių aikštę, sako jo atstovas
Į Vilnių atvykęs Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis vyks į Lukiškių aikštėje vyksiantį renginį, kur bus iškelta Ukrainos vėliava, antradienį pranešė jo atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.
Jį cituoja Ukrainos visuomeninis transliuotojas.
Antradienio vakarą Lukiškių aikštėje bus pasitikti maratono „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ dalyviai, ten vyks baigiamasis koncertas.
16:24 | O. Reznikovas: mūsų tikslas – visateisė narystė bloke
Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje antradienį atvykęs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Kyjivo pagrindinis siekis yra visateisė narystė Aljanse.
„Pagrindinis tikslas – visateisė narystė (NATO – BNS)“, – žurnalistams Vilniuje sakė Ukrainos gynybos ministras.
Taip jis kalbėjo NATO lyderiams ieškant bendros pozicijos dėl Ukrainos narystės perspektyvos bloke.
16:18 | V. Zelenskis atvyko į Vilnių dalyvauti NATO viršūnių susitikime
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Lenkijos vyriausybiniu lėktuvu atvyko į Vilnių dalyvauti NATO viršūnių susitikime, kur Aljanso lyderiai sprendžia dėl Kyjivo narystės bloke perspektyvų, patvirtino BNS fotokorespondentas.
Tai daugiausia diskusijų keliantis klausimas susitikime, mat Ukraina iki šiol ragino partnerius įsipareigoti dėl šalies narystės po karo, o Vakarai laikėsi pozicijos, jog šiuo metu Aljansas turi koncentruotis į praktinę paramą.
Vis dėlto NATO narėms greičiausiai pavyks pasiekti kompromisą. Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) antradienį pareiškė, kad NATO nustatys Ukrainai reformų kelią, kad ji galiausiai galėtų prisijungti prie Aljanso, tačiau nepateiks konkretaus tvarkaraščio.
Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis sako, kad viršūnių susitikimo metu Ukraina nesulauks kvietimo į NATO, tačiau bus nustatyta „gerokai aiškesnė tvarka, kaip tas kvietimas galėtų atsirasti“.
Bloko narės taip pat svarsto atleisti Ukrainą nuo pareigos įvykdyti Narystės veiksmų planą (angl. Membership Action Plan, MAP), remti Ukrainą karinėmis priemonėmis ir įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą.
Iki šiol MAP reikalavimą įgyvendinti turėjo visos narės, išskyrus Suomiją ir Turkijos bei Vengrijos ratifikavimo laukiančią Švediją.
Aljansas 2008 metais Bukarešto susitikimo metu pareiškė, kad Ukrainą ateityje taps NATO nare, tačiau konkrečių terminų neįvardino.
Kyjivas jau kurį laiką siekė daugiau aiškumo dėl savo narystės perspektyvų, tačiau prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, V. Zelenskis pernai rugsėjį pateikė oficialią paraišką įstoti į NATO.
15:51 | „Bloomberg“: G7 ruošia saugumo garantijas Ukrainai
„Bloomberg“ skelbia, kad Didžiojo septyneto (G7) šalys Ukrainai pasiūlys atskiras nuo NATO saugumo garantijas. Kaip informuoja „Bloomberg“, atskirų saugumo garantijų Ukrainai paskelbimas bus G7 lyderių deklaracijos dalis dvi dienas trunkančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje užkulisiuose.
„Deklaracija, kuria siekiama suteikti Ukrainai ilgalaikes saugumo garantijas, vis dar svarstoma, o jos turinys ir pasirašantieji gali keistis iki jos paskelbimo.
Jungtinės Valstijos ir kitos dalyvaujančios šalys dirbs su Ukraina dėl konkrečių ilgalaikių saugumo įsipareigojimų, tiekdamos modernią karinę įrangą ore, žemėje ir jūroje, suteikdama prioritetą oro gynybos sistemoms, artilerijai, ilgojo nuotolio ginkluotei ir šarvuotoms transporto priemonėms“, – rašo agentūra, cituodama savo šaltinius.
Šios garantijos bus dalis pastangų remti Ukrainą, kol ji nėra NATO narė. Kyjivo sąjungininkai taip pat palengvins Ukrainos ir NATO pajėgumų sąveiką.
Didįjį septynetą sudaro JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Japonija.
15:26 | Arestovyčiaus širdį suvirpino tūkstančiai Ukrainos vėliavų Vilniuje: „Ačiū, Lietuva!“
Oleksijų Arestovyčių, buvusį Ukrainos prezidentūros kanceliarijos patarėją, sužavėjo ukrainietiškų vėliavų gausa Vilniuje, kur liepos 11–12 dienomis vyksta NATO viršūnių susitikimas.
„Trisdešimt tris tūkstančius Ukrainos vėliavų lietuviai iškabino visame Vilniuje – ir didžiąją dalį jų – delegacijų atvykimo iš oro uosto maršrute.
Viršūnių susitikimas bus dramatiškas. Mūsų draugai kovoja už Ukrainos ateitį. Kai jiems reikės pagalbos, Ukraina pasirodys su visa karališka kavalerija ir visais karališkaisiais vyrais.
Ukraina šiandien sako „ačiū!“ daugiau nei 20 kalbų. Tiek daug NATO šalių – už pagreitintą Ukrainos priėmimą. Ačiū, Lietuva!“ – savo „Telegram“ paskyroje rašė O. Arestovyčius, žodį „ačiū“ parašydamas lietuvių kalba.
15:00 | Kremlius žada reaguoti į Prancūzijos sprendimą tiekti Kyjivui tolimojo nuotolio raketas
Maskva, liepos 11 d. (AFP-BNS). Kremlius antradienį pareiškė, kad reaguos į Prancūzijos sprendimą tiekti Kyjivui tolimojo nuotolio raketas, kuriomis ukrainiečiai galėtų smogti taikiniams, esantiems giliai Rusijos teritorijoje.
„Mūsų požiūriu, šis sprendimas yra klaida, turėsianti pasekmių Ukrainos pusei, nes tai, žinoma, privers mus imtis atsakomųjų priemonių“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
14:17 | Podoliakas skelbia Zelenskio pokalbio su Bidenu temas
Baltieji rūmai patvirtino, kad JAV prezidentas Joe Bidenas NATO viršūnių susitikime Vilniuje kalbėsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Kaip skelbia Mychaila Podoliakas, Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas, pagrindinė lyderių pokalbių tema nebus tik Ukrainos narystės Aljanse klausimas. Kaip M. Podoliakas sakė „Radio Svoboda“, kitos svarbios temos bus ginklų tiekimas, ekonominė parama ukrainiečiams, ir Rusijos pralaimėjimas kare.
„Be NATO, yra ir pagreitinto ginklų tiekimo klausimas, matome, kad reikia papildomų priemonių puolimo operacijoms, tai yra aviacijos komponento ir tolimojo nuotolio raketų. Tai antras klausimas.
Trečias klausimas juk tai klausimas apie Rusijos Federacijos pralaimėjimą. Tai netgi filosofinis, doktrininis klausimas, kodėl Rusija būtinai turi pralaimėti, kodėl tai naudinga demokratiniam pasauliui, kaip Rusija turėtų atrodyti pralaimėjusi ir kodėl nebijoti to, ir kodėl Putinas iš principo nekontroliuoja Rusijos Federacijos, nėra stiprus prezidentas ir kodėl būtent pagalba Ukrainai leis mums paspartinti Rusijos egzistavimo įforminimą tokia forma, kokią matome šiandien“, – vardijo M. Podoliakas.
13:53 | Švedijos narystė NATO padidins Baltijos jūros regiono saugumą, sako jo šalys
Švedijos narystė NATO padidins Baltijos jūros regiono saugumą, sako jo šalys.
Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atvykę Šiaurės ir Baltijos šalių bei Lenkijos lyderiai taip pat teigė, jog Ukrainai turėtų būti numatytos galimybės prisijungti prie Aljanso.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas teigė, jog jo šalis prie Aljanso jungiasi kaip motyvuota partnerė.
„Gerai žinoma, kad Švedija po 200 metų neutralumo siekia bendros apsaugos, tačiau taip pat noriu, jog visi NATO sąjungininkai žinotų, kad mes taip pat suteikiame saugumą ir esame čia ilgam laikui“, – žurnalistams kalbėjo jis.
Naujausia Aljanso nare tapusios Suomijos prezidentas Saulis Niinisto (Saulis Nynistė) teigė „daug kartų sakęs, jog jų narystė nėra pilna be Švedijos“.
13:30 | E. Macronas Vilniuje: Prancūzija atsiųs Ukrainai ilgojo nuotolio raketų
Prancūzija atsiųs Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų SCALP, kurios padės su Rusijos invazija kovojančioms ukrainiečių pajėgoms, antradienį pareiškė prezidentas Emmanuelis Macronas.
Atvykęs į Vilniuje vykstantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama Ukrainos kovai su Maskvos invazija, E. Macronas sakė, kad Paryžius atsiųs SCALP raketų.
Taip pat tokias raketas – pavadinimu „Storm Shadow“ – Kyjivui jau tiekia Londonas.
12:59 | V. Zelenskis: atrodo, kad nėra pasirengimo pakviesti Ukrainą į NATO
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje tam tikros formuluotės svarstomos be ukrainiečių, ir sakė, kad tai ženklas, jog nėra pasirengimo pakviesti Ukrainą į Aljansą.
„Aš norėčiau pabrėžti, kad ši formuluotė susijusi su kvietimu tapti NATO nare, o ne su Ukrainos naryste. Tai beprecedentis ir absurdiškas dalykas, kai nenustatytas nei kvietimo, nei Ukrainos narystės laikas“, – tviteryje parašė prezidentas.
„O tuo pat metu pridedama miglota formuluotė apie „sąlygas“ net dėl Ukrainos pakvietimo. Atrodo, kad nėra pasirengimo nei pakviesti Ukrainą į NATO, nei padaryti ją Aljanso nare“, – pridūrė jis.
Anot jo, tai reiškia, kad paliekama galimybė su Rusija derėtis dėl Ukrainos narystės NATO.
V. Zelenskis pridūrė atvirai kalbėsiąs apie tai viršūnių susitikime Vilniuje.
12:34 | Vokietija žada Ukrainai naują 700 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketą
Per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Vokietija antradienį žada paskelbti apie naują 700 mln. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai, pranešė vyriausybės šaltiniai.
Berlynas, antrasis pagal dydį ginklų tiekėjas Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, gegužę prieš prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą jau paskelbė apie naują 2,7 mlrd. eurų vertės ginklų paketą Kyjivui.
Vienas aukšto rango vyriausybės pareigūnas pirmadienį buvo sakęs, kad Ukraina iš Vokietijos NATO susitikime sulauks labai didelio naujo pažado dėl karinės įrangos Ukrainai.
Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Vokietija atsisakė tradiciškai pacifistinės pozicijos ir nusiuntė Kyjivui daug ginkluotės – nuo oro gynybos iki artilerijos sistemų. Dabar ji yra antra pagal dydį Ukrainos ginklų tiekėja po Jungtinių Valstijų.
Anksčiau šiemet Berlynas pradėjo siųsti Ukrainai pažangius tankus „Leopard“. Kyjivas kelis mėnesius prašė sunkiosios ginkluotės kovai su Rusija paremti.
Rusija kiek anksčiau tvirtino perėmusi kelis „Leopardus“ ir kelias amerikietiškas kovos mašinas „Bradley“. Maskvos paskelbtame įraše matyti, kaip rusų kariai apžiūri šią techniką.
Ukrainos ir Vokietijos politikai ragina Berlyno vyriausybę greit atsiųsti kitų tankų.
Kol kas Vokietijos vyriausybė pristatė Ukrainai 18 „Leopard 2“.
Tuo metu Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad Berlynas toliau tieks ne tokius pažangius tankus „Leopard 1“ ir kad iki metų pabaigos jų bus nusiųsta daugiau kaip 100.
11:53 | Macronas Vilniuje: Prancūzija atsiųs Ukrainai ilgojo nuotolio raketų
Prancūzija atsiųs Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų SCALP, kurios padės su Rusijos invazija kovojančioms ukrainiečių pajėgoms, antradienį pareiškė prezidentas Emmanuelis Macronas.
Atvykęs į Vilniuje vykstantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama Ukrainos kovai su Maskvos invazija, E. Macronas sakė, kad Paryžius atsiųs SCALP raketų.
Taip pat tokias raketas – pavadinimu „Storm Shadow“ – Kyjivui jau tiekia Londonas.
11:30 | Žinia Ukrainai dėl narystės NATO bus stipri, pozityvi ir vieninga, sako J. Stoltenbergas
Vilniuje vykstantis NATO viršūnių susitikimas pasiųs stiprią, pozityvią ir vieningą žinutę dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvų, sako bloko generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Žinutė (Ukrainai dėl narystės NATO – BNS) bus pozityvi, žinutė bus stipri ir vieninga“, – antradienį prasidedant viršūnių susitikimui sakė J. Stoltenbergas.
Jis pridūrė besitikintis, kad sąjungininkai sutars Ukrainą priartinti prie Aljanso.
Pirmadienį J. Stoltenbergas kalbėjo, kad derybos dėl Ukrainos kelio į NATO sąlygų tebevyksta.
NATO svarsto atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano vykdymo, įkurti NATO-Ukrainos tarybą ir sutarti dėl daugiametės pagalbos Ukrainos kariuomenės programos.
10:48 | „Politico“: NATO lyderiai neturi bendro susitarimo dėl Ukrainos ir jos siekių
Po ilgų ir intensyvių derybų dėl viršūnių susitikimo komunikato vis dar nėra sutartų formuluočių dėl Ukrainos. Tačiau vienas NATO diplomatas žurnalistams sakė, kad „padaryta didelė pažanga ir ji yra 100 proc. optimistiška“, o susitarimas yra „labai arti“, skelbia „Politico“.
Šiuo klausimu besiderantys pareigūnai vėl susitinka antradienį, jau lygiagrečiai su viršūnių susitikimu. Kaip skelbia „Politico“, leidinio žiniomis, ryžtingesnių formuluočių priešininkai yra Vokietija ir JAV.
Vienas Vokietijos pareigūnas pirmadienį anonimiškai komentavo žurnalistams, kad „dar neatėjo laikas pakviesti Ukrainą į NATO ir konkretiems žingsniams narystės link“ ir kad tarp sąjungininkų nėra sutarimo.
Kaip žinia, naujai kuriamos NATO ir Ukrainos tarybos posėdis numatytas trečiadienio popietę – viršūnių susitikimo pabaigoje, aišku, kad iki to laiko vadovai jau būtų susitarę dėl pozicijų.
10:34 | JAV prezidentas J. Bidenas Vilniuje susitinka su G. Nausėda
Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas antradienį Vilniuje susitinka su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.
Pirmadienį J. Bidenas atvyko į iškilmingą oficialų priėmimą Prezidentūroje, kur abiejų šalių vadovai paspaudė rankas ir skambant orkestro muzikai žygiavo Prezidentūros kiemu. Toliau lyderiai ketina dalyvauti trumpame dvišaliame susitikime.
JAV ir Lietuvos lyderiai aptars „aptars paramą Ukrainai, NATO rytinio flango stiprinimo priemones, atsaką į Baltarusijos remiamą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą“, anksčiau skelbė Lietuvos prezidentūra.
Vėliau šalių vadovai vyks į Vilniuje vykstantį NATO viršūnių susitikimą, kur bus sprendžiama dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvos, gynybos finansavimo, rytinio sparno apsaugos.
10:20 | Nausėda: Ukrainai esame skolingi aiškų kelią į NATO
Ukrainai esame skolingi aiškų kelią į narystę NATO, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Ukrainos vieta yra NATO aljanse. Turime pagilinti politinius ir praktinius ryšius su Ukraina, nubrėždami aiškų kelią į Ukrainos narystę NATO. (...) Aiškus kelias į narystę NATO yra tai, ką mes skolingi Ukrainai, tik 5 straipsnis gali suteikti tikras saugumo garantijas, kurios atbaidytų Rusiją nuo bet kokios būsimos agresijos“, – antradienį NATO viešajame forume sakė prezidentas.
09:47 | Prieš NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Rusijos pajėgos naktį atakavo Kyjivą
Rusijos pajėgos antradienio naktį atakavo Kyjivą ir padarė nedidelę žalą, pranešė valdžios institucijos.
Naujausia ataka įvykdyta tuo metu, kai pasaulio lyderiai ruošiasi NATO aukščiausiojo lygio susitikimui, kurio tikslas – paremti Ukrainą, susiduriančią su Maskvos plataus masto invazija.
„Priešas antrą kartą šį mėnesį atakavo Kyjivą iš oro“, – platformoje „Telegram“ nurodė Kyjivo karinė administracija.
Anot Kyjivo karinės administracijos, atakos metu buvo panaudoti iranietiški dronai „Shahed“, paleisti iš Rusijos pietų, tikėtina, iš Krasnodaro regiono.
„Visi aptikti oro taikiniai, judantys Kyjivo kryptimi, buvo sunaikinti mūsų oro gynybos pajėgomis ir priemonėmis“, – nurodė Kyjivo karinė administracija, nepatikslinusi, kiek bepiločių orlaivių buvo numušta.
Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad bepiločio orlaivio nuolaužos buvo rastas netoli Kyjivo, tačiau daugiau informacijos nepateikė.
„Buvo apgadinti privačių namų valdų langai ir ūkiniai pastatai“, – teigiama pranešime ir priduriama, kad informacijos apie nukentėjusiuosius kol kas nėra.
09:20 | Zelenskis patvirtino dalyvavimą NATO viršūnių susitikime
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį savo vakariniame kreipimesi patvirtino dalyvavimą NATO viršūnių susitikime Vilniuje. Tiesa, savo kreipimesi prezidentas aiškiai nesakė, kad fiziškai atvyks į Vilnių.
Jo kreipimasis baigėsi žodžiais: „Man didelė garbė atstovauti tokiems žmonėms ir tokiai Ukrainai!“ Jis taip pat paminėjo „dvišalius įvairių lygių – Europos šalių, Amerikos, Kanados, Japonijos susitikimus“, numatytus Vilniaus viršūnių susitikimo rėmuose.
„Prioritetai aiškūs – tai oro gynyba mūsų miestams, visoms bendruomenėms visoje šalyje, mes stengiamės sukurti visavertį oro skydą“, – pridūrė prezidentas.
NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu JAV prezidentas Joe Bidenas surengs du aukšto lygio dvišalius susitikimus su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir V. Zelenskiu.
Susitikimas su Ukrainos lyderiu, pasak „Politico“, numatomas
Apie tai „Politico“ sužinojo iš dviejų informuotų šaltinių trečiadienį, liepos 12 d.
Anot „Politico“, J. Bidenas bandys įtikinti Zelenskį, kad daugybės biurokratinių kliūčių pašalinimas ir reformos, taip pat „reikšmingi saugumo įsipareigojimai“ iš JAV ir kai kurių NATO sąjungininkių yra daugiausiai, ką Kyjivas šiemet gali gauti susitikime Vilniuje.
08:42 | Po rusų apšaudymo Zaporižios srityje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 7
Rusams apšaudžius Orichivą Zaporižios srityje, vietą, kur buvo dalijama humanitarinė pagalba, žuvo septyni žmonės, pirmadienį pranešė gelbėjimo tarnybos.
Ukrainos pietryčiuose esančio regiono gubernatorius Jurijus Malaško apšaudymą pavadino karo nusikaltimu.
„Jie pataikė į humanitarinės pagalbos pristatymo vietą gyvenamajame rajone“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė J. Malaško.
Iš pradžių jis nurodė, kad žuvo trys 43–47 metų moterys ir 47-erių vyras.
Gelbėjimo tarnybos pranešė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo.
„Gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė trijų žmonių kūnus be gyvybės ženklų. Žuvusiųjų skaičius išaugo iki septynių“, – platformoje „Telegram“ rašė Ukrainos gelbėjimo tarnybos.
08:10 | Rupšys: Švedijos narystė NATO taps dilema Rusijai, kurią reikės spręsti tariantis
Pasiektas susitarimas su Turkija dėl Švedijos narystės NATO taps rimta dilema Rusijai, ją reikės spręsti tariantis, ne žvanginant ginklais, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.
Taip jis kalbėjo po to, kai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje pirmadienį su Turkijos prezidentu prieš pat Aljanso viršūnių susitikimą pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.
„Greičiausiai galime jau įvardinti – vakar sprendimais, susitarimu su Turkija, atidarytas kelias priėmimui Švedijos kaip 32-osios NATO narės, ir mes dažnai simboliškai sakome, kad Baltijos jūra tampa vidiniu NATO ežeru, – LRT radijui antradienį sakė V. Rupšys. – Politiškai tai labai svarbus žingsnis buvo, kariškai pasakysiu, kad tikrai čia tampa dilema Rusijai, dilema, kurią jiems reikės spręsti ir greičiausiai spręsti ne žvanginant ginklais, o tariantis su NATO.“
Jis teigė, jog jo nenustebino pasikeitusi Turkijos pozicija, nes tokią derybinę strategiją, išlaukti paskutinio momento, o tuomet pasakyti savo žodį, šalis demonstruodavo ir anksčiau.
07:35 | Per viršūnių susitikimą Baltijos šalys pasirašys deklaraciją dėl oro erdvės išplėtimo NATO
Vilniuje antradienį vykstant NATO viršūnių susitikimui Baltijos šalys pasirašys deklaraciją dėl oro erdvės išplėtimo Aljanso veiklai.
Deklaracija bus pažymima, kad NATO sąjungininkams yra suteikiama galimybė be apribojimų naudotis sujungtu Baltijos šalių oro erdvės bloku NATO atgrasymo, sustiprinto budrumo ir didelio masto mokymų veiklai, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Šią deklaraciją antradienį viršūnių susitikimo metu pasirašys Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių gynybos ministrai Arvydas Anušauskas, Inara Mūrniecė ir Hanno Pevkuras.
KAM pažymi, kad NATO sutaria dėl laikysenos ore stiprinimo ir rotacinio oro gynybos modelio, rotaciniu principu šalyse dislokuojant antžeminės oro gynybos ir aviacijos pajėgumus, taip didinant Aljanso oro ir priešraketinės gynybos pajėgų parengtį, greitą reagavimą ir judrumą.
06:54 | NATO lyderiai Vilniuje spręs dėl Ukrainos narystės perspektyvos, gynybos finansavimo
NATO lyderiai antradienį Vilniuje renkasi į dvi dienas truksiantį viršūnių susitikimą, jame sąjungininkai turėtų apsispręsti dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvos, gynybos finansavimo.
Bloko narės svarsto atleisti Ukrainą nuo pareigos įvykdyti Narystės veiksmų planą (angl. Membership Action Plan, MAP), remti Ukrainą karinėmis priemonėmis ir įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą.
Vis dėlto Ukraina ragina Aljansą žengti dar toliau ir sutarti dėl jos pakvietimo į NATO pasibaigus karui.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda renginio išvakarėse tvirtino, kad Kyjivo kelias į narystę Aljanse turi būti apibrėžtas laike. Jis pabrėžė, kad Lietuvai „labai svarbu išgirsti signalą, kad Ukrainos narystė NATO tikrai yra galima, tuomet, kuomet sąlygos leis“.
Savo ruožtu J. Bidenas prieš atvykdamas į Vilnių amerikiečių transliuotojui CNN tvirtino, kad karas su Rusija turi baigtis prieš NATO pradedant svarstyti Ukrainos narystės klausimą. Anot jo, Kyjivas turi „atitikti ir kitus kvalifikacinius reikalavimus“, jog sulauktų kvietimo prisijungti.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Derybos dėl Ukrainos kelio į NATO sąlygų tebevyksta, sako Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, tačiau jis kol kas nepatvirtina, jog blokas sutaria atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo.
► Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kelios dienos po „Wagner“ surengto ir netrukus nutraukto maišto susitiko su šios privačios karinės samdinių bendrovės vadovu Jevgenijumi Prigožinu.
► Per savaitę Kyjivo pajėgos iš Rusijos pajėgų Ukrainos pietuose ir rytuose atkovojo 14 kvadratinių kilometrų teritorijos.
► Rusams apšaudžius Zaporižios sritį, vietą, kur buvo dalijama humanitarinė pagalba, žuvo keturi žmonės, pirmadienį pranešė pietrytinio regiono gubernatorius Jurijus Malaško, pavadinęs apšaudymą karo nusikaltimu.
